Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ((2003-07-25 redakcija) dėl 2012-08-01 veikos) ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ((2003-07-25 redakcija) dėl 2012-08-13 veikos) ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė R. R. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 , 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtą arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu keičiant į laisvės atėmimą (1:1) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 4 MGL (520 Lt) bauda.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, R. R. į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. birželio 19 d. 11.30 val. iki 2012 m. birželio 20 d. 10.45 val. ir nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. 21.20 val. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. 9.30 val., (tris paras).

Laisvės atėmimo bausmę R. R. skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. R. išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 16 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, nukentėjusiajam R. J. užmigus šalia kelio, atitraukęs ant jo juosmens užsegtos rankinės užtrauktuką, iš rankinės pagrobė nukentėjusiajam R. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą „NOKIA 1616-2“, 80 litų vertės, su šiame telefono aparate buvusia „Tele 2“ išankstinio mokėjimo kortele „Pildyk“, 5 litų vertės bei 110 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. J. 195 litų turtinę žalą.

Be to, R. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai G. R. į veidą, tampė už plaukų, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kairiame skruoste pereinančią į žandą, dešinėje smakro pusėje ir sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, 2012 m. rugpjūčio 13 d. apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto su sugyventine O. K. metu, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai O. K. į veidą, tuo nukentėjusiajai O. K. sukeldamas fizinį skausmą.

R. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. birželio 16 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajam R. J. užmigus šalia kelio, atitraukęs ant jo juosmens užsegtos rankinės užtrauktuką, iš rankinės pagrobė R. J. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Įrodinėjimo procesas byloje negali būti begalinis, byloje turi būti surenkama tiek įrodymų, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais gali būti grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-589/2006 ir kt.).

Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus BPK normų nepažeidė, padarė teisiškai pagrįstas išvadas atitinkančias byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai R. R. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, paskyrė bausmę, kuri atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį surašė laikantis nustatytų BPK reikalavimų, todėl priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. kelia kaltės klausimą dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo ir jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą baudžiamąją bylą patikrina tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iširtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. R. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo R. J., liudytojų L. N., J. S., L. Š., iš dalies paties R. R. parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais: liudytojos J. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, daiktų apžiūros protokolu bei kitais ikiteisminio tyrimo metus surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. J. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, bei juos patvirtina liudytojų L. N., L. Š. parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuoti duomenys, taip pat iš dalies ir R. R. duoti parodymai. Nukentėjusysis R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuoslekliai teigė, kad iš jo buvo pavogta 110 Lt, nurodė kokiomis kupiūromis turėjo tokią sumą pinigų. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo R. R. pateiktą versiją, jog jis rado R. J. telefoną ir tada jį pasiėmė, įvertino kaip pasirinktą gynybos taktiką, kadangi R. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu kito, jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, byloje nenustatyta aplinkybių leidžiančių manyti, kad R. J. suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti ar siekti nepagrįstai baudžiamojon atsakomybėn patraukti R. R..

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. R. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinačią aplinkybę, kad R. R. iš esmės prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, įvertino padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, kad R. R. yra teistas du kartus, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas 1 kartą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra recidyvistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, registruotas darbo biržoje (2 t., 28-29 b. l.).

Ir nors nuteistasis R. R. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, nes mano, kad jam skirta bausmė yra per griežta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima pakeisti jam paskirtą bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad R. R. būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nuteistojo asmenybę, kad teistas 2 kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, registruotas darbo biržoje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi nusikaltimų padarymo metu) skirtos 4 ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios nėra per griežtos, kadangi yra aiškiai švelnesnės už laisvės atėmimo bausmės vidurkius, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, kuris yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų ir BK 140 striapsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 7 mėnesiai 15 dienų. Nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse numatytomis taisyklėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam skirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL dydžio bauda, taip pat nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. R. apeliacinį skundą.