Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Ąžuolynė“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2012 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 27 d. išvados panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai surašyti išvadą. Teismas pareiškėjo skundą tenkino, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas, vykdydamas teismo 2016 m. birželio nutartį, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl ginčo žemės sklypo ploto skirtumo, viršijančią leistiną (ribinę) ploto paklaidą ir ribų (konfigūracijos) neatitikimo atlikus kadastrinius matavimus. Išvada UAB „Akroinvest“ matininkas informuotas, kad turi būti tęsiami ginčo žemės sklypo kadastro duomenų rengimo darbai, atstatant žemės sklypo ribas pagal teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotas ribas bei teikti NŽT Vilniaus rajono skyriui kadastro duomenų bylą tikrinti. Nurodo teisinį reglamentavimą, aktualų nagrinėjamam ginčui, ir paaiškino, kad buvo nustatytos aplinkybės, trukdančios suderinti žemės sklypo planus, todėl ir buvo surašytas Tikrinimo aktas, o kadastrinių matavimų byla grąžintą matininkei nustatytiems trūkumams pašalinti.

Paaiškino, jog tuo atveju, kai sodo sklypo schemoje nurodyta informacija skiriasi nuo informacijos, esančios sodininkų bendrijos suplanavimo projekte (generaliniame plane) reikia vadovautis informacija, esančia sodininkų bendrijos suplanavimo projekte, kadangi mėgėjų sodų sklypai yra formuojami pagal sodininkų bendrijos suplanavimo projektą. Ginčo žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų ribos suprojektuotos sodininkų bendrijos „Ąžuolyne“ išplanavimo projekte (toliau – ir Projektas) ir pažymėtos 1992 m. birželio 3 d. parengtoje sodo sklypo schemoje M 1:500 (toliau – ir Schema).

Skyrius, sulyginęs Projekte ir Schemoje nurodytas ginčo žemės sklypo ribų ilgius nustatė, kad informacija apie ginčo žemės sklypą yra prieštaringa, kadangi matininkės parengtame plane M 1:500 (toliau – ir Planas) pažymėta ribos posūkio taškais 1-2, yra 22,00 m (Schemoje nurodyta 22,00 m; Projekte grafiškai pamatavus turi būti 20,00 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 2-3, yra 31,50 m (Schemoje nurodyta 31,50 m; Projekte grafiškai pamatavus turi būti apie 30,00 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 3-4, yra 22,00 m (Schemoje nurodyta 22,00 m; Projekte grafiškai pamatavus turi būti 20,00 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 4-1, yra 31,50 m (Schemoje turi būti 31,50 , Projekte grafiškai pamatavus turi būti 30,00 m). Schemoje ir Projekte nurodyta, kad ginčo žemės sklypo šiaurinė riba sutampa su 8 m pločio keliu; rytinė riba sutampa su žemės sklypo vakarine (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba; pietinė riba sutampa su žemės sklypo šiaurine (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba; vakarinė riba sutampa su žemės sklypo rytine (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba. Atsakovas, išnagrinėjęs ginčo žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentus nustatė, kad šiuose dokumentuose minėto žemės sklypo ribos (linijų ilgiai, konfigūracija) skiriasi.

Pažymėjo, kad Projekte ties žemės sklypu (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas žemės sklypo ilgis (30 m), ties žemės sklypu (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas žemės sklypo plotis (20 m), grafiškai pamatavus šių žemės sklypų ilgius matyti, kad grafiškai pamatuoti ilgiai atitinka nurodytus ilgius. Grafiškai Projekte pamatavus žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ilgius ir pločius žemės sklypai atitinka išmatavimus 20 m x 30 m. Taigi, matininkė, atlikdama ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo Projekto sprendiniais, bei paženklino ginčo žemės sklypo ribas pažeisdama teisės aktų nuostatas.

Teigia, jog šiaurinėje žemės sklypo pusėje neišlaikytas 8 m pločio kelias (Projekte ir Schemoje nurodytas 8 m pločio kelias), gretimam žemės sklypui (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Gretimo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nesutiko su ženklinamomis žemės sklypo ribomis ir savo atsisakymą pasirašyti pažymėjo 2017 m. liepos 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Be to, žemės sklypo ribos turi būti suderintos su sodininkų bendrijos „Ąžuolyne“ pirmininku. Taip pat pažymėjo, pareiškėjas patikslintame skunde nepagrįstai nurodo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendime nenurodyta apskundimo tvarka, kadangi ji yra nurodyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Ąžuolynė“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas V. N. teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pagal Schemą dalis ginčo žemės sklypo patenka į kito žemės sklypo ribas. Tiek pirkimo–pardavimo dokumentuose, tiek suprojektuotame žemės sklype sklypo plotas yra 693 kv. m. Mano, jog atsakovas turėjo nurodyti, kaip pareiškėjas turi ginti savo teises.

Pareiškėjo atstovė O. D. A. papildomai pažymėjo, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai atliko geodezinius matavimus, pareiškėjas jokių parašų nedėjo dėl žemės sklypo ribų. Apie šias aplinkybes net nežinojo, nes apie tai sužinojo tik teisme. Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais. Ieškinys buvo atsiimtas. Kaimynai apsitvėrė sklypą tvora.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. O. D. A., atstovaudama pareiškėją, pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vadovui prašymą pakeisti nustatytus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Inreal GEO“ geodezijos inžinierės S. D. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. UAB „Inreal GEO“ 2017 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama patikrinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

NŽT Vilniaus rajono skyrius, patikrinęs ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2017 m. rugpjūčio 23 d. Tikrinimo akte nurodė, kad žemės sklypo ribos neatitinka generaliniame plane suprojektuotų ribų.

Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 21 d., kreipėsi į atsakovą dėl Tikrinimo akto panaikinimo. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamame atsakyme paaiškino apie nustatytus pažeidimus, taip pat apie pažeistą teisės akto nuostatą, ir pasiūlė Tikrinimo akte ir pateiktame atsakyme nurodytus trūkumus ištaisyti ir teikti atsakovui kadastro duomenų bylas pakartotiniam tikrinimui ir derinimui, taip pat informavo apie kadastrinių bylų atsiėmimo vietą ir darbo laiką.

Byloje ginčas kilęs dėl Tikrinimo akto bei NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimo, kuriais konstatuota, jog ginčo žemės sklypo ribos neatitinka generaliniame plane suprojektuotų ribų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) bei Nacionalinės žemės tarnybos taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių tvirtinimo“ (toliau – ir Tikrinimo taisyklės).

Tikrinimo taisyklėse bei Nuostatuose (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d.) nustatyta, jog atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui (Nuostatų 65 punktas, Tikrinimo taisyklių 3 punktas). Nuostatų 68 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Pažymėtina, jog iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Tikrinimo taisyklių 12 punkte. Atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Tikrinimo taisyklių 1 priedas). Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas (Tikrinimo taisyklių 9 punktas).

Kaip minėta, NŽT Vilniaus rajono skyrius, patikrinęs nekilnojamojo kadastro duomenų bylą, nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti žemės sklypo planus, t. y. jog ginčo žemės sklypo ribos neatitinka generaliniame plane suprojektuotų ribų (Taisyklių 11 punktas), todėl surašė Tikrinimo aktą ir grąžino ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą matininkei nustatytiems trūkumams pašalinti. NŽT Vilniaus rajono skyrius skundžiamame atsakyme pažymėjo, jog matininkė, atlikdama ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo projekto sprendiniais, taip pat šiaurinėje žemės sklypo pusėje neišlaikė 8 m pločio kelio. Nurodė, kad gretimo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nesutiko su ženklinamomis ginčo žemės sklypo ribomis; žemės sklypo ribos turi būti suderintos su sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ pirmininkų. Apibendrinęs tai, atsakovas pasiūlė ištaisyti Tikrinimo akte bei skundžiamame atsakyme nurodytus trūkumus.

Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvadomis ir teigia, kad matininkas pagrįstai vadovavosi linijų ilgiais ir plotais, kurie nurodyti Schemoje. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje būtina atsakyti į klausimą, kuriuo konkrečiu dokumentu (Schema ar generaliniu planu) pareiškėjas turėjo vadovautis.

Taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 24 d.) 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Tikrinimo taisyklių 8.3 punkte nustatyta, kad tikrinimo kameraliai metu, NŽT teritorinis padalinys nustato, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas.

Žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijose, privatizavimas buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusius Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinius nurodymus, 1992 m. kovo 20 d. patvirtintus Žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo (toliau – ir Metodika), kurie buvo parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nuostatas. Pagal Metodikos nuostatas, sodininkų bendrijos valdyba, rengdama atskirų jų sodo žemės sklypų planus, o sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, juos tvirtindamas, privalėjo užtikrinti, kad šie planai atitiktų sodo teritorijos suplanavimo projektą (generalinį planą). Metodikos 6 punkte nurodyta, kad sodininkų bendrijos valdyba, surinkusi prašymus sodų sklypams pirkti, turėjo atlikti sodų sklypų ribų patikslinimą natūroje ir parengti kiekvieno sodo sklypo planą M 1:500 (schemą). Sklypo plane nurodomi: sodo namelis, ūkinis pastatas, sklypo kraštinių ilgiai ir plotas. Patikslintos sklypo ribos natūroje turi būti pažymėtos kuoliukais, o plane – nurodyti sklypo ribų atstumai nuo sodo namelio. Taip pat minėtame punkte nurodyta, kad ginčytinos sklypo ribos atstatomos pagal sodo išplanavimo projektą. Metodikos 9 punkte nurodyta, kad patikslinus sodo bendrijos žemės paskirstymą, sodininkų bendrijos valdyba turi patikslinti viso sodo išplanavimo projektą ir jo eksplikacijoje turi būti nurodyti visi parduodami ir nuomojami sodo sklypai (nurodant sodo sklypo numerį, plotą, savininko pavardę, vardą ir tėvo vardą) bei parodytas bendro naudojimo žemės plotas (atskirai parodant pravažiavimų, miškų, vandens telkinių bei kitos žemės plotus).

Taigi, sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad sodo sklypo planai (schemos) buvo rengiami pagal sodo išplanavimo projektus. Sodo sklypo planai (schemos) detalizuoja sodininkų bendrijos generaliniam plane nurodytą žemės sklypą, o tai reiškia, kad privatizavimo schemos duomenys (pvz. ribų ilgiai) turi būti identiški sodininkų bendrijos generaliniam plane nurodytiems. Teismo vertinimu, esant neatitikimui tarp privatizavimo schemos ir sodininkų bendrijos generaliniam planui, turi būti taikomi sprendiniai, nurodyti sodininkų bendrijos generaliniame plane, kadangi sklypo planai (schemos) yra išvestiniai dokumentai, sudaromi atsižvelgiant į pagrindinį dokumentą – sodininkų bendrijos generalinį planą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis skyriaus išvadomis (Nuostatų 21 punktas). Išvadoje nurodyta, kad ginčo žemės sklypo matininkas turi tęsti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbus, atstatant ginčo žemės sklypo ribas pagal teritorijų planavimo dokumentuose (Projekte ir Schemoje) suprojektuotas ribas. Išvadoje nenurodyta, jog pareiškėjas turi tęsti žemės sklypo kadastro duomenų bylą išimtinai tik pagal privatizavimo schemoje suprojektuotas ribas, o aplinkybė, kad matininko G. K. 2011 m. vasario 7 d. parengtame ginčo žemės sklypo plane M 1:500 nurodytos ribos neatitinka Schemoje pažymėtų ribų, nepatvirtina, jog projektuojant ginčo žemės sklypo ribas turi būti vadovaujamasi Schemoje, bet ne Projekto sprendiniuose, pažymėtomis ribomis.

Byloje ginčo dėl to, kad skiriasi Schemoje ir Projekte nurodyti ginčo ilgiai, nėra, todėl laikytina, kad matininkė, ženklindama ginčo žemės sklypo ribas, turėjo vadovautis Projekto sprendiniais. Šiuo konkrečiu atveju matininkė vadovavosi Schema, todėl laikytina, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad matininkė, atlikdama ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo Projekto sprendiniais, ir, ženklindama šio žemės sklypo ribas, pažeidė Taisyklių 11 punkto reikalavimus.

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog matuojant sklypo linijų ilgį liniuote 1 mm linija atitinka 0,5 m, nes Projektas parengtas masteliu 1:500, o tai reiškia, kad žemės sklypo ribų pamatavimai nėra tikslūs. Grafiškai pamatavus Projekte ties žemės sklypu (Projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą žemės sklypo plotį (20 m) bei ties žemės sklypais (Projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą žemės sklypo ilgį (30 m) matyti, kad jie yra identiški ginčo žemės sklypo ilgiui ir pločiui. Šiuo atveju klaidinga teigti, jog 1 mm linija atitinka 0,5 m, kadangi Projekte, ties atitinkamais žemės sklypais, nurodomi konkretūs žemės sklypų pločiai ir ilgiai (20 m ir 30 m). Be to, net jeigu ir būtų laikoma, kad Projekte 1 mm linija atitinka 0,5 m, tai nedarytų jokios įtakos matininkės parengto kadastro duomenų bylos teisėtumui, kadangi matininkės parengtame plane M 1:500 pažymėtos ribos vis tiek būtų didesnės, nei nurodoma Projekte.

Tikrinimo taisyklių 8 punkte nustatyta, ką konkrečiai tikrinimo kameraliai metu teritorinis dalinys turi nustatyti. Tikrinimo taisyklių 8.3 punkte nustatyta, jog teritorinis padalinys turi nustatyti, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas. Kaip nurodyta aukščiau, nustačius aplinkybes, trukdančias suderinti komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą, ir surašius žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktą, t. y. Tikrinimo taisyklėse nustatytos formos dokumentą, kadastro duomenų byla grąžinama ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti (Nuostatų 68 punktas, Tikrinimo taisyklių 9 ir 12 punktai). Tikrinimo taisyklėse bei Tikrinimo taisyklių 1 priede nenustatyta, jog NŽT teritorinis padalinys turi paaiškinti ar detalizuoti, kaip konkrečiai parengtas planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų.

Minėta, jog atsakovas Tikrinimo akte nustatė, kad žemės sklypo ribos neatitinka generaliniame plane suprojektuotų ribų, taip pažeidžiant Taisyklių 11 punkto nuostatas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas patikrino Tikrinimo taisyklių 8.3 punkte nustatytas aplinkybes. Šiuo atveju atsakovas, Tikrinimo akte nurodydamas, jog parengtas planas neatitinka Taisyklių 11 punkto reikalavimų, nepažeidė jokių teisės aktų, todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas turėjo nurodyti, kaip parengtas planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų bei kad Tikrinimo planas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nenurodė, kokiu projektu vadovavosi, skundžiamame NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendime nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka, yra nepagrįsti, kadangi skundžiamame sprendime nurodoma, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Be to, iš skundžiamo atsakovo sprendimo turinio galima suprasti, jog atsakovas vadovaujasi sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ išplanavimo projektu (generaliniu planu). Tai, kad atsakovas nenurodė, kuriais metais Projektas buvo parengtas, kas Projektą patvirtino, nesutrukdė pareiškėjui suprasti, apie kurį būtent projektą yra kalbama.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Tikrinimo aktas bei NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 48SS-26-(14.48.45) yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo skunde išdėstytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas dėl sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti nustatytus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis yra išvestinis reikalavimas, kylantis iš pagrindinių reikalavimų, todėl atsisakius tenkinti pagrindinius reikalavimus – panaikinti Tikrinimo aktą bei NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimą, kaip nepagrįstas atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai netenkinami, pareiškėjas neįgyja teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.