Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu T. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

2. T. B. nubaustas už tai, kad 2018 m. lapkričio 18 d. apie 10.43 val. Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,55 promilių girtumo laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą.

4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šio skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad Institucijos nutarimu T. B. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalaus sankcijoje numatyto termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka jo asmenybę bei padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes bei pavojingumą. Taip pat apylinkės teismas nurodė, kad T. B. akcentuojamos aplinkybės dėl būtinumo jam turėti teisę vairuoti transporto priemones yra susijusios su įprastomis gyvenimiškomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar jo neskirti.

7. Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas T. B. kelia jam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams, sutrumpinimo klausimą. Jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir minimos specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti arba visai jo neskirti. Todėl apygardos teismas patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šiose apeliacinio skundo ribose.

9. Aptariant apelianto prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės jam išvis neskirti, atkreiptinas dėmesys, kad jis apeliaciniame skunde iš esmės pateikia analogiškus argumentus, kuriuos jis dėstė ir apylinkės teismui skunde dėl Institucijos nutarimo. Šie jo argumentai yra susiję su būtinybe jam turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo, galimybės rūpintis šeima, patiriamų nepatogumų buityje, tai, kad administracinės atsakomybės nevengė, iš savo teisei priešingo elgesio išvadas padarė ir daugiau taip nebesielgs. Apygardos teismas pritaria motyvams, kurie nurodyti skundžiamoje nutartyje, kad šioje byloje nėra jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos T. B. atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį švelninimui bei sudarančių pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

10. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcija numato vairuotojams baudą nuo 300 iki 450 Eur. Taip pat to paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonė.

11. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis.

12. Aiškinant ANK 34 straipsnio 5 dalį (kuri atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusižengimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

14. Priešingai T. B. įsitikinimui, jo padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Jis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,55 prom. girtumas, ir tokiais savo veiksmais jis padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Šis jo nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Už šį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. T. B., vairuodamas automobilį neblaivus, ignoravo jo daromo teisės pažeidimo galimas pasekmes, kad dėl jo padaryto veiksmų gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo neatsakingumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina.

15. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. B. negali būti charakterizuojamas ir išskirtinai teigiamai, kaip kad yra nurodoma jo skunde. Bylos duomenimis, jis KET pažeidimą padarė ne pirmą kartą, anksčiau jis buvo baustas ir už smulkesnio pobūdžio KET pažeidimus – 2015 m. kovo 3 d. 26 km/h viršijo leistiną greitį, 2017 m. kovo 28 d. vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, 2017 m. lapkričio 8 d. automobiliu važiavo degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui (24-25 b. l.). Nors T. B. jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, tačiau tai jo nesulaikė nuo tolimesnio KET pažeidinėjimo. Kita vertus, matyti, kad jo daromų KET pažeidimų pavojingumas tik auga ir kaip vairuotojas jis tampa vis pavojingesnis visuomenei. Šie duomenys leidžia T. B. kaip asmenį bei kaip vairuotoją charakterizuoti iš esmės neigiamai. Kitos apeliaciniame skunde minimos aplinkybės – kad T. B. iš karto pripažino kaltę, administracinės atsakomybės nevengė, dėl nusižengimo gailėjosi, daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė, paskirtą baudą sumokėjo, atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą – necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes teisės pažeidimų nedarymas, baudos sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga, o atestuotas pagal minėtą programą T. B. bet kokiu atveju turės būti siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis). Yra nustatyta viena T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė jau buvo įvertinta T. B. skiriant administracinio poveikio priemonę ir turėjo įtakos nustatant minimalų jos terminą, todėl ją papildomai vertinti dar labiau švelninant jo atsakomybę, nėra pagrindo.

16. Apeliantas skunde plačiai dėsto aplinkybes, kad jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, tai gali pakenkti jo šeimos materialinei gerovei, kasdienių buitinių poreikių tenkinimui, jis negalės tinkamai pasirūpinti savo šeima, kils didelių nepatogumų darbe, jis gali būti atleistas iš darbo ir pan. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad dėl šių skundo argumentų pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Neabejotina, kad specialiosios teisės netekimas turės neigiamos įtakos apelianto bei jo šeimos kasdienei veiklai bei buičiai. Kita vertus, šios aplinkybės negali būti pripažintos tokiomis, dėl kurių turėtų būti švelninama jam paskirta administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl asmeninių bei buitinių priežasčių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. T. B., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ar reikalinga tinkamai pasirūpinti šeimos nariais bei darbui, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Nurodydamas, kad netekęs teisės vairuoti jis negalės pasirūpinti šeima, apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl jo nuobaudos atlikimo laikotarpiu šeima taip pat negalės pasirūpinti ir jo sutuoktinė.

17. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galimai ir sukels apeliantui nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau pritartina apylinkės teismui, kad tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinio poveikio priemonės pasekmė, tai yra paties T. B. veiksmų rezultatas ir nesudaro pagrindo jo atsakomybės švelninimui pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Pagal T. B., jis rūpinasi savo šeima, giminaičiais, visgi, sėsdamasis už automobilio vairo neblaivus, neatsižvelgė į tai, kad jį nubaudus už tokį nusižengimą, bus apsunkintas jo ir aplinkinių kasdienis gyvenimas. Kartu šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog sprendžiant šios normos taikymą reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus, tačiau šioje byloje administracinės nuobaudos sutrumpinimas nebūtų teisingas ir neatitiktų prieš tai aptartų T. B. asmenybės ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucijos nutarimu T. B. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtas sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas negali būti pripažįstamas pažeidžiantis teisingumo ir protingumo principus, todėl tiek šis nutarimas, tiek jį palikusi galioti skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.