Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „META Engineering“ skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žarmena“, UAB „Antalis“ ir antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. kovo 5 d. teisme gautas pareiškėjos UAB „META Engineering“ (toliau – ir išieškotoja) skundas dėl antstolės Elenos Miliauskienės patvarkymo, kuriuo antstolė atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą, nes nustatė akivaizdžias kliūtis vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti bei vykdomąjį dokumentą grąžino pareiškėjai.

Antstolė Elena Miliauskienė atsisakydama patenkinti pareiškėjos skundą, 2021 m. kovo 5 d. priėmė patvarkymą Nr. 15575, kuriuo atsisakė priimti vykdyti pareiškėjos pateiktą rašytinį vykdomąjį dokumentą vadovaudamasi nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusia nauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkto redakcija, Instrukcijos 4.2 p., kuriame įtvirtinta nuostata, jog rašytinis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo pateikiamas Lietuvos antstolių rūmams. Antstolė skundžiamame patvarkyme nurodė, kad vykdomųjų dokumentų dėl piniginių sumų išieškojimo skirstymas centralizuojamas: valstybės institucijų ir privačių kreditorių pateikiamus popierinius ir elektroninius vykdomuosius dokumentus antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3 punkte nustatyta tvarka ir vykdomąjį dokumentą siunčia vienam iš antstolių, veikiančių toje veiklos teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar nekilnojamojo turto buvimo vieta. Kadangi išieškotoja rašytinį vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tiesiogiai antstolei, o ne per Lietuvos antstolių rūmus, antstolė tai laikė akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl atsisakė vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti ir jį grąžino pareiškėjai. Pareiškėjos nuomone, antstolės atsisakymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotojos pasirinktam antstoliui yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidžia asmens teises į tinkamą procesą bei lygiateisiškumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Dėl antstolės priimto patvarkymo

Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė atsisakė priimti vykdyti pareiškėjos pateiktą rašytinį vykdomąjį dokumentą vadovaudamasi nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusia nauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkto redakcija, Instrukcijos 4.2 p., kuriame įtvirtinta nuostata, jog rašytinis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo pateikiamas Lietuvos antstolių rūmams. Antstolė skundžiamame patvarkyme nurodė, kad vykdomųjų dokumentų dėl piniginių sumų išieškojimo skirstymas centralizuojamas: valstybės institucijų ir privačių kreditorių pateikiamus popierinius ir elektroninius vykdomuosius dokumentus antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3 punkte nustatyta tvarka ir vykdomąjį dokumentą siunčia vienam iš antstolių, veikiančių toje veiklos teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar nekilnojamojo turto buvimo vieta. Kadangi pareiškėja rašytinį vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tiesiogiai antstolei, o ne per Lietuvos antstolių rūmus, antstolė tai laikė akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl atsisakė vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti ir jį grąžino pareiškėjai. Pareiškėjos nuomone, antstolės atsisakymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotojos pasirinktam antstoliui yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidžia asmens teises į tinkamą procesą bei lygiateisiškumo principus.

Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-421/2021). Antstolis, jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą vykdo pagal skolininko buveinės vietą arba jo turto buvimo vietą (CPK 590 straipsnio 2 dalis), kuris vykdymo veiksmus atlieka jo aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis). Antstolio veiklos teritoriją nustato Teisingumo ministras (Antstolių įstatymo 26 straipsnis).

Įstatymas nustato, jog vykdomąjį dokumentą antstoliui pateikti vykdyti gali tik išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas (CPK 560 straipsnio 1 dalis).

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 650 straipsnio 3 dalies nauja redakcija (Nr. XII-2721, 2019 m. gruodžio 19 d. paskelbta TAR 2019 m. gruodžio 30 d., identifikacinis kodas 2019-21560), kurioje numatyta, jog vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirto Antstolių informacinė sistema Sprendimų instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.

Pakeitus CPK 650 straipsnio 3 dalį, atitinkamai buvo pakeistas Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas, reglamentuojantis vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarką.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas nustato, jog vykdomąjį dokumentą antstoliui gali pateikti vykdyti tik išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.1. papunktį vykdomasis dokumentas priskirtas bet kuriai Instrukcijos 120 punkte nurodytai vykdomųjų dokumentų kategorijai, pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdomojo dokumento vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis. Rašytinis vykdomasis dokumentas antstoliui pateikiamas paštu arba antstolio kontoroje, elektroninis vykdomasis dokumentas pateikiamas per Antstolių informacinę sistemą. Šiame papunktyje nustatyta tvarka antstoliams taip pat pateikiami vykdomieji dokumentai, kuriuose, be Instrukcijos 120 punkte nurodytų veiksmų, taip pat nurodyta išieškoti pinigų sumas. Tai yra, šiuo punktu sureglamentuota bendroji vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.2. papunktyje atskirai yra reglamentuota vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo tvarka, t. y., jei yra vykdymui pateikiamas elektroninis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo, tai jis iš karto pateikiamas per Antstolių informacinę sistemą. Tuo atveju, jei yra pateikiamas vykdymui rašytinis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo, tai jis pateikiamas Lietuvos antstolių rūmams ir jis Lietuvos antstolių rūmuose suskaitmeninamas, pasirašomas Lietuvos antstolių rūmų darbuotojo elektroniniu parašu, įkeliamas į Antstolių informacinę sistemą ir toliau vykdomas kaip elektroninis vykdomasis dokumentas. Visus vykdomuosius dokumentus (elektroninius ir rašytinius) dėl pinigų sumų išieškojimo paskirsto Antstolių informacinė sistema pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus kriterijus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3. papunktį)

Pareiškėjos nuomone Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta piniginių sumų išieškojimo tvarka pažeidžia jos kaip išieškotojos teisėtą lūkestį pasirinkti norimą konkretų antstolį vykdomojo dokumento įvykdymui iš konkrečioje teritorijoje veikiančių antstolių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad antstolės veiksmai neprieštarauja įstatymų nuostatoms ir yra teisėti, tuo tarpu skolininko pateiktas skundas laikytinas visiškai nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą tikslu ištirti, ar CPK 650 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, ta apimtimi neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo ir teisinio aiškumo principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 30 straipsnio 1 daliai, Civilinio proceso kodekso 17 straipsniui bei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismą ar ne. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju abejonių dėl taikytų proceso teisės normų (CPK 650 straipsnio 3 dalies) konstitucingumo nėra kilę, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510­–513 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjos skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.