Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrupta“ įgaliotam asmeniui T. J., atsakovo atstovui advokatui J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AV Systems“ ieškinį atsakovui Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Audiotonas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

11. Ieškovės pateikti trečiosios šalies komerciniai pasiūlymai dėl vario pardavimo neįrodo tokių ieškovės tariamų nuostolių realumo: 1) ieškovės pateikti vario pardavimo komerciniai pasiūlymai yra tik iš vieno tiekėjo, o tai neleidžia objektyviai įvertinti vario kainos pasikeitimo rinkoje; 2) nepateikiami skaičiavimai, kiek vario objektyviai reikėjo; 3) nepateikiami įrodymai, kodėl ieškovė vario negalėjo įsigyti anksčiau nei 2018 m. balandžio mėn. (ieškovės pateikto trečiojo asmens pasiūlymo, kuriuo ieškovė grindžia nuostolio dėl vario kainos kilimo dydį, data).

12. Nurodo, kad vidutinio darbo užmokesčio didėjimas valstybės mastu savaime neįrodo, kad ieškovė didino darbo užmokestį ir savo darbuotojams. Ieškovės pateikta Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 2008–2018 m. dinamika negali būti laikoma tinkamu įrodymu, įrodančiu, kad ieškovė realiai didino darbo užmokestį darbuotojams, dirbantiems siekiant įvykdyti Sutartį.

13. Pažymi, jog ieškovės teiginys, kad tiekėjas buvo priverstas nuolat samdyti Sutarties vykdymui reikalingą personalą ir negalėjo pasiimti naujų projektų taip pat nepagrįstas. Priešingai, ieškovės sprendimas sustabdyti darbų vykdymą iki 2017 m. lapkričio mėn. lėmė tai, kad darbuotojai galėjo dirbti kituose ieškovės vykdomuose projektuose. Be to, ieškovė teiginiui, kad tiekėjas buvo priverstas mobilizuoti darbo jėgos resursus, pagrįsti taip pat nepateikia objektyvių įrodymų, jog papildomi darbuotojai buvo objektyviai reikalingi Sutarties įgyvendinimui.

14. Trečiasis asmuo UAB „Audiotonas“ atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

15. Teismo posėdžio meti ieškovės ir atsakovo atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkinamas.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė su partneriu – trečiuoju asmeniu UAB „Auditonas“ laimėjo atsakovo paskelbtą Scenos technologinio apšvietimo įrangos modernizavimo ir įdiegimo darbų atvirą tarptautinį pirkimą Nr. 168389; 2015 m. gruodžio 22 d. šalys sudarė viešojo pirkimo pardavimo sutartį Nr. J4-201 (Ieškinio priedas Nr. 2)

17. 2017 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-22 „Dėl Valstybės investicijų 2017-2019 metų programoje numatytų kapitalo investicijų 2017 metų paskirstymo pagal kultūros srities investicinius projektus“ Scenos įrangos rekonstravimui, transformatorinės pastotės rekonstravimui, priestato statybai ir pagalbinių patalpų rekonstravimui 2017 m. buvo skirtas 1 762 000 Eur finansavimas

18. 2017 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministrė įsakymu Nr. JV-475 įpareigojo atsakovą nenaudoti 2017 m. skirtų 2 032 000 Eur valstybės investicijų programos lėšų scenos technologinio apšvietimo įrangos modernizavimo ir įdiegimo darbams finansuoti.

19. 2017 m. kovo 27 d. atsakovas gavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos raštą Nr. S2-797 „Dėl 2017 metų suplanuotų lėšų investicijų projektams įgyvendinti“, kuriuo atsakovas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas informuojami apie priimtą 2017 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą Nr. ĮV-475 „Dėl 2017 m. sausio 11 d. Kultūros ministro įsakymo Nr. V-22 „Dėl Valstybės investicijų 2017-2019 metų programoje numatytų kapitalo investicijų 2017 metų paskirstymo pagal kultūros srities investicinius projektus“ pakeitimo“, kuriuo Perkančioji organizacija buvo įpareigota nenaudoti Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede skirtų asignavimų turtui įsigyti; 2017 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 233 „Dėl valstybės investicijų 2017-2019 metų programoje numatytų 2017 metų kapitalo investicijų paskirstymo“ pakeitimo“ Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui nebuvo skirta finansavimo.

20. 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. sausio 23 d. ieškovė pateikė atsakovui PVM sąskaitas–faktūras AVS Nr. 20161221 10 189,88 Eur sumai ir AVS Nr. 20170103 206 286,85 Eur sumai už faktiškai atliktus darbus.

21. 2017 m. balandžio 5 d. atsakovas pateikė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Strateginio planavimo skyriui, Investicijų ir turto valdymo skyriui, Finansų skyriui, Investicijų skyriui raštą Nr. S2-153 „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus“, kuriuo persiųstos Tiekėjo pateiktos 2016 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVS 20161221 ir 2017-01-23 PVM sąskaita faktūra Nr. AVS 201700103 bei prašoma užtikrinti mokėjimus pagal šias PVM sąskaitas faktūras.

22. 2017 m. balandžio 12 d. atsakovas pateikė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Viceministrui ir Investicijų ir turto valdymo skyriui raštą Nr. S2-171 „Dėl įsiskolinimo“, kuriuo informuojama apie Tiekėjo pateiktą raštą – priminimą dėl įsiskolinimo ir, be kita ko, prašoma atnaujinti 2017 m. finansavimą bei leisti atlikti reikalingus mokėjimus.

23. 2017 m. spalio 4 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 791 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 233 „Dėl Valstybės investicijų 2017-2019 metų programoje numatytų 2017 metų kapitalo investicijų paskirstymo“ pakeitimo“, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 233 „Dėl Valstybės investicijų 2017-2019 metų programoje numatytų 2017 metų kapitalo investicijų paskirstymo“ 1 priedas papildytas 21 punktu ir Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui Scenos įrangos rekonstravimo, transformatorinės pastotės rekonstravimo, priestato statybos bei pagalbinių patalpų rekonstravimo projektui įgyvendinti vėl skirta 1 762 000 Eur. 2017 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 791 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 233 „Dėl Valstybės investicijų 2017-2019 metų programoje numatytų 2017 metų kapitalo investicijų paskirstymo“ pakeitimo“ įsigaliojo 2017 m. spalio 10 d.

24. 2017 m. spalio 13 d. buvo apmokėtos Tiekėjo 2016 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVS 20161221 ir 2017 m. sausio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVS 20170103.

25. Ieškovė prašo pripažinti šalių Sutarties 32 p. sąlygą nesąžininga ir priteisti 11 073,95 Eur netesybų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

26. Ieškovė taip pat reikalauja priteisti iš atsakovo 97 008,52 Eur nuostolių, atsiradusių dėl darbų sustabdymo turėtų papildomų išlaidų, atlyginimą, motyvuodama tuo, kad 2017 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos ministrei priėmus įsakymą Nr. IV-475 dėl finansavimo sustabdymo, perkančioji organizacija sustabdė Sutarties vykdymą konkliudentiniais veiksmais; ieškovės vertinimu, tai, kad finansavimas buvo nutrauktas Kultūros ministerijos iniciatyva, nepanaikina atsakovo atsakomybės dėl nepagrįsto sutarties sustabdymo.

27. Ieškinio reikalavimas dėl šalių Sutarties 32 p. sąlygos pripažinimo nesąžininga netenkinamas. Šalių 2015 m. gruodžio 22 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. J4-201 32 punktu deklaruojama, kad šalims yra žinoma, kad šios sutarties apmokėjimas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto. Šalių susitarimu Perkančioji organizacija yra atleidžiama nuo nuostolių (tiesioginių ar netiesioginių), jeigu Perkančioji organizacija šioje sutartyje nustatytu laiku negalės apmokėti sąskaitų dėl pavėluoto pinigų gavimo iš finansuotojo.

28. Ieškovė prašo pripažinti Sutarties 32 p. sąlygą nesąžininga pagal MAPKSVPĮ 9 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad komercinės sutarties sąlyga ar komercinė praktika, dėl kurios negalima nustatyti palūkanų, yra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu, ir taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę – priteisti palūkanas už prievolės atsiskaityti laiku už atliktus darbus pagal MAPKSVPĮ nuostatas.

29. Teismo vertinimu, ieškovės ginčijama šalių Sutarties nuostata sąžiningumo principui neprieštarauja. Pirma, Sutarties 32 p. deklaruota, jog šalims yra žinoma, kad Sutarties apmokėjimas vykdomas iš valstybės biudžeto. Ši Sutarties 32 p. nuostata negali būti pripažinta nesąžininga ar prieštaraujančia gerai komercinei praktikai; tai fakto pripažinimas. Ši faktinė aplinkybė suponuoja, kad atliktų darbų apmokėjimas laiku ne visais atvejais tiesiogiai priklausys nuo atsakovo valios ir pastangų, todėl šalys susitarė, kad atsakovas neatsako už ieškovės nuostolius, jeigu jis negalės apmokėti pateiktų sąskaitų dėl pavėluoto pinigų gavimo iš finansuotojo. Tokiu būdu šalys susitarė ne dėl visiško atsakovo sutartinės atsakomybės panaikinimo, tačiau dėl atsakovo dalinio atsakomybės ribojimo konkrečiu atveju, atsiradus konkrečioms, nuo atsakovo valios nepriklausančioms aplinkybėms: <...> jeigu Perkančioji organizacija šioje sutartyje nustatytu laiku negalės apmokėti sąskaitų dėl pavėluoto pinigų gavimo iš finansuotojo.

30. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. CK 6.252 straipsnyje numatyti atvejai, kokių susitarimų dėl atsakomybės ribojimų, šalys negali sudaryti (Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą).

31. Šalių sutarties 32 p. iš esmės susitarė atleisti atsakovą dėl nuostolių, susijusių su vėlavimu atsiskaityti už darbus, negavus valstybės finansavimo, t. y. netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės, jeigu sąskaitos už atliktus darbus bus apmokėtos pavėluotai ne dėl jo kaltės. Ši sutarties nuostata įtvirtina atsakovo atsakomybės tik už jo kaltus veiksmus principą ir CK normoms neprieštarauja bei neužkerta kelio šalims susitarti dėl sutartinių netesybų taikymo kitų Sutarties pažeidimų atveju.

32. Šalių Sutartis buvo sudaryta ieškovei laimėjus atsakovo paskelbtą darbų pirkimo viešąjį pirkimą. Sutarties 32 p. nuostata buvo įtraukta į Sutarties projektą, t. y. ji buvo viešai paskelbtų pirkimo dokumentų dalimi, ieškovė iki Sutarties sudarymo dienos galėjo susipažinti su Sutarties projekto nuostatomis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė viešojo pirkimo procedūrų metu prašytų išaiškinti šią Sutarties projekto nuostatą, pareikštų dėl jos pretenziją arba inicijuotų procesą dėl šios Sutarties nuostatos panaikinimo ar pašalinimo iš Sutarties projekto teisme. Ieškovė pasirašė Sutartį, kurioje yra įtraukta minėta 32 p. nuostata, taip pripažindama, kad minėta nuostata jai yra priimtina ir ieškovė prisiėmė su šios nuostatos vykdymu susijusią riziką.

33. Dėl išdėstyto teismas atmeta ieškovės teiginius, kad Sutarties 32 p. nuostata yra nukrypstanti nuo įprastos komercinės praktikos, pažeidžianti sąžiningumo ir sąžiningo elgesio principus, dėl to negalioja. Sutartis buvo sudaryta skaidriai, teisėtai ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

34. Ieškinio reikalavimas dėl 11 073,95 Eur netesybų pagal MAPKSVPĮ nuostatas priteisimo tenkinamas iš dalies. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. jai pradėjus vykdyti scenos technologinio apšvietimo įrangos modernizavimo ir įdiegimo darbus, atsakovas delsė apmokėti už faktiškai atliktus ir perduotus darbus. Ieškovė pateikė atsakovui 2016 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVS 20161221 10 189,88 Eur sumai ir 2017 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVS 201700103 206 286,85 Eur sumai už faktiškai atliktus darbus. Atsakovas apmokėjo sąskaitas–faktūras 2017 m. spalio 13 d., t. y. pradelsė 264 kalendorines dienas pagal PVM sąskaitą faktūrą AVS Nr. 20161221 ir 231 kalendorinę dieną pagal PVM sąskaitą faktūrą AVS Nr. 20170103.

35. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11 073,95 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros mokėjimo termino iki skolos padengimo datos – 2017 m. spalio 13 d. pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 punktą; taip pat priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagal MAPKSVPĮ 7 str. (įst. red. 2017 m. liepos 01 d. Nr. IX-1873 reakcija).

36. Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Pagal CK 6.258 straipsnio 7 punktą palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Taigi, nuo termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimo dienos iki atsiskaitymo skolininkui skaičiuotinos palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą; ieškovė prašo taikyti šalių santykiams specialų įstatymą (MAPKSVPĮ). Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Remiantis šio įstatymo 1 straipsnio 1-2 dalimis, 2 straipsnio 4 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, teisė į minėtas palūkanas atsiranda, jei palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nėra nustatyti.

37. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta viešoji darbų prikimimo sutartis, sutartyje nėra nustatytas palūkanų dydis šalių susitarimu, t. y. MAPKSVPĮ nuostatos šalių santykiams taikytinos.

38. Nėra ginčo, kad atsakovas pavėlavo apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas–faktūras. Tačiau bylos duomenimis 2017 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministrė įsakymu Nr. JV-475 įpareigojo atsakovą nenaudoti 2017 m. skirtų 2 032 000 Eur valstybės investicijų programos lėšų scenos technologinio apšvietimo įrangos modernizavimo ir įdiegimo darbams finansuoti, t. y. Sutarties finansavimas buvo nutrauktas nuo 2017 m. kovo 14 d., vėl buvo atnaujintas 2017 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 791 (įsigaliojusiu nuo 2017 m. spalio 10 d.).

39. Pagal šalių Sutarties 32 p. projekto biudžetinio finansavimo nutraukimas atleidžia atsakovą nuo palūkanų už pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų apmokėjimo vėlavimą. PVM sąskaitos–faktūros Nr. AVS 20161221 10 189,88 Eur sumai apmokėjimo terminas (30 dienų) – 2017 m. sausio 20 d., PVM sąskaitos–faktūros Nr. AVS 20170103 206 286,85 Eur sumai – 2017 m. vasario 22 d. Finansavimas buvo nutrauktas 2017 m. kovo 14 d., reiškia pradelsimas dėl atsakovo kaltės pagal PVM sąskaitą–faktūrą Nr. AVS 20161221 sudaro 54 dienas, pagal PVM sąskaitą– faktūrą Nr. AVS 20170103 – 22 dienas.

40. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis numato, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Palūkanų, kurias skolininkas privalo mokėti už pavėlavimą, dydis skaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas kilo 2017 m. sausio–vasario mėn., taikytina 2016 m. II pusmečio refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, kuri pagal Europos centrinio banko viešuosius duomenis sudaro 0,00 proc. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 8,00 proc. dydžio metinės palūkanos už 54 dienas pagal PVM sąskaitą–faktūrą Nr. AVS 20161221 ir už 22 dienas pagal PVM sąskaitą–faktūrą Nr. AVS 20170103, arba 120,59 Eur palūkanų pagal PVM sąskaitą–faktūrą Nr. AVS 20161221 (10 189,88:365x54x8,00 proc.) ir 994,69 Eur pagal PVM sąskaitą–faktūrą Nr. AVS 20170103 (206 286,85:365x22x8,00 proc.), iš viso 1 115,28 Eur palūkanų. Kita ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo dalis netenkinama.

41. Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatas. Iki civilinės bylos iškėlimo teisme ginčo dėl atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo nebuvo, ieškovė niekur nesikreipė dėl skolos ir palūkanų išieškojimo, atsakovas nors pavėluotai, bet sumokėjo skolą. Teismo vertinimu nėra pagrindo preziumuoti, kad ieškovė patyrė ar galėjo patirti skolos išieškojimo išlaidas. Prašymas dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį atmetamas.

42. Ieškovės reikalavimas dėl 97 008,52 Eur nuostolių, atsiradusių dėl darbų sustabdymo turėtų papildomų išlaidų atlyginimo netenkinamas.

43. Minėta, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

44. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos ministrei priėmus įsakymą Nr. IV-475 dėl finansavimo sustabdymo, perkančioji organizacija sustabdė Sutarties vykdymą konkliudentiniais veiksmais, nors tai, kad finansavimas buvo nutrauktas Kultūros ministerijos iniciatyva, nepanaikina atsakovo atsakomybės dėl nepagrįsto sutarties sustabdymo. Ieškovė nepatikslino, kada ir kokiais konkrečiais konkliudentiniais veiksmais atsakovas neteisėtai sustabdė darbus objekte. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo nurodymą (-us) ieškovei sustabdyti darbų vykdymą. Projekto finansavimas buvo sustabdytas 2017 m. kovo 14 d. Kultūros ministrės įsakymo pagrindu, vėliau 2017 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 233 „Dėl valstybės investicijų 2017-2019 metų programoje numatytų 2017 metų kapitalo investicijų paskirstymo“ pakeitimo“ Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui nebuvo skirta finansavimo; finansavimo iš biudžeto nebuvimas negali būti vertinamas kaip atsakovo neteisėti konkliudentiniai veiksmai dėl neteisėto vykdomų darbų sustabdymo. Aplinkybė, kad projektas finansuojamas tiesiogiai iš biudžeto, ieškovei nebuvo nauja, ši aplinkybė buvo atskleista viešojo pirkimo dokumentuose (sutarties projekte); Sutarties 32 p. šalys susitarė, kad atsakovas neprisiima atsakomybės, jeigu iš valstybės biudžeto laiku negautų lėšų, būtinų vykdyti sutartį su ieškove. Sprendžiama, kad atsakovo neteisėti veiksmai nėra įrodyti.

45. Teismo vertinimu, nėra įrodyti ir ieškovės nuostoliai. Projekto finansavimas buvo sustabdytas nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. spalio 10 d. – iki Vyriausybės nutarimo dėl finansavimo atnaujinimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė savo nuostolių paskaičiavimą pagrindžia statistiniais duomenimis apie vidutinio darbo užmokesčio padidėjimą šalies ūkyje bei statistiniais duomenimis apie vario kainų padidėjimą rinkoje, dėl ko žaliavų kaina pakilo 17 proc. Ieškovė teigia, kad pabrangus žaliavų kainai, sutarties vykdymas dėl scenos modernizavimui skirtų kabelių pabrangimo pabrango 31 829,78 Eur, darbo užmokesčio sąnaudos dėl vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo pabrango 41 179 Eur, dėl projekto sustabdymo ieškovė turėjo samdyti papildomus 4 darbuotojus, papildomos darbo jėgos kaštai sudarė dar 15 351,42 Eur. Tačiau ieškovės argumentai iš esmė pagrindžiami prielaidomis, pateikta statistinė informacija ir tiekėjų pasiūlymai dėl kabelių neįrodo realių ieškovės sąnaudų pabrangimo. Neįrodžius visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ieškinys dėl nuostolių, atsiradusių dėl darbų sustabdymo, atmestinas.

46. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta. Ieškovė (bankrutuojanti bendrovė) atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Iš dalies patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „AV Systems“ (j. a. k.301531836) iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (j. a. k. 110303713) 1115,28 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiolika eurų 28 centus) palūkanų; kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro ( j. a. k. 110303713) 33,45 Eur (trisdešimt tris eurus 45 centus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.