- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- 2-11059-291/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09438-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- I. Ž.
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. Ž. prašymo dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybės, dalies nustatymo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja I. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad jos turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 2/3 dalys, o skolininko G. Ž. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 1/3; priteisti pareiškėjai turtą natūra: žemės sklypą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 0,1500 Ha, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus: ūkinį pastatą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, neidentifikuotą, 100,00 kv.m. ploto, įpareigojant ją sumokėti G. Ž. 1/3 dalį jų vertės. Nurodė, kad 1992-11-07 susituokė su G. Ž.. Gyvendami santuokoje, įgijo turto, 2008-03-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame pradėjo statyti gyvenamąjį namą, 2010-10-01 nusipirko lengvąjį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusipirktame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), stovėjusio ūkinio pastato sienas, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktiniui G. Ž. 1996- 07-17 dovanojimo sutartimi padovanojo jo tėvas E. Ž.. Šiuo metu ūkinio pastato baigtumas yra 59 %, nebaigtame ūkiniame pastate glaudžiasi visa jų šeima ir tai yra vienintelė jų šeimos gyvenamoji patalpa. Nuo ūkinio pastato padovanojimo G. Ž. - 1996-07-17-, pareiškėja ir jos sutuoktinis bendromis lėšomis statė ir įrengė ūkinį pastatą, pritaikydami jį nuolatiniam gyvenimui, todėl mano, kad, įregistruojant šį mano sutuoktiniui dovanotą daiktą kaip baigtą statybą, G. Ž. pripažins ir neprieštaraus, kad turtas būtų įregistruotas abiems sutuoktiniams kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vedybinės sutarties jie nėra sudarę ir ginčo dėl santuokoje įgyto turto tarp jų, kaip sutuoktinių nėra. Pripažindami CK 3.88 straipsnio nuostatas tvirtina, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolis Tomas Ubartas vykdomojoje byloje Nr. 0136/14/02181 vykdo išieškojimą iš sutuoktinio G. Ž. turto, sutuoktinis G. Ž. yra BUAB „Arumba“ skolininku. Skolos G. Ž. yra atsiradusios jo darbo laikotarpiu iš darbo santykių ir jos nėra šeimos skolos. Už teismo priteistų skolų išieškotojui BUAB „Arumba“ sumokėjimą yra atsakingas tik pats skolininkas G. Ž., o ne pareiškėja, jo žmona I. Ž.. Pareiškėja neturi duomenų ar antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto, esančio bendrojoje nuosavybėje nustatymo, tačiau iš to, kad antstolis paskelbė viso santuokoje įgyto turto varžytynes, turi pagrindo manyti, kad išieškotojas CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka nepasinaudojo. Apie vykdymo procesą pareiškėja nebuvo informuojama. Antstolis Tomas Ubartas areštavo visą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau dalis šio turto priklauso ir jai, skolininko sutuoktinei. Iš antstolio ji nėra gavusi jokio pranešimo, apie tai, kad ji, kaip suinteresuotas asmuo – skolininko sutuoktinė, dėl asmeninių skolininko prievolių, turi teisę kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kadangi antstolis jai tokio termino nenustatė, gindama savo turtines teises ir nepilnamečio vaiko interesus, prašymą teismui CPK 667 straipsnio tvarka teikia dabar ir savo iniciatyva.
Motyvuojamoji dalis
Prašymą atsisakytina priimti.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tik tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Šiuo atveju, būtent tokia tvarka antstolis privalo atlikti nurodytus veiksmus, t. y. iš pradžių areštuoti skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias transporto priemones ir tik paskui pasiūlyti bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo. CPK 667 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad jei per antstolio nustatytą terminą nėra kreipiamasi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, antstolis turi nutraukti išieškojimą iš tokio turto.
Pareiškėja teigdama, kad, kadangi antstolis termino kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nenustatė, ji, gindama savo turtines teises ir nepilnamečio vaiko interesus, prašymą teismui CPK 667 straipsnio tvarka teikia tik šiuo metu ir savo iniciatyva. Tačiau pareiškėja antstolio veiksmų remdamasi šiuo argumentu neskundė. Sutinkamai su CPK 510 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, teismui gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. CPK 510 str. 2 d. numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 str. nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad būtų kreipusis su atitinkamu skundu į antstolį.
Kadangi pareiškėja, skųsdama antstolio veiksmus (neveikimą), kreipėsi tiesiogiai į Šiaulių apylinkės teismą, nesilaikydama įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl tokį prašymą (skundą) priimti atsisakytina (CPK 137 str. 2 d. 3 p.) ir jis grąžintinas pareiškėjai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nespręstinas (CPK 147 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pareiškėja turi teisę su skundu kreiptis tiesiogiai į antstolį Tomą Ubartą, laikantis CPK 510 str. 2 d. numatytos tvarkos. Pageidaujant, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, skundą teikiantis asmuo vieną skundo egzempliorių taip pat turi pateikti apylinkės teismui (CPK 510 str. 2 d.).
Be to, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Jei asmuo, nebūdamas tiesioginis vykdymo proceso dalyvis, mano, kad jo teisės yra pažeistos, esant ginčui dėl civilinės teisės į nekilnojamąjį turtą, gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu; tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 3 p., 290 str., 291 str., teismas
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjos I. Ž. prašymą.
Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.