- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-160-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33942-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- UAB „Vijuri“
- Ieškovas
- „Dob-Trans s.c.“
- Kategorijos
- 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vijuri“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Dob-Trans s.c.“ ieškinį atsakovui UAB „Vijuri“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 17 264 Lt skolą, 489,43 Lt palūkanas už laikotarpį iki 2013 m. spalio 17 d., 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 266 Lt dydžio žyminį mokestį ir 1 467,44 Lt dydžio išlaidas už ieškinio dėl skolos priteisimo paruošimą. Nurodė, jog su atsakovu 2013-03-12, 2013-03-13 sudarė krovinio perveržimo sutartis, kurios ieškovo buvo įvykdytos, atsakovas nustatytas terminais nereiškė pretenzijų dėl tarptautinio krovinio gabenimo paslaugų suteikimo, tačiau sutartais terminais už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimus atsakovui patenkino pilna apimtimi.
2013-11-11 teisme gauti atsakovo prieštaravimai, kuriuose atsakovas prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir nurodė, kad ieškovo įmonė yra teikusi atsakovui transporto paslaugas pagal du užsakymus, tačiau iki procesinių dokumentų įteikimo (2013-10-18) atsakovas negavo vežėjo sąskaitų, todėl apmokėjimą planuoja atlikti iki 2013-11-28.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus, ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2013-03-18 ir 2013-03-19, faktūrų išrašymo dieną, atsakovui išsiuntė du laiškus. Nurodė, kad dokumentai yra patvirtinti Brochow miesto, kuriame veikia ieškovas, pašto antspaudu ir data.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. preliminarų sprendimą pakeitė – priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 17 264 Lt skolą, 482,45 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-10-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 732,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudarytos dvi krovinių gabenimo sutartys: 2013-03-12 Pervežimo sutartis-užsakymas krovinio gabenimui, Nr. RM130312/2035, maršrutas Italija-Lietuva, pervežimo kaina 2 300 EUR; 2013-03-13 pervežimo sutartis-užsakymas krovinio gabenimui, Nr. RM130312/2040, maršrutas Italija-Lietuva, pervežimo kaina 2 700 EUR. Nurodė, jog byloje nėra ginčo, jog atsakovas skolingas ieškovui 17 264 Lt sumą už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas nesutinka su tuo, kad jam sąskaitos - faktūros buvo įteiktos anksčiau nei 2013-10-10.
Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė du Lenkijos Respublikos Brochow pašto dokumentus, kuriuose nurodyta, kad adresatui UAB „Vijuri“ adresu Eišikių pl. 72 B, Vilnius, Lietuva buvo išsiųstos siuntos 2013-03-18 ir 2013-03-19; taip pat teismui 2013-11-26 pateikė du Lenkijos pašto raštus, kuriuose nurodyta, kad, gavus informaciją iš Lietuvos pašto operatoriaus, nustatyta, kad abi minėtos siuntos buvo įteiktos adresatui 2013-03-21 pagal Pasaulinės Pašto konvencijos 22 str.; Lenkijos pašto 2013-11-26 raštai yra pasirašyti finansų aptarnavimo centro direktoriaus asistento A. M.. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog jam siųstų ieškovo dokumentų negavo. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog ginčo dokumentų jam įteikimo fakto patvirtinimui yra būtini Lietuvos pašto duomenys. Nurodė, jog Europos Sąjungos narės Lenkijos pašto patvirtinti dokumentai yra laikomi pakankamu įrodymu apie tai, kad atsakovas ieškovo siuntas gavo. Teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo palūkanas, kadangi nustatė, jog atsakovas uždelsė apmokėti sąskaitas – faktūras ne 173 ir 172 dienas, kaip nurodė ieškovas, o 170 dienų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo iš naujo išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nurodo, kad bendrovė užsiima transporto ir ekspedicinėmis paslaugomis: pirmiau teikiama paslauga, po to užsakovui siunčiami krovinio nugabenimą įrodantys dokumentai ir sąskaitos; visus įmonės gaunamus dokumentus registruoja žurnaluose, dokumentai, kaip įprasta, siunčiami tik su lydraščiu ir registruotu paštu. Teigia, jog gauna per mėnesį virš 200 laiškų, todėl aiškiai supranta registruoto laiško įteikimo procedūrą – ant kurjerių tarnybos ar Lietuvos pašto blanko įmonės darbuotojas pasirašo, nurodo pareigas, vardą, pavardė, gavimo datą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje skundžiamas sprendimas buvo priimtas trūkstant tokių įrodymų. Nurodo, jog teismo posėdžio metu buvo prašoma pateikti tokį dokumentą, tačiau dėl nežinomų priežasčių tai nebuvo padaryta. Teismas rėmėsi tik ieškovo teiginiu, kad korespondenciją perdavė siųsti Lenkijos pašto tarnybai ir ši neva 2013-03-21 įteikė korespondenciją gavėjui pagal Pašto konvenciją, tačiau tokių gautų dokumentų bendrovės žurnale nėra. Teigia, jog transporto sutartyje vežėjas (ieškovas) įsipareigojo įteikti užsakovui dokumentų originalus, tačiau to nebuvo padaryta. Pažymi, jog ne jis turi įrodyti, kad dokumentų negavo, o ieškovas turi pateikti įrodymus, jog įteikė bei visiškai įvykdė sutarties sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Nagrinėjamu atveju apelianto skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog teismas netinkamai vertino ieškovo į bylą pateiktus dokumentus apie ginčo sąskaitų - faktūrų įteikimą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas įrodė, kad sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas įvertino į bylą pateiktus abiejų šalių argumentus, pateiktus įrodymus, ir įvertinęs jų visumą, jų tarpusavio ryšį, padarė atitinkamas išvadas. Kadangi atsakovas nepateikė jo argumentus apie tai, kad ginčo sąskaitos – faktūros jam nebuvo įteiktos, patvirtinančių įrodymų, teismas pagrįstai vadovavosi byloje ieškovo pateiktais duomenimis: Lenkijos Respublikos Brochow pašto dokumentus, kuriuose nurodyta, kad atsakovui UAB „Vijuri“, adresu Eišikių pl. 72 B, Vilnius, Lietuva buvo išsiųstos siuntos 2013-03-18 ir 2013-03-19, taip pat Lenkijos pašto raštus kuriuose nurodyta, kad abi minėtos siuntos buvo įteiktos adresatui 2013-03-21 pagal Pasaulinės Pašto konvencijos 22 straipsnį. Ieškovo pateikti dokumentai atitinka CPK procesiniams dokumentams nustatytus reikalavimus (CPK 110-111 str., 113-114 str.), todėl yra galima įrodinėjimo priemonė. Pažymėtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikritimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Apelianto teiginiai, kad jis savo žiniaraščiuose neturi duomenų apie tai, kad būtų gavęs sąskaitas – faktūras, nepaneigia minėtais ieškovo dokumentais nustatytų faktinių aplinkybių dėl sąskaitų – faktūrų įteikimo apeliantui. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas šiuo atveju įvykdė CPK 178 str. numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą, tuo tarpu atsakovui nepateikus atsikirtimo ieškiniui patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą faktą apie ginčo sąskaitų – faktūrų įteikimą atsakovui laikyti įrodytu.
Apelianto argumentai apie ieškovo nesąžiningumą pagrįsti subjektyviu vertinimu, todėl teisėjų kolegija atmeta juos kaip nepagrįstus.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.