- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- 2YT-2690-750/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01027-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos", "Gelvora "
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) R. V. skundą suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, antstolei A. P. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. R. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, nurodydamas, kad nesutinka su antstolės A. P. 2020-06-05 priimtu patvarkymu Nr. S-20-124-18617 dėl skolos išieškojimo ir prašo nutraukti priverstinius išieškojimus pagal vykdomąsias bylas Nr. 0124/07/01210, 0124/19/00972, 0124/19/02337, 0124/19/03631, suėjus nuobaudų senaties terminui. Nurodo, kad jis yra senyvo amžiaus žmogus, pajamų bei santaupų neturi, socialinių išmokų negauna. Šiuo metu atlikinėja terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Per išieškojimo laikotarpį pajamų negaudavo. Taip pat vykdomieji dokumentai vykdomi nuo 13 iki 8 metų, todėl išieškojimas jo atžvilgiu nutrauktinas.
Iš vykdymo apskaičiavimo išlaidų lapo matosi, kad antstolė melagingai nurodo informaciją apie darytas užklausas, jų kiekį ir kainoraštį. Todėl daro išvadą, kad antstolė sąmoningai neįvykdė nuobaudų išieškojimo per kuo trumpiausią laiką, sąmoningai uždelsiant vykdomųjų bylų išieškojimo įvykdymą tik turint tikslą pasipelnyti. Vykdomosiose bylose Nr. 0124/07/01210, 0124/19/00972, 0124/19/02337, 0124/19/03631, baudos iš pareiškėjo nebuvo išieškotos nesant duomenų, jog jis būtų trukdęs išieškoti baudą ar kitaip siekiant išvengti jų įvykdymo. Mano, kad įvertinus tai, kad baudos skirtos daugiau kaip prieš 13-8 metus, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas taikyti baudų vykdymo senatį ir vykdomąsias bylas nutraukti.
Suinteresuotas asmuo antstolė A. P. 2020-06-26 patvarkymu Nr. S-20-124-21049 (b.l. 1-2) atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir šį dokumentą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0124/07/01210, 0124/19/00972, 0124/19/02337, 0124/19/03631perdavė nagrinėjimui Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė nurodė, kad aukščiau nurodytos vykdomosios bylos užvestos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) pateikimo terminų. Vykdomosiose bylose sistemingai buvo atliekama vykdymo veiksmai, daromos užklausos dėl skolininko turto, todėl vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio , kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl skolos išieškojimo vykdymo, todėl nėra pagrindo vykdomųjų bylų nutraukti.
Skolininkas nuo baudų paskyrimo dienos žinojo apie pareigą šias baudas sumokėti ir tai galėjo padaryti gera valia. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas rodo jo vengimą įvykdyti paskirtas administracines baudas.
Kadangi vykdomoji byla Nr. 0124/19/02337 pradėta vykdyti iki Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) priėmimo dienos, teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK, kurio 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi tol, kol bus įvykdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo nenustatė, kad antstolė viršijo įstatymo suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundą laiko nepagrįstu.
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ nepateikė atsiliepimą į pareiškimą
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų, nustatyta, kad antstolė A. P. pareiškėjo R. V. atžvilgiu vykdo 4 vykdomąsias bylas: vykdomoji byla Nr. 0124/07/01210 vykdoma pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-728-299/2007 išieškotojo VMI naudai dėl 20,44 Eur skolos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0124/19/02337 vykdoma pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato išduotą nutarimą Nr. 3269 išieškotojo VMI naudai dėl 101,37 Eur skolos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0124/19/03631 vykdoma pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1431-299/2012 išieškotojo VMI naudai dėl 81,50 Eur skolos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0124/19/00972 vykdoma pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1387-750/2007 išieškotojos UAB „Gelvora“ (UAB „Mokilizingas“) naudai dėl 377,00 Eur skolos ir 243,78 Eur palūkanų išieškojimo. Antstolė, vykdydama išieškojimą, 2020-06-05 priėmė patvarkymą Nr. S-20-124-18617 dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.
Dėl antstolės 2020-06-05 priimto patvarkymo Nr. S-20-124-18617 dėl skolos išieškojimo (ne)teisėtumo
Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės 2020-06-05 priimtu patvarkymu Nr. S-20-124-18617 nenurodė jokių motyvų dėl priimto patvarkymo (ne)teisėtumo.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Nagrinėjamu atveju 2020-06-05 antstolės priimtas patvarkymas Nr. S-20-124-18617 dėl skolos išieškojimo, kuriuo ji reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytas imperatyvias įstatymo normas. Pareiškėjui nenurodžius jokių motyvų dėl antstolės 2020-06-05 priimto patvarkymo Nr. S-20-124-18617 neteisėtumo, o teismui tokių aplinkybių nenustačius, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl vykdomosios bylos Nr. 0124/19/02337
CPK 629 straipsnis reglamentuoja vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
CPK 584 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad pagal šio kodekso VI dalyje numatytas taisykles taip pat vykdomi institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. CPK nenumato administracinės nuobaudos-baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminių, todėl šiuo atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriuose reglamentuojami baudų išieškojimo vykdymo klausimai.
ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr.XII-1869 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Teismas nenustatė, kad skolininko R. V. vykdomosios bylos Nr. 0124/19/02337, susijusios su paskirta administracine bauda iki ANK įsigaliojimo, vykdymas patektų į Administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 ir 3 dalių apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis, t. y. ginčo atveju teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Be to, minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
Antstolis, vykdydamas CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 18 straipsnis, 584 straipsnis, 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą (baudą) vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, taip pat reikia patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga vykdymo laikotarpiu (nepaisant to, kad buvo 2 metų laikotarpis, kurio metu nebuvo atliekami vykdymo veiksmai) buvo sustojusi dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vengimo atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, dėl kokių nors to asmens veiksmų, siekiant išvengti baudos sumokėjimo (Lietuvos vyriausias administracinio teismo nutartys administracinėse bylose 2007-05-31 Nr. N(9)-1105/2007, 2007-10-04 Nr. N18-1653/2007, 2007-11-15 Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 Nr. N575-4150/2009).
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010-04-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kad CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse, todėl reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės kuris, išaiškinimais. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
Iš minėtos vykdomosios bylos matyti, kad vykdomasis dokumentas (nutarimai) persiųstas antstolio kontorai vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino. Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, konstatuotina, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas nebuvo praleistas.
Susipažinus su aukščiau minėta vykdomąja byla, nustatyta, kad antstolė vykdydama išieškojimą atliko užklausimus: 2012-02-27, 2013-02-13, 2014-02-06, 2013-10-01, 2014-12-01, 2015-01-01, 2016-01-01, 2016-10-01, 2017-02-14, 2017-01-01, 2017-12-15.
Vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, svarbu nustatyti, dėl kieno netinkamų veiksmų užsitęsė vykdomoji byla, t. y. 1) dėl antstolio nepakankamo aktyvumo vykdymo procese ar 2) dėl skolininko neveikimo.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos vykdomojoje byloje nuo 2017-12-15 nebuvo atlikta jokių vykdymo veiksmų. Antstolė patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą nurodė, kad skolininkas nuo baudų paskyrimo dienos žinojo apie pareigą baudas sumokėti ir tai galėjo padaryti gera valia, o savalaikis skolininko pareigų nevykdymas rodo jo vengimą įvykdyti paskirtas administracines baudas. Teismas šiuos antstolės argumentus vertina kritiškai, kadangi aplinkybė, kad pareiškėjas nesumokėjo baudos gera valia, savaime neįrodo, kad tokiais veiksmais (neveikimu) pareiškėjas minėtu dviejų metų laikotarpiu, kai antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų, trukdė vykdyti išieškojimą.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų dalyje, įpareigojant antstolę nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0124/19/02337 pasibaigus išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl vykdomųjų bylų Nr. 0124/07/01210, 0124/19/00972, 0124/19/03631
CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Taigi vykdymo veiksmų apimtį ir ribas nustato antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis) ir vadovautis jam pateiktu vykdomuoju dokumentu. Teismo sprendimas yra vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas), turi būti vykdomas pažodžiui, išskyrus išimtis. Taigi vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka.
Pareiškėjas savo reikalavimą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo argumentuoja tuo, kad suėjo išieškojimo senatis.
Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, tai yra nustatyta, jog išieškojimo senaties terminas turi būti nustatytas įstatymu. Normoje imperatyviai nurodyta, jog išieškojimo senaties terminas turi būti nustatytas įstatymu. CPK, nei kiti įstatymai nenumato skolos vykdymo senaties terminų.
Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas išieškojimo vykdymo senaties terminas, kadangi jis taikomas pagal Administracinių teisės pažeidimų arba Baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatas. Nagrinėjamu atveju vykdymo procesai yra pradėti pagal teismų išduotus du vykdomuosius raštus ir teismo įsakymą, kurie vykdomi CPK nustatyta tvarka, o skolos yra kilusios iš civilinių teisinių santykių, todėl baudžiamojo kodekso ar Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos negali būti taikomos. Tai, kad pareiškėjas yra vyresnio amžiaus, kaip pats teigia, ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekaip nekeičia vykdomųjų dokumentų pobūdžio, juo labiau, tai nėra pagrindas taikyti kitų teisenų nuostatas.
Įstatyme nėra numatyti jokie terminai, per kuriuos antstolis privalo išieškoti iš skolininko skolą, ir nėra numatyta jokia skolų išieškojimo vykdymo procese vykdymo senatis, išskyrus CPK 634 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Taip pat CPK nenumato pagrindo teismo sprendimo vykdymą nutraukti, jeigu per tam tikrą laiko tarpą teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. CPK nustatyti tik terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. Šiuo atveju vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti laiku, todėl skolininko skundo argumentas, kad išieškojimas iš jo atžvilgiu vykdomose bylose turi būti nutrauktas, nes yra pasibaigę išieškojimo senaties terminai, nėra teisiškai pagrįstas.
Kadangi civilinio proceso kodekse nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, t. y. nėra nustatyta vykdymo proceso dėl priverstinio skolos išieškojimo senatis, atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų Nr. 0124/07/01210, 0124/19/00972, 0124/19/03631, pasibaigus išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nėra.
Pareiškėjas skunde teigia, kad iš vykdymo apskaičiavimo išlaidų lapo matosi, kad antstolė melagingai nurodo informaciją apie darytas užklausas, jų kiekį ir kainoraštį. Pareiškėjas šio savo teiginio neargumentavo, nenurodė konkrečių faktų, patvirtinančių, kad antstolė melagingai nurodo informaciją apie darytas užklausas, jų kiekį ir kainoraštį, o teismui tokių aplinkybių nenustačius, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo R. V. skundą tenkinti iš dalies.
Tenkinti pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, įpareigoti antstolę A. P. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0124/19/02337 pasibaigus išieškojimo senaties terminui.
Pareiškėjo R. V. skundo dėl antstolio veiksmų kitą dalį atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.