Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. V. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl 2018 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo netenkinti Pareiškėjo prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarimu G. V. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 18 d., apie 22.05 val., Vilniuje, Šiaurės g. 37, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,58 promilių (įvertinus paklaidą) girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

2018 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo gautas G. V. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Šis jo prašymas 2018 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu atmestas.

Atsiliepimo byloje negauta.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 329 straipsnyje numatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutarimą, Apelianto skundo argumentus, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aptarė visas ATPK 329 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes, įvertinęs tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir bendrame kontekste, taip pat aptarė ir Apelianto prašyme nurodytas aplinkybes, motyvuotai pasisakydamas dėl kiekvienos iš jų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, atitinkančias byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamas nutarimas, priešingai nei nurodo Apeliantas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliantas akcentuoja, kad jo prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, neužtikrinant jo teisės būti išklausytam. Tokio prašymo nagrinėjimo tvarka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame kodekse apibrėžta nebuvo. Matyti, kad G. V., kreipdamasis į teismą, savo prašymą motyvavo bei pridėjo prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, nebuvo būtina rengti žodinį nagrinėjimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tokį prašymą raštu, procesinių pažeidimų nepadarė ir naikinti skundžiamą nutarimą dėl šios aplinkybės nėra pagrindo.

Skundą aukštesnės instancijos teismui Apeliantas grindžia iš esmės tokiais pačiais argumentais, kaip ir nurodyti prašyme dėl specialiosios teisės termino sutrumpinimo, t.y. kad naujų teisės pažeidimų nepadarė, dirba, rūpinasi kitais žmonėmis, mano, jog administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo detaliai išanalizuotos. Teismas, visų pirma, įvertino formaliuosius ATPK 329 straipsnio taikymo kriterijus (specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, praėjo pusė šios teisės atėmimo termino, asmuo yra gavęs Vyriausybės įgaliotos atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijos pažymą). Taip pat atsižvelgė į tai, kad Apeliantas sumokėjo teismo nutarimu jam paskirtą baudą, įvertino jo darbo pobūdį bei vairuotojo pažymėjimo būtinumą atliekant darbines funkcijas, taip pat įvertino aplinkybę, kad G. V. lanko socialinės globos namuose esantį tėvą, padarydamas išvadas, kad šios nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti Apelianto teisinę padėtį. Su tokia skundžiamą nutarimą priėmusio teismo argumentuota, objektyviais duomenimis pagrįsta pozicija nėra pagrindo nesutikti.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami darbiniai ar kiti nepatogumai, yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors Apeliantas praeityje nebuvo baustas ar teistas už analogiško teisės pažeidimo padarymą, jis, būdamas jauno amžiaus, jau ne kartą yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių padarymą, t.y. už nustatyto leistino greičio viršijimą, eismo įvykio sukėlimą, o tokie pažeidimai teismo vertintini kaip šiurkštūs. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja Apeliantą, kas yra svarbu vertinant, ar, nagrinėjamu atveju, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti švelninant pažeidėjo teisinę padėtį. Apeliantas prašo nagrinėjant skundą vadovautis Vilniaus apygardos teismo praktika, tačiau pabrėžtina, jog kiekviena situacija yra vertinama individualiai. Apelianto cituota Vilniaus apygardos teismo nutartis nėra visiškai analogiška aptariamam atvejui. Nutartyje ATP-5-626/2018 vertina, kad aplinkybė, kuomet asmuo, turintis 26 metų vairavimo stažą yra 11 kartų baustas administracine tvarka, nesudaro pagrindo vertinti jo kaip piktybiško pažeidėjo. Tuo tarpu, G. V. teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2011 m. sausio 25 d. Neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo administracine tvarka baustas už eismo įvykio sukėlimą, leistino greičio viršijimui. Iš viso per laikotarpį, kuriuo asmuo naudojasi specialia teise, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis baustas 5 kartus.

G. V., sėsdamas prie automobilio vairo neblaivus (nustatytas vidutinis 1,61 promilių girtumas) padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantį didžiulę grėsmę ne tik pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, suvokdamas galimas tokio elgesio pasekmes. Apie tokias pasekmes įstatymų leidėjas informuoja iš anksto, nustatydamas konkrečias, pakankamai griežtas sankcijas.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas 2018 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti, Apelianto G. V. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti 2018 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir G. V. skundą atmesti

Nutartis neskundžiama.