- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- eA-719-815/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00674-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 18.4.2Miesto žemė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisiją su skundu, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2023 m. kovo 29 d. raštą Nr. (8.6.)D3-1186 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir 2023 m. kovo 29 d. raštas) ir įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Palangos skyriui kartografinę informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).
2. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius (toliau – ir administracinių ginčų komisija) 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 21RE2-66 atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, administracinių ginčų komisija sprendė, kad pareiškėjo skundas yra nenagrinėtinas administracinių ginčų komisijos.
3. Administracinių ginčų komisija nustatė, kad 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, siekdamas pradėti nuosavybes teisių į Žemės sklypą atkūrimo procesą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis, administracinių ginčų komisija konstatavo, kad jai nėra priskirta kompetencija spręsti pareiškėjo inicijuoto administracinio ginčo, kilusio dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo.
II.
4. Siekdamas tinkamai pradėti administracinės bylos nagrinėjimą, pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2023 m. kovo 29 d. raštą; 2) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nacionalinei žemės tarnybai kartografinę informaciją apie Žemės sklypą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 22 d. jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti Žemės sklypą (toliau – ir 2022 m. gruodžio 22 d. prašymas). Atsakovas skundžiamu 2023 m. kovo 29 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą, nurodydamas, kad: 1) prašomas gražinti Žemės sklypas yra naudojamas viešiesiems Palangos miesto inžineriniams tinklams eksploatuoti; 2) grąžinus Žemės sklypą, nebus galimybės užtikrinti saugaus privažiavimo prie Žemės sklypo; 3) grąžinus Žemės sklypą, nebus galimybės užtikrinti saugų transporto priemonių eismą šalia Žemės sklypo esančioje sankryžoje; 4) Žemės sklypo grąžinimas natūra neatitiks racionalumo bei realumo principų reikalavimų.
6. Pareiškėjas nurodė, kad, nagrinėdamas 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą, atsakovas nesilaikė Atkūrimo įstatymo nuostatų. Priimdamas 2023 m. kovo 29 d. raštą, atsakovas nurodė Atkūrimo įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkančius motyvus.
7. Pareiškėjas įvardijo, kad, atsisakydamas tenkinti 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą, atsakovas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog Žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjas vertinimu, atsakovas, priimdamas 2023 m. kovo 29 d. raštą, neįvardijo jokio konkretaus administracinio teisės akto, kurio pagrindu Žemės sklypas buvo ir (ar) yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Taip pat, nagrinėdamas 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą, atsakovas neįvardijo jokių teisinių pagrindų, suteikiančių jam galimybę vertinti minėtą prašymą pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pareiškėjas teigė, kad, priimdamas 2023 m. kovo 29 d. raštą, atsakovas nenurodė jokio konkretaus teisinio pagrindo, pagrindžiančio sprendimą netenkinti 2022 m. gruodžio 22 d. prašymo.
8. Pareiškėjas paaiškino, kad Žemės sklype yra nutiesti Palangos miesto gyventojų poreikiams tenkinti naudojami požeminiai inžinerinių tinklai, pareiškėjas apie minėtus tinklus žino. Pareiškėjas tvirtino, kad, nepaisant aplinkybės, jog per Žemės sklypą eina minėti požeminiai komunikacijų tinklai, Žemės sklypas gali būti pažymėtas laisva neužstatyta žeme. Pareiškėjas sutiko, kad, atkurdamas nuosavybės teises į Žemės sklypą, atsakovas nustatytų su minėtais inžineriniais tinklais susijusius Žemės sklypo naudojimo apribojimus. Pareiškėjas taip pat neprieštaravo įvardytų inžinerinių tinklų naudojimui po Žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovo minėti inžineriniai komunikacijų tinklai užima tik labai nedidelę Žemės sklypo dalį, todėl likusią Žemės sklypo dalį pareiškėjas galėtų naudoti be jokių apribojimų. Todėl atsakovas negalėjo atsisakyti atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į Žemės sklypą.
9. Pareiškėjas teigė, kad spręsdamas klausimą dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo, atsakovas netinkamai sprendė dėl visuomenės poreikio naudoti Žemės sklypą ir nevertino aplinkybės, ar visuomenės poreikiai negali būti užtikrinti kitu būdu. Pareiškėjo nuomone, su Žemės sklypu susijusiuose teritorijų planavimo dokumentuose nėra nurodyti jokie tikslūs ir konkretūs duomenys, patvirtinantys visuomenės poreikį naudoti Žemės sklypą. Minėtuose dokumentuose nėra numatyti jokie naujų inžinerinių tinklų tiesimo ar plėtros darbai.
10. Pareiškėjas nurodė, kad, atsisakydamas tenkinti 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą, atsakovas nesivadovavo paties vykdoma praktika. Pareiškėjas pabrėžė, kad, atsisakydamas tenkinti 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą, atsakovas rėmėsi motyvu, jog Žemės sklypas yra per mažas jį grąžinti pareiškėjui natūra. Tačiau kitais atvejais atsakovas yra atkūręs nuosavybės teises natūra į analogiško dydžio žemės sklypus.
11. Pareiškėjas paaiškino, kad šalia Žemės sklypo esančiuose žemės sklypuose yra įrengti ir daug metų naudojami įvažiavimai, besiribojantys su Žemės sklypo ribomis. Pareiškėjas vertino, kad šios aplinkybės sudaro galimybę suprojektuoti ir numatyti įvažiavimus į Žemės sklypą ir tokiu būdu užtikrinti saugų transporto priemonių eismą atsakovo minėtoje sankryžoje bei privažiavimą prie Žemės sklypo.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
13. Atsakovas pažymėjo, kad 2023 m. kovo 29 d. raštas yra išsamus ir motyvuotas.
14. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas perduoti jam Žemės sklypą, esantį prie miesto gatvių sankryžos ir priklausantį įvairioms tinklų ir kelio apsaugos zonoms. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo prašomame perduoti Žemės sklype esantys inžineriniai statiniai ir įrenginiai, apsaugos zonos bei pravažiavimas į gretimą sklypą sudaro esmines kliūtis pareiškėjui perleisti žemę natūra.
15. Atsakovas nurodė, kad realus visuomenės poreikis dėl Žemės sklypo naudojimo yra išsamiai atskleistas 2023 m. kovo 29 d. rašte.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė teismo ginčą spręsti savo nuožiūra.
17. Vadovaudamasi Tvarkos 106 punkto nuostatomis, Nacionalinė žemės tarnyba įvardijo, kad įgaliotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima tik gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Nacionalinė žemės tarnyba paaiškino, kad Žemės sklypo plano ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos ji iš atsakovo negavo. Dėl šios priežasties Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius negali priimti sprendimo atkurti pareiškėjo nuosavybės teisių į Žemės sklypą grąžinant jį natūra.
Žemesnės instancijos teismas
18. Nacionalinė žemės tarnyba atkreipė dėmesį, kad Palangos miesto apylinkės teismas 1999 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 777/99 numatė pareiškėjui galimybę atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą natūra ir naujais žemės sklypais pagal eilę. 2020 m. gegužės 27 d. Palangos miesto savivaldybės administracija raštu informavo pareiškėją apie galimybę suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra, parengus miesto transporto organizavimo, gatvių raudonųjų linijų specialųjį ir gatvių techninius projektus. Tačiau, priimdamas 2023 m. kovo 29 d. raštą, atsakovas nusprendė atsisakyti pažymėti Žemės sklypą kaip laisvą (neužstatytą) žeme.
III.
19. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. liepos 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-1820 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, esančią J. T. valdytos žemės dalyje“ nustatė, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) teritorija, ir žemės sklypo, esančio tarp (duomenys neskelbtini), teritorija (J. T. valdytos žemės dalis) yra laisva (neužstatyta) Palangos miesto teritorijos žemė. 2022 m. sausio 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-128 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę J. P. K. valdytos žemės dalyje“ nustatė, kad žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), teritorija ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorija (J. K. ir S. K. valdytos žemės dalis), yra laisva (neužstatyta) Palangos miesto teritorijos žemė.
21. Vertindamas 2023 m. kovo 29 d. raštą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, priimdamas 2023 m. kovo 29 d. raštą, atsakovas atsisakė inicijuoti 0,0115 ha ploto Žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
22. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsisakė organizuoti Žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo procesą remdamasis racionalumo ir realumo principų reikalavimais. Nagrinėdamas 2023 m. kovo 29 d. rašto motyvus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, spręsdamas klausimą dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos rengimo racionalumo, atsakovas turėjo vertinti Žemės sklypo naudojimo galimybes, paskirtį bei būdą.
23. Išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad priėjimas bei privažiavimas prie Žemės sklypo yra apriboti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo galimybė naudotis Žemės sklypu nėra suvaržyta. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kiti 2023 m. kovo 29 d. rašto motyvai dėl galimo neracionalaus Žemės sklypo naudojimo būdo iš esmės yra pernelyg abstraktūs ir spekuliatyvūs. Todėl minėti motyvai nagrinėjamu atveju savaime nesudaro pagrindo abejoti atsisakyti pradėti nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo proceso.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Žemės sklype esantys inžineriniai statiniai, įrenginiai, bei pravažiavimas į gretimą žemės sklypą savaime nesudaro kliūčių atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į Žemės sklypą natūra. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į Žemės sklypą, paisant visuomenės poreikių, gali būti atkuriamos nustatant atitinkamus Žemės sklypo naudojimo apribojimus.
25. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad, priimdamas 2023 m. kovo 29 d. raštą, atsakovas tinkamai nepagrindė atsisakymo pradėti Žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, priimtu 2023 m. kovo 29 d. raštu atsisakydamas suformuoti Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, atsakovas turėjo laikytis Tvarkos 106¹ punkte keliamų reikalavimų. Atsakovas privalėjo įvertinti, ar natūra grąžintinas Žemės sklypas yra tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir ar prie Žemės sklypo yra tinkamas privažiavimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip kompetentingas subjektas, šių reikalavimų atitikties Žemės sklypo atžvilgiu tinkamai neįvertino.
26. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl 2023 m. kovo 29 d. rašto atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatoms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2023 m. kovo 29 d. raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Remdamasis Tvarkos 106¹ punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, priimdamas sprendimą dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos rengimo nuosavybės teisių atkūrimo procese, atsakovas turėjo pareigą kartu pateikti kartografinę medžiagą apie laisvą (neužstatytą) žemę. Įvertinęs 2023 m. kovo 29 d. rašto turinį, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas neįvykdė Tvarkos 106¹ punkte nustatytos pareigos, t. y. nepateikė duomenų apie ginčo teritorijoje esančią laisvą (neužstatytą) žemę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, priimdamas 2023 m. kovo 29 d. raštą, atsakovas tinkamai nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, ir nepagrįstai atsisakė tenkinti 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą.
27. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas administracinėje byloje nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas su detalizuota informacija ir ją pagrindžiančiomis sąskaitomis bei duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas pateikė tik žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priteisė tik dalį pareiškėjo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų.
IV.
28. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 25 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
29. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktomis išvadomis, kad 2023 m. kovo 29 d. raštas yra netinkamai motyvuotas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad 2023 m. kovo 29 d. raštas yra aiškus, išsamus ir pagrįstas.
30. Atsakovas paaiškina, kad, teikdamas 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą, pareiškėjas reikalavo perduoti jam Žemės sklypą, esantį prie Palangos miesto gatvių sankryžos ir priklausantį įvairioms tinklų ir kelio apsaugos zonoms. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo prašomame perduoti Žemės sklype esantys inžineriniai statiniai, įrenginiai, nustatytos apsaugos zonos bei įrengtas pravažiavimas į gretimus žemės sklypus sudaro esmines kliūtis pareiškėjui perleisti Žemės sklypą natūra.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus vertinti savo nuožiūra. Nacionalinė žemės tarnyba pakartoja atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei argumentus.
32. Pareiškėjas A. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu.
33. Pareiškėjas pažymi, kad administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nedalyvavo teismo posėdžiuose ir neteikė jokių duomenų. Pareiškėjo nuomone, minėti atsakovo veiksmai neatitinka gero viešojo administravimo principų.
Šalies argumentai
34. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo pateiktas apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų. Grįsdamas savo poziciją, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisės aktų bei administracinės bylos metu nagrinėtų faktinių aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, teikdamas apeliacinį skundą atsakovas turėjo laikytis Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. nurodyti teisinius bei faktinius motyvus, pagrindžiančius atsakovo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pareiškėjas taip pat teigia, kad, teikdamas apeliacinį skundą, atsakovas nepaisė Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio nuostatose nustatyto draudimo remtis naujais motyvais teikiant apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo argumentus, susijusius su Žemės sklype esančiu pravažiavimo į gretimą žemės sklypą, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo.
35. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo jokių motyvų, susijusių su Žemės sklypo naudojimo racionalumu. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pareiškėjas prašo teismo remtis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Žemės sklype esantys inžineriniai statiniai, įrenginiai bei pravažiavimas į gretimą žemės sklypą savaime nesudaro kliūčių atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į Žemės sklypą natūra. Remdamasis Palangos miesto bendrojo plano duomenimis, pareiškėjas pažymi, kad inžineriniai tinklai, esantys Žemės sklype, yra įrengti ir šalia esančiose teritorijose. Tačiau šių inžinerinių tinklų įrengimas minėtose teritorijose nesudarė kliūčių atsakovui suformuoti ten esančių žemės sklypų. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Žemės sklype esantys požeminiai inžineriniai tinklai užima tik nedidelę Žemės sklypo dalį. Likusią Žemės sklypo dalį pareiškėjas galėtų naudoti net ir atsakovui nustačius Žemės sklypo naudojimo ribojimus.
37. Pareiškėjas įvardija, kad jis neprieštarauja nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimui nustatant Žemės sklypo naudojimo apribojimus.
38. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovo nurodyti motyvai, jog, grąžinus Žemės sklypą, nebus galimybės užtikrinti saugų transporto priemonių eismą šalia Žemės sklypo esančioje sankryžoje, yra nepagrįsti. Pareiškėjo manymu, atsakovo įvardytos aplinkybės turėtų būti sprendžiamos atliekant Žemės sklypo projektavimo darbus, o ne sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo proceso metu.
39. Pareiškėjas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju administracinis ginčas vyksta ne dėl naujai formuojamo žemės sklypo, o dėl nuosavybės teisių atkūrimo į laisvą (neužstatytą) žemę. Todėl, atsisakydamas pradėti nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo procesą formaliais ir nepagrįstais argumentais, atsakovas pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatose įtvirtintą nuosavybės apsaugos principą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 29 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Šiame rašte atsakovas, be kita ko, nurodė, kad Žemės sklype ir jo gretimybėje yra pratęsti dujų ir aukštos įtampos elektros tinklai, kad, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 ir 29 punktu šiems tinklams nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: dujotiekių apsaugos zonos ir elektros tinklų apsaugos zonos, dėl kurių teritorijoje ribojama ūkinė veikla. Jame taip pat teigiama, jog teritorijai, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 4 punktu, taip pat taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zona, dėl kurios teritorijoje ribojama ūkinė veikla. Atitinkamai, šiame rašte nurodoma, kad teritorijos, esančios Žemės sklypo šiaurės rytinėje gretimybėje (apie 1 arą), negalima pažymėti laisva neužstatyta žeme, nes ši teritorija užimta bendroms gyventojų reikmėms reikalingais inžineriniais tinklais, aptarnaujančiais miesto gyventojus ir svečius, taip pat vieno aro sklypo formavimas nurodytoje teritorijoje neatitiktų racionalumo bei realumo principų; teritorija yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje, todėl suformavus sklypą tokioje teritorijoje nebūtų galima užtikrinti saugaus patekimo į suformuotą sklypą, taip pat nebūtų galima užtikrinti saugaus eismo šioje sankryžoje.
41. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 29 d. raštą, taip pat įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą. Pasisakydamas dėl 2023 m. kovo 29 d. rašto, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų, taip pat pažymėjo, kad, priimtu 2023 m. kovo 29 d. raštu atsisakydamas suformuoti Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, atsakovas turėjo laikytis Tvarkos 106¹ punkte keliamų reikalavimų. Atsakovas privalėjo įvertinti, ar natūra grąžintinas Žemės sklypas yra tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir ar prie Žemės sklypo yra tinkamas privažiavimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip kompetentingas subjektas, šių reikalavimų atitikties Žemės sklypo atžvilgiu tinkamai neįvertino.
42. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad 2023 m. kovo 29 d. raštas yra aiškus, išsamus ir pagrįstas. Paaiškina, kad, teikdamas 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą, pareiškėjas reikalavo perduoti jam Žemės sklypą, esantį prie Palangos miesto gatvių sankryžos ir priklausantį įvairioms tinklų ir kelio apsaugos zonoms. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo prašomame perduoti Žemės sklype esantys inžineriniai statiniai, įrenginiai, nustatytos apsaugos zonos bei įrengtas pravažiavimas į gretimus žemės sklypus sudaro esmines kliūtis pareiškėjui perleisti Žemės sklypą natūra.
43. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2023 m. kovo 29 d. rašte nėra nurodoma, kodėl Žemės sklypas, kuris iš esmės yra laisvas (nes specialiosios žemės naudojimo sąlygos nereiškia sklypo užstatymo, užėmimo), turėtų būti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nustatyta tvarka išperkamas. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra galimas tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir pagal to paties įstatymo 12 straipsnį nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Ši nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte, kuriame nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš Nacionalinės žemės tarnybos kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos Nacionalinės žemės tarnybos pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Taigi, šios Tvarkos 106¹ punkto nuostatos reiškia, kad atsakovas, atsisakydamas grąžinti Žemės sklypą, privalo nurodyti aiškius, objektyvius, konkrečius, o ne abstrakčius duomenis, pagrindžiančius, kodėl Žemės sklypas negali būti grąžinamas natūra dėl jo netinkamumo naudoti, be kita ko, pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
45. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai iš tiesų nenustato minimalaus grąžinamo natūra žemės sklypo dydžio, tačiau grąžintinas natūra žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti tiek racionalios žemėnaudos, tiek pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo požiūriu (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-552/2021 ir joje nurodytą šio teismo praktiką). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vieno aro Žemės sklypas gali būti grąžinamas natūra.
46. Žemės sklypo dalyje esantys inžineriniai statiniai ir įrenginiai, o taip pat pravažiavimas į gretimą sklypą, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra; į tokį žemės sklypą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-552/2021; kt.). Akcentuotina, kad teismų praktikoje taip pat yra nurodyta, jog jeigu ginčo teritorija patenka tarp gatvių raudonųjų linijų ir yra (buvo) užimta inžineriniais tinklais, prie priimamo sprendimo atsisakyti pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą nurodytoje vietoje suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, turi būti pridėta ir atitinkama dokumentinė medžiaga, iš kurios būtų aišku, kokiais teisiniais dokumentais yra remiamasi bei būtų galima juos patikrinti; jei ginčo teritorija naudojama šaligatviams, pėsčiųjų takams, taip pat tarnauja kaip bendrojo naudojimo želdynų plotas, irgi yra reikalingas dokumentinis patvirtinimas, kuris galėtų būti patikrintas, jei ginčas persikeltų į teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-15-556/2023).
47. Nustačius, kad 2023 m. kovo 29 d. rašte itin lakoniškai pateikiamos faktinės aplinkybės, t. y. nurodoma, kad Žemės sklype yra kelio, dujotiekio ir elektros tinkų apsaugos zonos, taip pat minėtame rašte lakoniškai nurodyta, jog vieno aro sklypo formavimas nurodytoje teritorijoje neatitiktų racionalumo bei realumo principų (teritorija yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje, todėl suformavus sklypą, tokioje teritorijoje nebūtų galima užtikrinti saugaus patekimo į suformuotą sklypą, taip pat nebūtų galima užtikrinti saugaus eismo šioje sankryžoje), pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2023 m. kovo 29 d. raštas negali būti laikomas pakankamai pagrįstu, taip pat teisėtu, atitinkančiu Tvarkos 106¹ punkto nuostatas.
48. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad šios administracinės bylos išdava nereiškia, kad pareiškėjui privalo būti grąžinamas Žemės sklypas natūra. Atsakovas privalo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. prašymą ir priimti pagrįstą administracinį aktą šiuo klausimu, pagrįsdamas, ar suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas gali būti tinkamas (pasak atsakovo, realiai ir racionaliai) naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
49. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino taikytinų teisės aktų nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.
50. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų dydžio nenurodė ir nepagrindė (ABTĮ 41 str. 1 d.), todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.