- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-27
- Bylos Nr.
- AN2-297-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00350-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. D.
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovo advokato V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutarimo, kuriuo V. D. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 1 800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) Eur bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vyresnioji inspektorė J. P. (toliau – Institucija) surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) V. D. už tai, kad 2020 m. gegužės 16 d. Šalčininkų kelio poste, išvažiavime iš Lietuvos Respublikos buvo patikrinta transporto priemonė „DAF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (latviški registracijos numeriai) su puspriekabe „Schmitz“, kurios laikinos registracijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas laikinas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojama Lietuvos Respublikos piliečio V. D., vykstanti maršrutu Lietuva-Kazachstanas. Vežėjas – Kazachstane veikianti įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir CMR Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu nustatyta, kad V. D. 2020 m. gegužės 15 d. paėmė krovinį (transporto priemonę „DAF“ ir puspriekabę „Schmitz“) (duomenys neskelbtini), Vilniuje (CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir CMR Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį gabeno į Kazachstano Respubliką neturėdamas kelionės leidimo. Šiais veiksmais V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (toliau – Susitarimas) 5 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 „Dėl leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pavyzdžių patvirtinimo“ patvirtintų Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutarimu V. D. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1 800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) Eur bauda. Teismo vertinimu, vežėjo vairuotojo V. D. tikrinančiam muitinės pareigūnui pateikti CMR važtaraščiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad buvo vykdomas tarptautinis krovinio gabenimas ir kad vilkikas ir puspriekabė į Kazachstaną buvo gabenami kaip krovinys. Pateikti CMR važtaraščiai buvo užpildyti kiekvienai krovinio daliai atskirai, tai yra vienas skirtas vilkikui, kitas – puspriekabei. Šiuo atveju vežėjo atstovas V. D. privalėjo pateikti tikrinančiam muitinės pareigūnui kelionės leidimą, kaip to reikalauja Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies ir Įsakymo 7 punkto nuostatos, tačiau jo nepateikė. V. D. dirba vairuotoju, nuolat vykdančiu tarptautinius krovinių pervežimus, todėl šiuo atveju jis negalėjo nežinoti, kad toks kelionės leidimas yra būtinas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovas advokatas V. Dovidaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. D. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Advokato teigimu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jų turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų, o jo pagrindu priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimas taip pat neatitinka ANK 636 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Šiuos argumentus advokatas grindžia tuo, jog Taisyklių 7 punkte nėra jokio reikalavimo laikytis protokole nurodyto „tarpvalstybinio susitarimo tarp Lietuvos ir Kazachstano nustatytų sąlygų“ o tai reiškia, kad V. D., jeigu jis nesilaikė minėto susitarimo sąlygų (nėra aišku kokių sąlygų, nes protokole apie tai nėra pažymėta), negalėjo pažeisti ir Taisyklių 7 punkte numatytų reikalavimus, nes apie tokias sąlygas šioje normoje nieko nepasakyta. Tai reiškia, jog nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios V. D. protokole pateiktas kaltinimas nebuvo suformuluotas aiškiai, t. y. jame nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vilkiko ir puspriekabės važiavimą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną prilygino krovinio vežimui, kadangi tai neatitinka teisinio reglamentavimo. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta krovinių vežimo sąvoka, pagal kurią krovinių vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis. Tai reiškia, kad važiavimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną turi būti prilygintas krovinio vežimui, kuris turi atitikti minėtoje normoje nurodytai sąvokai, t. y. vežimas turi būti atliktas už atlyginimą ir tai turi būti atlikta transporto priemonėmis. Advokatas skunde nurodo, jog vilkiką ir puspriekabę iš Lietuvos įmonės – (duomenys neskelbtini) įsigijo Kazachstano pilietis. Europos bendrijos deklaracijoje gavėju nurodyta ne Kazachstano įmonė, bet šių transporto priemonių siuntėjas – Lietuvos įmonė, o pirkėjas – A. M.. Vilkiką ir puspriekabę vairavo Lietuvos įmonės – pardavėjo, vairuotojas V. D. ir jokių duomenų, kad šis gabenimas buvo atliekamas už atlygį, byloje nėra. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nei vilkike nei puspriekabėje jokių krovinių nebuvo gabenama, jos važiavo tuščios. Susitarime nėra numatyta galimybė taikyti ribojimus (leidimus) judėti kelių transporto priemonėms be krovinio, vykstant per Lietuvos Respublikos teritoriją, po to per trečiąsias šalis į Kazachstano Respubliką. Taigi, V. D. vilkiku su puspriekabe negabeno jokio krovinio, nes jo vairuojamas vilkikas su puspriekabe kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną kaip transporto priemonės, kurios be kita ko buvo registruotos E. S., o ne krovinys.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kodėl V. D. turėjo gauti leidimą, kurio būtinumą konstatavo. Nei Taisyklės, nei Susitarimas nenumato galimybės leidimus gauti fiziniam asmeniui, kuris nėra vežėjas, o dirba pagal darbo sutartį. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 patvirtintų Leidimų vykdyti tarptautinius vežimus pildymo taisyklių (toliau – Leidimų pildymo taisyklės) 6 punkte numatyta tik vairuotojo pareiga tinkamai užpildyti jau gauto leidimo skiltis, nurodant vežėją adresą ir kt. Nagrinėjamu atveju, V. D. nėra vežėjas, jis yra vairuotojas, fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį. Iš aukščiau minėto seka, kad leidimą kroviniui, jei būtų vykęs tarptautinis krovinio pervežimas, turi gauti vežėjas. Atsižvelgiant į tai, advokato teigimu, V. D. šiuo atveju nėra ANK 450 straipsnio 3 dalyje numatytos nusižengimo sudėties subjektas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovo advokato V. D. apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Institucijos teigimu, apeliacinio skundo argumentai, jog V. D. nesuprato kaltinimo esmės bei turinio ir tai pažeidė jo teisę į gynybą, yra deklaratyvūs. Nurodo, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad V. D. būtų nesupratęs jam pareikšto kaltinimo esmės. V. D. ne pirmą kartą surašomas administracinio nusižengimo protokolas už analogišką nusižengimą, taigi jo esmė jam turėtų būti aiški. Pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole atsispindi visi šį administracinį nusižengimą kvalifikuojantys požymiai, numatyti ANK 450 straipsnio 3 dalyje, t. y. nurodyti konkretūs V. D. neteisėti veiksmai, pažeidimo padarymo laikas, taip pat teisės aktai, kurių reikalavimai buvo pažeisti. Iš V. D. suformuoto kaltinimo yra aišku, kad administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas už tai, jog jis neturėjo leidimo vykdyti tarptautinius vežimus tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos, t. y. vykdė tarptautinį krovinių vežimą be kelionės leidimo. Be to, administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyta, kokį krovinį gabeno V. D., t. y. transporto priemonę „DAF“ ir puspriekabę „SCHMITZ“, tai užfiksuota CMR važtaraščiuose bei eksporto deklaracijose.
4.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodo, jog aplinkybė, kad nei vilkike, nei puspriekabėje jokių krovinių nebuvo gabenama, šios transporto priemonės važiavo tuščios, neleidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju nevyko krovinių vežimas. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų (CMR važtaraščių) matyti, jog būtent vilkikas ir puspriekabė yra įvardijami kaip kroviniai (abiem užpildyti CMR važtaraščiai), tačiau apeliantas netinkamai supranta krovinio gabenimą. Apelianto teigimu, nei vilkike nei puspriekabėje jokių krovinių nebuvo, transporto priemonės važiavo tuščios. Institucija atkreipia dėmesį, jog būtent pačios transporto priemonės yra krovinys, nes CMR važtaraščiai yra pildomi tik kroviniams, kurie gabenami už atlygį. Jeigu vilkikas ir puspriekabė nebūtų gabenami kaip kroviniai, tai tokiu atveju nebūtų pildyti CMR važtaraščiai, pagal kuriuos kroviniai gabenami iš Sąjungos muitų teritorijos į trečiąją šalį.
4.3. Atsiliepime nesutinkama su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad pagal ANK 450 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tam asmeniui, kuris turėjo gauti leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais. Šiuo atveju, V. D., būdamas vairuotoju (transporto priemonės ekipažo nariu), kuris vykdo tarptautinius krovinių vežimus keliais, turi išmanyti susitarimų ir teisės aktų nuostatas bei jų laikytis. V. D. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vykdė tarptautinį krovinių vežimą keliais be kelionės leidimo, tačiau ne už tai, kad jo negavo. V. D., dirbdamas pagal darbo sutartį vairuotoju, tiesiogiai atstovauja įmonę muitinėje vykdydamas tarptautinius vežimus ir privalo laikytis visų teisės aktų, susijusių su krovinių vežimu, reikalavimų. Pagal 2019 m. gruodžio 27 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-474 patvirtinto Užsienio valstybių leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.2. punktą leidimai išduodami juridiniams asmenims, fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą, ir ūkininkams (toliau – asmenys), vežamiems krovinius savo sąskaita transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių keliamoji galia, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos arba bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 6 tonos. Aprašo 8 punkte pažymėta, jog leidimai išduodami asmenims, vežėjo vadovui, transporto vadybininkui arba kitam įgaliotam vežėjo darbuotojui, pateikusiam teisės aktų reikalavimus atitinkantį įgaliojimą. Taigi, iš Aprašo matyti, jog leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais turi galimybę gauti ne vien tik vežėjas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovo advokato V. D. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija V. D. surašytą administracinio nusižengimo protokolą, motyvuodamas, jog jis neatitinka ANK 609 straipsnyje numatytų reikalavimų, bei nesutinka, kad V. D. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, kadangi nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios protokole pateiktas kaltinimas nebuvo suformuluotas aiškiai. Priešingai, apygardos teismo vertinimu, iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, jog jame yra išdėstyti esminiai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 450 straipsnio 3 dalyje, požymiai, teisės aktų nuostatos, kurių reikalavimų V. D. nevykdė, konkrečiai ir aiškiai aprašyta V. D. neteisėta veika ir iš jam suformuluoto kaltinimo yra aišku, kad administracinio nusižengimo protokolas V. D. yra surašytas už tai, kad jis neturėjo leidimo vykdyti tarptautinius vežimus tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos, t. y. vykdė tarptautinį krovinių vežimą be leidimo, kai tai yra padaryta pakartotinai.
7. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog iš administracinio nusižengimo protokolo nėra aišku, kurio teisės akto reikalavimai buvo pažeisti, kadangi Taisyklių 7 punkte nėra jokio reikalavimo laikytis protokole nurodyto „tarpvalstybinio susitarimo tarp Lietuvos ir Kazachstano nustatytų sąlygų“. Pažymėtina, jog ANK 450 straipsnis yra reguliacinė teisės norma, nustatanti teisinio santykio dalyvio teisių ir pareigų turinį, jos dispozicijoje nėra nuorodų į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju tarptautinis vežimas buvo vykdomas tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos, todėl turi būti vadovaujamasi aukščiau minėto Susitarimo nuostatomis. Iš administracinio nusižengimo turinio matyti, kad V. D. yra kaltinamas dėl Taisyklių 7 punkte ir Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų nevykdymo. Taisyklių 7 punktas nustato, kad draudžiama vykdyti tarptautinius krovinių vežinus be leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio leidimu, neužpildytu ir (ar) nepažymėtu leidimu, leidimas laikomas neužpildytu, jei neužpildyta bent viena privaloma pildyti skiltis. Minėto Susitarimo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kroviniai tarp abiejų šalių arba tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis, išskyrus šio Susitarimo 6 straipsnio numatytus vežiojimus, vežami krovininiais automobiliais su priekabomis ar puspriekabėmis arba be jų pagal susitariančių šalių kompetentingų įstaigų išduodamus leidimus. Taigi, V. D. surašytame administracinio nusižengimo protokole yra nurodytos konkrečios Taisyklių bei Susitarimo nuostatos, kurias pažeidė V. D., bei aprašyta neteisėta asmens veika – vykdomas tarptautinis krovinių vežimas be leidimo. Teismo vertinimu, aukščiau minėtos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog V. D. nesuprato kaltinimo esmės bei turinio. Be to, sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, jog V. D. ne pirmą kartą surašomas administracinio nusižengimo protokolas už analogišką nusižengimą, taigi jo esmė, juo labiau, kai administracinis nusižengimo protokolas yra tinkamai surašytas ir jame pateiktos konkrečios pažeistų teisės aktų nuostatos, jam turėtų būti aiški.
8. Apeliantas ginčydamas V. D. nubaudimą pagal ANK 450 straipsnio 3 dalį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vilkiko ir puspriekabės važiavimą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną prilygino krovinio vežimui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. D. yra vežėjo – Kazachstano įmonės „(duomenys neskelbtini)“ – vairuotojas, vykstantis maršrutu Lietuva – Kazachstanas ir gabenantis CMR važtaraščiuose nurodytą krovinį: vairuojamą naudotą transporto priemonę „DAF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir naudotą puspriekabę „Schmitz“, laikinos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš apygardos teismui pateiktos bylos matyti, kad vilkikas „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti to pačio Kazachstano piliečio – A. M., iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), Kazachstanas, vilkiko ir puspriekabės vežėjas – Kazachstano įmonė „(duomenys neskelbtini)“.
9. Vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR Konvencija) 1 straipsnio 1 dalimi, ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Minėtos Konvencijos 4 straipsnyje numatyta, kad CMR važtaraštis patvirtina krovinio vežimo sutartį. Taigi, CMR važtaraštis turi būti išrašomas tuo atveju, kai yra vežami kroviniai už atlygį tarptautiniais maršrutais. Kaip ir aukščiau minėta, nagrinėjamoje byloje yra pateikti du CMR važtaraščiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6-7). Šių važtaraščių 6–9 skiltyse nurodyta, kokie kroviniai šiuo atveju buvo gabenami, t. y. sunkvežimis „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra būtent vilkikas, kurį vairavo V. D., ir puspriekabė yra įvardijami kaip kroviniai (abiem užpildyti CMR važtaraščiai). Taigi, minėti CMR važtaraščiai patvirtina, jog buvo vykdomas tarptautinis krovinio – vilkiko „DAF“ ir puspriekabės „Schmitz“ gabenimas. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog nei pačiame vilkike, nei puspriekabėje jokių krovinių nebuvo gabenama, o šios transporto priemonės važiavo tuščios, nesudaro pagrindo teigti, jog nebuvo vykdomas krovinių gabenimas už atlyginimą arba jų gabenimas kaip prekių. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog nagrinėjamoje situacijoje kaip krovinys yra pripažinta pati transporto priemonė, kuria V. D. kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Kazachstano pilietis – A. M. įsigijo vilkiką su puspriekabe ir siekė juos parsigabenti į Kazachstaną. Taigi, iš aukščiau aptartų aplinkybių visumos matyti, kad vilkikas ir puspriekabė į Kazachstaną buvo gabenami kaip krovinys.
10. Apygardos teismo vertinimu, nepagrįsti apelianto skundo argumentai, kad V. D. nėra tinkamas ANK 450 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Iš ANK 450 straipsnio 3 dalies matyti, kad už joje numatytą neteisėtą veiką administracinėn atsakomybėn traukiami vairuotojai. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje situacijoje V. D. yra vairuotojas, dirbantis įmonėje, kuri dokumentuose yra nurodyta kaip vežėja, todėl jis, kaip vežėjos atstovas, turėjo įsitikinti, ar turi visus kroviniui vežti reikalingus dokumentus.
11. Apeliaciniame skunde detaliau nepasisakoma dėl V. D. paskirtos nuobaudos rūšies ir dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių ANK pažeidimų, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl V. D. paskirtos administracinės nuobaudos. Teismas pažymi, kad už minėto nusižengimo padarymą asmeniui paskirta bauda artima minimaliam dydžiui. Pažymėtina, jog V. D. 2019-05-29 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį, paskirtą baudą pastarasis sumokėjo 2019-05-29 (t. 2, b. l. 13), t.y. administracinį nusižengimą šioje byloje jis padarė pakartotinai. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad paskirta administracinė nuobauda jo atžvilgiu nėra per griežta ir tuo pačiu yra būtina užtikrinti ANK 22 straipsnio paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovo advokato V. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.