- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- A-575-654-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00497-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- P. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Marius Žėba, Mindaugas Palijanskas
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjo P. K. (P. K.) įgaliotiems atstovams advokatui Mindaugui Palijanskui ir advokato padėjėjui Mariui Žėbai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2005 m. lapkričio 30 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) pardavė pastatą–parduotuvę, esantį (duomenys neskelbtini), ir perleido nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą UAB „VP Market“ už 4400000 Lt (t. I, b. l. 16–26).
Pareiškėjas už 2005 m. deklaravo 141664 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) permoką (toliau – ir permoka) (t. I, b. l. 27).
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VA VMI) 2006 m. rugpjūčio 25 d. išrašė pavedimą tikrinti Nr. 27-06-24-57, kuriuo nusprendė patikrinti pareiškėjo fizinių asmenų pajamų mokesčio/gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą (t. I, b. l. 131–132).
VA VMI 2007 m. liepos 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-61 (toliau – ir pirminio patikrinimo aktas), kuriuo apskaičiavo pareiškėjui 75256 Lt GPM ir 12530 Lt GMP delspinigių (t. I, b. l. 27–35).
VA VMI 2007 m. spalio 24 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (21.26)-256-293 (toliau – ir pirmasis sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“) pirminio patikrinimo aktą pakeitė ir nurodė pareiškėjui sumokėti 358584 Lt GPM, 36117 Lt GMP delspinigių ir paskyrė 65076 Lt GPM baudą (t. I, b. l. 36–39).
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl pirmojo sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 68-232 (toliau – ir pirmasis VMI prie FM sprendimas) pavedė VA VMI atlikti pareiškėjo pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (t. I, b. l. 41–45).
VA VMI, atlikusi pareiškėjo pakartotinį patikrinimą, 2009 m. sausio 13 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-2 (toliau – ir pakartotinio patikrinimo aktas), kuriuo apskaičiavo pareiškėjui 358584 Lt GPM (mokėtina suma – 216920 Lt) ir 82364 Lt GPM delspinigių (t. I, b. l. 46–53).
VA VMI 2009 m. kovo 19 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (21.26)-256-124 (toliau – ir antrasis sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“) pakartotinio patikrinimo aktą patvirtino ir paskyrė pareiškėjui 65076 Lt GPM baudą (t. I, b. l. 54–64).
VMI prie FM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir jo papildymą dėl antrojo sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, 2009 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 68-169 (toliau – ir antrasis VMI prie FM sprendimas) panaikino antrąjį sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (t. I, b. l. 65–70).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė VA VMI 2009 m. gruodžio 18 d. prašymą „Dėl palūkanų už GPM permoką apskaičiavimo ir sumokėjimo“ ir prašė apskaičiuoti bei sumokėti jam palūkanas nuo permokos, negrąžintos nuo 2007 m. lapkričio 13 d. iki 2009 m. liepos 23 d. (t. I, b. l. 8–10).
VA VMI 2010 m. sausio 13 d. sprendimu „Dėl prašymo“ Nr. (17.2)-46-1074 (toliau – ir sprendimas, skundžiamas sprendimas) nustatė, kad GPM permoka turėjo būti grąžinta pareiškėjui per 20 dienų nuo antrojo sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ įteikimo jam dienos, t. y. iki 2009 m. balandžio 15 d., todėl nuo šios dienos iki permokos grąžinimo pareiškėjui dienos (2009 m. liepos 23 d.) apskaičiavo pareiškėjui 7083,20 Lt palūkanų (t. I, b. l. 11–12).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (t. I, b. l. 3–7), prašydamas panaikinti sprendimo dalį, kuria atsisakyta skaičiuoti palūkanas nuo permokos nuo 2007 m. lapkričio 13 d., ir įpareigoti VA VMI apskaičiuoti ir sumokėti jam palūkanas nuo permokos už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 13 d. iki 2009 m. liepos 23 d.
Pareiškėjas nurodė, kad VA VMI pirmuoju sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė jam negrąžinti 2005 m. susidariusios 141664 Lt permokos bei papildomai apskaičiuoti mokėtiną mokestį, nes jo už nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi parduotą turtą gautas pajamas įvertino ne tik kaip pardavimo, bet ir kaip kitas pajamas. Tokį sprendimą VA VMI priėmė, nes neteisingai nustatė sandorio objektą ir turto vertinimo įmonei UAB „Impeksservis“ suformulavo neteisingą užduotį įvertinti tik parduotą parduotuvę–pastatą, todėl turto vertintojas nustatė žymiai mažesnę parduoto turto rinkos kainą nei buvo nurodyta sutartyje. Dėl šios priežasties pareiškėjas iš V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės užsakė turto vertinimo ataskaitą, kuria buvo įvertintas visas sandorio objektas (pastatas–parduotuvė bei valstybinės žemės nuomos teisė), o įvertinto turto vertė buvo didesnė nei nurodyta sutartyje. Teigė, kad pirminio patikrinimo akto išvados buvo neteisėtos ir mokestis buvo apskaičiuotas nepagrįstai ne dėl netinkamos UAB „Impeksservis“ turto vertinimo ataskaitos, o dėl to, jog VA VMI neteisingai nustatė sandorio objektą. Nurodė, kad VMI prie FM panaikinus pirmąjį sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir nurodžius VA VMI atlikti pakartotinį patikrinimą, pakartotinio patikrinimo išvados nepasikeitė, nors pareiškėjas jau buvo pateikęs savo užsakytą vertinimo ataskaitą, o pakartotinis mokestinis patikrinimas truko daugiau kaip metus. Pažymėjo, kad atliekant mokestinį patikrinimą, jis nepažeidė jokių teisės aktais jam nustatytų pareigų, o VA VMI jokios aplinkybės netrukdė tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) jai nustatytas funkcijas ir atlikti mokestinį patikrinimą. Nurodė, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsisakoma skaičiuoti palūkanas atitinkamu laikotarpiu, yra neteisėta, nes jo mokestinis patikrinimas dėl mokesčių permokos grąžinimo buvo pradėtas 2006 m. rugpjūčio 25 d., o sprendimas, kuriuo jam buvo naujai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis, jam buvo įteiktas 2007 m. spalio 24 d., todėl 20 dienų terminas nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos baigėsi 2007 m. lapkričio 13 d., o permoka grąžinta tik 2009 m. liepos 23 d.
Atsiliepimas
Atsakovas VA VMI atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 76–77) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
VA VMI nurodė, kad pagal MAĮ 87 straipsnio 7 dalį pareiškėjui 2009 m. liepos 23 d. buvo grąžinta 141664 Lt permoka. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma turėjo būti grąžinta pareiškėjui per 20 dienų nuo antrojo sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ įteikimo jam dienos, t. y. iki 2009 m. balandžio 15 d., vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 9 dalimi, pareiškėjui už šį laikotarpį buvo apskaičiuota 7083,20 Lt palūkanų suma, kuri jam buvo sumokėta 2010 m. sausio 20 d. Teigė, kad VA VMI pirminio patikrinimo akto išvados buvo teisėtos, nes VMI prie FM pirmuoju sprendimu pavedė VA VMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, o ne nusprendė visiškai ar iš dalies panaikinti pirmąjį sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Nurodė, kad VMI prie FM pirmajame sprendime pažymėjo, jog VA VMI pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio nuostatas, tačiau nevisiškai ištyrė ir neįvertino visų pareiškėjo ir UAB „VP Market“ sandorio sudarymo aplinkybių, tikrųjų sandorio sudarymo motyvų ir tikslų, neištyrė tolesnio pareiškėjo gautų lėšų panaudojimo, taip pat nurodė, jog pareiškėjas V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės turto vertės nustatymo pažymą pateikė tik centriniam mokesčių administratoriui, todėl atsižvelgiant į tai, kad VA VMI iniciatyva ir pareiškėjo iniciatyva atliktų turto vertinimų rezultatai yra prieštaringi, VA VMI turi imtis veiksmų spręsti klausimą, kuri turto vertinimo ataskaita yra teisinga. Iš to matyti, kad V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės turto vertinimo ataskaita yra viena tų aplinkybių, kuri turėjo įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams ir nebuvo bei negalėjo būti žinoma VA VMI. Kol nebuvo pateikta V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės turto vertinimo ataskaita, pirminio patikrinimo akto išvados buvo teisėtos. Pažymėjo, kad 2005 m. lapkričio 30 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodyta, jog kartu su pastatu perleidžiama valstybinės žemės nuomos teisė, todėl VA VMI iniciatyva atlikus turto vertinimą, pagrįstai buvo nustatyta tik pastato rinkos kaina.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu (t. VIII, b. l. 35–38) pareiškėjo skundą tenkino, VA VMI 2010 m. sausio 13 d. sprendimą „Dėl prašymo“ Nr. (17.2)-46-1074 panaikino ir įpareigojo VA VMI apskaičiuoti ir sumokėti pareiškėjui palūkanas nuo 141664 Lt permokos už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 13 d. iki 2009 m. liepos 23 d.
Teismas nustatė, kad VA VMI netinkamai suformulavo užduotį turto vertintojui UAB „Impeksservis“, nurodydama nustatyti tik pastato–parduotuvės rinkos vertę be nuomos teisės į iš valstybės išsinuomotą žemės sklypą, nors nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties 1.7 punkte buvo aiškiai aptartos sutarties sąlygos; VMI prie FM panaikino pirmąjį sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir pavedė VA VMI atlikti pakartotinį patikrinimą, o atlikus pakartotinį patikrinimą, antrasis VA VMI sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ vėl buvo panaikintas; mokesčių mokėtojas (pareiškėjas) tinkamai vykdė savo pareigas, bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, patikrinimui netrukdė. Iš to teismas padarė išvadą ir konstatavo, kad VA VMI netinkamai aiškino materialinės teisės normas, todėl jos priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad mokesčio permoka grąžinama ne vėliau kaip per 20 dienų nuo mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, įteikimo dienos. Ginčo atveju tokiu sprendimu laikytinas pirmasis VA VMI sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad VMI prie FM pavedė VA VMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, tačiau, atlikus pakartotinį patikrinimą, antrasis VA VMI sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ vėl buvo panaikintas, o tokių sprendimų priėmimą lėmė pačios atsakovės veiksmai, t. y. ji netinkamai suprato pirkimo–pardavimo sutarties tikslus ir sąlygas.
III.
Atsakovas VA VMI apeliaciniu skundu (t. VIII, b. l. 42–43) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirminio patikrinimo akte papildomai apskaičiuotais mokesčiais ir su jais susijusiomis sumomis, pateikė rašytines pastabas, tačiau jose nenurodė, jog VA VMI neteisingai nustatė vertinimo objektą. Šios aplinkybės nenurodė ir VMI prie FM savo pirmajame sprendime. Apie tai pareiškėjas užsiminė tik skųsdamas antrąjį VA VMI sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Teigia, kad aplinkybė, jog VMI prie FM panaikino antrąjį VA VMI sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, nereiškia, jog buvo panaikintas ir pirmasis VA VMI sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Nurodo, kad VA VMI, vadovaudamasi MAĮ 87 straipsnio 9 dalimi ir atsižvelgdama į tai, jog per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą pareiškėjui nebuvo grąžinta mokesčio permoka, apskaičiavo pareiškėjui už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. liepos 23 d. 7083,20 Lt palūkanų.
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. VIII, b. l. 50–52) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir savo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad VA VMI argumentai dėl V. Č. turto vertinimo ataskaitos ir jos įtakos mokestinio patikrinimo rezultatams yra teisiškai nereikšmingi, nes VA VMI privalo tinkamai įvertinti susiklosčiusių santykių turinį ir, remdamasi įstatymais, teisingai apskaičiuoti mokesčius ir su jais susijusias sumas. Teigia, kad VA VMI nepagrįstai laiko pirmąjį sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nepanaikintu ir galiojančiu, nes tokiu atveju VA VMI turėtų teisę reikalauti iš pareiškėjo sumokėti šiame sprendime nurodytus mokesčius ir su jais susijusias sumas. Nurodo, kad pareiškėjas nereikalauja atlyginti neteisėtais VA VMI veiksmais padarytos žalos (tokiu atveju būtų privaloma įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį), tačiau prašė įpareigoti VA VMI apskaičiuoti ir sumokėti jam pagal MAĮ priklausančias palūkanas. Pažymi, kad MAĮ numato terminą, nuo kurio turi būti pradedamos skaičiuoti palūkanos mokesčių mokėtojo naudai. Palūkanų skaičiavimo termino stabdymas ar nutraukimas MAĮ nėra nustatytas, todėl VA VMI atsisakymas skaičiuoti palūkanas nuo įstatyme nustatyto termino yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad VA VMI nestabdo ar nenutraukia delspinigių skaičiavimo mokesčių mokėtojo nenaudai, priklausomai nuo atliekamų mokestinių patikrinimų skaičiaus, todėl VA VMI pozicija pažeidžia lygybės prieš įstatymą principą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje ginčas kyla dėl palūkanų skaičiavimo už laiku negrąžintą permoką termino skaičiavimo pradžios.
MAĮ (skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad mokesčio permoka – mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. MAĮ 87 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu (...); 7 dalies 2 punkte – jog tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos; 9 dalyje – kad mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta; palūkanų dydis yra lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nustatė, kad vietos mokesčių administratorius priėmė du sprendimus dėl patikrinimo akto tvirtinimo: pirmasis buvo priimtas 2007 m. spalio 24 d. (t. I, b. l. 36–39), o antrasis – 2009 m. kovo 19 d. (t. I, b. l. 54–64). Centrinis mokesčių administratorius abu šiuos sprendimus panaikino: pirmuoju savo sprendimu VMI prie FM įpareigojo VA VMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (t. I, b. l. 41–45), o antruoju – panaikino VA VMI priimtą antrąjį sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 65–70). Teisėjų kolegija VA VMI apeliacinio skundo argumentus, kad pirmasis sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nebuvo panaikintas, vertina kaip nepagrįstus, nes tokia situacija, kai toks sprendimas lieka galioti ir tuo pačiu atliekamas pakartotinis mokestinis patikrinimas ir priimamas naujas sprendimas (kurio išvados gali būti priešingos pirmojo sprendimo išvadoms), yra negalima, nes tokiu atveju abu sprendimai sukeltų jo adresatui teisines pasekmes (pavyzdžiui, mokesčių mokėtojui tuo pačiu pagrindu kelis kartus būtų apskaičiuojami mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos ar pan.).
Pagal MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir 9 dalį per 20 dienų nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo (o jei pažeidimų nenustatyta, – nuo pažymos) įteikimo mokesčių mokėtojui dienos negrąžinus jam permokos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuojamos palūkanos. Pareiškėjo teigimu, tokiu sprendimu turėtų būti laikomas 2007 m. spalio 24 d. sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, o mokesčių administratoriaus teigimu – 2009 m. kovo 19 d. sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei MAĮ nuostatas, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju palūkanos pareiškėjo naudai turėjo būti skaičiuojamos po 20 dienų nuo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ įteikimo pareiškėjui dienos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad vietos mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjo mokestinį patikrinimą, galėjo ir turėjo pareigą iš karto priimti teisingą sprendimą – nenustatęs mokesčių įstatymų pažeidimų, mokestinio patikrinimo rezultatus įforminti patikrinimo pažyma (MAĮ 130 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas), taip pat per 20 dienų nuo šios pažymos įteikimo pareiškėjui dienos grąžinti jam permoką, o jos nustatytu terminu negrąžinus – skaičiuoti palūkanas. Nagrinėjamu atveju tiek pirmasis, tiek antrasis sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo panaikinti, nors VA VMI abiejų mokestinių patikrinimų atlikimo metu turėjo galimybę tinkamai įvertinti tarp pareiškėjo ir UAB „VP Market“ 2005 m. lapkričio 30 d. sudarytos nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties turinį ir objektą, t. y. kad šia sutartimi yra perleidžiamas ne tik pastatas–parduotuvė, bet ir valstybinės žemės nuomos teisė (t. I, b. l. 16–26), kuri ir buvo pagrindinis UAB „VP Market“ interesas sudaryti su pareiškėju analizuojamą sutartį. Pažymėtina, kad šias aplinkybes pareiškėjas išdėstė 2007 m. rugsėjo 24 d. pastabose dėl pirminio patikrinimo akto (t. III, b. l. 158–159), tačiau į jas VA VMI, priimdama pirmąjį sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino. Be to, pareiškėjas, apskųsdamas šį sprendimą centriniam mokesčių administratoriui, kartu su skundu pateikė V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės turto vertinimo ataskaitą, kuria buvo įvertintas visas sandorio objektas (pastatas–parduotuvė ir valstybinės žemės nuomos teisė) (t. I, b. l. 15). Tai reiškia, kad VA VMI, atlikdama pareiškėjo pakartotinį mokestinį patikrinimą, kuris truko ilgiau kaip metus, ir priimdama antrąjį sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo vėlgi apskaičiavo pareiškėjui mokėtiną mokestį ir su juo susijusias sumas, jau žinojo, kad turto vertintojas UAB „Impeksservis“, kurio surašyta turto vertinimo ataskaita VA VMI rėmėsi priimdama abu sprendimus „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, įvertino tik pastatą–parduotuvę ir liko neįvertinta valstybinės žemės nuomos teisė (t. I, b. l. 13–14), kas ir buvo pagrindu padarant neteisingas patikrinimo aktų išvadas bei priimant neteisingus sprendimus „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Iš to darytina išvada, kad už 2005 m. deklaruota GPM permoka pareiškėjui buvo grąžinta tik 2009 m. liepos 23 d., nes vietos mokesčių administratorius, dviejų pareiškėjo mokestinių patikrinimų (pirminio ir pakartotinio) metu, netinkamai išanalizavo ir įvertino tarp pareiškėjo ir UAB „VP Market“ susidariusius sutartinius teisinius santykius bei neteisingai nustatė jų objektą, todėl priėmė du neteisingus ir nepagrįstus sprendimus „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuos centrinis mokesčių administratorius panaikino, nors pareiškėjas su mokesčių administratoriumi bendradarbiavo, teikė jam paaiškinimus bei įrodymus. Visą šį laikotarpį pareiškėjas neturėjo galimybės naudotis savo piniginėmis lėšomis, todėl jam pagal MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir 9 dalį už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 13 d. iki 2009 m. liepos 23 d. turėjo būti skaičiuojamos ir mokamos palūkanos.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu vietos mokesčių administratorius, atlikęs mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą, būtų priėmęs sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir juo teisingai bei pagrįstai apskaičiavęs jam mokėtinus mokesčius ir su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui būtų skaičiuojami delspinigiai už laikotarpį, skaičiuojamą nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per 20 dienų nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, delspinigių skaičiavimas būtų tęsiamas nuo kitos dienos po šio termino pasibaigimo (MAĮ 97 straipsnio 2 dalis) iki mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dienos (įskaitytinai), tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos; sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai būtų skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas būtų atmestas (MAĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pirmuoju sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo apskaičiuota 36117 Lt GMP delspinigių (t. I, b. l. 36–39), o antruoju – 82364 Lt GPM delspinigių (t. I, b. l. 46–53, 54–64). Pareiškėjas, be kita ko, 82364 Lt dydžio GPM delspinigius būtų turėjęs sumokėti pagal prieš tai paminėtas MAĮ nuostatas įsiteisėjus atitinkamam sprendimui „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, todėl situacija, kai pareiškėjui ginčijamu vietos mokesčių administratoriaus priimtu sprendimu palūkanos yra skaičiuojamos tik po 20 dienos nuo antrojo sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ įteikimo jam dienos, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.