- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- eI3-6410-342/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00674-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Jurita Repšienė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas:
1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 kovo 29 d. raštą Nr. 8.6/D31186 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“;
2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę teritorijoje, esančioje žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje gretimybėje, apie 0,0115 ha, į kurią nuosavybės teise pretenduoja atkurti pareiškėjas pagal 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėjo prašymą;
3) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad skundžiamame sprendime išvardyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2022-12-22 prašymą motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Teigia, kad skundžiamame sprendime yra nurodyti net keli motyvai, kodėl atsisakyta tenkinti 2022-12-22 prašymą, tačiau nėra nurodyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracija ar koks nors kitas subjektas būtų priėmęs sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje gretimybėje, priskyrimo išperkamai žemei. Nėra nurodyta, kad egzistuotų koks nors šios teritorijos planavimo dokumentas, kuriame šis žemės sklypas būtų numatytas kaip valstybės išperkama teritorija. Nors skundžiamame sprendime yra nurodyti konkretūs jo priėmimo motyvai, tačiau atsisakymas tenkinti 2022-12-22 prašymą, nėra pagrįstas sprendimu priskirti ginčo objektą valstybės išperkamai žemei, o skundžiamame sprendime nėra nurodyta faktinių aplinkybių, kurių visuma situaciją leistų kvalifikuoti pagal kurį nors Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies punktą ir žemę priskirti valstybės išperkamai, o pati atsakovė skundžiamo sprendimo nemotyvavo Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu ir nepriskyrė žemės sklypo valstybės išperkamai žemei. Mano, kad tokiu būdu skundžiamo sprendimo argumentai dėl sklypo dydžio, sankryžos gretimybės, sklype esančių inžinerinių tinklų ir t.t. visiškai nepaaiškina to, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė nesutinka, jog žemės sklypas būtų grąžintas natūra.
Akcentuoja, jog nepaisant to, kad per ginčo žemės sklypą eina požeminiai komunikacijų tinklai, šis žemės sklypas gali būti pažymėtas laisva neužstatyta žeme, kadangi komunikacijų tinklai užima tik labai nedidelę žemės sklypo dalį, o likusi didžioji žemės sklypo dalis gali būti naudojama be jokių apribojimų.
Nurodo, kad ginčo žemės sklype yra nutiestos komunikacijos, apie jas yra žinoma pareiškėjui, jis sutinka, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą su apribojimais, susijusiais su esamomis komunikacijomis, šios komunikacijos gali išlikti ir būti naudojamos ir po to, kai šį žemės sklypą bus atkurtos nuosavybės teisės, todėl tokio nedidelio kiekio komunikacijų buvimas žemės sklype negali būti priežastimi atsisakyti atkurti nuosavybės teises. Teigia, kad sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimą, ir visuomenės poreikio į konkretų žemės sklypą, įvertinant, ar visuomenės poreikis negali būti užtikrintas kitokiu būdu (neapribojant nuosavybės teisės) . Nei Palangos miesto bendrajame plane, nei kituose su šia teritorija susijusiuose teritorijų planavimo dokumentuose nėra numatyta, kad šiame žemės sklype būtų suplanuoti naujų inžinerinių komunikacijų tiesimas, taip pat nenumatyta jau esamų inžinerinių komunikacijų plėtra. Taip pat Palangos miesto bendrajame plane, nei kituose su šia teritorija susijusiuose teritorijų planavimo dokumentuose nėra tikslių ir konkrečių duomenų, jog į visą ginčo žemę yra konkretus visuomenės poreikis ir ji yra priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje apibrėžtą paskirtį. Mano, kad elektros ir dujų komunikacijos užima tik labai nedidelę ir nereikšmingą ginčo žemės sklypo dalį, netrukdančia ginčo sklypą naudoti.
Nurodo, kad atsakovė atsisakydama tenkinti prašymą rėmėsi motyvu, jog 0,0115 ha žemės sklypas bus per mažas, tačiau kitais atvejais yra atkūrusi nuosavybės teises natūra į analogiško dydžio žemės sklypus, kas rodo, kad nedidelis žemės sklypo plotas nėra kliūtis atsakovei jį priskirti laisvai žemei, todėl negali būti pretekstu atsisakyti atkurti nuosavybės teises į tokį sklypą ir šiuo atveju.
Teigia, kad šalia ginčo žemės sklypo yra jau suformuotas ir detaliuoju planu patvirtintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį suformuotas įvažiavimas, kuris taip pat iš esmės ribojasi su ginčo žemės sklypo riba. Iš kitos pusės yra valstybei priklausantis žemės sklypas, į kurį yra įrengtas ir daug metų naudojamas įvažiavimas, kuris taip pat iš esmės ribojasi su ginčo žemės sklypo riba. Tokiu būdu, yra galimybė suprojektuoti ir numatyti įvažiavimus į ginčo sklypą šalia (duomenys neskelbtini), įvažiavimo, kurį leista įrengti, nors jis yra netoli sankryžos, o taip pat įrengti įvažiavimą nustatant servitutą iš kitos pusės naudojantis jau suformuotu įvažiavimu į gretimą valstybei priklausantį sklypą ir tokiu būdu būtų užtikrintas saugus patekimas į sklypą ir tokiu būdu būtų užtikrintas saugus eismas sankryžoje, jei projektuojant žemės sklypą būtų nustatyta būtinybė suprojektuoti įvažiavimą į jį.
Mano, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo nurodyta, kad ginčo žemė yra priskirta valstybės išperkamai, o skundžiamame sprendime pateikiamų motyvų nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog ginčo žemė gali būti priskirta valstybės išperkamai, ginčo teritorijoje visuomenės poreikiai gali būti tenkinami juos užtikrinant kitais būdais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju viešais interesas gali lemti teisės į nuosavybės teisių atkūrimą natūra apribojimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė prašo skundą tenkinti skunde ir teismo posėdyje išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos m. savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2023-03-29 raštas Nr. D3-1186 yra išsamus ir motyvuotas. Norima susigrąžinti apie 1 aro ploto žemė yra prie gatvių sankryžos, įvairių tinklų ir kelio apsaugos zonose. Realus visuomenės poreikis į norimą susigrąžinti žemę skundžiamu sprendimu yra atskleistas. Savivaldybės administracijos 2023-03-29 raštas Nr. D3-1186 yra išsamus.
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. Nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą. Vienas iš pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.
Mano, kol minėtas dokumentas nėra pateiktas, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra. Taigi, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d. – apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba), bet ir savivaldybių administracijos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Ginčas byloje kilo dėl savininko A. G. siekio susigrąžinti laisvą (neužstatytą) žemę T. K. valdytos žemės dalyje (žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje gretimybėje, apie 0,0115 ha) teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo dalykas – atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atsisakymas atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus, suformuojant nuosavybės teisių atkūrimui natūra žemės sklypą ir atliekant kitus su tuo susijusius veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas byloje ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 29 d. administracinį aktą (raštą) Nr. /8.6/D3-1186, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad negali jam grąžinti ginčo žemės, nes teritorija negali būti žymima kaip laisva neužstatyta žemė, nes ši teritorija užimta bendroms gyventojų reikmėms reikalingais inžineriniais tinklais aptarnaujančiais miesto gyventojus ir svečius, taip pat vieno aro sklypo formavimas nurodytoje teritorijoje neatitiktų racionalumo bei realumo. Suformavus tokį sklypą nebūtų galima užtikrinti saugaus eismo šioje sankryžoje.
Skundžiamas raštas yra tiesiogiai skirtas pareiškėjui ir priimtas pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl sukuria konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui dėl jo prašomo nuosavybės teisių atkūrimo būdo natūra negalimumo.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui apie skundžiamą raštą ir su juo susijusias pasekmes dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo natūra negalimumo buvo informuotas atsakovės 2023 m. kovo 29 d. administracinį aktą (raštą) Nr. /8.6/D3-1186.
2020 m. gruodžio 16 d. Nr. A1-1820 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, esančią J. T. valdytos žemės dalyje, Palangoje buvo nustatyta, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje gretimybėje ir teritorija, esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (J. T. valdytos žemės dalis), yra laisva (neužstatyta) žemė.
2022 m. sausio 31 d. Nr. A1-128 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę J. P. K. valdytos žemės dalyje, Palangoje buvo nustatyta, kad teritorija, esanti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) rytinėje gretimybėje, (duomenys neskelbtini) vakarinėje gretimybėje (J. ir S. K. valdytos žemės dalis), yra laisva (neužstatyta) žemė (schema pridedama).
2023-05-02 Nr. 21RE2-66 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius atsisakyti priimti pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 29 d. rašto Nr. (8.6)D3-1186 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pažymėtina, jog pareiškėjas praleido terminą ir pateikdamas skundą prašė atnaujinti skundo pateikimo terminą. 2023 m. gegužės 4 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutartimi atnaujintas terminas skundui paduoti ir skundas priimtas.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog žemė yra valstybės išperkama, jei iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant analogiško ar panašaus pobūdžio bylas ir aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, – kad žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra nurodyta, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276-04; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151–177).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarime yra pažymėjęs, kad, sprendžiant iš minėto Atkūrimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto, šio įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto 2002 m. balandžio 2 d. redakcija) buvo siekiama nustatyti konkrečius visuomenės poreikius, kai valstybė išperka žemę, buvusią iki minėtos datos miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose; šiems poreikiams, be kita ko, buvo priskirta žemė, pagal įstatymus užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
Konkretaus poreikio konkrečiam objektui principas yra ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatoje, kad atitinkami objektai turi būti numatyti detaliuosiuose planuose ir numatytuose nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų„ 106 punktą savivaldybė per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytą tvarką patvirtintus detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie nesuplanuotas miesto teritorijas. Nuosavybės teises į laisvą (neužstatytą) žemę atkurti galima ir tada, kai nėra detaliojo plano. Tai įtvirtina Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojimą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti pilietis nepageidauja.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktiką yra nurodęs, kad motyvai, prašymo tenkinimas ar netenkinimas, privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.).
Teisėjų kolegija vertindama atsakovės argumentus, susijusius su galimybės ginčo sklypo vietoje suformuoti atskirą žemės sklypą nebuvimu, atkreipia dėmesį, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnio priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Toje pačioje įstatymo normoje įtvirtina, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Ši nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte, o nuo 2011 m. balandžio 24 d. – 106¹ punkte, kuriame nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Todėl žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoja žemės sklypą (patvirtinta jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus (sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą); raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis).
Atsakovės teigimu ginčo teritorijoje yra pratęsti dujų ir aukštos įtampos elektros tinklai ir jiems nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – dujotiekių apsaugos zonos ir elektros tinklų apsaugos zonos, dėl kurių ribojama ūkinė veikla. Teigia, kad taip pat taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zona, dėl kurios teritorijoje ribojama ūkinė veikla, be to teritorija užima bendroms gyventojų reikmėms reikalingais inžineriniais tinklais aptarnaujančiais miesto gyventojus ir svečius, taip pat vieno aro sklypo formavimas – nėra racionalu.
Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teigimu, kad žemės sklypo dalyje esantys inžineriniai statiniai ir įrenginiai, o taip pat pravažiavimas į gretimą sklypą, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Atitinkamai į tokį žemės sklypą nuosavybės teisė gali būti atkuriama, nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus.
Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, jog nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis -0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai iš tiesų nenustato minimalaus grąžinimo natūra žemės sklypo dydžio, tačiau grąžintinas natūra žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti tiek racionalios žemėnaudos, tiek pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo požiūriu. Toks sklypas pripažįstamas laisvu gali būti projektuojamas grąžinimui natūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatyti tik du reikalavimai – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti pravažiuojamą kelią (praėjimą). Taigi, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimus, net ir esant vyraujančiai nuostatai, kad natūra atkurtino žemės sklypo minimalus dydis gali būti ir mažesnis nei 0,04 ha, tačiau vis tik natūra grąžintinas žemės sklypo plotas turi būti vertinamas racionalaus jo paskirties naudojimo bei būdo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-643-552/2015 ir kt.)
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė ginčijamu atveju atsisakė organizuoti pareiškėjui 0,0115 ha ploto žemės sklypui matavimų bylos rengimą žemės sklypui, kuris pagal pateiktą išaiškinimą dydžio prasme atitinka formuojamai teritorijai keliamus reikalavimus. Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymu, kurio preambulėje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, nėra galima atsisakyti formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių į žemę atkūrimui grindžiant argumentais dėl jų neracionalumo ribų ar dydžio prasme.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos pateiktus dokumentus nėra suvaržytas priėjimas, privažiavimas prie sklypo, todėl galimybė naudotis sklypu nėra suvaržyta. Todėl, kai sprendžiamas iš esmės klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neturėtų būti vertinama, kokį žemės naudojimo būdą galės pasirinkti žemės sklypo savininkas, kuris iš jų bus racionalus ir įgyvendinamas. Todėl atsakovės ginčo sprendimo būdas laikytinas subjektyvia atsakovės nuomone, nepagrindžiant argumentais atsisakymo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių į žemę atkūrimui grindžiant argumentais dėl jų neracionalumo ribų ar dydžio prasme. Laikytina, kad ginčo situacija turi atitikti Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte keliamus reikalavimus, t. y. suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir prie jo turi būti tinkamas privažiavimas. Atsakovė, kaip kompetentingas subjektas, neįvertino formuojamo sklypo šių reikalavimų atitiktį.
Vertinant nagrinėjamoje byloje ginčijamo rašto atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis nurodyta tvarka (Atkūrimo tvarkos 106¹ p.).
Atsakovės pareiga pateikti kartografinę medžiagą apie laisvą (neužstatytą) žemę nuosavybės teisių atkūrimo procese įtvirtinta Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte. Būtent Tvarkos 106¹ punkte, reglamentuojančiame nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.
Palangos miesto savivaldybės administracija Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte nustatytą pareigą neįvykdė ir/ar nepateikė įrodymų apie įvykdymą dėl laisvos (neužstatytos) žemės visoje ginčo teritorijoje nėra, tačiau, kaip buvo minėta, ginčo teritorija buvo išnagrinėta tinkamais aspektais, todėl skundžiamo rašto dalis, kurioje iš esmės nepateikta motyvuota informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę (pareiškėjų schemoje pažymėtame žemės sklype Nr. 1), naikintina ir atsakovė iš naujo įpareigotina įvertinti teritoriją.
Atsakovė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Atkūrimo tvarkos įstatyme nustatytą pareigą, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodyto įstatymo viršenybės principo, nes priimdama skundžiamą raštą nesirėmė faktine situacija ir esamomis aplinkybėmis, dėl ko nebuvo galima tenkinti pareiškėjo prašymą ir atkurti nuosavybės teisę į laisvą (neužstatytą) žemę. Todėl pareiškėjo argumentai, jog skundžiamas raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų yra pagrįsti.
Pažymėtina, jog VAĮ 10 straipsniu siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas ir įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to asmens, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, atsižvelgiant ir į asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias sprendimo priėmimą. VAĮ 10 straipsnio reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1566-520/2019 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame rašte išdėstyti motyvai dėl faktinių ir teisinių aplinkybių vertintini nepagrįstais. Šis administracinis aktas tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teise į nuosavybės teisių atkūrimą, priimtas ginčijimas raštas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui ir turi esminių trūkumų, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą raštą visa apimtimi, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio bendraisiais reikalavimais, keliamais individualiam administraciniam aktui.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinus nustatytas faktines nagrinėjamo ginčo aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą, konstatuoja, jog pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant skundžiamą raštą 2023-03-29 Nr./8.6/D3-1186 dėl laisvos (neužstatytos) žemės.
Pažymėtina, kad teismas negali atlikti institucijos funkcijų, todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę teritorijoje, esančioje žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje gretimybėje, apie 0,0115 ha, į kurią nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiškėjas pagal 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėjo prašymą.
Panaikinus skundžiamą raštą atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 gruodžio 22 d. prašymą, kuriuo prašoma grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę T. K. (posesija Nr. 166) valdytos žemės dalyje (žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinė gretimybė).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
Pareiškėjo interesus atstovavo atstovė advokatė pagal 2018 m. rugsėjo 20 d. atstovavimo sutartį, tačiau administracinėje byloje nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas su detalizuota informacija ir ją pagrindžiančiomis sąskaitomis bei duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėtina, kad pagal pateiktą pareiškėjo 2023-05-03 žyminio mokesčio kvitą už skundo pateikimą teismui yra išskaičiuotas 22,50 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į ABTĮ 41 straipsnio nuostatas, minėtos išlaidos 22,50 Eur yra priteistinos pareiškėjui iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 29 d. raštą /8.6/D3-1186 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“.
Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. G. 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurai ir 50 ct) sumokėtą žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.