Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. S., K. S., R. S., I. S., I. K., Ž. S., J. S., R. S., J. S., G. S., A. S., L. S., I. S., M. S., A. S., S. S., Joniškio rajono notarų biurui, valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto termino priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą pagal turto apyrašą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė J. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Byloje esantis santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad V. S. ir J. S. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini) Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad santuokoje jie susilaukė 11 vaikų, iš kurių gyvi yra šeši: A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), J. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir I. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, palikėjų sūnus G. S. turi keturis pilnamečius vaikus: A. S., gimusią (duomenys neskelbtini)., L. S., gimusią (duomenys neskelbtini), I. S., gimusią (duomenys neskelbtini), M. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kurie šioje byloje yra įtraukti suinteresuotais asmenimis. Palikėjų sūnus P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), turi dukrą S. S., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu. Palikėjų sūnus R. S. turi šešis nepilnamečius vaikus: E. S., gimusią (duomenys neskelbtini), V. S., gimusį (duomenys neskelbtini), D. S., gimusį (duomenys neskelbtini), G. S., gimusią (duomenys neskelbtini), D. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Palikėjų dukra I. S. turi aštuonis vaikus, iš kurių keturi yra pilnamečiai: I. S., gimusi (duomenys neskelbtini), Ž. S., gimęs (duomenys neskelbtini), I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir R. S., gimusi (duomenys neskelbtini), kurie įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Taip pat I. S. turi keturis nepilnamečius vaikus K. S., gimusią (duomenys neskelbtini), R. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), A. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), ir L. D., gimusį (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Butas įgytas 2004 m. lapkričio 25 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-6726 pagrindu. VĮ Registrų centro duomenimis, buto vidutinė rinkos vertė 2650 Eur.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 25 d. gavo Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės raštą, informuojantį, kad mirus V. S. ir J. S. bei palikimo nepriėmus kitiems įstatyminiams įpėdiniams, jų dukters I. S. nepilnamečiams vaikams atsirado teisė paveldėti mirusiesiems priklausantį turtą, apie tai informuota ir vaikų motina I. S.. Notarė Loreta Stankevičienė 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, informuodama, kad jokių žinių apie vaikų motinos I. S. ar pareiškėjo atliktus veiksmus dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti negavo bei 2019 m. liepos 31 d. gautas valstybės įmonės Turto banko pakartotinis prašymas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės 2020 m. gegužės 13 d. rašte nurodyta, kad po V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), liko nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis buto Nr. 1 su ¼ dalimi ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini); po J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) liko 1/2 dalis buto Nr. 1 su ¼ dalimi ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos turimais duomenimis, 2020 m. birželio 15 d. V. S. ir J. S. įsiskolinimo valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetams ir fondams neturi. A. V. Šimkienės 2020 m. gegužės 20 d. rašte nurodyta, kad jos kontoroje V. S. ir J. S. vykdomų skolų išieškojimų neturi.

Dėl termino atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK. 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbiu priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, turi būti taikoma įstatymo analogija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005, 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po V. S. ir J. S. mirties jų palikimo nepriėmus kitiems įstatyminiams įpėdiniams, palikėjų dukters I. S. nepilnamečiams vaikams K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), R. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir L. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), atsirado teisė paveldėti mirusiesiems seneliams priklausantį turtą. Nepilnamečiams vaikams terminas priimti ar atsisakyti priimti palikimą, likusį po jų senelio V. S. mirties, pasibaigė (duomenys neskelbtini), o po senelės mirties – (duomenys neskelbtini). Kadangi aukščiau paminėti I. S. vaikai yra nepilnamečiai, todėl jie negalėjo ir dabar negali savarankiškai dalyvauti priimant palikimą ar atsisakant jį priimti, nes jie neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis). Nepilnamečių vaikų interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jų senelių mirties turėjo pareigą įgyvendinti jų įstatyminė atstovė – motina I. S., tačiau pastaroji neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo (atsisakymo priimti) nustatytu terminu, delsė kreiptis į teismą raginama notaro bei valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos. Dėl paminėtų aplinkybių valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, ginanti viešąjį interesą, susijusį su nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo atveju, kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo. Kaip nurodė pareiškėjo atstovė, įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų motina I. S. praleido dėl teisinių žinių stokos, paveldimo turto būklės bei reikalingų didelių piniginių lėšų paveldimam butui sutvarkyti, kas sukėlė nepilnamečių vaikų įstatyminės atstovės abejones dėl paveldimo turto reikalingumo.

Teismas, įvertinęs nurodytų priežasčių visumą, pripažįsta, kad įvardintos įstatymu nustatyto termino praleidimo priežastys yra svarbios, nepilnamečiai įpėdiniai terminą praleido ne dėl savo kaltės, įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti ar jo atsisakyti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, sprendžia, kad praleistas terminas priimti ar atsisakyti priimti palikimą turi būti atnaujintas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis ir 5.60 straipsnio 1 dalis).

Dėl leidimo atsisakyti palikimo

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Pažymėtina, jog CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas.

Kaip minėta pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu patikslino pareiškimo reikalavimą ir prašė teismo išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Šiuo konkrečiu atveju esant pateiktam pareiškimui išduoti teismo leidimą nepilnamečio vardu atsisakyti priimti palikimą, teismas privalo svarstyti tokio leidimo išdavimo klausimą bei vertinti, ar atsisakymas priimti palikimą (palikimo nepriėmimas) nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir interesų.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikėjams priklausantis butas yra kaimo vietovėje – (duomenys neskelbtini), daugiabutis pastatytas 1966 m., dujų nėra, viryklės nėra, vietinis centrinis šildymas, vietinis vandentiekis ir vietinis nuotekų šalinimas, buto vidutinė rinkos vertė – 2650 Eur. Kaip Šiaulių apylinkės teismui buvo nurodžiusi valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, gindama mirusiųjų V. S. ir J. S. kitų nepilnamečių įpėdinių interesus civilinėje byloje Nr. Nr. eS2-16556-907/2019, nuvykus į galimai paveldimo turto vietą, iš išorės butas atrodė apleistas, sunykęs, neprižiūrimas, butas buvo užrakintas lauko spyna, vienas langas išdaužtas, viena pastato siena nubyrėjusi; kaimynai nurodė, kad bute niekas negyvena, buto vidus kaip ir išorė yra prastos būklės – vidinių durų nėra, medinės grindys išplėštos. Iš pateiktų paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, kad bute niekas negyvena nuo palikėjų mirties, butas yra neprižiūrimas, visiškai apleistas ir niekam nereikalingas, nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė ir bylos nagrinėjimo metu neišreiškė noro, kad šis butas taptų jos nepilnamečių vaikų nuosavybe. Nors pagal pareiškėjo pateiktus dokumetus, palikėjai skolų neturėjo, tačiau realus turto balansas yra nežinomas. Įpėdiniai auga daugiavaikėje šeimoje, jie yra nepilnamečiai, todėl manytina, kad šeima neturi pakankamai lėšų visiškai apleisto turto išlaikymui, išsaugojimui ar remontui. Be to, nei vienas iš penkiolikos pilnamečių įpėdinių nepareiškė noro šį būtą paveldėti, o Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. civilinėje byloje Nr. eS2-16556-907/2019 išdavė globėjams leidimą kitų nepilnamečių įpėdinių vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po vaikų senelio V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), ir senelės J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Teismo vertinimu, išduodant teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, kurį sudaro sunykęs ir apleistas butas, bus apsaugotos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, jiems nebus užkrauta apleisto turto priežiūros ir išlaikymo našta.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškime nurodytas ir pareiškėjo atstovės aptartas aplinkybes, prioritetinę vaiko teisių gynybą, paveldimo turto apimtį, vertę ir nusidėvėjimą, įpėdinių skaičių ir jų materialinę padėtį, į tai, kad būtų neteisinga nustatyti prievolę nepilnamečiams vaikams paveldėti visiškai apleistą turtą, sprendžia, kad prašomas teismo leidimas nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir interesų, dėl to leistina nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – jų motinai I. S. atsisakyti priimti palikimą jos nepilnamečių vaikų vardu (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje suinteresuotiems asmenims apie priimtą nutartį praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje (www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-577 straipsniais, 578 straipsnio 1 dalimi, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečiams vaikams K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), ir L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleistą 3 (trijų) mėnesių įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po senelių V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti teismo leidimą I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, likusį po jų senelių V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

2020 m. lapkričio 20 d. specialiame interneto tinklalapyje paskelbti pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2020 m. lapkričio 20 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-7791-1079/2020 priimta nutartis pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. S. gim. (duomenys neskelbtini), K. S. gim. (duomenys neskelbtini), R. S. gim. (duomenys neskelbtini), I. S. gim. (duomenys neskelbtini), I. K. gim. (duomenys neskelbtini), Ž. S. gim. (duomenys neskelbtini), J. S. gim. (duomenys neskelbtini), R. S. gim. (duomenys neskelbtini), J. S. gim. (duomenys neskelbtini), G. S. gim. (duomenys neskelbtini), A. S. gim. (duomenys neskelbtini), L. S. gim. (duomenys neskelbtini), I. S. gim. (duomenys neskelbtini), M. S. gim. (duomenys neskelbtini), A. S. gim. (duomenys neskelbtini), S. S. gim. (duomenys neskelbtini), Joniškio rajono notarų biurui, valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto termino priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą išdavimo. Suinteresuotiems asmenims J. S., I. S. gim. (duomenys neskelbtini), K. S., J. S., R. S., I. S. gim. (duomenys neskelbtini), Ž. S., A. S., R. S., I. K., G. S., L. S., I. S., M. S., A. S. ir S. S., kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, teismo priimta nutartis taip pat įteikiama viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose, adresu Joniškis, Medžiotojų g. 2A. Suinteresuoti asmenys informuojami, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Suinteresuotas asmuo turi teisę dėl nutarties dalies dėl termino atnaujinimo paduoti atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą, nutarties dalis dėl leidimo išdavimo neskundžiama.“

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose. Kita nutarties dalis neskundžiama.