Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-40158-910/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
2-40158-910/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-40158-910/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32431-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 116.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1875,95 Lt skolos, 2002,61 Lt palūkanų, 343,67 Lt delspinigių, 364,67 Lt palūkanų delspinigių, 377,44 Lt ieškovo patirtų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, sutartines 16,25 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 1875,95 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Teismo procesiniai dokumentai įteikti atsakovei asmeniškai 2014-10-04. Teismo pranešimu atsakovė informuota, kad per 20 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovės priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) 2007-10-17 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-117111-GV, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 2000 Lt kreditą, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2011-09-27. Už suteiktą kreditą Sutartyje nustatyta 16,25 proc. metinė palūkanų norma, taip pat šalys susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių.

Atsakovė nevykdė įsipareigojimų mokėti kredito grąžinimo įmokas Sutartyje nustatytomis dalimis ir terminais, dėl to susidarė 1875,95 Lt skola.

AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2008-06-18 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08-20-15, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovę. Iš 2008-07-02 pranešimo dėl reikalavimo perleidimo matyti, kad ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šią skolą būtų sumokėjusi.

Dėl skolos ir palūkanų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1875,95 Lt skolą pagal Sutartį yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CK 6.38, 6.870, 6.873 straipsniai).

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovės su AB „Swedbank“ sudarytą Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 16,25 procentų dydžio metines palūkanas. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2008-06-26 iki 2014-08-21 atsakovei paskaičiavo 1902,72 Lt palūkanų, o reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB „Swedbank“ paskaičiuotas palūkanas – 99,89 Lt. Dėl nurodyto, ieškovo reikalavimas dėl 2002,61 Lt palūkanų pagal Sutartį priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl delspinigių

Vadovaudamasis Sutartimi, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo pagrindinės sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, ieškovo skaičiavimais už laikotarpį nuo 2014-02-22 iki 2014-08-21 yra 337,67 Lt. Reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB „Swedbank“ paskaičiuotus delspinigius – 6 Lt, viso – 343,67 Lt delspinigių.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 0,1 procentų dydžio palūkanų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, ieškovo skaičiavimais už laikotarpį nuo 2014-02-22 iki 2014-08-21 yra 360,47 Lt. Reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB „Swedbank“ paskaičiuotus delspinigius – 4,20 Lt, viso – 364,67 Lt palūkanų delspinigių.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Teismas turi teisę sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Įstatyme sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) nėra apibrėžta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismas kiekvienu atveju, nagrinėdamas konkrečias situacijas, turi vertinti, ar netesybos nėra per didelės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, delspinigių dydis vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau, teismo vertinimu, 0,1 proc. per dieną delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji šalis, yra per didelė ir sudaro pagrindą prašomus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, o atsakovė yra vartotoja, kuri vartojimo kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti, t. y. šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, delspinigių dydį mažina iki teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančio dydžio – 0,05 procento dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad subjektas, vykdantis paskolų teikimo ūkinę-komercinę veiklą, turi pareigą tinkamai įvertinti bei prisiimti su tokia veikla susijusią riziką, neperkeldamas jos jo teikiamų paslaugų vartotojams.

Ieškovui iš atsakovės priteistini delspinigiai apskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį, t.y. 174,84 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą (1875,95 x (0,05/100) x 180) + 6), 184,43 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas (2002,61 Lt x (0,05/100) x 180) + 4,20).

Taigi siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 174,84 Lt delspinigių ir 184,43 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas.

Dėl skolos išieškojimo išlaidų

Ieškovas pateikė išklotinę dėl patirtų 377,44 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, tačiau nepateikė įrodymų, kurie konkrečiai pagrįstų nurodytas išlaidas. Iš pateikto išlaidų detalizavimo matyti, kad jas sudaro: registruotų pranešimų siuntimas Lietuvoje, paprastų pranešimų siuntimas Lietuvoje, vokai, skambučiai telefonu ir t.t. Vertindamas šias išlaidas teismas konstatuoja, jog šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas užsiima skolų išieškojimu ir prevencija (www.gelvora.lt). Šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis. Tokių išlaidų kaip pranešimų siuntimas (paprastas pranešimas siųstas 30 kartų), užklausos Nekilnojamojo turto registrui (7 kartus) ir Gyventojų registrui (50 kartų), ieškovas nepagrindė (nepateikti registrų išrašai, duomenų teikimo sutartys, nepateikti pranešimų siuntimo įkainiai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovės netenkintinas.

Dėl mokėjimo palūkanų

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 16,25 proc. dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo. Nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 16,25 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1875,95 Lt kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 4237,83 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio reikalavimų suma 4964,34 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 4237,83 Lt. Taigi patenkintų reikalavimų dalis yra 85,37 proc.

Ieškovas nurodė, kad patyrė 149 Lt bylinėjimosi išlaidų, prašė jas priteisti iš atsakovės. Prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 127,20 Lt žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) naudai 1875,95 Lt skolą, 2002,61 Lt palūkanų, 174,84 Lt delspinigių, 184,43 Lt palūkanų delspinigių, 16,25 procentų dydžio sutartines metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 1875,95 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4237,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 127,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo už akių atsakovė negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė