- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2-11622-642/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09217-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Advokatai
- Tatjana Borik
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvnklytė, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, Jolitai Kinderienei, dalyvaujant ieškovei R. T., ieškovės atstovei Tatjanai Borik, atsakovės atstovei Eglei Deltuvaitei, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų K. T., dėl teisės privatizuoti pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovei teisę privatizuoti nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtni), lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę sudaryti su ieškove nuomojamo buto pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Nurodė, kad yra buto adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė nuomininkė. Apie 1970 m. ieškovės mama su šeima gavo butą adresu (duomenys neskelbtni),, po to mainų būdu butą adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tapo pilnamete, o naudojamo buto bendras plotas buvo mažas, ieškovės mama J.K.S. darbovietėje stovėjo eilėje gyvenimo sąlygoms pagerinti ir 1991-08-30 Klaipėdos miesto savivaldybės potvarkiu Nr. 207 gavo butą adresu (duomenys neskelbtini). Bute adresu (duomenys neskelbtini) ieškovė liko gyventi viena pagrindinės nuomininkės teisėmis. Tapusi vienintele buto nuomininke, ieškovė nedelsiant kreipėsi į namu valdą dėl buto privatizavimo, pateikdama prašymą, tačiau ieškovei buvo atsakyta, kad namas, kuriame randasi butas yra avarinis, ir ieškovei turi suteikti kitą gyvenamąjį plotą, ir tik po to bus galima privatizuoti butą. Namas adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 52 1992-03-31 buvo įrašytas į neprivatizuojamų namų sąrašą, nes namas pateko į Uosto plėtros zoną. Būtent dėl šių aplinkybių, Klaipėdos miesto savivaldybė neleisdavo visiems gyventojams privatizuoti butų name adresu (duomenys neskelbtini) nes jis buvo avarinis. Tokiu būdu, po prašymo į namų valdą pateikimo, ieškovė laukė naujo buto suteikimo, kad galėtų jį privatizuoti. 2001 metais negavę naujų butų, ieškovė su kitais namo gyventojais kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su kolektyviniu raštu dėl buto privatizavimo. Į prašymą buvo atsakyta, kad namas patenka į uosto rezervinę zoną ir namas numatomas griauti, todėl šių butų privatizuoti negalės. 2005-06-17 Klaipėdos miesto meras patvirtino statitnių, trukdančių uosto plėtrai pašalinimo sąrašą. Šiuo Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu papildomai buvo nutarta nugriauti namą adresu (duomenys neskelbtini). 2009-10-29 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-351 nusprendė nugriauti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros teritoriją patenkantį namą adresu (duomenys neskelbtini) ir pakeitė ieškovės nuomos sutartį, suteikdama ieškovei kitą butą adresu (duomenys neskelbtini) 2009-11-05 buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė tapo pagrindine buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomininke, su šeimos nariais sūnumi E. D., dukra M. T. ir vyru K. T.. Pažymi, kad santuoka su vyru buvo sudaryta tik 2005-09-17, tuo metu jau baigėsi Butų privatizavimo įstatymo galiojimas, todėl jokio susitarimo su vyru dėl buto privatizavimo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nereikėjo. 2012-04-18 Klaipėdos miesto savivaldybė atsisakė leisti privatizuoti butą, motyvuodama tuo, kad ieškovės sutuoktinis pasinaudojo Butų privatizavimo įstatymu suteikta teise privatizuoti butą, todėl vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą butą, negali privatizuoti kito buto, bei į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl buto privatizavimo į atsakingas institucijas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad butų privatizavimo įstatymas buvo priimtas siekiant aprūpinti gyventojus gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Vienas iš jų yra Butų privatizavimo įstatymas. Nustatant ieškovės teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, būtina nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas: ar ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti, ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas, ar ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovės bei atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Pažymėtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė įgyti tame įstatyme nurodytas teises tam tikromis įstatyme nustatytomis sąlygomis. Įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Iš bylos faktinių aplinkybių ir ieškovės pateiktų įrodymų aišku, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neatliko veiksmų, būtinų teisei privatizuoti ginčo butus įgyti, ir tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė santykiai dėl ginčo butų privatizavimo. Pagal bendrą taisyklę ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas nuomininkai turėjo išreikti ne vėliau kaip iki 1992-12-01. Pasibaigus terminui pareiškimams dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo paduoti, privatizavimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik gavus Seimo Valstybinės komisijos išvadą, kuri turėjo teisę leisti asmenims nustatytu laiku ne dėl jų kaltės neprivatizavusiems gyvenamųjų patalpų, leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus po 1992 m. gruodžio l d. ir privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Iki šios komisijos darbo pabaigos (1997-12-31) ieškovė į komisiją tiesiogiai su prašymu leisti paduoti pareiškimus privatizuoti ginčo patalpas praleidus nustatytą terminą, nesikreipė, o toliau naudojosi nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis ir dėl jų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis kreipėsi tik 2010-06-30. Be to pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimo sudarymas taip pat buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų įrodančių, kad toks susitarimas būtų buvęs sudarytas. Ieškovė ieškinyje nurodo tikslią datą, t.y. 1992-03-31, Klaipėdos miesto tarybos sprendimo Nr. 52 priėmimo datą, kada ji sužinojo apie jos manymu pažeistas jos teises lengvatinėmis sąlygomis privatizyuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Per nustatytą terminą ieškovė savo, jos manymu, pažeistų teisių negynė, todėl darytina pagrįsta išvada, kad yra praleistas 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Nurodytų aplinkybių pagrindu prašo ieškovės R. T. ieškinį, kaip nepagristą, atmesti (b.l.51-54). Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašo ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais pagrindais. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė dokumento įrodžiusio, kad ji kreipėsi į tinkamą privatizavimo subjektą, t.y. savivaldybę. Prašymo pateikimo fakto nėra. Palieka teismui spręsti ar ieškovė įgijo teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą.Pažymi, kad ieškinio senaties termino taikyti negalima, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu asmuo neturėjo objektyvių galimybių pasinaudoti buto privatizavimo teise, jam turėtų būti suteikta ši teisė, jeigu visos kitos įstatymo numaytos sąlygos būtų atitinkamos.
Tretysis asmuo K. T. nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir laiko jį pagrįstu. Patvirtina, kad santuokos su ieškove metu, ieškovė siekė privatizuoti ir jos turėtą butą adresu Nemuno g. 91, Klaipėda, ir naujai gautą butą adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad santuoka buvo sudaryta tik 2005-09-17, tuo metu jau baigėsi Butų privatizavimo įstatymo galiojimas, todėl jokio susitarimo su sutuoktiniu dėl buto privatizavimo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovei nereikėjo. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui nebuvo ieškovės šeimos nariu, nepageidavo privatizuoti butą, todėl sutinka, kad ieškovei būtų leista privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis nes pats privatizuoti buto iki šiol nepageidauja ir pretenzijų dėl ieškovės įgyjamos nuosavybės teisės neturi. Tretysis asmuo teismo posėdį neatvyko, pateikė į bylą prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (b.l. 105, Civilinio proceso kodekso 247 straipsnis).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Tatjana Borik teismo posėdžio metu prašo ieškinį tenkinti pilnai, nurodė, kad ieškovė rūpinosi privatizacijos procesu, kreipėsi į raštu į savivaldybę 1991-1992 metų pradžioje, tai patvirtino ir liudytojos L.P. paaiškinimai. Namas avariniu pripažintas 1992-03-31, o ieškovė santuoką sudarė 1992 metų vasario mėnesį. Jokios įtakos teisei privatizuoti neturi ieškovės sudaryta santuoka 1992 metais. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi nustatė, kad liudytoja L. P. įgijo teisę privatizuoti, ir jos sutuoktinis tam neturėjo įtakos. Byloje pateikti įrodymai, kad ieįkovės sutuoktinis sutinka, kad butas būtų privatizuojamas ieškovės vardu. Yra įrodytos visos būtinos sąlygos.
Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta ieškovę, yra kaimynės, gyveno viename name (duomenys neskelbtini) nuo pat mažų dienų. Mama jos išsikrautė iš šito buto, ieškovė liko gyventi viena. Kai sužinojo apie privatizaciją, liudytoja kartu su ieškove nuėjo į namų valdą ir nunešė pareiškimą dėl buto privatizavimo. Buvo informuotos, kad namas negali būti privatizuojamas nes yra avarinės būklės. Gali patvirtinti, kad ieškovė taip pat kaip ir liudytoja norėjo privatizuoti butą iš savivaldybės, rašė pareiškimą merui ir namų valdai, 2001 metai kartu su ieškove rašė pareiškimą savivaldybei.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovės mama 1991-08-30 Klaipėdos miesto savivaldybės potvarkiu Nr. 207 gavo butą adresu (duomenys neskelbtini), bute adresu (duomenys neskelbtini) liko gyventi ieškovė (namas avarinis) (b.l. 12). 2004-10-08 gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi J3–1789 R. D. (dabartinė pavardė T.) ir jos šeimos nariui sūnui E. D. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-39). 2009-10-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2–351 nuspręsta pakeisti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir išnuomoti kitas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – gyvenamosios patalpos 2004-10-08 nuomos sutartį Nr. J3–1789 pasirašytą su R. D.-T (šeima – 2 asmenys), gyvenančia Savivaldybei nuosavybės teise prikllausančiose patalpose Nemuno g. 91-6, Klaipėdoje, ir išnuomoti jai kitas patalpas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). 2009-11-05 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 546-2313 R. T. ir jos šeimos nariams sūnui E. D., dukrai M. T. ir vyrui K. T. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-33). 2009-10-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2–351 nuspręsta nugriauti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros teritoriją patenkantį gyvenamąjį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-6647-796/2010, b. l. 82). R. T. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo, jos vyras K. T. santuokos metu nuo 2005-09-17 nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 23-26). 1992-05-16 tarp A. D. ir R. D. buvo sudaryta santuoka, kuri buvo nutraukta 1996-02-09 (b. l. 83, 84). 2005-09-19 R. T. sudarė santuoką su K. D. (b. l. 17). 2010-06-30 ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) privatizavimo (b.l. 8). 2012-04-18 Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsakymą ieškovei, jog R. T. neturi teisės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis buto, kadangi jos sutuoktinis K. T. jau pasinaudojo teise privatizuoti butą, bei kad ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl gyvenamųjų patalpų Nemuno g. 91-6, Klaipėdoje, privatizavimo (b. l. 9). 2002-02-19/2002-01-22 raštu meras Rimantas Taraškevičius parteikė raštą Nemuno g. 91, gyventojams, kuriame nurodoma, kad atsakydami į Jūsų 2001-12-17 kolektyvinį prašymą dėl gyvenamojo namo Nemuno g. 91 nuomojamų butų privatizavimo paaiškino, kad Klaipėdos miesto tarybos 2000-03-30 sprendimu Nr. 68 patvirtinatame detaliojo plano sprendiniuose pastatas (duomenys neskelbtini) patenka į uosto rezervinę zoną ir numatomas griauti. Šio namo nuomininkai dėl butų privatizavimo gali kreiptis su ieškiniais į teismą, kad būtų pripažinta teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-6647-796/2010, b. l. 22).
Šios bylos nagrinėjimo dalykas – teisės normų, reglamentuojančių valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatine tvarka, aiškinimas ir taikymas.
1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 3 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Taigi ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant klausimą dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu būtina nepažeisti kitų su šiuo procesu susijusių asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2010).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pirkti, statyti (rekonstruoti) (toliau įsigyti) bei savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti formas sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.
Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą (Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nėra pasinaudojusi teise privatizuoti gyvenamąsiais patalpas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, nes VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas duomenų apie ieškovė priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (b.l. 21, 22).
Kaip buvo anksčiau nustatyta, ieškovė 2001-12-17 kartu su kitais namo (duomenys neskelbtini) gyventojais kreipėsi dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis į Klaipėdos miesto merą (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-6647-796/2010, b. l. 22). Byloje esantys duomenys, liudytojos parodymai patvirtina, kad ieškovė domėjosi butų privatizavimo procesu. Priešingai, atsakovė nepateikė jokio oficialaus rašytinio įrodymo, taigi ir ateityje nepateiks, patvirtinančio, kad ieškovė nepadavė atsakovės įgaliotiems asmenims prašymo leisti privatizuoti ginčo butą. Ieškovės prašymas – tai išreikšta valia privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas įstatymo nustatytais terminais bei sąlygomis. Atsakovei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos įvykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010). Priešingai, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad dėl atsakovės kaltės ar kitų priežasčių atsakovė neturėjo galimybės užtikrinti tinkamą ieškovės teisės privatizuoti jos nuomojamą butą įgyvendinimą (Civilinio proceso kodekso 178, 185, 197 straipsniai).
2009-10-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2–351 nuspręsta nugriauti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros teritoriją patenkantį gyvenamąjį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-6647-796/2010, b. l. 82). 2009-11-05 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 546-2313 R. T. ir jos šeimos nariams sūnui E. D., dukrai M. T. ir vyrui K. T. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-33). 2010-06-30 ieškovė pateikė prašymą leisti privatizuoti jos nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) lengvatinėmis sąlygomis (b.l. 8). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo, 2009-07-17 redakcijos 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Remdamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės gyvenamoji patalpa yra privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsakovė pateikia argumentą, jog Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis numatė, jog kartu su pareiškimu leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, turėjo būti pateiktas notariškai patvirtintas ieškovės ir jos vyro susitarimas kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė su vyru A. D. santuoką nutraukė 1996-02-09, t. y. galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo susitarimas nebebuvo reikalingas, todėl privatizavimo procedūros turėjo būti tęsiamos. Pabrėžtina, kad ieškovė teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą įgijo galiojant Butų privatizavimo įstatymui ir jo sąlygoms, todėl po 2005-09-17 santuokos sudarymo su K. T., sutuoktinio turtinė padėtis įtakos neturi.
Esant tokiai situacijai, teismas konstatuoja, kad ieškovė atliko veiksmus, būtinus teisei lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą įgyti (kartu su kitais namo adresu Nemuno g. 91, Klaipėda, gyventojais kreipėsi į atsakovės įgaliotus asmenis dėl buto privatizacijos), teisę privatizuoti butą įgijo dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui (tačiau ji šios teisės įgyvendinti negalėjo dėl to, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), pateko į uosto rezervinę zoną ir buvo numatomas griauti, o ieškovė buvo iškeldinta iš šio buto adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas, todėl pagrįstai galima teigti, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė privatizavimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (Butų privatizavimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 6 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ieškovės ieškinys dalyje dėl teisės privatizuoti pripažinimo tenkintinas - pripažintina ieškovės R. T. teisė privatizuoti 63,76 kv.m. ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Ieškovės ieškinys dalyje dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybę sudaryti su ieškove R. T. nuomojamo buto pirkimo-pardavimo sutartį pagal Butų privatizavimo įstatymą atmestinas, kadangi šis įstatymas neteko galios 2001 m. sausio 1 d.
Iš atsakovės ieškovei priteistina 72,50 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė teismui išlaidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimo ir pagrindimo (b.l. 7) ieškovei iš atsakovės nepriteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti iš dalies ieškovės R. T. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų K. T., dėl teisės privatizuoti pripažinimo.
Pripažinti ieškovės R. T. teisę privatizuoti 63,76 kv.m. ploto jos nuomojamą gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovei R. T. 72,50 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.