- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-547-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33942-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „Vijuri“
- Ieškovas
- „Dob-Trans s.c.“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vijuri“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo „Dob-Trans s.c.“ ieškinį atsakovui UAB „Vijuri“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas, dokumentinio proceso tvarka, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 17 264 Lt skolą, 489,43 Lt palūkanas už laikotarpį iki 2013-10-17, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 266 Lt dydžio žyminį mokestį ir 1 467,44 Lt dydžio išlaidas už ieškinio dėl skolos priteisimo paruošimą. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo turto ir piniginių lėšų areštą. Nurodė, kad atsakovas nereaguoja į raginimus sumokėti įsiskolinimą, įsiskolinimo suma yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovo turtą ne mažesnei kaip 17 753,43 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu pagal pateiktą ieškinį. Turto nesuradus ar jo neužtekus, nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, leidžiant atsakovui vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, valstybės biudžetu ir darbuotojais. Nurodė, jog ginčas yra kilęs dėl 17 753,43 Lt sumos, kuri, teismo vertinimu, yra pakankamai didelė ir tai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog nėra realios grėsmės, jog jo disponuojamas turtas galėtų būti parduotas siekiant išvengti atsiskaitymo. Pažymėjo, kad įstatinį kapitalą sudaro 110 000 Lt suma, nuosavo turto rinkos vertė siekia 350 000 Lt, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apelianto manymu, apylinkės teismas neturėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas piktybiškai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, tuo tarpu prieš jį yra pradėta nemažai teisminių procesų dėl skolų priteisimo, taip pat kelis kartus inicijuotas bankroto bylos iškėlimas, todėl atsakovo mokumas, anot ieškovo, kelia abejonę ir turto areštas yra vienintelė būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pažymi, jog apelianto teiginiai dėl turimo turto apimties neįrodyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 17 753, 43 Lt skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, taip pat, be ieškinio dydžio kriterijaus, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, veiklos perspektyvas ir kitas aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti atsakovo įmonės finansinį stabilumą (patikimumą). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų apie skolininko finansinę padėtį, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar reikalaujama priteisti suma atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, laikytina didele. Nors pirmos instancijos išvada dėl reikalavimo sumos dydžio nebuvo paremta atsakovo finansinės padėties įvertinimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pareiškimas, pateiktas dokumentinio proceso tvarka buvo priimtas ir patenkintas 2013-10-16 Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus preliminarų teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas turėjo teisę imtis šio sprendimo įgyvendinimo priemonių atsakovo, kuris vengia atsiskaityti su ieškovu, atžvilgiu.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas siekdamas paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį byloje kartu su atskiruoju skundu turėjo pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad ieškinio suma pagal apelianto turimo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog jo finansinė padėtis yra gera, teigia valdantis nuosavą turtą, kurio vertė 350 000 Lt, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, todėl didelės ieškinio sumos, kaip realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, prezumpcijos nepaneigė (CPK 12, 178 str.).
Laikinųjų priemonių taikymo būtinumą šiuo atveju patvirtina ir tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. priėmė teismo sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-16 preliminarų teismo sprendimą pakeitė – iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 17 264 Lt skolą, 482,45 Lt, palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-10-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1732,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. LITEKO sistemos duomenimis, minėtas teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs, todėl šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonės garantuoja tinkamą teismo sprendimo įgyvendinimą.
Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.