Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko (toliau –institucija) apeliacinį skundą, dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2016 m. gruodžio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 2 d., apie 17.45 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas A. R., nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus, ir padarė Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, bylą A. R. atžvilgiu nutraukė, konstatavus, jog jo veikoje nėra administracinių teisės pažeidimų sudėties.Apeliaciniame skunde institucija prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo teisme. Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad A. R. paaiškinimuose buvo nurodomos prieštaringos aplinkybės. A. R. teigė įvykio dieną sirgęs, tačiau pateiktais duomenimis iš darbovietės pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį, jis dirbo iki 17.00 val. Be to, teismas nesiaiškino laiko tarpo, kurio reikia įveikti atstumui tarp darbovietės ir įvykio vietos, tačiau argumentavo, kad iš A. R. darbovietės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atvažiuoti iki įvykio vietos reikalingas ilgas laiko tarpas ir A. R. 17.45 val. būti eismo įvykio vietoje negalėjo. Institucijos nuomone, pagal sistemos google maps pateikiamą informaciją, šį atstumą galima nuvažiuoti per 10 min. Dėl paminėto, nutarimo argumentas atmestinas. Kaip nepagrįstus nutarimo argumentus, institucija nurodo ir automobilių apgadinimų tariamuss neatitikimus, kurie teismo nutarime vertinami kaip neatitinkantys pažeidimų aukščio. Vertinant apgadinimų mastą bei pobūdį, institucijos nuomone, pažeidėjas negalėjo nejausti automobilių kontakto, o nutarime minimas automobilio apgadinimas po eismo įvykio 2014 m. neįrodo, jog automobilis nebuvo apgadintas šio eismo įvykio metu. Institucijos nuomone, iki kol automobilis buvo apžiūrėtas 2016 m. lapkričio 23 d., A. R. vengė atvykti į policiją, automobilį pataisė, įstatė išdaužtą žibintą. Pažymima, kad eismo įvykį patvirtino liudytoja R. M., pranešusi Bendrajam pagalbos centrui, ir duomenų, kad liudytoja būtų suinteresuota apkalbėti asmenį, nenustatyta. Įvykį matė taip pat ir kita liudytoja – K. Ū., kuri įsidėmėjo automobilio numerius. Institucija nurodė, kad A. R., pasitraukdamas iš įvykio vietos, siekė išvengti administracinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, jis praeityje baustas administracine tvarka, sukėlus eismo įvykį, kas rodo kad jis nesilaiko ir ignoruoja galiojančius įstatymus. Atsiliepime į institucijos skundą A. R. atstovas advokatas S. L. B. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimu A. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje įvykio ir sudėties. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų duomenų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi anksčiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, rėmėsi netikslia informacija, jos nepatikrindamas įmanomomis ir leistinamomis priemonėmis, nepašalindamas nesutapimų, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą. Bylos duomenimis Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė informaciją, kad 2016 m. lapkričio 2 d. 14.44 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas R. M. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl techninio eismo įvykio adresu: (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 2 d. 17.45 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas K. U. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl techninio eismo įvykio adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 48). Tačiau iš pateiktos skambučių skaitmeninės garso įrašo kopijos (b. l. 47) matyti, kad ši informacija buvo pateikta tik 1 minutės skirtumu, todėl teismui kilusios abejonės dėl įvykio laiko turėtų būti pašalintinos pateikiant pakartotiną užklausą bendrajam pagalbos centrui. Taip pat atidžiau, remiantis visuotinai prieinamais žemėlapiais bei atstumo ir laiko paskaičiavimu internetiniame tinklalapyje „Google maps“, realiai ir objektyviai įvertintinas laikotarpis, per kurį nuvažiuojamas atstumas nuo A. R. darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) iki įvykio vietos ar jo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Aukštesniojo teismo nuomone, taip pat atidžiau spręstinas klausimas dėl ankstesnio A. R. automobilio Audi A4 remonto įtakos šio kilusio eismo įvykio pasekmėms, nustatytų pažeidimų aukščio ir kt. aplinkybių. Ir tik pašalinus visus prieštaravimus ir neatitikimus, galimas teisėto ir pagrįsto nutarimo priėmimas, kurio verdiktas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant nei asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, procesinių teisių, nei visuomenės intereso, kurį gina valstybinė institucija.Kaip matyti iš apeliacinio skundo reikalavimo, institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje – gražinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad byla buvo nagrinėjama ir jos teisena nutraukta, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. teisės normomis. Šio kodekso normomis suformuluotas ir apeliacinis skundas bei skundo reikalavimas. Vertinant šias aplinkybes bei šiuo metu galiojant administracinių nusižengimų kodeksui, pabloginti asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos skundas, tačiau asmens dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde (Administracinių nusižengimų kodeksas 652 straipsnis 2 dalis). Tokiu atveju aukštesnysis teismas negali išspręsti pažeidimo klausimo iš esmės, vertinti įrodymus iš naujo ar griežtinti A. R. teisinę padėtį.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas naikinamas ir priimama nutartis – A. R. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimą panaikinti ir A. R. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.