Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-25 · Civilinė byla Nr. 2A-564-198/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-25
Bylos Nr.
2A-564-198/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Ramunė Čeknienė
Atsakovas
K. A.
Ieškovas
J. A.
Trečiasis asmuo
UAB „Evekas“
Civilinė byla Nr. 2A-564-198/2014Teisminio proceso Nr. 2-08-05385-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 75.4.3; 75.8; 78.2.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės ir Ramunės Čeknienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-119-488/2014 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui K. A., trečiajam asmeniui UAB „Evekas“ dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo, prievolės pripažinimo asmenine atsakovo prievole, nuostolių už buto išlaikymą priteisimo iš atsakovo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės, paliekant jai santuokinę pavardę, priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, padalinti nekilnojamąjį turtą, priteisti iš atsakovo nuostolius už buto išlaikymą, pripažinti prievolę trečiajam asmeniui asmenine atsakovo prievole, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo jai neištikimas, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Nurodė, kad šeima nuo 2003 metų gyvena atskirai. Prašo palikti jai santuokinę pavardę. Prašo priteisti iš atsakovo 5000 Lt. neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl netinkamo atsakovo elgesio pašlijo jos sveikata, ji jautė stiprius išgyvenimus. Prašo atsakovo prievolę trečiajam asmeniui UAB „Evekas“ pripažinti jo asmenine prievole, nes nuo 2003 metų su atsakovu bendro ūkio neveda, atsakovo prievolė yra kilusi iš jo neteisėtų veiksmų. Dalį šios prievolės ji padengė, kad nebūtų areštuotas butas. Kilnojamąjį turtą šalys yra pasidalinę. Sutinka, kad automobilis būtų priteistas atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 64000 Lt., prašo dalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo: ieškovei priteisti 5969/10000 dalis buto, kurių vertė 38196,50 Lt., atsižvelgiant į ieškovės padarytus buto pagerinimus, atsakovui priteisti 4032/10000 dalis buto, kurių vertė 25803,50 Lt.; ieškovei priteisti visą butą natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisti 25803,50 Lt. kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Iš atsakovo ieškovei priteisti 13255,92 Lt. nuostolių atlyginimą, dėl prievolių, susijusių su buto išlaikymu, vykdymo. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. (b.l.119-126, 158)

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 1983-03-26 Kapsuko miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.63, K. A. ir J. A. nutraukė dėl K. A. kaltės. Po santuokos nutraukimo J. A. paliko santuokinę pavardę „A.“. Nustatė, kad kaip bendra jungtinė nuosavybė dalijamas iki 2003-01-01 sutuoktinių įgytas turtas. Padalino bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 64000 Lt. J. A. asmeninėn nuosavybėn paskiriant 5969/10000 dalis buto, kurio vertė 38196,50 Lt., K. A. asmeninėn nuosavybėn paskiriant 4032/10000 dalis buto, kurio vertė 25803,50 Lt. Priteisė natūra butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš J. A. K. A. 25803,50 Lt kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį. Priteisė K. A., asmeninėn nuosavybėn automobilį Opel Rekord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 Lt. Pripažino prievolę UAB „Evekas“ pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 5623 K. A. asmenine prievole. Priteisė iš K. A. J. A. 12435,42 Lt. nuostolių atlyginimą dėl įvykdytų prievolių, susijusių su buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu. Reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš K. A., atmetė. Priteisė iš J. A. valstybei bylinėjimosi išlaidas: 150 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš K. A. J. A. 500 Lt. bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, konstatavo, kad atsakovas girtavo, buvo ieškovei neištikimas, todėl pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliu kitam sutuoktiniui, paliko šeimą, dėl ko tolimesnis sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomu. Teismas nenustatė, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir atsakovas jokių ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų nepateikė. Teismas nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, kadangi nesant jokių įrodymų apie ieškovės sveikatos būklę šiuo metu, negalima teigti, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų dėl santuokos iširimo ieškovė patyrė neturtinę žalą. Prievolę trečiajam asmeniui UAB "Evekas" teismas laikė atsakovo K. A. asmenine prievole, kadangi ši prievolė trečiajam asmeniui yra susijusi su atsakovo nusikalstamais veiksmais, padarytais 2009 metais, t. y. jau šalims nebevedant bendro ūkio, be to, nenustatyta, kad ieškovė J. A. žinojo apie atsakovo nusikalstamus veiksmus, ar vekselio pasirašymą. Nenustatė, kad lėšos, gautos nusikalstamais veiksmais, buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Teismas sprendė, kad ieškovės mokėjimas už atsakovo skolą nelaikytinas solidarios prievolės pripažinimu, nes mokėjimas buvo nesavanoriškas, ieškovė skolą mokėjo tikslu siekdama, kad būtų panaikintas areštas santuokos metu įgytam turtui – butui.

Teismas konstatavo, kad tikslinga taikyti atsakovui piniginės kompensacijos principą, atsižvelgė į tai, kad atsakovas bute negyvena nuo 2003 -01-01; atsakovas pripažįsta, kad butas jo lėšomis nebuvo gerintas; butas remontuotas ieškovės lėšomis; ieškovė atliko buto pagerinimų už 12393 Lt; ieškovė kito gyvenamojo ploto neturi, ji bute gyvena nuolat, juo rūpinasi, prižiūri; butas nedalintinas natūra dėl to, kad jame yra du kambariai; viename iš jų gyvena pilnametis šalių sūnus, kitame ieškovė, šalių santykiai konfliktiški: tiek ieškovės su atsakovu, tiek atsakovo su sūnumi; atsakovas, jau dešimt metų gyvendamas atskirai nuo šeimos įrodė, kad jis sugeba pasirūpinti gyvenamuoju plotu. Teismas konstatavo, kad ieškovė nuo 2003 metų viena išlaikė butą. Teismas iš atsakovo priteisė 12435,42 Lt - pusę ieškovės sumokėtų mokesčių už buto išlaikymą (tiesioginiai buto savininko mokesčiai, susiję su buto išlaikymu, kuriuos privalo mokėti kiekvienas buto savininkas).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas K. A. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodo, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad ieškovė pati keletą kartų buvo palikusi šeimą ir išvykusi į užsienį ilgam laikui. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovas neišlaikė ir nesirūpino šeima. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigė, kad atsakovas girtaudavo, 1996 m. jam buvo paskirta bauda ir ji skolinosi 1000 dolerių baudai sumokėti, tačiau nuo 1996 m. iki 1999 m. atsakovas dirbo Panevėžio autobusų parke vairuotoju ir jokių baudų nėra gavęs. Ieškovė atsakovo niekada nepalaikė, nesistengė suprasti ir padėti, bet pastoviai stengėsi tik išnaudoti. 2003 m. visiškai išsiskyrė dėl ieškovės kaltės. Atsakovas tikėjosi gyventi santuokoje, remontavo butą, tačiau pabaigus remontą, ieškovė buto raktų nebedavė ir į butą nebeįsileido. Kitos šeimos atsakovas neturi, gyvena nuomojamame bute. Teismas neteisingai nustatė ir pripažino, kad ieškovė 3051,07 Lt suma pagerino butą iš savo asmeninių lėšų. Buto langus užsakė ir savo pinigais 3051,07 Lt sumą sumokėjo ne ieškovė, bet dukra J. A.. Teismas nepagrįstai priteisė už paslaugas, kurių jis negavo negyvendamas bute. Teismui pateikti ne tik statybinių medžiagų pirkimo kvitai, bet ir kiti kvitai visai neaiškūs, išblukę. Mano, kad teismas turėjo laikytis lygių dalių principo ir jo nepažeisti. Teismas neįvertino visų jo išdėstytų ir svarbių aplinkybių, t.y. nustatyto neįgalumo po stuburo operacijos. Atsakovas mano, kad santuokos nutraukimas negali pabloginti jo turtinės padėties, nes ginčo butas įgytas už šalių bendras lėšas ir yra pagerintas taip pat bendromis pastangomis, atsakovo darbu. Iš pažymų nematyti už kelis asmenis ir už ką šie mokesčiai buvo paskaičiuoti. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovas atsisakė viso santuokos metu įgyto ir šalims dovanoto kilnojamojo turto ir jį paliko ieškovei, kuris liko ginčo bute. Mano, kad prievolė UAB „EVEKAS“ turėti būti pripažinta solidaria sutuoktinių prievole kreditoriui kaip tai numato LR CK 3.109 str., nes gautas lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

Ieškovė J. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad atsakovas vengė teisme visapusiškai išnagrinėti ieškininį reikalavimą dėl jo kaltės, pripažindamas, jog tik dėl jo kaltės iširo santuoka, tačiau vėliau piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis vėl pradėjo neigti kaltę, teikdamas apeliacinį skundą ir neigdamas visas pripažintas teisme aplinkybes. Atsakovas neteikė jokių paaiškinimų dėl ieškovės kaltės. Nurodo, jog skola UAB „Evekas“ yra atsakovo asmeninė, nes ji kilo iš jo padaryto nusikaltimo bei nebuvo panaudota šeimos reikmėms, nes šalys nebegyvena kartu ir bendro ūkio neveda nuo 2003 metų. Ieškovės pateikti įrodymai dėl sumokėtų prievolių yra tik tie, kurie visais atvejais privalomi apmokėti, nepriklausomai nuo to, ar kas gyvena bute, ar ne. Nurodo, jog už langus sumokėjo ieškovės dukra, tačiau iš ieškovės duotų pinigų. Padalinus butą natūra, kurio mažesnė dalis priklausytų atsakovui, ieškovė su sūnumi negalėtų normaliai gyventi, be to pagal atsakovui tenkančią dalį, jam mažesnis kambarys būtų per didelė atitenkančio turto dalis. Atsakovas turi kur gyventi, nes nuo 2003 m. gyvena su savo sugyventine adresu Tulpių g. 1-92, Panevėžyje, kur jis pats nurodė siųsti jam procesinius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1983-03-26 Kapsuko miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 63. Santuokoje gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Nuo 2003-01-01 šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Šią aplinkybę šalys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 str. 2 d.). CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan. Nagrinėdamas J. A. ir K. A. santuokos iširimo priežastis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes pažeidė minėtas įstatymo nuostatas, tačiau K. A. teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes ieškovė pati keletą kartų buvo palikusi šeimą ir išvykusi į užsienį ilgam laikui, niekada nepalaikė, nesistengė suprasti ir padėti, nuolat stengėsi tik išnaudoti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas girtavo, buvo gydytas nuo alkoholizmo, 2003 metais paliko šeimą, buvo neištikimas ieškovei. Vilniaus miesto Lenino rajono teismo 1988 m. lapkričio 5 d. ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. rugpjūčio 10 d. sprendimais iš atsakovo K. A. priteistas išlaikymas sūnui M. A. (b.l. 14-15 1t.). Atsakovas eilę kartų yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam bei transporto priemonės bei transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. (b.l. 113-114, 1 t; 84, 3 t.). Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, paneigiančių skundžiamą sprendimą dalyje dėl atsakovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo, todėl keisti ar naikinti minėtą sprendimo dalį kolegija neturi pagrindo (CPK 12 str., 178 str.).

Bendro santuokinio turto padalijimas yra privalomai teismo spręstinas santuokos nutraukimo padarinys. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Turto padalijimas natūra laikomas prioritetiniu, todėl šis būdas taikytinas, jeigu sutuoktinių turtas yra dalus. Byloje nustatyta, kad teismas padalino butą nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į ieškovės atliktus buto pagerinimus, ieškovei priteisė butą natūra, o iš jos atsakovui priteisė kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, nurodo, kad teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, nustatydamas sutuoktinių turto dalis, nepagrįstai butą natūra priteisė ieškovei, atsakovui išmokant kompensaciją. Atsakovas nurodo, kad teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kad jis yra po stuburo operacijos, kad jis yra neįgalus, gauna tik nedidelę pensiją, yra bedarbis. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Apylinkės teismas, ieškovei priteisdamas butą natūra, o iš jos atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas bute negyvena nuo 2003 -01-01, o byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad butas buvo pagerintas ieškovės lėšomis, ir kito gyvenamojo ploto ieškovė neturi, jame gyvena nuolat, juo rūpinasi, prižiūri. Sutiktina su tuo, jog butas nedalintinas natūra dėl to, kad jame yra du kambariai; viename iš jų gyvena pilnametis šalių sūnus, kitame ieškovė. Neginčijamai nustatyta, kad šalių santykiai konfliktiški: tiek ieškovės su atsakovu, tiek atsakovo su sūnumi. Be to, teisėjų kolegija sutinka ir su tuo, kad atsakovas, jau dešimt metų gyvendamas atskirai nuo šeimos įrodė, kad jis sugeba pasirūpinti gyvenamuoju plotu. Iš byloje esančios darbingumo lygio pažymos matyti, kad atsakovui K. A. darbingumo lygis 50 procentų nustatytas nuo 2010-06-15 iki 2012-06-14 (b.l. 82, 1t.). Byloje nėra duomenų apie atsakovui nustatytą darbingumo lygį po 2012-06-14. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovui nustatyto 50 procentų neįgalumo, į kurį atsakovo nuomone teismas neatsižvelgė nukrypdamas nuo lygių dalių principo dalijant bendrą sutuoktinių turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos problemos atsakovui prasidėjo po 2003 metų, jam palikus šeimą. Iš darbo sutarties nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dirbo UAB „Greitasis vežimas“ vairuotoju – ekspeditoriumi (b.l 176, 1t.) Atsakovas nesutinka, kad ieškovė savo lėšomis pagerino buto vertę, nurodydamas, kad prie buto remonto prisidėjo savo darbu, tačiau šių teiginių atsakovas neįrodė (CPK 178 str.), todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, butas buvo pagerintas jį remontuojant, keičiant langus po 2003 metų, kai šalys kartu negyveno ir bendro ūkio nebevedė.

Apylinkės teismas darė išvadą, kad prievolė trečiajam asmeniui UAB "Evekas" laikytina atsakovo K. A. asmenine prievole. Su šia išvada teisėjų kolegija sutinka. Nustatyta, kad prievolė trečiajam asmeniui yra susijusi su atsakovo nusikalstamais veiksmais, padarytais 2009 metais, t.y. jau šalims nebevedant bendro ūkio. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė J. A. žinojo apie atsakovo nusikalstamus veiksmus ar vekselio pasirašymą, prie to prisidėjo. Įrodymų byloje, kad lėšos, gautos dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų, buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, nėra. Atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, paneigiančių skundžiamą sprendimą dalyje dėl prievolės trečiajam asmeniui UAB „Evekas“ pripažinimo atsakovo K. A. asmenine prievole, todėl keisti ar naikinti minėtą sprendimo dalį kolegija neturi pagrindo (CPK 12 str., 178 str.).

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė ieškovei nuostolius, susijusius su buto, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymu, kadangi atsakovas nesinaudojo bendrovių teikiamomis paslaugomis. Tačiau iš teismui pateiktų pažymų matyti, kad ieškovė ir neprašė priteisti nuostolių už suteiktas paslaugas pagal skaitiklius, o tik tuos nuostolius, kurie tiesiogiai susiję su buto išlaikymu ir kurie visais atvejais privalomi apmokėti nepriklausomai gyvena kas bute ar ne. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės patirtus nuostolius dėl buto išlaikymo ir pusę jų pagrįstai priteisė atsakovui kaip buto savininkui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėZina Mickevičiūtė