Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00466-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4;16.19.3

2022 m. vasario 24 d.

Dalyvaujant pareiškėjui O. L. atstovui advokatui Egidijui Balčiūnui (toliau-pareiškėjo atstovas),

Dalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą (toliau -Institucija), atstovei R. D.,

Nedalyvaujant pareiškėjui O. L.

viešame teismo posėdyje naudojant nuotolines garso ir vaizdo ir perdavimo priemones ZOOM išnagrinėjo pareiškėjo O. L. atstovo advokato Egidijaus Balčiūno skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2021 m. liepos 20 d. nutarimu O. L. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskyrė 850 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. sausio 21 d. 19.30 val., atvykęs į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) registruotu krovininiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vežantis automobilius (manifesto Nr. (duomenys neskelbtini)), nepateikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduoto leidimo vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 „Dėl leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pavyzdžių patvirtinimo“ patvirtintų leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių 7 punktą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. liepos 20 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti atitinkamą motyvuotą procesinį sprendimą.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis ir byla grąžinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams nagrinėti O. L. atstovo advokato Egidijaus Balčiūno skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. liepos 20 d. nutarimo.

O. L. atstovo advokato Egidijaus Balčiūno skundu prašoma skundžiamą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinę bylą O. L. atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas nesutinka su Institucijos pareiškėjo transporto priemonių svorio (masės) nustatymu ir tuo, kad nėra ginčo dėl to, kaip Institucija nustatė bendras abiejų transporto priemonių svorį, nes toks Institucijos transporto priemonių svorio nustatymas neatitinka teisės aktų reglamentavimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad O. L. atvykstant į Lietuvos Respubliką leidimas nebuvo reikalingas. Institucija nustatydama transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ir priekabos (duomenys neskelbtini) bendrąją masę, vadovavosi transporto priemonės registracijos liudijimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu kodu „(duomenys neskelbtini)“, kuris pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymo Nr. IV-204 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ įsakymo (toliau-Įsakymas) 5.7.9. punktą reiškia kodas „F. 1 didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (išskyrus L kategorijos transporto priemones), kg“. Pareiškėjas nurodo, kad kodas (duomenys neskelbtini) yra tik teorinis dydis, kuris nėra tuo metu faktinis pakrautos transporto priemonės svoris. Iš skundo matyti, kad pareiškėjas neginčija Institucijos nustatyto krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), su priekaba (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), keliamosios galios ir nurodo, kad bendra transporto priemonių keliamoji galia yra 3490 kg (1400 kg+2090 kg = 3490 kg). Visgi pareiškėjas mano, kad Institucija plečiamai aiškino 1993-07-07 Susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės 6 straipsnio 1 dalies f punktą (toliau - Susitarimas), kadangi šiame susitarime nekalbama apie didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masę (Kodas (duomenys neskelbtini)). Pagal šio Susitarimo 6 straipsnio 1 dalies f punktą, leidimo nereikia, jeigu bendras svoris neviršija 6 tonų, kurį galima nustatyti tik vieninteliu būdu - svėrimo būdu, bet negalima vadovautis teoriniais dydžiu, t.y. didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės mase, kuri yra galima (leistina), tačiau ne faktinis nustatytas svoris. Taigi Pareiškėjo manymu, Institucija nusižengimą nustatė iš dokumentų (transporto priemonės registracijos liudijimų) duomenimis, remdamasi teorinėmis prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Sąvoka „bendras svoris“ ir „didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė“ nėra tapačios ar net nėra panašios sąvokos. Vilniaus teritorinė muitinė netinkamai įvertino bylos aplinkybės, padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Be to, skunde nurodoma, kad kaltinimas buvo suformuluotas netiksliai ir neaiškiai, t. y. nenurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Toks administracinio nusižengimo protokolo trūkumas trukdo Pareiškėjui suvokti, kokia yra kaltinimo teisinė kvalifikacija, todėl ir dėl šios priežasties byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) turi būti nutraukta pareiškėjo atžvilgiu.

Institucija su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kroviniai tarp abiejų šalių arba tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias valstybes, išskyrus šio Susitarimo 6 straipsnyje numatytus vežiojimus, vežami krovininiais automobiliais su priekabomis ar puspriekabėmis arba be jų, pagal Susitariančių Šalių kompetentingų žinybų išduodamus leidimus. Susitarimo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienam krovinio vežimui, atliekamam krovininiu automobiliu su priekaba ar puspriekabe arba be jų turi būti išduotas atskiras leidimas, suteikiantis teisę atlikti vieną reisą ten ir atgal, jei ko kita nenumatyta tame leidime. Susitarimo 6 straipsnio f punkte numatyta, kad krovinių vežimui leidimų nereikia kai vykdant vežiojimus, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 3, 5 t, o bendras svoris neviršija 6 t. Nagrinėjimo atveju bendroji krovininės transporto priemonės masė yra 6200 kg, t.y. viršija 6000 kg ir pagal CMR važtaraščius (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) krovinio bendras svoris 1128 kg + 1586 kg =2714 kg buvo vežiojamas tarptautiniai krovinių vežimo keliais iš Lietuvos Respublikos į Ukrainos Respubliką, todėl kelionės leidimas yra reikalingas. Institucija pažymi, kad protokole aiškiai nurodyta, jog O. L. privalėjo turėti kelionės leidimą ir vykdė tarptautinį krovinio gabenimą be Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos išduoto leidimo. Institucija taip pat pažymi, kad Pareiškėjas 2021-01-21 taip pat pripažino, kad jo vairuojamo autotraukinio bendra masė yra 6200 kg, t.y. viršija 6000 kg, o autotraukinio keliamoji galia yra 3490 kg, t.y. neviršija 3500 kg. Ši aplinkybė įrodyta transporto priemonės ir priekabos registracijos liudijimuose, tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose nurodytais duomenimis.

O. L. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Jo atstovas advokatas Egidijus Balčiūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo atstovaujamasis nedalyvaus teismo posėdyje. Pareiškėjo atstovas neprieštaravo, jog skundas būtų nagrinėjamas nedalyvaujant pareiškėjui.

Pareiškėjo O. L. atstovas advokatas Egidijus Balčiūnas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad O. L. buvo surašytas protokolas, nes pagal techninius pasus, maksimaliai leistinas svoris 6200 kg. Šio svorio negalima tapatinti, su tuo, kaip muitinė nustatė didžiausią leistiną masę. Didžiausia leistina masė techniniame pase yra pažymėta (duomenys neskelbtini) ir neatitinka to, kas parašyta Susitarime. Institucija nefiksavo svorio, tik užfiksavo kas yra techniniuose pasuose. Muitinė turint technines galimybes pasverti transporto priemonę, to nedarė. Saugos keliuose ji nepažeidė. Masės buvo sudėtos ir neva buvo padarytas pažeidimas, nes bendras svoris negali viršyti 6 tonų. CMR važtaraščiai nurodo, kad krovinių ir transporto priemonių bendras svoris 5.424 kg., o tai reiškia, kad pagal dokumentus O. L. nepažeidė bendro leistino svorio. Maksimaliai keliamoji galia neviršija leistinos ir tai paneigia, jog O. L. padarė nusižengimą. Aiškinti plečiamai įstatymą negalima. Šie neaiškumai turi būti žiūrimi pareiškėjo naudai. Šiuo atveju jis nėra pažeidęs nei vieno reikalavimo. Jis neviršijo nei 3.5 tonos, nei bendros masės. Prašo skundą tenkinti.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir nutarimą palikti galioti. Automobilio bendra svorį nustatė iš automobilio techninių pasų, nes pagal Susitarimą leidimas reikalingas transporto priemonei, o ne kroviniui. Šiuo atveju reikalingas leidimas, nes automobilio svoris viršijo 6 t svorį. Institucija teismui pateikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos išaiškinimą, kad reikia vertinti transporto priemonės ir jos junginio registracijos liudijime nurodytą, o ne krovinio bendrą svorį. Pareiškėjas rašytiniame paaiškinime su svoriais sutiko, tik mano, kad jo automobilio keliamoji galia kaip reikalaujama yra iki 3,5 t. ir to užtenka, kad nebūtų pažeidimo, nurodė, kad jo automobilio svoris yra 6200 kg.. Jis pripažįsta, supranta kuo yra kaltinamas, bet sako, jog reikia abiejų sąlygų. Su Ukraina reikalinga tik viena iš sąlygų.

O. L. atstovo advokato Egidijaus Balčiūno skundas netenkintinas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu nutarimu O. L. buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 450 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 850 EUR bauda.

ANK 450 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

1993 m. liepos 7 d Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės susitarimo Dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (toliau – ir Susitarimas) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kroviniai tarp abiejų šalių arba tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis, išskyrus šio Susitarimo 6 straipsnyje numatytus vežiojimus, vežami krovininiais automobiliais su priekabomis ar puspriekabėmis arba be jų pagal Susitariančių Šalių kompetentingų žinybų išduodamus leidimus. Šio Susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad leidimų nereikia vykdant šiuos vežiojimus: a) perkraustomo turto; b) eksponatų, įrengimų ir medžiagų, skirtų mugėms ir parodoms; c) transporto priemonių, gyvūnų, o taip pat įvairaus inventoriaus ir turto, skirto sporto renginiams; d) teatro dekoracijų ir rekvizitų, muzikos instrumentų, kino filmavimo, radijo ir televizijos laidų įrengimų ir reikmenų; e) mirusiųjų kūnų ir palaikų; f) automobilių, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 3,5 t, o bendras svoris neviršija 6 t; g) patyrusių avariją transporto priemonių arba suteikiant joms techninę pagalbą.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 „Dėl leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pavyzdžių patvirtinimo" patvirtintų Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių (toliau- Taisyklės) 7 punkte nustatyta, kad draudžiama vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio leidimu, neužpildytu ir (ar) nepažymėtu leidimu. Leidimas laikomas neužpildytu, jei neužpildyta bent viena privaloma pildyti skiltis.

Byloje kilo ginčas dėl bendros transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabos - (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) masės, kurią Institucija nustatė vadovaudamasi transporto priemonės techninių pasų duomenimis, tačiau Pareiškėjo manymu transporto priemonės bendroji masė iš esmės yra krovinio masė, kuri turėjo būti nustatyta Institucijai pasveriant transporto priemonę. Ginčo dėl krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keliamosios galios, kuri yra 3490 kg byloje nėra. Pažymėtina, jog ANK 450 straipsnis yra reguliacinė teisės norma, nustatanti teisinio santykio dalyvio teisių ir pareigų turinį, jos dispozicijoje nėra nuorodų į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju tarptautinis vežimas buvo vykdomas tarp Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos, todėl turi būti vadovaujamasi aukščiau minėto Susitarimo nuostatomis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartis Nr. AN2-297-806/2021), kur be kito ko nurodyta, kad leidimų vykdant vežiojimus nereikia automobiliams, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 3,5 t., o bendras svoris neviršija 6 t.

Byloje nėra ginčo dėl transporto priemonių keliamosios galios, kuri yra 3490 kg, t.y.ne didesnė kaip 3,5 t. Tačiau Susitarimo 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodoma išimtis susieta ne tik su automobilio keliamąja galia, bet ir jo bendru svoriu, kuris pagal šį Susitarimą neturi viršyti 6 t. Šiuo atveju neginčitinai nustatyta, kad bendroji krovininės transporto priemonės masė yra 6200 kg, t.y. viršija 6000 kg. Tai patvirtina paties O. L. rašytiniai paaiškinimai (administracinio nusižengimo byla Nr.7A-236/2021, b.l. 7-8), kur jis paaiškina, kad vežė krovinį ir jo autotraukinio svoris yra 6,2 tonos, bei transporto priemonių registracijos liudijimų kopijos (b.l. 4). Tiek iš O. L. paaiškinimų, tiek ir iš byloje esančių važtaraščių matyti, kad O. L. vairuojama transporto priemonė buvo pakrauta, todėl atsižvelgiant į tai Institucija teisingai vadovavosi transporto priemonių registracijos liudijimuose F1 kodu pažymėtais svoriais (3500 kg ir 2700 kg), kurie reiškia didžiausią techniškai leidžiamą pakrautos transporto priemonės masę, kuri yra galima (leistina)), o ne parengtos eksploatuoti transporto priemonių masėmis, kurie registracijos liudijimuose pažymėti kodu G.

Pažymėtina, kad Susitarimo 6 straipsnio 1 dalies f punkte išimtis siejama ne su krovinio, o su automobilio svoriais, kurie tiek teisine, tiek lingvistine prasme sietini su techniniuose dokumentuose nurodytais duomenimis. Atsižvelgiant į tai bei į esamą teisinį reglamentavimą Institucija neturėjo pareigos sverti transporto priemonę. Institucija, nustatydama transportų priemonių bendrą masę nepakeitė Susitarimo nuostatų ir jų neaiškino plečiamai. Pažymėtina, kad Susitarimo 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodoma išimtis taikoma esant abiem sąlygoms, t.y. kai automobilių keliamoji galia nedidesnė kaip 3,5 t. ir kai automobilio bendras svoris neviršija 6 t.. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 3-196 dėl „Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus papildymo taisyklės“ 5.2.1. punkte nurodyta, kad leidimas reikalingas jeigu tarptautiniuose susitarimuose nenumatyta kitaip. Įsakymo Nr. 3-196 5.2.2. punkte pažymėta, kad jei tarptautiniai susitarimai nesudaryti, išskyrus krovininėms transporto priemonėms, kurių keliamoji galia, įskaitant priekabą ne didesnė kaip 3,5 tonos arba bendroji masė, įskaitant priekabą, ne didesnė kaip 6 tonos bei krovininėms transporto priemonėms, kurioms vežama labdara. Kaip matyti Įsakymo ir Susitarimo teisinis reguliavimas dėl krovinio vežimo yra skirtingas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Susitarimas yra aukštesnės galios normatyvinis aktas, negu Įsakymas Nr. 3-196, kadangi Susitarimas priimtas Vyriausybių, o ne ministerijos vardu kaip minėtas Įsakymas. Todėl O. L. išvažiuodamas iš Lietuvos Respublikos į Ukrainos Respubliką Ukrainoje registruotu transporto priemonių junginiu ir veždamas krovinį, turėjo pareigą turėti leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais. Tuo pagrindu konstatuotina, kad O. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu jis teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį. Įvertinęs visus atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu O. L. paskirta bauda nėra aiškiai per griežta ir neteisinga, todėl keisti ją nėra pagrindo. Institucija teisingai nustatė O. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių atsakomybių nebuvimą.

Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytais pagrindais keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

O. L. atstovo advokato Egidijaus Balčiūno skundo netenkinti ir Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus