- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 2S-1097-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10466-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Suinteresuotas asmuo
- B. M., V. M., A. M.
- Pareiškėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą suinteresuotų asmenų B. M., V. M., A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl dokumento pripažinimo asmeniniu testamentu ir jo patvirtinimo, suinteresuoti asmenys B. M., V. M. ir A. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti M. V. K. 2017 m. balandžio 12 d. surašytą dokumentą, (kuriuo ji savo nuosavybę pavedė B., V. ir A. M., prašydama nupirkti E. K. dviejų kambarių butą su visais patogumais ir paremti Uteną) asmeniniu testamentu bei jį patvirtinti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo vaikystės gyveno pas M. V. K., kuri jį augino, leido į mokslus. Sukūręs šeimą, jis nuolat rūpinosi ja, teikdamas reikiamą pagalbą. 2018 m. sausio 18 d. M. V. K. mirė. Pareiškėjas teigia, kad M. V. K. savo ranka surašė raštą, kuriame nurodė, kad savo nuosavybę paveda B., V. ir A. M., prašydama nupirkti E. K. dviejų kambarių butą su visais patogumais ir paremti Uteną. Rašte nurodyta data ir jos pačios pasirašyta. Pareiškėjas pažymėjo, kad raštą jis gavo M. V. K. namuose, (duomenys neskelbtini), lankydamas ją 2017 m. balandžio mėnesį. Tuo metu ji iš savo namų dėl sveikatos būklės neišvykdavo. Šiame rašte yra aiškiai išreikšta testatorės valia, pavedant jai priklausančią nuosavybę B., V. ir A. M. su testamentine išskirtine – nupirkti E. K. dviejų kambarių butą su visais patogumais ir paremti Uteną. Nors rašte rašydama apie paramą Utenai M. V. K. ir nekonkretizavo teiktinos paramos ir pobūdžio, pareiškėjo žiniomis, ji nuolat teikė paramą N. R. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtina, kad raštas surašytas M. V. K. ranka jos gyvenamojoje vietoje, jame nurodyta data, vardas ir pavardė, testamente yra aiški jos valios išraiška, todėl prašo pripažinti 2017 m. balandžio 12 d, M. V. K. surašytą raštą asmeniniu testamentu ir jį patvirtinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys B. M., V. M. ir A. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Nurodė, kad M.V. K. dalį savo gyvenimo skyrė našlaičių globai. Pareiškėjas taip pat buvo vienas iš jos globotinių. Suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodė visą laiką rūpinęsi M. V. K., jos buitimi, maitinimu, sveikatos priežiūra. Jos atstovavimui įvairiose institucijose M. V. K. buvo išdavusi notariškai patvirtintus įgaliojimus. M. V. K. buvo sudariusi 1992 m. balandžio 26 d. ir 2001 m. sausio 31 d. testamentus, kuriais B. M. paliko namų apyvokos reikmenis, baldus ir kitus daiktus, jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, autorines teises bei honorarus už knygas, straipsnius. Taip pat 2009 m. kovo 31 d. rentos sutartimi rentos gavėja M. V. K. perdavė rentos mokėtojai B. M. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). M. V. K. buvo sudariusi ir daugiau oficialiųjų testamentų kitų asmenų naudai, tame tarpe ir pareiškėjo naudai. Pareiškėjo pateiktame rašte nėra išreiškiama M. V. K. valia dėl jai priklausančio turto paveldėjimo jos mirties atveju. Rašte nurodoma, kad ji tik paveda savo nuosavybę konkretiems asmenims. Mirusioji ir buvo pavedusi visus klausimus spręsti B. M., jai išdavusi ne vieną notaro patvirtintą įgaliojimą turtiniams ir finansiniams klausimams tvarkyti. Testamentinė išskirtinė turi būti suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, kad nekiltų jokių abejonių dėl jos turinio ir apimties, o taip pat dėl jos privalomumo ir neišvengiamumo. Pareiškėjo pateiktame rašte įrašytas prašymas nupirkti butą ir paremti Uteną negali būti laikomas įpėdinį įpareigojantis, nes toks prievolinis santykis jame nėra suformuluotas. B. M. priėmė mirusiosios palikimą pagal 2001 m. sausio 30 d. testamentą, notarinio registro Nr. 6-219VZ, kurį sudaro autorinės teisės ir honorarai už knygas ir straipsnius. Jau ilgą laiką iki mirties M. V. K. jokių knygų ar straipsnių nerašė. Jokio kito nekilnojamojo turo mirusioji neturėjo, todėl pareiškėjo nurodoma testamentinė išskirtinė dėl objektyvių priežasčių negalėtų būti įvykdyta. Suinteresuotų asmenų teigimu, toks raštelis neatitinka civilinio kodekso (toliau – CK) 5.30 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl negali būti tvirtinamas kaip asmeninis testamentas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, pripažino M. V. K. 2017 m. balandžio 12 d. surašytą dokumentą asmeniniu testamentu bei jį patvirtino.
5. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys neginčija, kad dokumentas, kurį pareiškėjas prašo pripažinti asmeniniu testamentu bei patvirtinti, surašytas M. V. K. ranka ir jos pačios pasirašytas; dokumente taip pat yra nurodyti kiti reikalingi rekvizitai: vardas, pavardė, dokumento surašymo data; nebuvo ginčijama tai, kad dokumentas surašytas M. V. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
6. Asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą ir šios procedūros negalima sutapatinti su testamento nuginčijimo procedūra, todėl testatorės valia nekvestionuotina. Teismas vertino, kad 2017 m. balandžio 12 d. surašyto dokumento paskirtis – asmens duodamas patvarkymas dėl turto likimo po jo mirties. Jis atitinka asmeniniam dokumentui keliamus reikalavimus, todėl tvirtinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
7. Suinteresuoti asmenys B. M., V. M., A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismui pateiktame tvirtinti dokumente nėra išreiškiama M. V. K. valia dėl jai priklausančio turto paveldėjimo jos mirties atveju. Ginčo dokumentas nėra įvardintas kaip testamentas. Taip pat jame nėra nurodoma, kad jį surašiusio asmens mirties atveju daromas atitinkamas patvarkymas. Dokumente nurodoma, kad jį surašęs asmuo paveda savo nuosavybę konkretiems asmenims (esamuoju laiku, o ne po jo mirties) ir prašo juos atlikti tam tikrus veiksmus.
7.2. Nekilnojamojo turto dokumento surašymo dienai mirusioji neturėjo. Eilę metų M. V. K. pavedimu visu jos turtu, finansiniais reikalais rūpinosi B. M.. Dokumente nurodomas nuosavybės pavedimas konkretiems asmenims, visiškai atitiko realią faktinę situaciją, pagal kurią M. V. K. pavedimu visu jos turtu, finansiniais reikalais rūpinosi B. M..
7.3. Mirusiosios M. J. K. palikimą priėmė trys testamentiniai įpėdiniai: pareiškėjas E. K., suinteresuotas asmuo B. M. ir D. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Šis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi asmeninio testamento patvirtinimas sukelia jai teisines pasekmes. Vadovaujantis CK 5.35 str. 2 d. nuostatomis, vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Taigi, pripažinus 2017 m. balandžio 12 d. mirusiosios surašytą dokumentą asmeniniu testamentu (kuriuo visa mirusiosios nuosavybė paliekama kitiems įpėdiniams) ir jį patvirtinus, panaikinamas ankstesnis D. J. naudai sudarytas testamentas, tačiau D. J. į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta. Tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.
7.4. Teismui pateiktame tvirtinti dokumente nurodytas prašymas „paremti Uteną“. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ši parama turėtų būti teikiama N. R. M.. Nors byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dokumente kalbama apie paramą būtent šiam asmeniui, tačiau šis asmuo taip pat gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi priimta teismo nutartis sukelia jai teisines pasekmes – ji galimai taptų testamentinės išskirtinės gavėja.
7.5. Vilniaus miesto 41-ajame notarų biure yra pradėta mirusiosios M. J. K. paveldėjimo byla, tačiau teismas neišreikalavo paveldėjimo bylos, kurioje, be kitų dokumentų, galinčių turėti reikšmės bylos aplinkybių nustatymui, yra ir visi mirusiosios sudaryti oficialūs testamentai. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nevykdė pareigos būti aktyviam, todėl byloje nebuvo visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės, galinčios turėti įtakos teismo nutarties priėmimui.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Suinteresuotų asmenų atskirajame skunde minimi faktai, jog palikėja buvo pavedusi visus klausimus spręsti B. M., ar kad eilę metų palikėjos pavedimu visu jos turtu, finansiniais reikalais rūpinosi B. M. valios susiformavimo kontekste neturi teisinės reikšmės, nes valios susiformavimą gali lemti ir yra reikšmingesni subjektyvūs elgesio kriterijai.
8.2. Testamentinės valios turinio išaiškinimas galimas ne nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, bet šį klausimą sprendžiant ginčo teisenos tvarka, t. y. ginčijant paveldėjimo teisę. Kaip konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nutartyje, asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą ir šios procedūros negalima sutapatinti su testamento nuginčijimo procedūra, todėl testatorės valia šiame ypatingosios teisenos procese toliau nekvestionuotina.
8.3. Faktas, kad palikėjos asmeninis testamentas, neturi pavadinimo, ar jame minimos sąvokos neatitinka formalios teisinės terminologijos, neturi teisinės reikšmės, nes testamento sudarymo aplinkybės, jo turinys, forma turi būti aiškinama pagal tikruosius testatoriaus ketinimus, o ne remiantis pažodiniu testamento teksto aiškinimu, todėl toks suinteresuotų asmenų argumentas dėl ginčo dokumento neatitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams yra atmestinas kaip nepagrįstas.
8.4. Palikėjos ranka surašytas raštas yra tinkamas, suprantamas bei yra tinkama išorinė testatorės vidinės valios išraiška.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo dokumentas pripažintas asmeniniu testamentu ir patvirtintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
10. Vienas iš absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų įtvirtintas (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 2 punkte, pagal kurį, absoliučiu teismo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 25 punktą).
12. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teisines pasekmes pirmosios instancijos teismas sukūrė pripažindamas M. V. K. 2017 m. balandžio 12 d. surašytą dokumentą asmeniniu testamentu ir jį patvirtindamas.
13. Pagal CK 5.31 straipsnio 4 dalį, teismo patvirtintas asmeninis testamentas laikomas galiojančiu testamentu. Remiantis CK 5.35 straipsnio 2 dalimi, vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui.
14. Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 26 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad iki teismui priimant skundžiamą nutartį, mirusios M. V. K. turtines ir (ar) neturtines teises buvo paveldėjusi taip pat ir D. J. (palikimo priėmimo data - 2018 m. balandžio 4 d.). Kadangi skundžiama nutartimi M. V. K. 2017 m. balandžio 12 d. surašytas dokumentas buvo patvirtintas kaip asmeninis testamentas, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi iš esmės buvo sukurtos teisinės pasekmės, panaikinančios ankstesnius M. V. K. testamentus, įskaitant testamentą, pagal kurį M. V. K. turtines ir (ar) neturtines paveldėjo taip pat ir D. J.. Skundžiamos nutarties priėmimas (pripažįstant dokumentą asmeniniu testamentu ir jį patvirtinant) lėmė tai, kad pagal CK 5.35 straipsnio 2 dalies nuostatas iš anksčiau sudarytų galiojusių testamentų kilusios teisės ir pareigos, kurios prieštarauja asmeniniam testamentui, nustojo galioti. Atsižvelgiant į tai, kad iš ankstesnio testamento kilusios teisės ir pareigos atsirado taip pat ir paveldėtojai D. J. (jai priėmus V. M. K. palikimą), pirmosios instancijos teismui patvirtinus 2017 m. balandžio 12 d. dokumentą asmeniniu palikėjos testamentu ir atitinkamai nustojus galioti ankstesniam testamentui, išnyko ir šio testamento pagrindu D. J. įgytos teisės ir pareigos, kurios prieštarauja teismo patvirtintam asmeniniam testamentui. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad skundžiama nutartimi buvo nuspręsta dėl D. J. ankstesnio testamento pagrindu atsiradusių teisių ir pareigų, jos į bylos nagrinėjimą neįtrauktus. Tokiu būdu buvo pažeista D. J. teisė būti išklausytai, užkirstas kelias D. J. teikti argumentus ir įrodymus byloje, kurios išsprendimas turėjo įtakos jos teisių ir pareigų apimčiai, pažeistas CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas byloje spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Nurodytos aplinkybės (nusprendimas dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktos D. J. teisių ir pareigų) sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 2 punktą.
15. Nustačius absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą, kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su skundžiamos nutarties galimu neteisėtumu ir (ar) nepagrįstumu, nevertintini.
16. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jei nustatomi šio (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog skundžiama nutartimi buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, t. y. egzistuoja (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
18. Atskiruoju skundu taip pat keliamos abejonės dėl teismo sprendimo įtakos N. R. M. teisėms ir pareigoms. Apeliacine tvarka nagrinėjant šią bylą ir byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad 2017 m. balandžio 12 d. surašytame dokumente buvo nurodyti įpareigojimai, susiję būtent su N. R. M., apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi buvo nuspręsta ir dėl minėto asmens teisių ir pareigų. Tokios aplinkybės galėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo.
19. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų įtraukti į bylos nagrinėjimą visus trečiuosius asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimas, išsiaiškinti visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti, kokius pavedimus (testamentus) M. V. K. iki mirties buvo atlikusi (sudariusi) dėl po jos mirties liksiančio turto, jei reikalinga, išreikalauti tai patvirtinančius įrodymus, įvertinti M. V. K. 2017 m. balandžio 12 d. surašytą dokumentą pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles (kurios taikytinos ir aiškinant vienašalius sandorius), nustatyti V. M. K. išreikštos valios turinį minėtame dokumente, įvertinti jos atitikimą asmeniniam testamentui keliamiems reikalavimams.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m balandžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.