- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- 1-671-759/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48644-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas, Virginija Budrevičienė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
nukentėjusiojo nepilnamečio D. M. atstovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladimirui Šilobritui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, teistas:
1) 2010-03-15 Jurbarko r. apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams;
2) 2013-03-26 Šakių r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
3) 2015-09-22 Ukmergės r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 3 d. galutinė subendrinta bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėn.;
4) 2017-11-09 Ukmergės r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., LR BK 140 str. 3 d. - galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams;
Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2022-12-25 apie 15.00 val. name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia vieną kartą įspyrė J. K. į dešinę ranką, po ko ranka sugriebė J. K. už galvos plaukų ir juos tempdamas ją pargriovė ant grindų, bei tris kartus įspyrė J. K. į galvą, nugarą, kairę koją, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. K. padarė kraujosruvas dešinės alkūnės srityje, kraujosruvas kairės blauzdos srityje, dešiniojo skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu - nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais R. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Be to jis kaltinamas tuo, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas padarė mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2022-12-25 apie 15.00 val. name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia vieną kartą įspyrė mažamečiui D. M. į veidą, vieną kartą ranka sudavė į ranką, ir vieną kartą ranka sudavė į kitą ranką, du kartus kumščiu sudavė į kojas, tokiais savo veiksmais mažamečiui nukentėjusiajam D. M. gim. (duomenys neskelbtini) padarė kraujosruvą dešiniojo dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairiojo dilbio nugariniame paviršiuje, kraujosruvas šalia kairiojo kelio vidinio paviršiaus ir priekiniame blauzdos paviršiuje kiek žemiau kelio sąnario, apatinės lūpos ir smakro sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių patinimu - nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais R. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.
Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pas J. vyko, kad atsiskaitytų už malkas. Visi išgerinėjo. Konfliktas kilo, kadangi pradėjo sakyti J., kad jos vaikas nėra E. sūnus. Tuomet J. pradėjo jam grasinti, kad jį pasodins, nes jau yra sėdėjęs. Tačiau J. jis nelietė, tik ji jam grasino. Tuo metu D. lakstė kambaryje ir jam pasakė, kad jis bandė jo dukrą išprievartauti ir, kad jį pasodins, tada jis paėmė nuo stalo butelį ir trenkė jam. J. iškvietė policiją, nes jai užėjo stresas, kad ją muša. Nurodė, kad nei J. nei D. jis nelietė, jokių sužalojimų pas D. ir K. nebuvo. Jokių tampymų nebuvo. Jei būtų su koja davęs D., tai būtų tikrai matęsi, nes batas kietas.
Nors kaltinamasis R. K. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyti ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusioji J. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis įvyko pas juos namuose 2022 m. gruodžio 25 d. Kaltinamasis kartu su O. atėjo pas juos į svečius, visi išgerinėjo. Jos sugyventinis turėjo nusipirkęs išgerti, bet pasakė, kad daugiau negers ir, kad R. eitų namo. K. norėjo pasiimti butelį nuo stalo, tačiau ji neleido jam, nes pasakė, kad tas butelis yra jos sugyventinio, tuomet K. pradėjo konfliktą. K. buvo paėmęs peilį. Jis su peiliu sakė, kad E. papjaus, nes jo čia bonkė. Jos mama sutrenkė per ranką jam ir atėmė kartu peilį. Tuomet R. pradėjo ją mušti ir sakyti, kad vaikas ne E., pradėjo sakyti bjauriais žodžiais ant jos, pradėjo tempti ją su vaiku už plaukų ir trenkė ant žemės. Už plaukų laikė ir tempė ir su koja spyrė į nugarą, į ranką po porą kartų. Jis ją patempė nepilną metrą, nes pamatė jos mama. Nes kai ji pradėjo rėkti - atėjo jos mama. Ji pradėjo ją ginti, rėkti, pradėjo sakyti: ką darai, jis norėjo sumušti ir mamą. Mama sugrįžo į kitą kambarį ir atsisėdo ant lovos. K. ją nusivijo. D. irgi nubėgo prie babos. Nubėgus iš paskos pamatė, kaip D. K. įspyrė į lūpas, į kojas, rankas. K. pradėjo lakstyti, visokiais žodžiais vadinti. K. lakstė po kambarius, išbėgo į lauką, grįždamas vėl puolė D.. Matė, kad lauke D. kažkokį stiklą metė į K. ir pataikė į kaktą. D. metė butelį į R., nes vaikas susinervavo, kadangi R. pasakė, kad eis ir atsineš kažką ir tada bus blogai. Vaikas butelį rado šiukšliadėžėje. Jis butelį metė K.. Visas smurtas buvo iki to, kol buvo mestas butelis. N. sakė, kad nieko nematė. Jis stovėjo kambaryje prie savo mamos ir po to su R. išvažiavo. Akcentavo, kad vaikas po įvykio lankosi pas psichologą jau bus pusę metų, vaikas geria vaistus, eina pas psichiatrą, pasidarė nervingesnis.
Nepilnametis nukentėjusysis D. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atsitiko taip, kad pradėjo R. mamai prikaišioti ir mama pasakė jam išeiti, bet jis neišėjo ir tada pradėjo muštis. Tada trenkė mamai, tada jis jam trenkė ir pradėjo muštis. Po to policija atvažiavo ir jį išvarė. Jis išėjo. Kada čia buvo, jis tiksliai nepamena. Tai buvo vakare. Viskas vyko jų namuose, kur jis gyvena. Jie šventė Kūčias. Pas juos du kambariai. Jis buvo savo kambaryje su bobute. Jis turi mažą broliuką. Jis buvo pas mamą ant rankų. O kitas broliukas J. buvo savo lovoje. Mama ten šventė, po to mama R. pasikvietė ir jis pradėjo prikaišioti mamai. Ten buvo E. mama, E., o kitam kambaryje bobutė buvo. Tas R. yra E. draugas. Tam kambaryje R. pradėjo prikaišioti, kad mažiukas brolis ne E. yra. Mama tada jam pasakė išeiti, bet jis negirdėjo visko. Jis biški tik girdėjo. E. kad ne E. vaikas sakė. Tada mama R. sakė išeiti. Jis užpyko, nenorėjo išeiti, pradėjo muštis. Jam R. spyrė, kai jis pasakė mamai, kad išvarytų jį. Tada kai į lauką išėjo, jis paėmė mamai už plaukų. Tada jis jam metė butelį. Ir po to policiją iškvietė. Kitam kambaryje sėdėjo mama, E. ir R., ir jis išgirdo, kad pasakė, kad ne E. vaikas yra E.. Jis iš savo kambario atėjęs pasakė mamai, kad tegul išeina jis. Jam tada į veidą spyrė, į lūpą iš bato R.. Kai jis gynė mamą, jam spyrė. Mamai spardė labiau į ranką, paėmė už plaukų ir į sieną trenkė. Jis taikėsi vaikui suduoti. Jam pataikė į kelius ir į ranką. Kai jis gynė, griuvo. R. jam penkis kartus sudavė. Vieną – į lūpą su batu, tada į rankas prie alkūnių su kuloku, ir į kitą ranką sudavė su alkūne. Kai jam sudavė, jam biški skaudėjo. Jei nuo nulio iki dešimt balų, tai jam kaip 8 balus skaudėjo. Mamai daugiausia į rankas pataikė. Į rankas mamai su koja daužė daugiau 3 ar 4 kartus. Kai iškvietė policiją, jį išvarė. Jam lūpa buvo ištinusi ir mėlynės ant kojų buvo. Mamai ant rankų mėlynės buvo. Jis neprisimena, kokius jausmus tada jautė. Kai tai įvyko, bobutė sakė policiją reikia kviesti. E. bobutė buvo išgėrusi ir miegojo. Pažymėjo, kad jis R. sudavė, kai jis mamą mušė, tada jis butelį paėmė, jį rado kažkur tai. Jis trenkė jam į galvą. Tada policiją iškvietė. Jis R. vieną kartą su buteliu sudavė. Jis neprisimena, kokiu atstumu nuo jo buvo R., kai jis jam su buteliu sudavė, metė butelį į jį ir pataikė į kaktą. Kaip po to atrodė R., jis nematė. Jis butelį metė, kai R. buvo lauke, o jis buvo iš vidaus. Lauke daugiau jokių žmonių nebuvo. Kojos jam buvo sužalotos nuo to, kai R. trenkė jam su kumščiu du smūgius. Jis trenkė jam, kai jis buvo mamos kambaryje, jis stovėjo tada. R. mušė mamą, jis ją gynė, tada R. jam sudavė į kelius. (I tomas, b. l. 102-104)
Liudytoja J. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad konfliktas prasidėjo, kai atėjo R. ir pradėjo aiškinti, kad čia ne E. vaikas, kad negaus alimentų ir čiupo J.. Kai išgirdo triukšmą, nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kaip R. jos dukrą griebė už plaukų ir nuvilko nuo lovos, o dukra tuo metu laikė vaiką ant kelių. Dukrai net gumutę iš plaukų išrovė. Ji dukrą pakėlė nuo žemės, tada nuėjo į miegamąjį ir atsisėdo ant lovos, nes buvo labai išsigandusi. K. atėjo prie jos ir padėjo visokiais žodžiais ją vadinti. Patikslino, kad jau kai kėlė dukrą, jis ją koliojo ir matė, kai jis ruošiasi jai spirti. Tuo metu prie jos ant lovos sėdėjo anūkas D., o K. atėjo iš lauko ir spyrė vaikui į dantis, vėliau vėl spyrė. Jie labai išsigando ir galvojo, kad ir juos pradės jis spardyti. Kai R. spyrė anūkui, tuo metu kraujo nebuvo ant R. galvos. Viso konflikto metu E. sėdėjo prie savo motinos ir jų negynė.
Liudytojas E. N. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl suvartoto alkoholio kiekio nepamena įvykio aplinkybių. Pamena tik tiek, jog prieš prasidedant konfliktui neleido K. išsinešti butelio. Nurodė, jog šventė šventes, t.y. Kalėdas. Kalėdų dieną pasikvietė su J. K.. Nukentėjusioji J. yra jo sugyventinė. K. atvažiavo su savo žmona. Atsivežė alkoholio, visi gėrė. Buvo jo motina, J., R.. Nežino, kaip įvyko konfliktas. Tik pamena, kad prasidėjo riksmai, rėkavo R. ir J. vienas ant kito, o jis nurodė, kad buvo visas girtas, todėl nieko nežino ir nematė. Akcentavo, kad nematė jokių sužalojimų, be to, žmona nerodė jam sužalojimų. D. biški lūpa buvo, gal jis pats taip pasidarė. Patikslino, kad nematė, ar K. buvo paėmęs peilį. Jis jam negrasino tuo metu, kai pasiėmė butelį. Tada jis pradėjo konfliktuoti su J.. Nurodė, kad kitą dieną buvo nuvykęs pas kaltinamąjį. Jis pasakojo, kad D. jam su buteliu sudavė per galvą, kad praskėlė antakį. Matė sužalojimus. K. nesakė, dėl ko įvyko konfliktas.
Liudytojas Andrius Mikštas yra policijos pareigūnas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022-12-25 dirbo dieninėje pamainoje su Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju Irtautu Balčiūnu. Įvykio dieną gavo iškvietimą dėl nepageidaujamo asmens. Nuvykus, buvo didžiuliai rėkavimai, kad vienas žmogus prisigėrė ir nori, kad jį pašalintume. Patikslino, kad visi buvo neblaivūs. Šventė Kalėdas. Įvykio vietoje buvo ir mažų vaikų, buvo iškviestos vaikų teisės. Negali pasakyti ar K. skundėsi sužalojimais. Jo veidas turėjo būti nufilmuotas, nes buvo su BODY kamera.
Liudytoja O. K., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė, sutiko duoti parodymus ir apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad per Kalėdas buvo svečiuose pas J.. Kartu buvo J., jos vyras, J. motina ir E. mama. Buvo trys vaikai. Visi draugiškai išgėrinėjo. Nurodė, kad nebuvo jokio konflikto. Draugiškai pasėdėjo, policija buvo iškviesta, nes jos vyrą primušė. J. iškvietė policiją. Jos vyrą lauke primušė J. didesnis vaikas. Vyras buvo išėjęs į lauką parūkyti ir vaikas primušė su buteliu. Vyras atėjo kruvinas ir pasakė, kad primušė. Nesakė už ką. Tada J. iškvietė policiją, kad jos vyrą sumušė. Daugiau jokio triukšmo nebuvo. Kaip primušė R., ji nematė. Taip pat nematė ar R. ką mušė.
Liudytoja A. N. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną visi buvo susirinkę pas J.. Išgerinėjo. Nurodė, kad konfliktas įvyko dėl to, jog R. pradėjo sakyti J., kad tai ne E. vaikas, jis žino kieno ir pasakys. Tačiau ar R. naudojo fizinį smurtą prieš J., nematė. Matė tik, kaip vaikas D. trenkė su bonkėm R.. Ant R. veido buvo kraujo, tačiau kaip jis sužalotas buvo nematė. Kad J. buvo sužalota R. nematė, apie tai sužinojo, kai J. jai pasakė telefonu.
Iš 2023 m. gruodžio 28 d. J. K. pareiškimo matyti, kad 2022-12-25 apie 15 val. (duomenys neskelbtini) namuose, jos miegamajame kambaryje, neblaivus sugyventinio draugas R. K., savo koja tyčia įspyrė jai į dešinę ranką, rankomis sugriebė už plaukų, tempdamas nugriovė ant grindų ir toliau spardė, t.y. kojomis vieną kartą įspyrė į dešinį veido skruostą, vieną kartą į nugarą, bei vieną kartą į kairę koją, kai jis ją spardė jai labai skaudėjo. Taip pat įvykį matė jos mažametis sūnus D. M., jis pradėjo ją ginti ir tuo metu jam R. K. vieną kartą įspyrė į veido apatinę lūpą, nugarą ir kairę koją, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. (I tomas, b. l. 1-4)
2022-12-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - adresu: (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad įvykio vietoje, matomas medinis gyvenamasis vieno aukšto namas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Name gyvena keletas skirtingų šeimų, yra keli įėjimai. Namo kairėje pusėje, prie įėjimo durų, Nr. (duomenys neskelbtini), matomi ant virvės padžiauti vaikiški rūbai, šalia įėjimo ant žemės, matomi, galimai kraujo keli lašai. Pro minėto įėjimo atviras duris patenkama į koridorių, iš kurio pro dešinėje pusėje esančias praviras duris patenkama į virtuvę, iš kurios pro kairėje esantį praėjimą patenkama į patalpą, Nr. 1, kurioje kairėje pusėje matoma viengulė lova su patalyne, vaikiška striuke. Patalpos Nr. 1 tiesiai, prie lango stovi rašomasis stalas, ant kurio yra traškučiai, ,,cococolos" butelis, lėkštė, maisto likučiai. Rašomojo stalo dešinėje pusėje palei sieną yra dvigulė lova su patalyne, ant patalynės numesta vaikiška striukė, batai. Iš patalpos Nr. 1, pro kairėje pusėje esantį praėjimą be durų patenkama į patalpą, Nr. 2, kurioje tiesiai palei sieną yra dvigulė lova su sujaukta patalyne, dešinėje pusėje, priešais lovą yra valgomojo stalas, kurio kairėje pusėje yra dvi kėdės. Už stalo palei langą yra viengulė lova su sujaukta patalyne, moteriškais rūbais. Aplink stalą ir po stalu ant grindų primėtyta maisto likučių, sudaužyta lėkštė, numesta vyriška šliurė, ,,cococolos" butelis. Daugiau grumtynių ar kitų nusikaltimo pėdsakų nerasta, įvykio vietoje nieko nepaimta. (I tomas, b. l. 8-10; 11-18)
2023-01-10 kitų objektų apžiūros metu, teismo medicinos specialistas Rimantas Laurinavičius pateikė išvadą, kad J. K., gim. (duomenys neskelbtini), padarytos apie 2x3 cm dydžio kelios kraujosruvos dešinės alkūnės srityje, 2x2, 2x3, 2x4 cm dydžio trys kraujosruvos kairės blauzdos srityje, dešiniojo skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (I tomas, b. l. 124-125)
2023-01-10 kitų objektų apžiūros metu, teismo medicinos specialistas Rimantas Laurinavičius pateikė išvadą, kad D. M., gim. (duomenys neskelbtini), padaryta 3x3 cm kraujosruva dešinio dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, 1,5x1,5 cm kraujosruva kairiojo dilbio nugariniame paviršiuje, 1,5x1 ir 2x1,5 cm dydžio kraujosruvos šalia kairiojo kelio vidinio paviršiaus ir priekiniame blauzdos paviršiuje kiek žemiau kelio sąnario, apatinės lūpos ir smakro sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, penkiais trauminiais poveikiais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (I tomas, b. l. 126-127)
2023-02-08 kitų objektų apžiūros metu užfiksuota, kad tarnybiniu kompiuteriu, naudojant programą Windows Media Player paeiliui apžiūrėti aštuoni vaizdo įrašai, iš jų matyti, kad atidarius pirmąjį vaizdo įrašą „2022_1228_192428_002", vaizdo įrašo fiksuojamame vaizde kairiame apatiniame kampe matomas dviem eilėmis išdėstytas užrašas „VLN_UKM21_5F6EF8 2022/12/25 15:21:36“, kuris nurodo BODY kameros vaizdo fiksavimo datą ir laiką. Vaizdo įrašo fiksuojamame vaizde matoma, kad yra šviesus dienos metas, pareigūnai atvyksta prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), įeina į namus. Namuose, virtuvėje stovi R. K., A. N., E. N., ant kėdės sėdi O. K.. Matyti, kad R. K. veidas kraujuoja, R. K. kalba telefonu. Girdimas vaikų rėkimas. Pareigūnas paklausia, kas nutiko, kas ką daužė. R. K. nurodė, kad jam su buteliu davė į galvą 12 metų vaikas. R. K. nurodė, kad mušė jį. Pareigūnui pasakius, kad pranešimas buvo, jog mušama motina, R. K. nurodė, kad niekas nemušė. Pareigūnui paklausus, kur sėdi ta motina, R. K. parodė ranka tolyn ir nurodė, kad sėdi ten gatava. Pareigūnai nueina į kambarį, kuriame yra dvi lovos, kambario viduryje stovi stalas su vaišėmis, prie lango papuošta Kalėdų eglutė. Pareigūnams po kaire puse ant lovos susėdę J. K., laikanti savo sūnų E. N., šalia jos sėdi J. K., o ant tos pačios lovos krašto sėdi J. K. ir D. M.. Pareigūnams įėjus į kambarį J. K. šaukia, kad ir ją norėjo suspardyti. Pareigūnas J. K. paklausė, ar ją pačią mušė. J. K. nurodė, kad taip, už plaukų ją su vaiku tūsė, o jos sugyventinis nieko negynė. D. M. pradėjo rodyti į E. N. ir parodė, kad šitą vaiką norėjo užmušti, su koja įspyrė. J. K. rodo į D. M. ir sako, kad šitam vaikui su koja įspyrė į burną. D. M. patikino ir parodė į burnos sritį, sakydamas, kad čia spyrė, kad yra randas dar. J. K. toliau aiškino, kad daužė iš niekur nieko čia. J. K. toliau aiškino, kad ją tempė už plaukų, ji buvo su vaiku, apdaužė jos alkūnę (rodo dešiniąją ranką). Į pokalbį kišasi D. M., tačiau pareigūnas prašo jo nerėkti. J. K. matosi, kad yra stipriai susijaudinusi, taip pat ir D. M.. J. K. toliau kartoja, kad jai apdaužė alkūnę, kad ją su vaiku tūsė, kad sugyventinis jos negynė, girdė juos visus, užstojo. Pareigūnui pasakius, kad ji pati yra išgėrusi, J. K. to neneigė, nurodė, kad blaivi čia yra jos mama. Tiek J. K., tiek D. M. pasakė, kad jiems skaudėjo, tačiau greitosios nereikia, apsieis be jos. J. K. prašo juos išvesti, nes jie bijo, tam pritaria ir jos mama. Pareigūnas nueina prie virtuvėje esančių kitų asmenų. Pareigūnai išsiveda į lauką R. K., atlieka jo apžiūrą. Pareigūnai išsiaiškina, kad R. K. yra ne tų vaikų tėvas, o svečias, kuris neįeina į jų artimą aplinką. Pareigūnai informuoja J. K., kad atvažiuos vaikų teisės. Pareigūnai nusprendžia nesulaikinėti R. K., kadangi jis yra svečias. Pareigūnai veda pokalbį su R. K., klausia kodėl prie vaikų geria. R. K. nurodo, kad atvažiavo pas bendradarbį. Pareigūnas R. K. paaiškina, kad jeigu jis dėl vaiko turi kokių pretenzijų, tai tegul išsiblaivęs ateina į komisariatą, tačiau vaikas už tokią veiką atsako tik nuo 16 metų. Pareigūnas jam paaiškina, kad čia nesiartintų ir nieko nedarytų. R. K. sako, ką jis ant vaiko rašys. R. K. pareigūnams aiškina, kad jis vaikui nespyrė. Prie pareigūnų į lauką išeina E. N., kuris patikina, kad nespyrė, kad tas vaikas pats šokinėja. Tiek R. K., tiek E. N. sako, kad tam vaikui reikia raminamųjų. Pareigūnai nustato R. K. 1.53 promilių girtumą. Pareigūnai pasako, kad jį paleidžia, o jis iš čia eina ir į šią pusę tegul net nežiūri, nes bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. E. N. pareigūnams sako, kad jis nieko netrenkė tam vaikui, tas vaikas pats kabinosi prie jo. Ateina O. K., kuriai pareigūnai nurodo kartu su R. K. vykti iš čia. Pareigūnai tada nueina atgal į namų vidų. J. K. nukrausto stalą. Pareigūnas pasako, kad prie vaikų gerti negalima. Pareigūnai nustatinėja E. N. girtumą. Kitas pareigūnas trumpam nueina iki J. K. ir jos vaikų, išsiaiškina, kad į E. N. nepataikė, nespėjo. Pareigūnas D. M. paklausė, ar pats metė į jį iš butelio. J. K. įsikiša, sakydama, nes vaiką daužė su kojom, spardė. Vyksta sąmyšis, vieni per kitus rėkia. D. M. sako, kad jis tada metė jam. Pareigūnas dar kartą paklausia, ar reikia greitosios med. pagalbos, tačiau jos atsisakoma. Pareigūnas grįžta prie E. N., užrašo, kad jis įpūtė 2.72 promilės. Tada nustatomas J. K. girtumas, 1,11 promilės. Tada nustatinėjamas J. K. girtumas, jai nepavyksta įpūsti į alkotesterį, pastaroji nurodo, kad tam neturi sveikatos. Pareigūnas bendrauja su kambaryje likusia A. N.. A. N. aiškina, kad tas vaikas pradėjo šumint, ir tas draugas tada čia pradėjo šumint. Pareigūnui paklausus, ar tą moterį mušė tas draugas, A. N. braukia ranka sau per veidą ir sako, kad ji nieko nematė ir nieko nežino, ne jos reikalas čia. Pareigūnui paklausus, tai ar mušė, ar ne, A. N. parodė, kad ne. Pareigūnas žymisi A. N. duomenis. Į namus atvyko vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie rašosi duomenis apie šeimą. Vaiko teisių apsaugos specialistė kalbasi su D. M. apie įvykį. Fone girdimas triukšmas, todėl jų pokalbis sunkiai girdimas. Girdisi kaip D. M. sako, kad jis jam pasakė, kad dingtų iš čia arba bus policija iškviesta, o jis paėmė su koja ir spyrė jam, tada jis jam bonkę paleido. D. M. nurodo, kad jis jam į galvą įspyrė su koja, jam skaudėjo. D. M. pridūrė, kad jis mamą labai daužė. Iš namų išvyksta vaiko teisių apsaugos specialistai, pareigūnas išeidamas J. K. nurodo, kad jeigu turės pretenzijų, tai tegul atvyksta į komisariatą pati savarankiškai. J. K. pasako, kad aišku atvyks. Paskutinis vaizdo įrašas baigiasi 17:16:25 laiku. (I tomas, b. l. 172-175)
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-2-699/2016 ir kt.).
Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, jog R. K., 2022 m. gruodžio 25 d. apie 15.00 val. name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia vieną kartą įspyrė J. K. į dešinę ranką, po ko ranka sugriebė J. K. už galvos plaukų ir juos tempdamas ją pargriovė ant grindų, bei tris kartus įspyrė J. K. į galvą, nugarą, kairę koją. Šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajai J. K. kraujosruvas dešinės alkūnės srityje, kraujosruvas kairės blauzdos srityje, dešiniojo skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Nors R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnų BODY kameros vaizdo įrašuose matoma, jog atvykus į įvykio vietą girdisi triukšmas, vaikų rėkimas. Įėjus į kambarį J. K. šaukė, kad ir ją norėjo suspardyti K.. J. K. nurodė, kad ją už plaukų su vaiku tūsė, o D. M. pradėjo rodyti į E. N. ir parodė, kad šitą vaiką norėjo užmušti, su koja įspyrė. J. K. rodė į D. M. ir sakė, kad šitam vaikui su koja įspyrė į burną. D. M. patikino ir parodė į burnos sritį, sakydamas, kad čia spyrė, kad yra randas dar. J. K. toliau aiškino, kad daužė iš niekur nieko čia. J. K. toliau aiškino, kad ją tempė už plaukų, ji buvo su vaiku, apdaužė jos alkūnę (rodė dešiniąją ranką). Matėsi, kad J. K. yra stipriai susijaudinusi, taip pat ir D. M.. J. K. vis kartojo, kad jai apdaužė alkūnę, kad ją su vaiku tūsė, kad sugyventinis jos negynė, girdė juos visus, užstojo. Tiek J. K., tiek D. M. pasakė, kad jiems skaudėjo, tačiau greitosios nereikia, apsieis be jos. J. K. prašė juos išvesti, nes jie bijo, tam pritarė ir jos mama.
Teismas šioje byloje neturi pagrindo netikėti būtent nukentėjusiosios J. K. parodymais, kuri nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o taip pat ir teisme dėl šio konflikto nurodė tokias pačias aplinkybes, t. y., kad pas ją namuose buvo išgertuvės, kuriose dalyvavo ir kaltinamasis R. K.. Konfliktas įvyko, kai R. K. pradėjo sakyti J., kad vienas vaikas yra ne jos sugyventinio N., o paprašius jo išeiti iš jos namo, K. pradėjo ją spardyti, mušti, tuomet J. mama pradėjo ją ginti ir dėl to R. K. nusivijo J. mamą ir miegamajame įspyrė nepilnamečiui D. M. į lūpą, koją, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Nukentėjusiosios J. K. parodymus patvirtina liudytojos J. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Liudytoja paaiškino, kad konfliktas įvyko tuomet, kai R. pradėjo aiškinti J., kad vienas vaikas yra ne E. N., kad ji negaus alimentų ir tada R. čiupo J.. Ji matė, kaip R. J. griebė už plaukų ir nuvilko nuo lovos, kadangi užgirdusi triukšmą nuėjo pažiūrėti, kas ten darosi. Ji dukrai padėjo atsikelti ir nuėjo į miegamąjį atsisėsti, nes buvo labai išsigandusi, o R. atėjo iš paskos ir pradėjo ją visokiais žodžiais vadinti. Akcentavo tai, kad kai kėlė dukrą R. ją koliojo ir matė, kad jis ruošiasi jai spirti. Aptartus nukentėjusios ir liudytojos J. K. parodymus patvirtina liudytojo nepilnamečio D. M. parodymai, kad konfliktas įvyko tuomet, kai R. pradėjo J. sakyti, kad mažasis nėra E. vaikas, o kai J. pasakė, kad R. išeitų iš jos namų, tuomet R. pradėjo J. tampyti ir mušti.
Nukentėjusiosios parodymus apie jai padarytus sužalojimus patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, o būtent 2023 m. sausio 10 d. teismo medicinos specialisto Rimanto Laurinavičiaus duota išvada, kad J. K., padarytos apie 2x3 cm dydžio kelios kraujosruvos dešinės alkūnės srityje, 2x2, 2x3, 2x4 cm dydžio trys kraujosruvos kairės blauzdos srityje, dešiniojo skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai aptariamojo įvykio metu.
Teismo vertinimu, aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai bei specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis R. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia vieną kartą įspyrė J. K. į dešinę ranką, po ko ranka sugriebė J. K. už galvos plaukų ir juos tempdamas ją pargriovė ant grindų, bei tris kartus įspyrė J. K. į galvą, nugarą, kairę koją, taip padarydamas J. K. kraujosruvas dešinės alkūnės srityje, kraujosruvas kairės blauzdos srityje, dešiniojo skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei sukėlė fizinį skausmą.
Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog sužalojimai, nustatyti nukentėjusiajai J. K., atsirado ne dėl kaltinamojo veiksmų, o dėl kitų trauminių poveikių. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. M.. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino, kad sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam nepilnamečiui D. M.. Be to bylą nagrinėjant teisme nurodė, jog jam D. M. trenkė iš butelio, tačiau jo nelietė. Šią kaltinamojo versiją paneigia liudytojos J. K. ir liudytojos J. K. duoti parodymai. Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais sukėlė fizinį skausmą J. K., tačiau, kai D. M. ginė ją, tai kaltinamasis R. K. jam spyrė į lūpą ir kojas. J. K. parodymus apie smurtą patvirtina liudytojos J. K. teisiamojo posėdžio duoti parodymai, kuriuose nurodė, jog prie jos ant lovos sėdėjo anūkas D., o K. atėjo iš lauko ir spyrė vaikui į dantis, vėliau vėl spyrė. Jie labai išsigando ir galvojo, kad ir juos pradės jis spardyti.
Aptartus liudytojų parodymus patvirtina ir pačio nukentėjusiojo nepilnamečio D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodė, kad atsitiko taip, kad pradėjo R. mamai prikaišioti ir mama pasakė jam išeiti, bet jis neišėjo ir tada pradėjo muštis. Tada trenkė mamai, tada jis jam trenkė ir pradėjo muštis. Po to, policija atvažiavo ir jį išvarė. Jis išėjo. Kada čia buvo, jis tiksliai nepamena. Tai buvo vakare. Viskas vyko jų namuose, kur jis gyvena. Jie šventė Kūčias. Mama ten šventė, po to mama R. pasikvietė ir jis pradėjo prikaišioti mamai. Tam kambaryje R. pradėjo prikaišioti, kad mažiukas brolis ne E. yra. Mama tada jam pasakė išeiti, bet jis negirdėjo visko. Jis biški tik girdėjo. E., kad ne E. vaikas sakė. Tada mama R. sakė išeiti. Jis užpyko, nenorėjo išeiti, pradėjo muštis. Jam R. spyrė, kai jis pasakė mamai, kad išvarytų jį. Tada kai į lauką išėjo, jis paėmė mamai už plaukų. Tada jis jam metė butelį. Ir po to policiją iškvietė. Kitam kambaryje sėdėjo mama, E. ir R., ir jis išgirdo, kad pasakė, kad ne E. vaikas yra E.. Jis iš savo kambario atėjęs pasakė mamai, kad tegul išeina jis. Jam tada į veidą spyrė, į lūpą iš bato R.. Kai jis gynė mamą, jam spyrė. R. jam penkis kartus sudavė. Vieną – į lūpą su batu, tada į rankas prie alkūnių su kuloku ir į kitą ranką sudavė su alkūne. Kai jam sudavė, jam biški skaudėjo. Jei nuo nulio iki dešimt balų, tai jam kaip 8 balus skaudėjo. Jam lūpa buvo ištinusi ir mėlynės ant kojų buvo. Jis neprisimena, kokius jausmus tada jautė. Kojos jam buvo sužalotos nuo to, kai R. trenkė jam su kumščiu du smūgius. Jis trenkė jam, kai jis buvo mamos kambaryje, jis stovėjo tada. R. mušė mamą, jis ją gynė, tada R. jam sudavė į kelius.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nurodytus objektyvius duomenis apie nukentėjusiojo D. M. sužalojimų lokalizaciją ir jų mechanizmą. Išvadoje nurodyta, kad D. M. padaryta 3x3 cm kraujosruva dešinio dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, 1,5x1,5 cm kraujosruva kairiojo dilbio nugariniame paviršiuje, 1,5x1 ir 2x1,5 cm dydžio kraujosruvos šalia kairiojo kelio vidinio paviršiaus ir priekiniame blauzdos paviršiuje kiek žemiau kelio sąnario, apatinės lūpos ir smakro sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, penkiais trauminiais poveikiais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicininių dokumentų apžiūros protokoluose užfiksuota specialisto išvada yra išsami ir teismui jokių abejonių nekelia.
Teismo vertinimu, aptarti nukentėjusiojo nepilnamečio D. M. ir liudytojų parodymai bei specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis R. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia vieną kartą įspyrė mažamečiui D. M. į veidą, vieną kartą ranka sudavė į ranką, ir vieną kartą ranka sudavė į kitą ranką, du kartus kumščiu sudavė į kojas, taip padarydamas mažamečiui D. M. kraujosruvą dešiniojo dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairiojo dilbio nugariniame paviršiuje, kraujosruvas šalia kairiojo kelio vidinio paviršiaus ir priekiniame blauzdos paviršiuje kiek žemiau kelio sąnario, apatinės lūpos ir smakro sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių patinimu, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmą.
Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog sužalojimai, nustatyti nukentėjusiajam nepilnamečiui D. M., atsirado ne dėl kaltinamojo veiksmų, o dėl kitų trauminių poveikių. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
BK 140 straipsnio 1 dalis numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.
BK 140 straipsnio 3 dalis numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, vienu iš jų kėsinamasi į mažamečio asmens sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas keturis kartus (II tomas, b. l. 27-32), teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (II tomas, b. l. 50-51), pradinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis (II tomas, b. l. 52), Užimtumo tarnyboje registruotas (II tomas, b. l. 53).
Teismas kaltinamąjį R. K. charakterizuoja ir pagal jo elgesį teisiamuosiuose posėdžiuose: pirmojo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis elgėsi agresyviai, iššaukiančiai, garsiai rėkavo, triukšmavo, grasino nukentėjusiajai, neatsakinėjo į teismui pirmininkaujančios teisėjos klausimus dėl jo asmenybės, davė melagingus duomenis apie save, buvo iškviesti policijos pareigūnai patikrinti kaltinamojo blaivumą. Kaltinamasis buvo blaivus. Taigi, atsižvelgiant į kaltinamojo agresyvų elgesį teismo posėdžio salėje, neatmetama tikimybė kad nusikalstamų veikų padarymo metu ir dar būdamas neblaivus, kaltinamasis elgėsi labai taip pat agresyviai ir padarė sužalojimus nukentėjusiesiems. Kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas bei dviejų sunkinančių atsakomybę aplinkybių nustatymas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro baigiamojoje kalboje teismui siūlomą bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, R. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, R. K. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintoje pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2023-15438 nurodyta, kad nepilnamečio nukentėjusiojo D. M. atstovavimo išlaidos sudaro 280 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė Virginija Budrevičienė nukentėjusiojo interesus atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (II tomas, b. l. 21-24).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su nepilnamečio apklausos įrašu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297 str., 302-303 str.,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, iš dalies pridedant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, R. K. skirti galutinę, subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Priteisti iš R. K. valstybės naudai 280,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą D. M..
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD laikmeną su nepilnamečio apklausos įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.