- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-907-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00816-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Ieškovas
- T. T.
- Atsakovas
- G. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-907-227/2014
Teisėja Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00816-2013-2
2014 m. gruodžio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. T. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-847/2014 pagal ieškovo T. T. ieškinį atsakovams G. P. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įpareigojimo pakeisti pretendentų eiliškumą, siekiant nuosavybės teise įgyti žemės sklypą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Direktoriaus 2013-03-06 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-18; 2) pripažinti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų Skyriaus pateiktas atsakymas į T. T. 2012-11-12 užklausimą Nr. 200 neužtikrina jo teisės žinoti apie jo atžvilgiu vykdomas administracines procedūras ir teisės būti informuotam apie ieškovo teisių tinkamam įgyvendinimui reikiamus atlikti veiksmus, reikiamus pateikti dokumentus; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrių pakeisti pretendentų eiliškumą, siekiant nuosavybės teise įsigyti dalį 21,60 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 0002/16N, ir pripažinti, kad pareiškėjas T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę pirkti (ar nuosavybės arba nuomos teise įsigyti) dalį 21,60 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 0002/16N, o konkrečiai 13,9315 ha ploto dalį žemės, į kurią atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 21S-54 atsakovei G. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės remiantis Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 12 p., 4) pripažinti iš dalies negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos mėn. 9 d. sprendimą Nr. 21S-54 – toje dalyje, kurioje G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiai 1998-07-17, atkurtos nuosavybės teisės į 17 317 Lt vertės 13,9315 h ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 79, esantį (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 1-10, t. 3, b.l. 107-114, 128-133).
Nurodė, kad jis nori nusipirkti iš valstybės dalį (13,9315 ha) 21,60 ha nuomojamo trumpalaikėmis sutartimis žemės sklypo (13,9315 ha), esančio (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą sutartis pratęsta 2011-03-09 vieneriems metams. Visą tą laiką Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyriaus darbuotojai žinojo jo norą pirkti nuomojamą žemės sklypą, tačiau prašymo pirkti žemę nepriėmė ir žadėjo informuoti , kada bus galima jį pateikti, nors kiti pretendentai prašymus pateikė dar 2009 metais. Tik 2011 m. balandžio mėn. gavo pranešimą apie galimybę pateikti prašymą pirkti žemės sklypą. Pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui 2011-04-14 jis pateikė prašymą pirkti 124 ha žemės iš valstybės ir buvo priskirtas 14 eiliškumo grupei. Pagal kvietimus atvykdavo aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų. Pretendentų susirinkimai nevykdavo ir pretendentai nesusitikdavo, juos į NŽT Biržų skyrių kiekvieną kvietė atskiru laiku. Jam buvo nurodyta, iš kurių konkrečių likusių žemės sklypų jis gali rinktis. Vieno susitikimo metu jam paaiškinta, kad jis negali rinktis žemės sklype Nr. LF-16, nes jį pasirinko kiti – 9 eilės pretendentai, kuriems perduodami neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Pasiskambinus Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai pirmą kartą išaiškino teisę ginčyti ir skųsti sprendimus. Sudarydamas nuomos sutartis suprato, kad žemė priklauso valstybei ir niekas į ją jokių teisių nereiškia. Todėl įkūrė ekologinį ūkį ir prisiėmė su tuo susijusius įsipareigojimus. Laikantis gero administravimo principo ieškovas turi teisę žinoti atliekamų administracinių procedūrų esmę, kokius dokumentus pateikti, veiksmu atlikti norint įsigyti žemės sklypą. Ieškovui kilo abejonių, ar įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, nusprendžiant (priskiriant) ekologiniam ūkiui naudojamus žemės sklypus kitiems pretendentams. Jam netekus galimybės nuosavybės teise naudotis ar nuomoti iš valstybės žemės sklypus, jis patirs didelių nuostolių, turės grąžinti jam išmokėtas išmokas. Pretendentę G. N. atstovavo jos įpėdinės G. P. įgaliotas atstovas A. K.. Mano, kad G. P., kuri tiesiogiai nedalyvauja žemės sklypų formavimo procese, ir turi teisę neatlygintinai gauti žemės sklypą remiantis Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 9 p., bei pasirinkusi būtent ieškovo nuomotą žemės sklypą, pati nevykdys žemės ūkio veiklos, o ketina sklypą parduoti ar kitaip perleisti surašiusi fiktyvų įgaliojimą A. K., kuriam artimi žmonės šiuo sklypu ir naudojasi. Patiems pretendentams žemės vieta nesvarbi, nėra pateikę argumentų, kodėl renkasi būtent šį žemės plotą. Mano, kad egzistuoja sąlygos, leidžiančios jam atsidurti 12 eilėje sklypo įsigijimui, kadangi ginčo sklypą jis nuomojosi nuo 2009-11-27 iki 2012-03-09, t.y. daugiau nei vienerius metus. Priimant ginčijamus sprendimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, kuriomis turėjo vadovautis Nacionalinė žemės tarnyba, projektuodama žemės sklypus, leisdama juos pasirinkti pretendentams, kadangi ieškovas nebuvo kviečiamas į visus pretendentų susirinkimus, kurie organizuoti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškų ministerijos 1998 04 23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos (toliau –Metodika) 33, 34 p. reikalavimus (t.1, b.l. 1-10, t. 3, b.l. 107-114, 128-133).
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, iki sprendimo įsiteisėjimo paliko galioti taikytas ieškinio įvykdymo užtikrinimo priemones, priteisė iš ieškovo 197,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Nustatė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Biržų rajono žemėtvarkos skyrius 2009-11-27 ieškovui T. T. vienerių metų laikotarpiui Valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomojo žemės sklypą 16N, esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau nuoma buvo pratęsiama vienerių metų laikotarpiui, paskutinį kartą – 2011-03-09 (t.1, b.l. 56-60). T. T. 2011-04-12 Nacionalinės žemės tarnybos Biržų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suprojektuoti žemės reformos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte norimą pirkti 150 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, esančios Biržų rajono Papilio kadastro vietovėje, plotą. Biržų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-30 įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2)-876 „Dėl teritorijos Biržų rajono savivaldybės Papilio seniūnijos Papilio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo“ patvirtinta Biržų rajono Papilio kadastro vietovės žemės reformos Žemėtvarkos projekto rengimo pradžia ir patvirtinti laisvos žemės fondo plotai, tarp jų ir ginčo plotas Nr. 16N (t.2, b.l. 54-55). Informacija apie rengiamą projektą patalpinta Biržų rajono laikraštyje „Šiaurės rytai“. 2012-01-30 buvo patvirtintas pretendentų, pateikusių prašymus gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, pretendentų sąrašas, nurodant eiliškumo grupę (t.2, b.l. 59-63). Pretendentų sąrašo sudarymo metu T. T. naudojosi ginčo sklypu ilgiau nei vienerius metus ginčijamą sklypą ir šio sklypo įsigijimui jis buvo įrašytas 14 eiliškumo grupėje. 9 eilės pretendentų susirinkimas įvyko 2012-02-17, ieškovo ginčijamo sklypo Nr. N16 dalį pasirinko G. P. interesams atstovaujantis A. K. (t.2, b.l. 66). T. T., dalyvavęs susirinkimuose kitiems žemės sklypams įsigyti, pretenzijų dėl ginčo žemės sklypo nereiškė. Ieškovas 2012-11-12 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrių su prašymu pateikti dokumentus ir informuoti jį apie procedūras, įvykusias siekiant jam įgyti nuosavybės teise ginčo sklypą. Ieškovo nuomone institucijos 2012-12-13 atsakymas buvo neišsamus, jame nebuvo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti atsakymai į visus pareiškėjo atstovės pateiktus klausimus (t.1, b.l. 42-43), dėl to jį 2013-01-15 apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Direktoriui. Skundu prašė pateikti tikslią, teisiškai pagrįstą informaciją pareiškėjui. Nacionalinės žemės tarnybos Direktorius 2013-03-06 Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, todėl ieškovas šį sprendimą skundžia šioje byloje. Teismas nustatė, kad ginčas teisme iš esmės kilo dėl ieškovo teisės nusipirkti žemės sklypą ir šiose ribose nagrinėja bylą.
Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos 2007-03-02 Išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal pilietės G. N. (paveldėtoja G. P.) nurodyta, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6,6263 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai (t. 4, b.l. 157). Todėl, sutinkamai su Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu, G. P. pagrįstai įrašyta į 9 eiliškumo grupę ir turėjo pirmumo teisę rinktis ginčo žemės sklypą prieš 12 ir 14 eilių pretendentus. Pripažino, kad reikalavimas pakeisti pretendentų eiliškumą įsigyjant ginčo žemės sklypą yra nepagrįstas.
Atmetė ieškovo teiginį, kad buvo pažeistos žemėtvarkos projekto rengimo procedūros, patvirtintos Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207(redakcija, galiojusi nuo 2012-1-01) “Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo (toliau -Metodika).
Remiantis Metodikos 33 straipsniu sprendė, kad projekto organizatoriai neprivalėjo vienu metu sukviesti 9 ir visų kitų eiliškumo grupių pretendentų susirinkimų, o turėjo teisę pretendentus kviesti pagal eiliškumą. 2012-02-17 vykusiame 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkime, į kurį kitų eiliškumo grupių pretendentai nekviesti, dalyvavo pretendentės V. B. ir A. P. įgaliotas atstovas V. B. ir G. P. įgaliotas atstovas A. K. (t.2, b.l. 66-67), kurie sutiko su suprojektuotais žemės sklypais ir jų ribomis. 14 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimas įvyko 2012-03-23. Kadangi 9 eiliškumo grupės pretendentai pasirinko suprojektuotą ginčo sklypą, teismas sprendė, kad ieškovo pirmumo teisė rinktis ginčo žemės sklypą Nr. 16N nebuvo pažeista, nes jis ginčijamo žemės sklypo negalėjo rinktis nei kaip 12 ar 14 eilės pretendentas.
Kadangi atsakovės G. P. įgaliotojo atstovo A. K. 2011-08-26 prašymas perkelti G. N. išvadą Nr. 910 dėl perkėlimo į Biržų rajono Papilio seniūniją, (t.4., b.l.149), įregistruotas Biržų rajono žemėtvarkos skyriuje 2011-07-28. (t.4., b.l.189-190), prašyme nurodytą parašymo datą vertino kaip rašybos klaidą, kuri neturi įtakos ginčo sprendimui.
Nustatė, kad G. P. 2011-06-30 įgaliojo A. K. atstovauti jai žemėtvarkos skyriuje ir visose kitose įstaigose dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parinkti žemės sklypų grąžinimo būdus, reikalui esant perkelti žemės sklypus iš vienos vietovės į kitą, tam tikslui pateikti ir gauti reikiamus pažymėjimus dokumentus, dalyvauti atliekant žemės sklypų matavimo darbus, pasirašyti planuose, gauti nuosavybės dokumentus ir juos įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre (t.2, b.l. 74-75). Nors įgaliotinis A. K. nedalyvavo atliekant kai kuriuos veiksmus- matuojant žemės sklypą vietoje, nes dokumentus jam pasirašyti pateikė liudytoja J. K., kuri buvo atvykusi vietoje A. K., tačiau atsakovė pretenzijų įgaliotiniui dėl jam suteiktų įgaliojimų neturi, įgaliojimas išduotas 10-iai metų, ji proceso metu nieko negalėjo pasakyti apie įvykusias procedūras, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti viso nuosavybės teisių G. P. atkūrimo proceso bei priimto sprendimo pagrįstumu.
Pažymėjo, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais net panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos 2013-07-09 Sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. N. (įpėdinė G. P.) į 13,9315 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dėl procedūrinių pažeidimų, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra būtų nebaigta ir kartojama iš naujo, o ieškovas T. T. pretendentų eilėje į ginčo žemės sklypą nebūtų pirmesnis, kadangi atsakovė G. P. išlieka 9 pretendentų eilėje. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesukėlė žalingų pasekmių. Todėl ieškovo reikalavimą panaikinti aukščiau nurodyto sprendimo dalį atmetė kaip ir reikalavimą pripažinti ieškovui teisę pirkti ginčo žemės sklypą. Įvertino, kad ieškovas ginčo žemės sklypą nuomojo nuo 2009 metų, dalyvavo pretendentų susirinkimuose, bendravo su specialistu V. Ž., pretendentų sąrašas buvo skelbiamas viešai, buvo organizuojamas viešas žemėtvarkos projekto svarstymas, kuris baigėsi 2012-10-19, jo metu ieškovas pretenzijų nepateikė, ieškovą tenkino suprojektuoti žemės sklypai. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas T. T. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės 2014 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo paskirti rašytinę ekspertizę A. K. parašo, esančio G. P. įgaliotojo atstovo A. K. 2011-08-26 prašyme Nuosavybės teisių atkūrimo byloje G. N. išvadą Nr. 910 perkelti į (duomenys neskelbtini) tikrumui nustatyti. Teigia kad, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama žemės reformos įgyvendinimo procedūras, jo nepakvietė į pretendentų susirinkimus, kurie iš esmės nebuvo rengiami ir tuo pažeidė 1998-04-23 įsakymu Nr.207 Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo Metodikos 31, 33, 34 p. reikalavimus. Metodikos reikalavimų nesilaikymas daro neteisėtu suprojektuotų žemės sklypų pasirinkimą, projektavimą, pretendentų eiliškumo nustatymą ir pretendentų sąrašo sudarymą, o tuo pačiu sąlygoja ir viso žemėtvarkos projekto neteisėtumą, nes jis parengtas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojai R. B., V. Ž. teismo posėdyje patvirtino, jog pretendentų susirinkimai nebuvo organizuojami, pretendentai buvo kviečiami po vieną. Tuo pažeisti Metodikos 33 ir 34 p reikalavimai. Protokolai, kuriuose nurodoma, jog tam tikromis dienomis ir tam tikromis valandomis buvo organizuojami pretendentų susirinkimai, kuriuose esą dalyvavo pretendentai ir kurių (protokolų) pagrindu buvo sudaryti pretendentų sąrašai, neatitinka tikrovės. Dėl ko galimai yra LR BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Pažeidimas imperatyvių teisės aktų nuostatų ir reikalavimų- Metodikos reikalavimų (31-34p), nustatančių žemės sklypų pasirinkimą, projektavimą, pretendentų eiliškumo nustatymą ir pretendentų sąrašo sudarymą, sąlygoja žemėtvarkos projekto neteisėtumą.
Teigia, kad G. P. nuosavybės teisės į žemės sklypus atkurtos ginčijamu 2013-07-09 sprendimu, neteisėtai. Ieškovo, atsakovės G. P. paaiškinimais, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LRŽŪM atstovo paaiškinimais, liudytojų E. S., V. Ž., D. K., J. K. parodymais, G. P. niekuomet nėra išreiškusi noro atkurti nuosavybės teises į žemę Biržų rajone. Iš pradžių jos įgaliotas asmuo V. K. perkėlė atsakovės žemės nuosavybės teisių atkūrimo išvadą į Vilnių (apie tai atsakovė nežinojo), o vėliau išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nr. 910 buvo perkelta į Biržus pateikus nenustatyto asmens pasirašytą 2011-08-26 prašymą. Nors nurodyta, kad parašas priklauso atsakovės įgaliotam asmeniui A. K., tačiau šis parašas nepanašus į to asmens parašus kituose dokumentuose. Be to, prašymas surašytas vėliau nei jo gavimas įregistruotas Nacionalinėje žemės tarnyboje. Todėl prašo skirti rašysenos ekspertizę, užduodant klausimą ar atsakovės įgaliotas asmuo pasirašė prašymą perkelti išvadą Nr.910. Išvada tiesiogiai susijusi su klausimais ar toks prašymas buvo pateiktas, ar buvo pagrindas pradėti nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei procedūras. Šį prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas suklydo nustatydamas, kad tik atsakovė turi teisę ginčyti parašo teisėtumą. Prašymas – esminis dokumentas, kurio pagrindu buvo padėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas atsakovei Biržų rajone: suprojektuotas ginčo žemės sklypas ir į jį atkurtos nuosavybės teisės. Byloje nustatyta, kad: a)žemėtvarkos projekto autorius projektavo sklypą ne pagal įgalioto asmens A. K. nurodymus, o pagal kitų asmenų: J. K. ir D. K. nurodymus, nors teisė A. K. perįgalioti kitus asmenis nebuvo suteikta; b)žemėtvarkos projekto autoriaus V. Ž. parodymais jis nežino, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis pasirašė už jau seniai mirusią G. N.. Jis dokumentus atiduodavo teisine prasme nesusijusiai J. K., kuri kažkokiu būdu gaudavo atsakovės įgalioto asmens A. K. parašus, kuri negalėjo patvirtinti, kad už G. N. pasirašė A. K. ar kitas asmuo.
Atsakovė neteisėtai, esant įstatymo draudimui pardavinėti valstybinę žemę ne įstatymo nustatyta tvarka, pardavė savo teisę atkurti nuosavybės teises į G. N. žemės sklypus kitiems asmenims, kuriems įstatymas nesuteikia tokios teisės. Faktinis žemės sklypo savininkas D. K., kuris bylos eigoje reikalavo iš ieškovo tam tikrų mokėjimų už naudojimosi žeme. Teismas neįvertino to, kad atsakovė G. P., davusi priesaiką, negalėjo nurodyti visiškai jokių faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo žemės nuosavybės teisių atkūrimu, nežinojo, kad ginčo žemės sklypas nėra vienintelis žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės , į daugelį klausimų atsisakė atsakinėti be jokių motyvų.Iš posėdžio garso įrašo matyti, kad atsakovė spekuliavo savo sveikatos būkle, kai jai buvo užduodami „nepatogūs“ klausimai, į kuriuos ji atsisakė atsakyti.
Liudytojų V. Ž., J. K. parodymais nustatyta, kad atsakovės G. P. mirusios motinos G. N. vardu tvarkyti dokumentai (įskaitant ir žemėtvarkos projektui parengti būtinus dokumentus) buvo sudaromi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius prašymų pasirašymą, suderinimą, pateikimo tvarką. Mano, kad G. P. pardavė savo teisę atkurti nuosavybės teises į G. N. žemės sklypus kitiems asmenims, nes ji teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti aplinkybių, susijusių su ginčo žemės nuosavybės teisių atkūrimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iš naujo organizuojant žemėtvarkos projektą ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ieškovas neturėtų teisės į ginčo žemės sklypo pirkimą, nes nustatyta, jog ieškovas tokiu būdu būtų dvyliktosios eilės pretendentas, nuomojęs žemės sklypą, o ieškovės prašymas perkelti išvadą iš Vilniaus negalėtų būti teikiamas atgaline data, taigi būtų galima spręsti, kad pradėjus rengti projektavimo dokumentus ir nustatinėjant pretendentus, sudarant pretendentų eiles G. P. tarp pretendentų nebuvo. Mano, kad ieškovo teisė bei teisėti interesai, gero administravimo principai buvo pažeisti siekiant įgyti žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovai G. P. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį atmetė. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Pritardamas sprendimui, teismas nustatytų aplinkybių nekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Biržų rajono žemėtvarkos skyrius 2009-11-27 ieškovui vienerių metų laikotarpiui Valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomojo žemės sklypą 16N, esantį (duomenys neskelbtini), vėliau nuoma buvo pratęsiama vienerių metų laikotarpiui, paskutinį kartą – 2011-03-09 (t.1, b.l. 56-60). T. T. 2011-04-12 Nacionalinės žemės tarnybos Biržų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suprojektuoti žemės reformos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte norimą pirkti 150 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, esančios Biržų rajono Papilio kadastro vietovėje, plotą. Biržų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-30 įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2)-876 „Dėl teritorijos Biržų rajono savivaldybės Papilio seniūnijos Papilio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo“ nustatyta Biržų rajono Papilio kadastro vietovės žemės reformos Žemėtvarkos projekto rengimo pradžia ir patvirtinti laisvos žemės fondo plotai, tarp jų ir ginčo plotas, esantis sklype Nr. 16N (t.2, b.l. 54-57). 2012-01-30 buvo patvirtintas pretendentų, pateikusių prašymus gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, sąrašas, nurodant eiliškumo grupę (t.2, b.l. 60-63), kuris 2012-02-01 ir 2012-04-10 Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo buvo keičiamas (t.2, b.l. 64, 65). Pretendentų sąraše T. T. įrašytas į 12-ąją eiliškumo grupę 7 numeriu (pageidaujamas pirkti valstybinės žemės plotas - 26,00 ha), į 14-ąją eiliškumo grupę 9 numeriu (pageidaujamas pirkti iš valstybės plotas - 124,00 ha), taip pat į 16-ąją eiliškumo grupę 3 numeriu (pageidaujamas išsinuomoti iš valstybės plotas - 5 ha). Sąrašo sudarymo metu T. T. naudojo daugiau nei vienerius metus sklypą 16N, todėl šiame sklype suformuotiems žemės sklypams įsigyti buvo įrašytas 12 eiliškumo grupėje 7 numeriu (pageidaujamas pirkti valstybinės žemės plotas - 26,00 ha). 9 eilės pretendentais buvo P. B., A. P., A. P. ir G. N.. Šios eilės pretendentų susirinkimas įvyko 2012-02-17, ieškovo ginčijamo sklypo Nr. 16N dalį (žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 79) pasirinko G. P. (G. N. įpėdinės) interesams atstovaujantis A. K. (t.2, b.l. 66, 76). T. T., dalyvavęs 12 ir 14 eiliškumo grupių susirinkimuose kitiems žemės sklypams įsigyti, pretenzijų dėl ginčo žemės sklypo nereiškė. Ieškovas 2012-11-12 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrių su prašymu, kuriuo taip pat prašė pateikti dokumentus ir informuoti jį apie procedūras, įvykusias siekiant jam įgyti nuosavybės teise ginčo sklypą. Institucija 2012-12-13 atsakyme pateikė informaciją, kuri, ieškovo nuomone, buvo neišsami, joje nebuvo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti atsakymai į visus pareiškėjo atstovės pateiktus klausimus (t.1, b.l. 42-43). Pareiškėjas nesutiko su pateiktu atsakymu, todėl pareiškėjo atstovė 2013-01-15 Skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Direktoriui apskundė pateiktą atsakymą, prašant pateikti tikslią, teisiškai pagrįstą informaciją pareiškėjui. 2013-03-06 Nacionalinės žemės tarnybos Direktoriaus Sprendimu pareiškėjo skundas kaip nepagrįstas buvo atmestas, su kuo ieškovas nesutiko ir kreipėsi skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skundas teisme gautas 2013-04-02. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-26 nutartimi byla pagal teismingumą perduota Biržų rajono apylinkės teismui (t.2, b.l. 125-126), kuris 2014-09-15 sprendimu ieškinį atmetė (t.4, b.l.207-213). Ieškovas, nesutikdamas su teismo priimto sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, dėl kurio argumentų teisėjų kolegija pasisako.
Apeliantas T. T. apeliaciniame skunde teigia, kad nuomojamame ginčo žemės sklype jis įkūrė ekologinį ūkį, prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su ekologiniu ūkininkavimu, dalyvavimu programose ir tam tikrų taisyklių laikymųsi, turėjo teisėtų lūkesčių ateityje įsigyti nuo 2009 metų nuomojamą žemės sklypą. Byloje apklaustas liudytoju D. K. parodė, kad jis dirba ginčo žemę, ją deklaruoja kaip ekologišką ir perėmė visus T. T. įsipareigojimus. Manytina, kad apeliantas, nuomodamas žemę galėjo tikėtis šią žemę įsigyti iš valstybės, tačiau tik įstatymais nustatyta tvarka ir laikantis norminiais aktais reglamentuoto eiliškumo. Tai reiškia, kad jis šia teise pasinaudoti galėjo tik tuo atveju jeigu jo pageidaujamo įsigyti iš valstybės žemės sklypo nebūtų pasirinkę asmenys, įrašyti į 9 eiliškumo grupę, ar pretendentai, esantys toje pat, kaip jis 12 eiliškumo grupėje, tačiau padavę prašymus pirmiau, nei jis. Prašymus dalyvauti Papilio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pateikė 9 eilės pretendentai A. P. ir G. P.. Jie, būdami aukštesnės eilės pretendentais, pasirinko žemės sklypo Nr.16 N dalis, atitinkamai 11,50 ir 14,00 ha.
Apeliantas neginčija atsakovės G. P. teisės atkurti nuosavybės teises į 6,6263 ha žemės, priskirtos valstybės išperkamai kaip numatyta Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos 2007-03-02 Išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (t. 4, b.l. 157). Jis skundu nesutinka ir ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos mėn. 9 d. sprendimo Nr. 21S-54 dalį, kuria G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiai 1998-07-17, jo teigimu, nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į konkrečią ginčo žemę. Tai reiškia, kad iš esmės šioje byloje apeliantas neginčija nustatyto eiliškumo ir asmenų įtraukimo į sąrašą, išskyrus atsakovę G. P., įrašytą į 9 eiliškumo grupę, kuri pasirinko ginčo sklypą. Skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme apeliantas tvirtina, kad ji nepagrįstai įrašyta į šią eilę, nes nepateikė tokio prašymo ir tokiu nelaikytinas byloje esantis prašymas perkelti išvadą Nr.910, nes: 1) jis parašytas vėliau, nei įregistruotas Nacionalinėje žemės tarnyboje; 2) atsakovės įgaliotinio A. K. parašas nepanašus į kituose dokumentuose esančius šio asmens parašus. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad visus derinimus atliko neįgaliotas asmuo D. K.; 3) atsakovė nebuvo įgaliojusi A. K. perkelti išvados į Biržus. Teigia, kad prašymo pagrindu buvo padėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas atsakovei Biržų rajone ir todėl turi teisę ginčyti parašo tikrumą, kaip turintis tiesioginį suinteresuotumą, o skundu prašo skirti rašysenos ekspertizę, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas šiuos apelianto teiginius išsamiai išnagrinėjo, juos aptarė skundžiamajame sprendime ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad G. P. teisėtai buvo įrašytą į 9 eilę ir jai teisėtai pasiūlytas ir paskirtas ginčo žemės sklypas, kaip 9-os eilės pretendentei, nes ji teismo posėdyje patvirtino, jog jos įgaliotas asmuo veikė susitarimo ribose ir Išvados Nr. 910 perkėlimas į Biržų rajono Papilio seniūniją ir visi kiti veiksmai, susiję su nuosavybės teisės atkūrimu į žemės sklypą natūra, neviršijo jos suteiktų įgaliojimu ribų, nes jos valia buvo, kad atkūrus nuosavybės teisės į žemę ji butų gražinta natūra laisvoje valstybės žemėje. Byloje yra duomenys, kad buvo bandoma atkurti nuosavybės teisę į valstybinę žemę natūra Kauno, vėliau Viliaus rajonuose, tačiau nesant laisvos, tai padaryta Biržų rajone.
Sutiktina su apeliantu, kad A. K. pagal jam išduotą atsakovės 2007-03-20 įgaliojimą negalėjo 2011-06-30 prašyti persiųsti G. N. išvadą Nr. 910 į Biržų raj., Papilio sen., Papilio k.v. (prašymas 2011-07-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojos I. B. pažymėtas kaip vykdytinas (t.4, b.l. 152), o išvada Nr. 910 Biržų rajono žemėtvarkos skyriuje gauta 2011-07-07 -t.4, b.l. 151), nes atsakovė įgaliojo ją atstovauti Žemėtvarkos skyriuje dėl nuosavybės atkūrimo į kitam asmeniui priklausiusį žemės sklypą ir pagal kitą Kauno apskrities viršininko išvadą Nr. 912 (t.4, b.l. 153). Tačiau analogišką prašymą pateikė A. K. (registruotas 2011-07-28), veikdamas pagal atsakovės G. P. išduotą 2011-06-30 įgaliojimą. Juo A. K. įgaliotas atstovauti atsakovę G. P. žemėtvarkos skyriuje bei visose įstaigose, organizacijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal 2007-03-02 išvadas Nr. 910 ir 912 į žemės sklypus, reikalui esant šiuos žemės sklypus perkelti iš vienos vietovės į kitą, tam tikslui pateikti ir gauti reikiamus pažymėjimus ir dokumentus, dalyvauti atliekant žemės sklypų matavimo darbus, pasirašyti planuose, gauti nuosavybės dokumentus. Kadangi A. K. minėtas 2011-06-30 prašymas buvo pateiktas anksčiau nei A. K., manytina, kad A. K. prašymu siekė tik patvirtinti, jog neįgalioto asmens A. K. veiksmai tvarkant klausimus dėl nuosavybės atkūrimo pagal 2007-03-02 Kauno apskrities viršininko išvadą Nr. 910, atitiko atsakovės G. P. valią. Aplinkybė, jog A. K. pateikė 2011-06-30 prašymą perkelti išvadą, neeliminuoja atsakovės iš 9 eilės pretendentų sąrašo, nes yra priimtas ir registruotas tinkamo asmens A. K. prašymas.
Teismas, įvertinęs tai, jog prašymas registruotas 2011-07-28 elektroninio dokumentų registracijos žurnale, darė išvadą, jog dėl rašybos klaidos prašyme nurodyta klaidinga data- 2011-08-26. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą- nenustatyta.
Sutiktina, kad A. K. nebuvo suteikta teisė perįgalioti kitus asmenis veikti G. P. interesais. Tačiau, nustačius, kad G. P. patvirtino visus atliktus jos interesais veiksmus, tarp kurių , išvados Nr. 910 perkėlimui į Biržų rajono Papilio seniūniją, tai, jog matuojant žemės sklypą vietoje, dalyvavo ne A. K. o J. K., kuri tik pateikė pastarajam dokumentus pasirašyti, pritarė jiems ir nereiškė pretenzijų, darytina išvada, kad nebuvo ir nėra pagrindo rašysenos ekspertizės skyrimui.
Pažymėtina, kad pagal CK 2.136 straipsnį sandoris, kurį kito asmens vardu sudarė neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises ir pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui ar viršijančiai teises jo daliai. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojant nuo jo sudarymo. Ši nuostata taikytina šioje byloje, nustačius, kad atsakovė pritarė visiems jos įgaliotinio atliktiems veiksmams. Ta aplinkybė jog atsakovė nežino, kurioje konkrečioje vietoje yra jos žemė, esmės nekeičia. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, net panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos 2013-07-09 Sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. N. (įpėdinė G. P.) į 13,9315 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dėl procedūrinių pažeidimų, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nebūtų baigta ir kartojama iš naujo, o ieškovas T. T. pretendentų eilėje į ginčo žemės sklypą netaptų pirmesnis, nei kiti 9 eilės pretendentai ar įrašyti pirmiau už jį į 12 eilę.
Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad atsakovė G. P. yra pardavusi teisę atkurti nuosavybės teises į G. N. žemės sklypus kitiems asmenims, kuriems įstatymas nesuteikia teisės juos įsigyti įstatymo numatyta tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos 2013-07-09 Sprendimu nuosavybės teisės atkurtos G. N., jame nurodoma, kad sprendimo egzempliorius įteiktas jos įpėdinei, kuria yra G. P., nuosavybės teisės atkūrimo proceso metu atsakovės vardu veikė įgalioti asmenys, šio sprendimo pagrindu 13,9315 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas G. N. vardu (t.4, b.l. 4). Atsakovė G. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad ji žemės sklypą ketina parduoti tik ateityje ir byloje nustatyta, kad šiuo metu ginčo žemės sklypu naudojasi D. K.. Tačiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuosavybės teisės nagrinėjamu atveju buvo atkurtos neteisėtai ar, kad G. N. nepagrįstai būtų buvusi įtraukta į pretendentų sąrašo 9 eiliškumo grupę, tuo galimai pažeidžiant ieškovo teisėtus interesus.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti pretendentų eiliškumą, kaip iš esmės byloje nustatyta eliminuojant iš 9 eilės atsakovę, tikslu įgyti nuosavybėn ginčo žemę, negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad į 2012-01-30 Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintą pretendentų, pateikusių prašymus gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, sąrašą tiek ieškovas, tiek atsakovė buvo įtraukti vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, o nenuginčijus atsakovės įrašymo į 9 eilę ir jai, kaip pirmesnės eiliškumo grupės pretendentei pasirinkus suprojektuotą ginčo sklypą, ieškovas jo nebegalėjo rinktis nei kaip 12 ar 14 eilės pretendentas. Pažymėtina, kad net tuo atveju, jei būtų ginčo žemės sklypo nebūtų pasirinkusi atsakovė, tai laisvas valstybinis žemės sklypas būtų siūlomas pirmiau nei ieškovui į 12 eilės sąrašą įrašytiems 6 pretendentams. Todėl, priešingai apeliantui ir šiuo aspektu jo pirmumo teisė rinktis ginčo žemės sklypą nebuvo pažeista. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog priimant minėtą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, kas sudarytų pagrindą spręsti dėl sprendimo panaikinimo vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 4 d. Atmetus ieškovo reikalavimą panaikinti aukščiau nurodyto sprendimo dalį, pagrįstai netenkintas reikalavimas pripažinti ieškovui teisę pirkti ginčo žemės sklypą.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sprendžiant ginčo žemės sklypo paskyrimo klausimą bei vykdant teisės aktais reglamentuojamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos procedūras, žemės reformos įgyvendinimo procedūras, jis nebuvo kviečiamas į pretendentų susirinkimus, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Metodikos 31-33 punktų reikalavimus, o susirinkimų protokoluose pateikta informacija apie įvykusius susirinkimus, yra suklastota.
Byloje nustatyta, kad 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimas įvyko 2012-02-17, jame dalyvavo pretendentės V. B. ir A. P. įgaliotas atstovas V. B. ir G. P. įgaliotas atstovas A. K. (t.2, b.l. 66-68). Pastarasis iš pasiūlytų laisvos žemės fondo žemės sklypų pasirinko ir ginčo žemės sklypą, sutiko su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis (t.2, b.l. 67). Iš 2012-02-17 susirinkimo protokolo matyti, kad posėdis įvyko 14 val., posėdžiui pirmininkavo V. Ž., sekretoriavo R. B., kurie buvo apklausti liudytojais teismo posėdžio metu, žemės sklypai buvo pasirenkami eiliškumo tvarka kaip nurodyta 2012-01-30 patvirtintame pretendentų, pateikusių prašymus gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, sąraše, sudarytame pagal prašymų gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir numerį. Posėdis buvo protokoluojamas, jame savo parašais pretendentų įgalioti asmenys patvirtino, jog renkasi atitinkamus žemės sklypus, jie sutiko su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, taip pat pasirašė kviestų į 9-os eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą sąraše, laikantis pretendentų sąraše patvirtinto eiliškumo. Taip G. P. įgaliotinis A. K. pasirašė 4 numeriu, sutampančiu su eilės numeriu pretendentų sąraše, patvirtintu 2012-01-30 (t.2, b.l. 68). 12 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimas įvyko 2012 metų kovo mėn. 23 d. 13 val. Priešingai nei teigia apeliantas, susirinkimas taip pat buvo protokoluojamas, jame savo parašais pretendentai patvirtino, jog renkasi atitinkamus žemės sklypus, visi pretendentai, tame tarpe ir ieškovas, sutiko su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, taip pat pasirašė kviestų į 12-os eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą sąraše laikantis pretendentų sąraše patvirtinto eiliškumo, T. T. pasirašė 7 numeriu, kaip ir nurodyta 2012-01-30 patvirtintame pretendentų sąraše (t.2, b.l. 62, 80). Nors 12 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo protokole nurodyta, jog susirinkimas įvyko 2012 metų kovo mėn. 23 d. 13 val., o ieškovas buvo kviestas į susirinkimą tai pačiai dienai, 16 valandai (t.1, b.l. 45), pripažintina, kad jis kviestas vėliau dėl to, kad jis įrašytas paskutiniu numeriu į eilę iš 7 pretendentų, įrašytų į 2012-01-30 pretendentų sąrašą. 2012-03-05 įvykusio 14-os eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo metu taip pat buvo rašomas protokolas, pretendentai, tame tarpe ir ieškovas, pasirašė kviestų į 14-os eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą sąraše laikantis pretendentų sąraše patvirtinto eiliškumo, T. T. pasirašė 7 numeriu, kaip ir nurodyta 2012-01-30 patvirtintame pretendentų sąraše (t.2, b.l. 62, 95), į šį susirinkimą ieškovas buvo kviestas atvykti ne 10 valandą (posėdžio protokole nurodytas laikas), o 16 val. 30 min. (t.1, b.l. 46). Šiuo atveju taip pat pripažintina, kad ieškovas buvo kviestas į susirinkimą vėliau kaip paskutinis iš pretendentų, nurodytų kviesti pagal 2012-01-30 pretendentų sąraše nustatytą 14-os eiliškumo grupės pretendentų eilę. 2013-02-08 įvyko papildomas 14-os eiliškumo grupės pretendentų susirinkimas atsižvelgus į T. T. prašymą, jo metu ieškovui buvo paskirtas suprojektuotas žemės sklypas, su kurio išdėstymo vieta ieškovas sutiko, buvo rašomas protokolas, pretendentai, tame tarpe ir ieškovas, pasirašė kviestų į 14-os eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą sąraše (t.2, b.l. 83, 84).
Ieškovas neginčija to fakto, kad jis buvo atvykęs į susirinkimus ir pasirašė susirinkimų protokoluose. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojos R. B. parodymų nustatyta, kad pretendentų susirinkimai buvo organizuojami ir vyko nustatyta tvarka, protokolus rašė R. B., kuriuose posėdžio pradžią nurodė pirmo pretendento atvykimo laiką laiką, o susirinkimo pabaigos laikas, susijęs su paskutiniu pretendentu, nenurodomas. Liudytojo V. Ž. parodymais, tais atvejais, kai pretendentų būdavo daugiau, jie būdavo kviečiami po vieną pagal eiles skirtingu laiku (t.4, b.l. 66). Tai atitinka Metodikos 33 punktą, nustatantį, kad , atsižvelgiant į pretendentų skaičių, gali būti organizuojami keli tos pačios eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą dieną organizuojami atskiri kelių arba visų eilių pretendentų susirinkimai. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad projekto organizatoriai neprivalėjo vienu metu sukviesti 9 ir visų kitų eiliškumo grupių pretendentų susirinkimų, o turėjo teisę pretendentus kviesti pagal eiliškumą, t.y. pagal patvirtintas atskiras eiles (9, 12, 14 ir t.t) , o eilėse po vieną laikantis toje eilėje sudaryto eiliškumo (sąrašas sudarytas pagal prašymų gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir numerį), nes sklypus privaloma siūlyti pretendentais ,o jie gali juos rinktis griežtai pagal sudarytas eiles, o jose vadovaujantis pirmumo teise pagal prašymų padavimo datą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad susirinkimai buvo organizuojami ir pravedami pažeidžiant Metodikos 31-33 punktų reikalavimus. Apelianto teiginys, kad pretendentų susirinkimai nebuvo organizuojami ir protokoluose užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės, nepagrįstas.
Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad buvo pažeista jo teisė žinoti apie vykdomų administracinių procedūrų esmę siekiant įsigyti nuosavybės teise ginčo žemės sklypą bei gero administravimo principas. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas viešojo administravimo subjektai turi pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą bei atsižvelgusi į ieškovo atstovės 2012-11-12 prašyme suformuluotus klausimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų Skyriaus vedėjos 2012-12-13 pateikto atsakymo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Direktoriaus 2013-03-06 sprendimo Nr. 1T-(7.5)-18 turinį, konstatuoja, kad į ieškovo atstovės pareiškimą iš esmės tinkamai atsakyta, atsakymas priimti tinkamai taikant teisės aktų nuostatas ir neperžengiant viešojo administravimo subjekto įgaliojimų, neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus veikti. Ieškovui parengtas atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas – yra pagrįstas objektyviais duomenimis, motyvuotas, pasirašytas įgalioto asmens, nors jame nenumatyta apskundimo tvarka ji ieškovui buvo žinoma, šią teisę jis realizavo pateikdamas skundus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Direktoriui, teismui. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas užtikrino ieškovo teisę žinoti apie vykdomas procedūras, T. T. buvo informuotas apie galimybę pateikti prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo, buvo įtrauktas į pretendentų sąrašą, kuris skelbtas viešai, dalyvavo pretendentų susirinkimuose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad buvo organizuojamas viešas žemėtvarkos projekto svarstymas, kuris baigėsi 2012-10-19 bei kurio metu ieškovas pretenzijų nepareiškė, jį tenkino suprojektuoti žemės sklypai. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo suteikta visa reikalinga informacija, taip pat jis, būdamas pakankamai rūpestingas, turėjo visas galimybes domėtis savo teisėmis ir pareigomis.
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovės G. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių vadovaujasi CPK 98 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio vadovaujamasi taikant CPK 98 str. 2 d., kartu su 93 str. 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės turėtos 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintą maksimalų dydį, todėl pagrįstomis išlaidomis pripažintina 1552,50 Lt. Teismas nemato pagrindo nukrypti nuo minėtų rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 1552,50 Lt (449,64 eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei G. P., a.k. (duomenys neskelbtini)