Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Posėdžio metu ieškovas T. T. paaiškino, kad ginčo žemės sklypą dirbo nuo 2009 metų, jame įkūrė ekologinį ūkį, ūkininkavo. Kai vyko posėdžiai žemės tarnyboje, nebuvo jokių diskusijų pasitarimų, kad pretendentai galėtų žemę pasiimti kitur. Bendravo su specialiste R. B.. Ji 2009 metais lapkričio mėnesį sakė, kad prašymai pirkti žemę nėra priimami, sakė, kad prašymą ieškovas galės pateikti, kai formuos sklypą, bet kai parašęs, eilėje buvo paskutinis. Pretendentų susirinkimai nebuvo kviečiami, jie buvo kviečiami pagal eiliškumą skirtingu laiku, jis buvo kviečiamas paskutinis. Mano, kad ginčo žemės sklypas yta atkurtas ne tiesioginei pretendentei G. P., sklypą pasirinko kiti asmenys, nesusiję su atsakove. Žemės sklype rovė krūmus, rinko akmenis, šiuo metu jis tinkamas žemės ūkio veiklai. Šiuo metu žemę dirba ir deklaruoja išmokoms gauti D. K.. Kviečiams atvykdavo pas R. B. ir projekto autorių Ž. Į visus posėdžius vaikščiojo įgalioti asmenys, o ne išvadų savininkai.

I. T. T. atstovė advokatė J. G. paaiškino, kad proceso metu įsitikino, kad jos atstovaujamo ieškovo teisės buvo pažeistos. Palaiko visus ieškovo reikalavimus, įskaitant ir pradinio skundo argumentus, prašo remtis skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymas T. T. nebuvo aiškiai ir konkrečiai suformuluotas, 2013-03-06 direktoriaus įsakymas yra bylos ginčo dalykas ir prašo remtis nurodytais argumentais. T. T. tikėjosi, gavęs informaciją turės galimybę pirkti ginčo žemės sklypą iš valstybės, todėl jis turi teisę ekologiškai ūkininkauti pasirinktoje žemėje. Žemė buvo nedirbama, pilna akmenų, jis ją sutvarkė, padarė patrauklia, būtent todėl nesąžiningi asmenys tuo pasinaudojo. T. T. apgavo specialistė R. B., kuri buvo pažadėjusi pranešti ieškovui, kada bus galima rašyti pareiškimą pirkti žemę. T. T. nepagrįstai pasitikėjo darbuotojais, nepasidomėjo, ar priimami pareiškimai įsigyti nuomojamus žemės sklypus, nors tuo metu pareiškimai jau buvo priimami. Grubiai pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys žemės projektų sudarymą, žemės sklypų planų rengimą. Metodikos reikalavimų nesilaikymas sąlygoja ieškovo reikalavimų teisėtumą. Nebuvo vykdomi pretendentų susirinkimai, projektų autorius neinformavo apie projektą, pretendentai buvo kviečiami po vieną kas pusvalandį Šis pažeidimas yra esminis. T. T. prašymas parduoti žemės sklypą nebuvo patenkintas vien dėl to, kad jis buvo 14 eilėje, o G. N. – 9 eilėje, tačiau ieškovas įrodė, kad nuosavybės teisės G. N. atkurtos nepagrįstai. G. P. parodė, kad nepažįsta įgalioto asmens, nežino, kur jai atkurta nuosavybė, ten nėra buvusi, visus reikalus tvarkė jos sūnus. Tai patvirtina, kad G. P. išvadą dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pardavusi ar perleidusi kitiems asmenims. Prašymas nėra paduotas 2011-07-28, nes ant prašymo yra 08-26 data. Nepavyko nustatyti, kas pasirašinėjo dokumentuose. Nuosavybės teisės atkurtos ne tiems asmenims, buvo pažeistas Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas. Ieškinį prašo tenkinti.

L. R. B. parodė, kad ji dirba Biržų rajono žemėtvarkos tarnyboje, kuravo bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. P.. 2011-12-30 buvo priimtas įsakymas rengti žemėtvarkos projektą, laisvuose plotuose buvo formuojami žemės sklypai, pretendentai teikė prašymus ir pagal pateiktų prašymų datas buvo sudaromas sąrašas ir formuojamas pretendentų eiliškumas. T. T. pateikė prašymą 2011-03-14, o išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo gauta paštu 2011-07-07. Buvo sudaryta pretendentų eilė, patvirtintas žemėtvarkos projektas. Kai gauna išvadą, ją įregistruoja, po kurio laiko pradedamas rengti projektas. Prie gautos išvados buvo pateiktas A. K. prašymas 2011-07-28 ir pridėtas įgaliojimas, kad išvadą nori perkelti į Papilį. Projektavimo metu asmenys pasirenka žemės sklypą, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimamas po projekto patvirtinimo, t.y. po sklypo paženklinimo. Dokumentus pagal įgaliojimus pasirašinėjo A. K.. Vykstant susirinkimams, liudytoja rašė protokolus. Susirinkimai organizuojami nustatyta tvarka, jei pretendentų nedaug, išsiunčiami pranešimai, šiuo atveju buvo 7 pretendentai. Jie buvo kviečiami skirtingu laiku, po vieną. 12 eilės pretendentai buvo kviečiami eilės tvarka, tik 14 eilės gali būti kviečiami visi jaunieji ūkininkai, kurie pageidauja pirkti žemę. Jei T. T. žeme būtų naudojęsis 2004 metais, jis būtų turėjęs teisę pasirinkti šį žemės sklypą. A. K. prašymą gavo vykdymui, nematė, kas rašė prašymą. Neatsimena, kad sakiusi T. T., kad dar ne laikas rašyti prašymą. 2011 metais susirinkimai 12 eilės pretendentams buvo rengiami pagal prašymų padavimo laiką. Bendras susirinkimas pretendentams nebūtinas, nes metodika pakeista. Protokole nurodomas pirmo pretendento atvykimo laikas, baigiamas susirinkimas, kai atvyksta paskutinis pretendentas.

Liudytojas E. S. parodė, kad mirus močiutei, mama G. P. įgaliojo jį tvarkyti visus paveldėjimo reikalus, nuosavybės atkūrimo močiutė nesulaukė, todėl mamai atkurta nuosavybės teisė į močiutės turtą. Buvo duotas įgaliojimas pažįstamo pažįstamam asmeniui A. K., su juo neaptarė žemės pardavimo kainos, nuomos sutartis dėl žemės nesudaryta, jam suteikė įgaliojimus tvarkyti žemę. Iš pradžių įgaliojimas buvo duotas Kraujaliui, siekė atkurti žemę Kaune, vėliau Vilniaus rajone, bet nepavyko. K įgaliojimą davė mama. Laisvą žemę (duomenys neskelbtini). A. K. nėra matęs, tik vieną kartą pas notarę, daugiau nematė. I. K. jo namuose, bet nerado. Kaimynai sakė, kad jis Londone. Kad žemė atkurta Biržuose jau žinojo, kai gavo teismo šaukimus, (duomenys neskelbtini) daugiau žemės Biržų rajone neturi.

L. V. Ž. parodė, kad jis ruošė žemėtvarkos projektą Papilyje. Pirmiausia žemėtvarkos skyriuje buvo nustatytas prtetendentų eiliškumas, ir pagal tai projektavo žemės sklypus. G. P. atstovavo A. K.. Su juo bendravo pirmą kartą, planu rūpinosi J. K., kai byloje reikėjo pasirašyti, bylą paduodavo J. K., kad nuvežtų A. K. pasirašyti. Matuojant žemę dalyvavo J. K., jai patikėdavo dokumentus, nes ji turėjo įgaliojimą atstovauti A. K.. Negali pasakyti, kas pasirašė byloje, nes bylą buvo padavęs J. K., šioje byloje gal ir neturėjo įgaliojimo, bet kitose turėjo. Į jo pareigas įėjo sprendimo projekto rengimas, darė sprendimo projektą juodraštiniame variante. Jis atsako už planų, projektų parengimą, o žemės ūkio tarnyba tik kontroliuoja. Asmenis į susirinkimus privalo kviesti žemėtvarkos specialistai. Supranta, kad A. K. negalėjo perįgalioti kito asmens, jis pasitikėjo J. K.. Žemės ribas rodė K. 2012 metais žemėtvarkos skyrius buvo sukvietęs pretendentus, tuomet matė A. K.. Nepamena, kas rodė žemės sklypus, gal K. Bendro susirinkimo pretendentams nebuvo.

Liudytojas D. K. parodė, kad prieš kelis metus A. K. jo paklausė, ar nedomintų žemės sklypas, ar nenorėtų jo dirbti, nes kažkoks asmuo nori susigrąžinti žemę. A. K. siūlė dirbti žemę, tuo metu liudytojas nežinojo, kas, kieno tas sklypas, vėliau sužinojo, kad Pa turėjo susigrąžinti žemę, A. K. padėjo tiems žmonėms susitvarkyti dokumentus. Šiuo metu jis dirba ginčo žemės sklypą, A. K. išvykęs į užsienį, kol bus sutvarkyti žemės dokumentai jis ją prižiūri. Jei žemės savininkai toliau tą žemę nuomos, jis ją išsinuomos, o jei parduos, tai gal pirks. Už žemę nėra mokėjęs nei A. K., nei G. P..A. K. yra sutuoktinės pusbrolis. Pasiūlymas dėl šio žemės sklypo buvo abstraktus, A. K. buvo pasikvietęs į žemėtvarkos skyrių, buvo pateiktas žemėlapis ir parodyta laisva valstybinė žemė. Dėl šio sklypo konkrečiai liudytojas susirinkime nedalyvavo. Kiek šiuo metu dirba G. P. žemės pasakyti negali, gal 3 sklypus, deklaruodamas pasėlius nurodo „kita žemė“. Dėl G. P. žemės raštų nėra rašęs. Kai žmona rinkosi žemės sklypus, dalyvavo ir pats A. K.. Žmona buvo kaip konsultantė, nežinojo, kas prieš tai dirbo šį žemės sklypą, po to paskambino T. T. ir pasakė, kad ten yra ekologinis ūkis ir jis prisiėmė jo įsipareigojimus, kad jam nebūtų baudų. Dabar šiuos sklypus deklaruoja kaip ekologiškus. T. T. parašė, kad perleidžia žemės sklypą ir gera valia perėmė įsipareigojimus. Tas sklypas visą gyvenimą buvo nedirbamas. Nuomos sutarties negali pasirašyti, nes dar nesutvarkyti dokumentai. Ant teismo rodytų dokumentų ne jo parašai, sutinka duoti parašų pavyzdžius. A. K. nieko nėra žadėjęs dėl žemės įsigijimo, apie A. K. ir žemės sklypų savininkų santykius nieko nežino.

Liudytoja J. K. parodė, kad ji su vyru yra ūkininkai, įregistruoti atskiri ūkiai, A. K. pasiūlė dirbti žemę, su galimybe žemę vėliau įsigyti. Vėliau sužinojo, kad žmogus nori žemę persikelti į Biržus, A. K. siūlė žemę išsinuomoti, bet kol nesutvarkyti dokumentai, negali sudaryti sutarties ir nuomos mokesčio nemoka. Vieną kartą buvo žemėtvarkos tarnyboje kartu su A. K., porą kartų siuntė jam dokumentus. Matuojant žemės sklypus nedalyvavo, pretendentų susirinkimuose nedalyvavo. Žemės sklypus rinkosi, kad būtų arčiau, žemės savininkės nuomonės neklausė. Matininkas V. Ž. buvo davęs matavimo dokumentus, kad ji paduotų A. K. pasirašyti, A. K. buvo išvykęs, ji siuntė jam į Londoną, neatsimena, ar buvo paduota byla, ar tik atskirti lapai. Turi A. K. įgaliojimą, bet ne šiai bylai tvarkyti. Kai buvo atvykęs į jų namus T. T., ji buvo namie, jis prašė vyro perimti įsipareigojimus, kad nereikėtų grąžinti paramos.

Ieškovas 2012-11-12 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrių su prašymu, kuriuo prašė pateikti dokumentus ir informuoti jį apie procedūras, įvykusias siekiant jam įgyti nuosavybės teise ginčo sklypą. Institucija 2012-12-13 atsakyme pateikė informaciją, kuri, ieškovo nuomone, buvo neišsami, joje nebuvo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti atsakymai į visus pareiškėjo atstovės pateiktus klausimus (t.1, b.l. 42-43). Pareiškėjas nesutiko su pateiktu atsakymu, todėl pareiškėjo atstovė 2013-01-15 S. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Direktoriui apskundė pateiktą atsakymą, prašant pateikti tikslią, teisiškai pagrįstą informaciją pareiškėjui. 2013-03-06 Nacionalinės žemės tarnybos D. S. pareiškėjo skundas kaip nepagrįstas buvo atmestas. Pasinaudodamas savo teise, pareiškėjas šį sprendimą apskundė teismui. Ieškovas pasinaudojo įstatymo jam suteikta ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, šis ginčas teisme iš esmės kilo dėl žemės, dėl ieškovo teisės nusipirkti žemės sklypą, šitokia apimtimi teismas pasisako priimdamas sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Biržų rajono žemėtvarkos skyrius 2009-11-27 ieškovui vienerių metų laikotarpiui Valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomojo žemės sklypą (duomenys neskelbtini)ėliau nuoma buvo pratęsiama vienerių metų laikotarpiui, paskutinį kartą – 2011-03-09 (t.1, b.l. 56-60). T. T. 2011-04-12 Nacionalinės žemės tarnybos Biržų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suprojektuoti žemės reformos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte norimą pirkti 150 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, esančios (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje, plotą.

Biržų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-30 įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2)-876 „Dėl teritorijos Biržų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo“ nustatyta Biržų rajono P kadastro vietovės žemės reformos Žemėtvarkos projekto rengimo pradžia ir patvirtinti laisvos žemės fondo plotai, tarp jų ir ginčo plotas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 54-55). Informacija apie rengiamą projektą patalpinta Biržų rajono laikraštyje „Šiaurės rytai“. 2012-01-30 buvo patvirtintas pretendentų, pateikusių prašymus gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, pretendentų sąrašas, nurodant eiliškumo grupę. (t.2, b.l. 59-63). Pretendentų sąrašo sudarymo metu T. T. naudojo daugiau nei vienerius metus ginčijamą sklypą, jis šiam sklypui įsigyti buvo įrašytas 14 eiliškumo grupėje. 9 eilrės pretendentų susirinkimas įvyko 2012-02-17, ieškovo ginčijamo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį pasirinko G. P. interesams atstovaujantis A. K. (t.2, b.l. 66). T. T., dalyvavęs susirinkimuose kitiems žemės sklypams įsigyti, pretenzijų dėl ginčo žemės sklypo nereiškė.

Žemės reformos įstatymo 10 str. reglamentuoja asmenų, įsigyjančių žemę iš valstybės, eilės sudarymo tvarką. 9 eile perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiems žemės sklypai piliečiams, kurių turėta žemė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti valstybės išperkamiems. Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos 2007-03-02 Išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal pilietės G. N. (paveldėtoja G. P.) nurodyta, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6,6263 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai (t. 4, b.l. 157). G. P. pagrįstai buvo įrašyta į 9 eiliškumo grupę ir ji turėjo pirmumo teisę rinktis ginčo žemės sklypą prieš 12 ir 14 eilių pretendentus. Todėl reikalavimas pakeisti pretendentų eiliškumą įsigyjant ginčo žemės sklypą yra nepagrįstas.

Ieškovas kaip vieną iš motyvų tenkinti jo ieškinį nurodė, kad buvo pažeistos žemėtvarkos projekto rengimo procedūros, ir tai yra pagrindas pripažinti šį procesą neteisėtu ir tenkinti jo ieškinį. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškų ministerijos 1998 04 23 įsakymas Nr. 207 (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau Metodika) nustato, kad šia metodika, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai, teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus ir pasisako dėl procedūrų vykdymo. Ieškovo paaiškinimais, pretendentų susirinkimai nevyko, pretendentai buvo kviečiami po vieną, todėl jis neturėjo galimybės pabendrauti su kitais pretendentais. Metodikos 33 str. nustatyta kad žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Žemėtvarkos skyrius kviečia pretendentus aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių, gali būti organizuojami keli tos pačios eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą dieną organizuojami atskiri kelių arba visų eilių pretendentų susirinkimai. Remiantis šia nuostata, projekto organizatoriai neprivalėjo vienu metu sukviesti 9 ir visų kitų eiliškumo grupių pretendentų susirinkimų, o turėjo teisę pretendentus kviesti pagal eiliškumą. 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimas įvyko 2012-02-17, jame dalyvavo pretendentės V. B. ir A. P. įgaliotas atstovas V. B. ir ir G. P. įgaliotas atstovas A. K. (t.2, b.l. 66-67) , kurie sutiko su suprojektuotais žemės sklypais ir jų ribomis. Į šį susirinkimą kitų eiliškumo grupių pretendentai nebuvo kviečiami. 14 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimas įvyko 2012 metų kovo mėn. 23 d. 9 eiliškumo grupės pretendentams pasirinkus suprojektuotą ginčo sklypą. Ieškovo pirmumo teisė rinktis ginčo žemės sklypą Nr. 16N nebuvo pažeista, nes jis ginčijamo žemės sklypo negalėjo rinktis nei kaip 12 ar 14 eilės pretendentas.