Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo G. B. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos kariuomenei, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. birželio 10 d. įsakymo panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pasiruošimo administracinės bylos nagrinėjimui stadijoje susipažinus su perduota nagrinėti administracine byla nustatyta, kad pareiškėjas ginčija Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-06-10 įsakymą Nr. 13.6-1842 (prijungtos administracinės bylos Nr. I-910-386/2007m. b.l.10), kuriuo AB „Dubysa“ įpareigota iki 2003-08-01 nugriauti Kairių kariniame poligone esančius („Alytaus“ tipo) 192.6 m² poilsio namelį ir 62.78 m² poilsio namelio rūsį. Statytojo ar kito asmens įpareigojimas per nustatyta terminą nugriauti statinį kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinė teisinė pasekmė apibrėžiama Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje, kuris struktūriškai išdėstytas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos skirsnyje „Savininko teisių apsauga ir gynimas“. Nors Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta galimybė įpareigoti nugriauti statinį teismo sprendimu, savo esme analogiško įpareigojimo, nustatyto ne teismo, bet viešojo administravimo subjekto, teisinis pobūdis negali skirtis, t.y. toks įpareigojimas taip pat turėtų būti suprantamas kaip civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai įtakojantis pastatyto statinio, kaip šio turto savininko nuosavybės teises. 2005-02-03 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu ir 2005-05-27 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (prijungtos administracinės bylos I-910 386/2007m. b.l.20-28), konstatuota, kad pareiškėjas neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo minimo turto valdytojas, todėl, siekdamas įregistruoti daiktines teises į ginčo pastatus, jis privalo atlikti visus būtinus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Taigi, buvo konstatuota, kad yra civilinių teisinių pasekmių, atsirandančių pažeidus normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie yra kliūtimi įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį. Klaipėdos apskrities viršininko administracija realizuodama ginčijamą šioje byloje įsakymą ir vadovaujantis CK 4.103 straipsnio nuostatomis, kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, kuris 2006-08-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-02/2006 patenkino Klaipėdos AVA ieškinį ir G. B. įpareigojo per tris mėnesius nugriauti minimus statinius (prijungtos administracinės bylos b.l.76-78). Šiame teismo sprendime taip pat pasisakoma dėl šioje byloje ginčijamo 2003-06-10 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 13.6-18472 teisėtumo ir pagrįstumo, teikiamas šio administracinio akto vertinimas CK 4.103 straipsnio nuostatų aspektu. Pagal Lietuvos teismų informacinės duomenų bazės „Liteko“ duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-10-622/2008 pagal ieškovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui G. B., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Kariuomenei, VĮ Registrų Centras Klaipėdos filialui dėl pastatų nugriovimo. 2007-10-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas kol bus išspręsta administracinė byla dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006-11-07 įsakymo Nr. 13.6-5711 panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teismų steigimo įstatymo 1 straipsnis numato, kad skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti steigiami specializuoti administraciniai teismai. Administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ir kiti įstatymai. ABTĮ 15 straipsnis apibrėžia bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai ratą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, CPK 22 straipsnis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000; nutartis paskelbta biuletenyje “Teismų praktika” Nr. 14). Specialioji teisėjų kolegija taip pat ne kartą yra nurodžiusi, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriami ginčai dėl teisės viešojo administravimo srityje, o bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjami ir tokie civiliniai ginčai, kurie susiję su administraciniais teisiniais santykiais (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau paminėta aukščiau, pareiškėjas ginčija Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymą dėl pastatų nugriovimo. Įpareigojimo nugriauti savavališką statybą priėmimas yra tam tikra stadija sprendžiant ginčą dėl statybos, atliktos pažeidžiant normatyvinius statybos techninius dokumentus, pažeidimų pašalinimo, kadangi statytojui gera valia neįvykdžius tokio įpareigojimo, apskrities viršininkas turės įgaliojimus kreiptis į teismą dėl pažeidimo pašalinimo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis).

Teismo nuomone, reikalavimas nugriauti statinį ar jo dalį nors ir priimtas viešojo administravimo subjekto, yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje, ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tokia nuomonė dėl panašių ginčų rūšinio teismingumo yra suformuota Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje byloje O.V. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, 2007 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje byloje D.M. v. Telšių apskrities viršininko administracija, 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje byloje R.V. v. Kauno apskrities viršininko administracija). Analogiška nuostata išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2004).

Tai, kad ginčijami administraciniai aktai neatskiriamai susieti su G. B. nuosavybe esančių pastatų nugriovimu ir kilęs ginčas dėl savininko teisių, kurias reguliuoja privatinės teisės normos, todėl keliamas ginčas dėl teisės turi būti sprendžiamas civilinių įstatymų pagrindais ir tvarka bendrosios kompetencijos teisme, 2007-02-08 atsiliepimu į skundą administracinėje byloje Nr. I-910-386/2007 (šios bylos b.l.94-98) nurodė ir pats pareiškėjas G. B..

Todėl, iškilus pagrįstų abejonių dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti administraciniams teismas, atsižvelgiant į kiekvienos teisinės situacijos ir ginčo individualų pobūdį, bei siekiant proceso racionalumo ir ekonomiškumo principo, vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 1 dalimi, tikslinga šioje procesinėje stadijoje kreiptis į specialią teisėjų kolegiją dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.

Pareiškėjo skundo priėmimo klausimas išspręstas 2008-03-31 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, tačiau tai nėra kliūtimi pasiruošimo administracinės bylos nagrinėjimui stadijoje kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją dėl administracinės bylos priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, 105 - 106 straipsniais,

nutarė:

kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos nagrinėjimo priskyrimo atitinkamam teismui, prašymą paduodant per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Nutartis neskundžiama.