Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimo A. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 2 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas A. R. nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 222 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. R. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje sudėties.Kauno apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad visos įrodinėjimo galimybės yra išsemtos, surinkti naujų įrodymų, kurie pašalintų byloje kilusias abejones, nėra įmanoma, skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų A. R. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, įrodymų.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo A. R. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Skunde pažymima, kad A. R. 2016 m. lapkričio 23 d. paaiškinime nurodė, kad įvykio dieną niekur nevažiavo, nes sirgo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog yra pateiktas A. R. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame užfiksuota, kad jis tą dieną dirbo iki 17 val. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas išvada, kad iš pažeidėjo darbovietės, kuri yra (duomenys neskelbtini), norint atvykti į (duomenys neskelbtini) yra ilgas laiko tarpas ir A. R. negalėjo 17.45 val. būti toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, nepagrįsta, kadangi teismas nesiaiškino laiko tarpo, kurio reikia įveikti minėtam atstumui. Skundo autoriaus tvirtinimu, iš sistemos google.maps matyti, kad šiam atstumui nuvažiuoti reikia daugiausia 10 minučių.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš byloje esančių foto nuotraukų, pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog įvykio vietoje buvo rastas automobilio Audi A4 žibintas, automobilių apgadinimai atitiko. Pabrėžiama, kad nustatyta, jog A. R. automobilio priekinis bamperis, dešinėje pusėje po dešinės pusės priekiniu posūkio žibintu yra pažeistas, pažeidimai atitinka automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus. Tai užfiksuota transporto priemonės 2016 m. lapkričio 23 d. techninės apžiūros akte. Teigiama, kad vertinant apgadinimų mastą bei pobūdį, pažeidėjas negalėjo nejausti automobilių kontakto.Nesutinkant su skundžiamo nutarimo motyvu dėl A. R. automobilio apgadinimo po eismo įvykio 2014 m., skunde tvirtinama, kad tai neįrodo, jog automobilis nebuvo apgadintas nagrinėjamo eismo įvykio metu. Be to, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobilis buvo remontuotas tik 2016 m. rugpjūčio mėnesį, skunde pažymima, kad pažeidėjas slėpė savo automobilį, vengė atvykti į policijos įstaigą, teigė, kad automobilis yra garaže, o jis pats yra išvykęs, nors kaip patvirtina byloje esantis darbo laiko apskaitos žiniaraštis, A. R. yra dirbantis asmuo, kurio darbo diena prasideda 8.00 val. ir baigiasi 17.00 val. Anot apelianto, akivaizdu, kad kol buvo apžiūrėta A. R. transporto priemonė 2016m. lapkričio 23 d., pažeidėjas automobilį sutaisė, įstatė išdaužtą žibintą. Akcentuojama, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad eismo įvykio liudytoja R. M., pranešė Bendrojo pagalbos centro telefonu apie A. R. padarytą pažeidimą. A. R. teigė, kad šios liudytojos nepažįsta, todėl nėra nustatyta, kad liudytoja galėtų būti suinteresuota neteisingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Liudytojos R. M. teiginys, kad ji nematė jokių sudužusių automobilio detalių eismo įvykio vietoje yra motyvuojamas tuo, kad ji, kaip pati teigė, nežiūrėjo, nes buvo suinteresuota pranešti policijos pareigūnams apie A. R. vairuojamą transporto priemonę, kadangi, bijojo, kad jis nepadarytų dar kokio baisesnio nusižengimo. Pažymima, kad aptariamą eismo įvykį matė ir kita liudytoja K. Ū.. Ji nematė vairuotojo, tačiau matė automobilio valstybinį numerį. Pabrėžiama, kad pats A. R. teigė, kad jo automobilio daugiau niekas nevairuoja, tik jis pats.Apelianto nuomone, asmuo, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos siekė išvengti administracinės atsakomybės bei žalos atlyginimo. Atkreipiamas dėmesys, kad iš asmens baustumo pažymos matyti, jog A. R. praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje padarymą, kas rodo, jog jis įžūliai ir piktybiškai ignoruoja galiojančius įstatymus.Skundo autoriaus tvirtinimu, analizuojant byloje esančius įrodymus, pažeidėjo kaltė yra pilnai įrodyta, ištyrus proceso metu surinktus duomenis, matyti, kad nėra jokios protingos abejonės, dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės.Skunde pažymima ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi įpareigojo Kauno apylinkės teismą pašalinti netikslumus dėl Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2017 m. vasario 7 d. rašte pateiktos informacijos apie pranešimo apie eismo įvykį laiko neatitikimo skaitmeninėje garso įrašo kopijoje užfiksuotam laikui, tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat buvo nurodyta atidžiau, remiantis visuotinai prieinamais žemėlapiais bei laiko apskaičiavimu internetinėje sistemoje „Google Maps“, realiai ir objektyviai įvertinti laikotarpį per kurį nuvažiuojamas atstumas nuo A. R. darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini) iki įvykio vietos ar jo namų (duomenys neskelbtini). Šio punkto Kauno apylinkės teismas taip neįvertino ir nesiaiškino išsamiau. Pabrėžiama, kad taip pat atidžiau nesprendė klausimo dėl ankstesnio A. R. automobilio Audi A4 remonto įtakos šio kilusio eismo įvykio pasekmėms, nustatytų pažeidimų aukščio ir kitų aplinkybių. A. R. atstovo advokato Lino Stanislavo Bagdono atsiliepime prašoma apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad, perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė yra švelnesnė, kai 1) ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, 2) švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba 3) ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, 4) kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), 5) kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis ar specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad 3 straipsnyje nurodytais atvejais veikos perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, jog A. R. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų apylinkės teismas neperkvalifikavo į atitinkamus nusižengimus numatančias ANK normas, kadangi teisena A. R. atžvilgiu buvo nutraukta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas šioje byloje nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir nepagrįstai nutraukė A. R. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, todėl yra pagrindas spręsti jam inkriminuotų veikų perkvalifikavimo klausimą.Lyginamuoju metodu sugretinus A. R. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų pagal ATPK ir juos atitinkančių administracinių nusižengimų pagal ANK sankcijas, nustatyta, kad A. R. inkriminuotas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytas vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas analogiškas administracinis nusižengimas (aukštesnysis teismas laiko, jog padaryta žala neviršija 15 BBND, kadangi bylos medžiagoje nėra nustatytas konkretus padarytos žalos dydis ir taikyti sunkesnę atsakomybę nustatančią ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo) užtraukia baudą nuo 900 iki 850 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 289 iki 579 eurų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse. ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų. Kaip matyti iš išdėstytų duomenų, ANK 426 straipsnio 1 dalis numato švelnesnę atsakomybę nei (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, nes nebegalima skirti administracinio arešto, mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis nuo 1013 iki 725 eurų, taip pat nėra numatytas privalomas administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, skyrimas. O ANK 417 straipsnio 8 dalis numato švelnesnę atsakomybę nei ATPK 127 straipsnio 2 dalis, nes nebegalima skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taip pat mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis nuo 42,5 iki 11 eurų. Todėl apygardos teismas sprendžia, kad A. R. veikos perkvalifikuotinos iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 8 dalį.Kadangi Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai <...> surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK, todėl, nagrinėjant Institucijos apeliacinį skundą ir sprendžiant A. R. kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, klausimą, vadovaujamasi ANK nuostatomis.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Kaip minėta, aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktus bylos duomenis ir patikrinęs skundžiamą nutarimą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad A. R. veikoje yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje pagal savo esmę analogiškų ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies dispozicijoms, sudėtis. Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, kas lėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimo nutraukti administracinę teiseną A. R. atžvilgių priėmimą.Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo.ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, nukreipia į kitą nei ANK norminį teisės aktą – Kelių eismo taisykles, kurio teisės normos pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. R., be KET 222 punkto reikalavimų, pažeidė KET 9 ir 127 punktų, kurių pažeidimas neidentifikuotas atskiruose ANK straipsniuose, reikalavimus. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. teigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje nebuvo ir jokio eismo įvykio, pažeisdamas KET reikalavimus, nesukėlė, tačiau aukštesnysis teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. lapkričio 2 d., apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2, 4, 6, 7-9, 11-12, 17, 47, 119). Liudytojos R. M. ir K. Ū. nuosekliai paaiškino automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo aplinkybes, kad 2016 m. lapkričio 2 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), matė, jog į kieme stovinčią Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidęs KET reikalavimus atsitrenkė automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo, kuris iš įvykio pasišalino (b. l. 47, 119, 87-88, 143-144). Apžiūrint įvykio vietą, nustatyta, kad rastas pasišalinusio automobilio priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, kuris priklauso Audi A4 automobiliui (b. l. 4, 6, 10). Taip pat, atliekant tyrimą, nustatyta, kad automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. R. (b. l. 4, 22). Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad apžiūrėjus automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai: ant priekinio bamperio, dešinėje pusėje po dešinės pusės priekiniu posūkio žibintu pastebėti paviršutiniai priekinio bamperio pažeidimai, kurie pagal savo pobūdį ir aukštį atitinka automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b. l. 13, 14-16). Nors šios apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilis Audi A4 yra su priekiniu dešinės pusės žibintu, tačiau ši apžiūra atlikta tik 2016 m. lapkričio 23 d., t. y. po įvykio praėjus daugiau nei dviems savaitėms, o iš eismo įvykio aplinkybes tyrusio pareigūno V. Č. (V. Č.) tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio tyrimo eigos ir paaiškinimų teisme matyti, kad A. R. vengė kviečiamas atvykti į policiją ir sudaryti galimybes apžiūrėti jam priklausančią transporto priemonę (b. l. 4, 58-59, 142-143). Be to, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. A. R. bylos tyrimo metu savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016 m. lapkričio 2 d., 17.45 val. jam priklausantis automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo garaže, jis pats sirgo ir niekur su šiuo automobiliu nevažiavo, o niekas kitas jo nevairavo (b. l. 18). Nagrinėjant bylą teisme A. R. savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad įvykio dieną sirguliuodamas važiavo į darbą, nors jo darbo valandos iki 17.00 val., tačiau namuose buvo tik apie 18.00 val., kadangi anksčiau grįžti dėl spūsčių negalėjo, be to, pro įvykio vietą jis nevažiavo, nes gyvena (duomenys neskelbtini) name ir jam nereikia važiuoti visa (duomenys neskelbtini) gatve (b. l. 121-122). Tačiau šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus paneigia jau anksčiau aptartų įrodymų visuma. Šiame kontekste pažymėtina, kad apygardos teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų, tyrusių eismo įvykio aplinkybes, sudarytų dokumentų, taip pat liudytojų R. M., K. Ū. ir V. Č. teismo posėdžio metu duotų parodymų patikimumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad parodymus liudytojai R. M., K. Ū. ir V. Č. davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad liudytojai būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi ir veiktų priešingai A. R. interesams, nėra. Liudytojai įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su pažeidėju nėra susieti jokiais ryšiais, duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė. Be to, paminėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, taip pat atitinka kitą tyrimo metu surinktą bylos medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, fotonuotraukas, tarnybinius pranešimus, nukentėjusio nuo eismo įvykio automobilio savininko paaiškinimus, Bendrojo pagalbos centro pateiktą informaciją ir garso įrašus.Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. R., ginčydamas savo kaltę, nurodė, kad tyrimą atlikęs pareigūnas V. Č. jam paskambino tik nuo įvykio praėjus dviems savaitėms, ir kaip tai pagrindžiančius įrodymus pateikė savo mobilaus telefono išrašus, tačiau šis dokumentas neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų, t. y. nėra telefoninius išrašus sudariusios bendrovės rekvizitų, be to, iš pateiktų duomenų negalima identifikuoti kam priklauso nurodyti telefonų numeriai, taip pat matyti, kad duomenys yra tik apie skambučius nuo 2016 m. lapkričio 17 d., o informacijos apie anksčiau, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 2 d., kada įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, nėra, todėl šiais duomenimis vadovautis negalima. Be to, tai, kada konkrečiai eismo įvykį tiriantis pareigūnas paskambino A. R., sprendžiant jo kaltės dėl inkriminuotų nusižengimų klausimą, esminės reikšmės neturi.Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su automobiliu Audi A4 turėjo eismo įvykį 2014 m., dėl kurio ši transporto priemonė buvo apgadinta ir sutvarkyta 2016 m. rugpjūtį, taip pat nepaneigia, kad 2016 m. lapkričio 2 d., apie 17.45 val. jis padarė jam inkriminuotus nusižengimus. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad A. R. nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo neatidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, todėl jis pažeidė KET 9, 127 punktuose numatytus reikalavimus, kas atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalį.Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo.ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Ankstesnėje nutarimo dalyje konstatuota, kad byloje esantys duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir policijos pareigūno V. Č. parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, nukentėjusio nuo eismo įvykio automobilio savininko paaiškinimas, liudytojų R. M. ir K. Ū., mačiusių eismo įvykį, parodymai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, Bendrojo pagalbos centro informacija ir garso įrašai, paties A. R. paaiškinimai bei kita byloje esanti medžiaga – patvirtina, kad A. R. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ne tik pažeidėjo vairuojama transporto priemonė, bet ir svetimas turtas, tačiau jis iš įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešdamas nei nukentėjusiajam, nei policijai, įvykio vietoje nepalikdamas jokių savo tapatybės identifikavimo duomenų. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad pažeidėjas iš tiesų padarė jam inkriminuotus ATPK pažeidimus. Nors, kaip minėta, pats A. R., ginčidamas savo atsakomybę, tvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje nebuvo ir nesukėlė eismo įvykio, tačiau šiuos jo teiginius paneigia byloje esantys nuoseklūs liudytojų R. M. ir K. Ū. paaiškinimai, kad 2016 m. lapkričio 2 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), matė, jog į kieme stovinčio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą priekine dalimi atsitrenkė automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavęs asmuo iš karto po susidūrimo pavažiavo atgal ir padidinęs greitį išvažiavo. O tai, kad automobilių susidūrimas buvo smarkus ir pažeidėjas negalėjo jo nepajusti, patvirtina minėtų liudytojų paaiškinimai, kad jos girdėjo smūgį, taip pat byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobiliams Renault Megane ir Audi A4 padaryti apgadinimai, taip pat, jog buvo pamestas Audi A4 posūkio žibintas. Tai, kad šie apgadinimai buvo padaryti būtent liudytojų R. M. ir K. Ū. nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina ir 2016 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros aktas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, Bendrojo pagalbos centro informacija ir garso įrašai. Įvertinus paties eismo įvykio aplinkybes, automobilio sugadinimus, nėra jokio pagrindo teigti, kad A. R. iš eismo įvykio pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o dėl to, jog nesuprato sukėlęs eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iškart po eismo įvykio pažeidėjas turėjo ir galėjo suprasti, jog įvykio metu jis apgadino savo automobilį bei kitą transporto priemonę, ir tokiu būdu padarė žalą pastarojo automobilio savininkui, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Nežiūrint to, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus A. R. sąmoningai ir tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčios buvimą pasišalinant iš eismo įvykio vietos patvirtina ir jo elgesys po eismo įvykio. Kaip minėta, eismo įvykio aplinkybes tyrusio pareigūno V. Č. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio tyrimo eigos ir paaiškinimai pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad A. R. vengė kviečiamas atvykti į policiją ir sudaryti galimybes apžiūrėti jam priklausančią transporto priemonę. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad A. R. iš karto po nagrinėjamo eismo įvykio padarymo pasišalino iš įvykio vietos, nepranešęs apie tai nukentėjusiajam ar policijai, todėl jis pažeidė KET 222 punkte numatytus reikalavimus, kas atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalį.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. R. 2016 m. lapkričio 2 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, dėl to buvo apgadinti abu automobiliai, ir nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais A. R. pažeidė KET 9, 127, 222 punktų reikalavimus. Apylinkės teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepaneigė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančių įrodymų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo A. R. pripažįstamas kaltu, padaręs ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.Už padarytus administracinius nusižengimus A. R. skirtinos administracinės nuobaudos.Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį – A. R. sukeltas eismo įvykis padarytas kieme, atsitrenkus į stovintį automobilį, ir nesukėlė itin sunkių padarinių nukentėjusiajam, įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės; į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi; į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, jog A. R. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijose – baudos, nustatant jų dydžius artimus vidurkiui. Administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, padarinius, A. R. asmenybę, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sistemingai daro pažeidimus, susijusius su KET nesilaikymu, jam už anksčiau padarytus pažeidimus buvo skirtos baudos, tačiau jis ir toliau daro nusižengimus, kas rodo, kad paskirtos nuobaudos jo elgesiui įtakos neturėjo, taip pat, kad jis po nagrinėjamų nusižengimų padarymo vengė padėti pareigūnams ištirti įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti tik A. R. kartu su bauda skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą:

A. R. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 10 Eur (dešimt eurų) baudą;

pagal 426 straipsnio 1 dalį – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. R. paskirti galutinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 16063799932. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, baudos išieškojimas vykdomas priverstine tvarka antstolio (ANK 676 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudą išieškant ants­to­­liui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.