- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- 2A-333-661/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Alvydas Barkauskas (pran.), Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- If P
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- UAB „METALMETA“, UAB „Senamiesčio ūkis“, UAB „IDENTIA“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą ir UAB „Senamiesčio ūkis“ (trečiasis asmuo) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „METALMETA“, UAB „Senamiesčio ūkis“, UAB „IDENTIA“, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą, 2013-02-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11804,11 Lt žalos atlyginimo, metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad ieškovo su draudėju UAB „IDENTIA“ 2010-08-10 sudaryta sutartimi nuo draudimo liudijime išvardintų rizikų buvo apdraustos draudėjo patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jose esančios atsargos, biuro įranga, gamybiniai įrengimai. Ieškovo draudėjas 2011-01-10 rado užlietas patalpas bei jose esantį turtą. Dėl užliejimo ieškovo draudėjui padaryta 9814,11 Lt žala, kurią ieškovas, atėmus 400,00 Lt franšizę, atlygino, pervesdamas 9414,11 Lt. Ieškovas sumokėjo 30,00 Lt už informacinę pažymą apie patalpų užliejimo aplinkybes bei priežastis bei 1210,00 Lt už turto vertinimo ataskaitos parengimą. Ieškovas buvo priverstas kreiptis į ekspertą, kuriam sumokėjo 1150,00 Lt. Išlaidos, susijusios su žalos vertinimu bei įvykio priežasties nustatymu, įskaičiuotinos į nuostolių sumą, kurių bendra suma yra 11804,11 Lt. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str.). Kadangi žala atsirado dėl to, kad buvo nesandarus atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato stogas, ieškovui perėjusi reikalavimo teisė atsakovo atžvilgiu įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Žalą, padarytą dėl pastatų trūkumų, privalo atlyginti objekto savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.266 str.). Atsakovas, kaip pastato savininkas, privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius net ir nesant atsakovo kaltės dėl jų atsiradimo. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Žalos padarymo faktas kartu reiškia veiksmų neteisėtumą ir kaltės prezumpciją. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovo draudėjas UAB „IDENTIA“ 2009-01-06 nuomos sutartimi iš Vilniaus miesto savivaldybės išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutartimi UAB „IDENTIA“ įsipareigojo savo lėšomis apdrausti nuomos sutarties galiojimo laikui gaunamą turtą nuomotojo naudai. Turtas turėjo būti apdraustas Vilniaus miesto savivaldybės naudai, todėl nėra pagrindo laikyti Vilniaus miesto savivaldybę atsakovu byloje. Reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš subjekto, kurio interesus siekiant apsaugoti, buvo sudaryta draudimo sutartis, yra nepagrįstas. UAB „Senamiesčio ūkis“ paskirtas administruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būtent namo administratoriaus atsakomybėje yra bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir namo stogo, priežiūra. UAB „Senamiesčio ūkis“ laikytinas faktiniu namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme ir turėtų būti atsakovu byloje. Būtent UAB „Senamiesčio ūkis“ rūpinosi pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogo, perdangos bei kitų pastato konstrukcijų priežiūra.
Trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovė parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad už žalą atsakingas yra trečiasis asmuo UAB „METALMETA“, kuris netinkamai atliko stogo remonto darbus, nurodė, kad visus sprendimus dėl darbų atlikimo priėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Vilniaus miesto savivaldybės argumentai, kad už žalą atsakingas UAB „Senamiesčio ūkis“ nepagrįsti. Po stogo dangos pakeitimo UAB „Senamiesčio ūkis“ pradėjo gauti pastate įsikūrusių įstaigų nusiskundimus, kad žiemos metu patalpos drėksta, vanduo sunkiasi per lubas, vanduo patenka per stogą. Besiskundžiantys asmenys teigė, kad patalpų būklė po stogo remonto pablogėjo. Atsakomybė kyla Vilniaus miesto savivaldybei pagal CK 6.266 str. Ieškovo reikalavimai atsakovui yra pagrįsti (b.l. 175-177).
Trečiojo asmens UAB „METALMETA“ atstovas parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad ieškinio nepalaiko, o teismui 2014-01-06 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose UAB „METALMETA“ nurodė, kad nesutinka, jog patalpos buvo užlietos per stogą. UAB „METALMETA“ darbuotojai ne vieną kartą lankėsi ant stogo, defektų nebuvo, o smulkūs stogo nesandarumai buvo pašalinti iki įvykio. Vanduo galėjo patekti per nehermetišką vandentiekio, šildymo sistemą arba dėl žmogaus neatsargaus elgesio. Virš užlietų patalpų yra antro aukšto patalpos, kurios pirmoje eilėje būtų nukentėjusios per užpylimą nuo stogo, bet taip neatsitiko. Ekspertui atvykus į įvykio vietą po dviejų metų po įvykio, neįmanoma nustatyti užliejimo priežasčių bei aplinkybių. Galima teigti, kad dangos defektai atsirado jau po įvykio, neatsargiai valant sniegą ir pan. Nesutiko su nurodytu žalos dydžiu. Turto vertinimas buvo atliktas pagal du ieškovo užsakymus, galimai dviem skirtingiems objektams, nes turtas buvo vertinamas skirtingais adresais. Realus nuostolis turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 429,94 Lt. Ataskaitoje nurodyta, kad šviestuvai dėl užliejimo vizualiai defektų neturi. Kyla abejonės, kad UAB „IDENTIA“ pateiktos sąskaitos faktūros Nr.LOL000001175, Nr.00014362, Nr.00014543, Nr.553 yra susijusios su minėto objekto patirtos žalos likvidavimu. Ieškovo nurodytas žalos dydis nepagrįstas ir neįrodytas. Prašė ieškinį atmesti (b.l. 217, 218).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį. Teismas sprendė, kad pagal ieškinį turėtų atsakyti namo Vilniaus g. 22, Vilniuje, bendrosios nuosavybės administratorius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą pateikė apeliacinį skundą (b.t. II., b.l. 40), kuriame nurodė, kad nesutinka su priimtu sprendimu ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas visiškai. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovas nurodė:
Šalies argumentai
1) ieškovas visiškai nesutinka su teismo padaryta išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas byloje ir kad pastato valdytoju bei atsakingu už žalos padarymą yra laikytinas pastato bendrosios nuosavybės administratorius UAB „Senamiesčio ūkis“. Padarydamas tokią išvadą, teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.266 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos taikant CK 6.266 straipsnį.
2) Tai, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo paskirta ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratoriumi, automatiškai nereiškia, kad šiai bendrovei buvo perduotas bendrosios nuosavybės valdymas. UAB „Senamiesčio ūkis“ nesinaudojo pastato bendrojo naudojimo patalpomis, bendrąja inžinerine įranga ir pastato stogu, negavo iš pastato jokios naudos, tik teikė administravimo paslaugas už nustatytą atlygį. UAB „Senamiesčio ūkis“ neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savo (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be Atsakovo sutikimo ar tiesioginio nurodymo jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Visus reikiamus sprendimus, susijusius su šio pastato priežiūra, priiminėjo Atsakovas (CK 4.30 str.). Atsakovui ieškinys buvo pareikštas deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, tuo tarpu Atsakovą ir UAB „Senamiesčio ūkis“ bei UAB „Metalmeta“ siejo atitinkamai atlygintinų paslaugų bei rangos teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Metalmeta“ nėra laikytini trečiaisiais asmenimis CK 6.253 straipsnio 4 dalies prasme, o Ieškovas, nebūdamas sutartinių santykių šalimi, negali reikšti tiesioginio reikalavimo Atsakovo kontrahentams UAB „Senamiesčio ūkiui“ ar juo labiau UAB „Metalmeta“.
3) Teismas pažeidė CPK 178 str. nuostatas. Šioje byloje buvo nustatytas pastato, kurio savininkė yra Atsakovė, trūkumas bei nustatyta, kad žala atsirado būtent dėl šio trūkumo. Taigi šiuo atveju nustačius aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas privalėjo konstatuoti ir Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė apeliacinį skundą (b.t. II., b.l. 55), kuriame nurodė, kad nesutinka su priimtu sprendimu ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas visiškai. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Trečiasis asmuo nurodė:
1) UAB „Senamiesčio ūkis“ nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ po 2007-04-06 atliktų stogo remonto darbų priėmimo iš rangovo UAB „Metalmeta“ iki pat patalpų 2011-01-10 užliejimo nesiėmė jokių veiksmų tam, kad namo stogo būklė atitiktų saugaus naudojimo reikalavimus, kad būtų pašalinti stogo remonto darbų trūkumai. Tokia sprendimo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams - UAB „Senamiesčio ūkis“ tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose nurodė, kad į UAB „Metalmeta“ dėl nekokybiškai atliktų darbų dar iki įvykio kreipėsi ne vieną kartą (2009-06-25, 2010 metų kovą). UAB „Metalmeta“ atstovas posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino, paaiškindamas, kad iki įvykio UAB „Metalmeta“ šalino atsiradusius stogo dangos įrengimo defektus kitose stogo vietose.
2) Teismas nepasisakė, dėl kokių priežasčių trečiųjų asmenų paaiškinimais nesivadovauja ar atmeta. Teismo sprendimo išvados turi būti pagrįstos visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.).
3) Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad patalpos 2011-01-11 buvo užlietos dėl to, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ laiku nenustatė stogo trūkumų. Tokia teismo išvada dėl žalos atsiradimo priežasčių neatitinka byloje esančių įrodymų ir prieštarauja kitai teismo išvadai. Kita teismo išvada konstatuota, kad ieškovo draudėjo patalpos 2011-01-10 buvo užlietos dėl nekokybiškai įrengtos namo stogo dangos. Šią aplinkybę patvirtina 2012-12-28 patalpų sugadinimo priežasčių tyrimo aktas. Taigi būtent nekokybiškas stogo dangos įrengimas, o ne UAB „Senamiesčio ūkis“ neva laiku nepastebėti trūkumai, buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. Jeigu stogo danga nebūtų nekokybiškai įrengta, užliejimo apskritai nebūtų įvykę.
4) Teismo sprendimas paremtas prielaida, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ laiku nepastebėjo stogo dangos trūkumo. Tačiau teismas nesiaiškino, kada UAB „Senamiesčio ūkis“ turėjo pareigą atlikti stogo apžiūras, ir ar šią pareigą vykdė tinkamai. Stogo dangos defektų, sąlygojusių 2011- 1-10 įvykį, atsiradimas iki 2010/2011 metų žiemos sezono negalimas, kadangi tokiu atveju dėl lietaus, kritulių poveikio patalpos būtų buvusios užlietos daug anksčiau. Pagal Aplinkos ministro 2002 - 07-01 įsakymą Nr. 351 patvirtintą Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (2010-12- 31 įsakymo Nr. D1-1067 redakcija) 9.2 p. numatyta, kad kasmetinės gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros atliekamos pasibaigus žiemos sezonui.
5) Teismo sprendimas, kad Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė negalima, nes Vilniaus miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, yra nepagrįstas. Atsakomybė savininkui kyla be kaltės. Kadangi žala kilo dėl tokių pastato trūkumų, kurie atsirado dėl sutartinių Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Metalmeta“ santykių, už UAB „Metalmeta“ netinkamą sutarties įvykdymą prieš trečiuosius asmenis pagal deliktinės atsakomybės taisykles atsakinga yra Vilniaus miesto savivaldybė (CK 6.266 str. 1 d.). Sutartiniai santykiai tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Metalmeta“ buvo susiklostę Vilniaus miesto savivaldybei veikiant per įgaliotinį UAB „Senamiesčio ūkis“ (CK 6.756 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimus į apeliantų apeliacinius skundus (b.t. II., b.l. 69, 77), kuriuose prašo jų skundus atmesti dėl šių priežasčių:
1) iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, būdama pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininku ir žinodama apie netinkamą pastato stogo būklę, priėmė sprendimą dėl pastato stogo remonto ir jo finansavimo, pavesdamas administratoriui UAB „Senamiesčio ūkis“ vykdyti užsakovo funkcijas atliekant namo stogo remonto darbus (stogo pakeitimo darbus), kuriuos pagal 2006-11-21 rangos sutartį atliko ir 2007-04-06 pridavė trečiasis asmuo UAB „METALMETA“ ir už kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė visiškai atsiskaitė 2007-04-25 mokėjimo nurodymu Nr. 1107 bei 2006-12-15 mokėjimo nurodymu Nr. 2932. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė, kaip pastato savininkė, tvarkydama stogą rūpinosi savo turtu bei siekė, jog kitiems asmenims nebūtų padaryta jokios žalos.
2) byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų 2012-12-28 aktu konstatuotas aplinkybes, liudijančias, kad ieškovo draudėjo naudojamos patalpos 2011-01-10 buvo užlietos dėl nekokybiškai įrengtos namo stogo dangos. Taip pat nėra įrodymų, jog Vilniaus miesto savivaldybė nevykdė jai, kaip pastato savininkei, tenkančios pareigos rūpintis savo turtu.
3) byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo draudėjo UAB „IDENTIA“ patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jose buvęs turtas 2011-01-10 buvo užlietos vandeniu, prasiskverbusiu pro nekokybiškai įrengtą pastato stogo dangą. Todėl skundžiamame sprendime teismas pagrįstai pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad žala kilo dėl pastato konstrukcijos - pastato stogo trūkumų, nesudaro pagrindo teigti, kad už žalą CK 6.266 str. pagrindu yra atsakingas atsakovas, kaip pastato savininkas.
4) ginčo byloje namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „Senamiesčio ūkis“ administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio turto paprastojo administravimo turinį, pagrindu, pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 str. 5 d., 8 d.). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 str. 1 d.).
5) teismas pagrįstai nurodė, jog trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“, vykdydamas paprastąjį namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administravimą laikytinas namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, nes būtent administratorius turėjo ir turi organizuoti nuolatinę namo stogo, kaip ir kitų namo bendrojo naudojimo objektų, techninę priežiūrą o nustačius, kad namo stogo būklė neatitinka saugaus naudojimo reikalavimų, skubiai imtis priemonių stogo avarinės techninės būklės likvidavimui. Byloje surinkti įrodymai suteikia pagrindą teigti, kad namo administratorius tinkamai neatliko funkcijų, susijusių su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu. Neužtikrinus reikiamos pastovios namo stogo techninės priežiūros, nebuvo laiku nustatyti stogo trūkumai, ko pasekmėje 2011-01-11 buvo užlietos namo patalpos.
6) byloje surinkti įrodymai rodo, kad po atliktų stogo remonto darbų 2007-04- 06 priėmimo iš rangovo UAB „METALMETA" administratorius iki pat patalpų 2011-01-10 užliejimo nesiėmė jokių veiksmų tam, kad namo stogo būklė atitiktų saugaus naudojimo reikalavimus, kad būtų pašalinti stogo remonto darbų trūkumai. Pretenziją rangovui su reikalavimu pašalinti darbų trūkumus administratorius pateikė tik po patalpų 2011-01-10 užpylimo. Taip pat tik po patalpų užpylimo administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su pranešimais apie būtinumą skirti lėšas pastato stogo, kritulių nuvedimo sistemos remontui. Iš pastato patalpų nuomininkų raštų matyti, kad ir po patalpų 2011-01-10 užpylimo pastato stogo remonto darbų trūkumai ilgą laiką nebuvo šalinami. Nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad pastato stogo netinkama būklė, dėl kurios 2011-01-10 įvyko patalpų užpylimas, atsirado dėl kažkokių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Byloje yra kilęs ginčas dėl to, kas turi atlyginti žalą dėl aplietų patalpų, ar turto savininkas, ar turto administratorius.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybei priklauso namo stogas.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo Draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas arba pagal sutartinę atsakomybę numatančias normas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas" v. V.J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas" v. UAB „Riviva",bylos Nr. 3K-3-554/2007).
Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žala atsirado dėl to, jog buvo nesandarus (neatitinkantis jam keliamų reikalavimų) Atsakovui nuosavybės teise priklausančio Pastato stogas, Ieškovui perėjusi reikalavimo teisė Atsakovo atžvilgiu turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija, bylos Nr. 3K-3-62/2009; kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
Tai, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo paskirta ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratoriumi, nereiškia, kad šiai bendrovei buvo perduotas bendros nuosavybės valdymas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ nesinaudojo pastato bendrojo naudojimo patalpomis, bendrąja inžinerine įranga ir pastato stogu, tik teikė administravimo paslaugas už nustatytą atlygį. UAB „Senamiesčio ūkis“ neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be Atsakovo sutikimo ar tiesioginio nurodymo jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Visus reikiamus sprendimus, susijusius su šio pastato priežiūra, priiminėjo Atsakovas (CK 4.30 str.). Iš byloje esančio stogo darbų priėmimo- perdavimo akto Nr.20070406/1 matyti, kad stogo darbų užsakovas buvo Atsakovas. Būtent Atsakovas mokėjo pinigus stogo remonto darbus atlikusiai bendrovei.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kolegija sprendžia jog ieškovas pagrįstai ir tinkamai pareiškė atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybei ieškinį deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu. Kolegija sutinka su ieškovo argumentu, jog Atsakovą ir UAB „Senamiesčio ūkis“ bei UAB „Metalmeta“ siejo atitinkamai atlygintinų paslaugų bei rangos teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Metalmeta“ nėra laikytini trečiaisiais asmenimis CK 6.253 straipsnio 4 dalies prasme, o Ieškovas, nebūdamas sutartinių santykių šalimi negali reikšti tiesioginio reikalavimo Atsakovo kontrahentams UAB „Senamiesčio ūkiui“ ar juo labiau UAB „Metalmeta“. Tokiu atveju atsakovas, atlyginęs žalą ieškovui, galėtų reikšti atgręžtinį reikalavimą tiesiogiai į kaltą dėl žalos padarymo asmenį, tačiau jau vadovaujantis jų tarpusavio teises ir pareigas nustatančiomis sutartimis ar kitais dokumentais.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.t. I., b.l. 9-77) patvirtina, jog dėl ginčo patalpų užliejimo Draudėjui buvo padaryta 9814,11 Lt dydžio žala. Ieškovas, pripažinęs Užliejimą draudžiamuoju įvykiu, atlygino Užliejimo metu padarytą 9.814,11 Lt dydžio žalą Draudėjui (iš 9.814,11 Lt sumos buvo atimta 400 litų franšizė bei Draudėjui buvo pervesta 9.414,11 Lt suma). Papildomai Ieškovas sumokėjo 30,00 litų UAB „Senamiesčio ūkis“ už informacinę pažymą apie Užliejimo aplinkybes bei galimas priežastis bei 1.210,00 litų UAB „Finance property“ už Turto vertinimo ataskaitos parengimą. Kadangi nebuvo tiksliai nustatyta užliejimo priežastis, Ieškovas taip pat buvo priverstas kreiptis į statinių ir jų projektų konstrukcinės dalies ekspertą bei jam už priežasčių tyrimo akto surašymą sumokėjo 1.150,00 litų. Minėtos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu bei įvykio priežasties nustatymu, vadovaujantis CK 6.249 str. 4 d. 2 p., yra įskaičiuotinos į nuostolių sumą. Draudikas (Ieškovas) iš viso dėl įvykio išmokėjo 11.804,11 litų (9.414,11 + 30,00+ 1.210,0+ 1150,00=11.804,11).
Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas, visiškai nepagrįstai konstatavo, jog pastato valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas, kuris yra naikintinas.
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, t. y. 102,52 EUR (354 Lt) taip pat 463,39 EUR (1600 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.). Be to, apeliantas pateikė įrodymus, jog patyrė 681,76 EUR (2354 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Taip pat iš atsakovo trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 77,33 EUR (267 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 289,62 EUR (1000 Lt) už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą bei 318,58 EUR (1100 Lt) už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo „If P&C Insurance AS“ (registro kodas 10100168), Adresas: Pronksi 19, Tallinn 10124, Lietuvoje vykdančio veiklą per „If P&C Insurance AS" filialą, į/k 302279548, ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į/k. 188710061, ieškovui „If P&C Insurance AS“ (Estijos respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje vykdančio savo veiklą per „If P&C Insurance AS" filialą (filialo kodas 302279548), 3418,70 EUR (11 804,11 Lt) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio savo veiklą per „If P&C Insurance AS" filialą naudai 1247,67 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai 685,53 EUR bylinėjimosi išlaidų.