Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-06-17 · Civilinė byla Nr. e2-6226-434/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
e2-6226-434/2019
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00440-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Atsakovas
E. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6226-434/2019Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00440-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 3.2.3.2.; 3.2.6.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė,

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Juris LT“ prašė priteisti iš atsakovo E. G. (toliau – atsakovas) 5303,88 Eur sumą, kurią sudaro: 4905,82 Eur skola, 358,06 Eur palūkanos, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidos; 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 60,00 Eur žyminio mokesčio bei 726,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pradinė kreditorė Lašų žemės ūkio bendrovė pagal atsakovo užsakymą pristatė atsakovui prekes, nurodytas PVM sąskaitoje – faktūroje Serija Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - PVM sąskaita– faktūra). Atsakovas pretenzijų dėl prekių kiekio ar kokybės nepareiškė, PVM sąskaitos – faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino, tačiau su pradine kreditore Lašų žemės ūkio bendrove neatsiskaitė.

Tarp pradinės kreditorės Lašų žemės ūkio bendrovės ir ieškovės UAB „Juris LT“ 2019 m. gegužės 13 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei. Tokiu būdu ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas 2019-05-15 buvo informuotas.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, pradinė kreditorė Lašų žemės ūkio bendrovė pagal atsakovo užsakymą pristatė atsakovui prekes, nurodytas PVM sąskaitoje – faktūroje, tačiau atsakovas pateiktos PVM sąskaitos - faktūros laiku neapmokėjo, su skolos dydžiu sutiko, iki šiol atsakovo prievolė tinkamu įvykdymu nepasibaigė ( CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo ieškovei, jos pažeistas teises ginant CK 1.138 straipsnio 4 punkto pagrindu, priteistina 4905,82 Eur skola, nes atsakovas neįvykdė jam tekusios prievolės sumokėti už įsigytas prekes (CK 6.101 straipsnis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnis).

Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kreditorius, įvykdęs prievolę ir laiku negavęs jam priklausančios mokėtinos sumos (po 30 kalendorinių dienų), turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo minėtas palūkanas, kurių dydis šio ieškinio pateikimo teismui dieną yra 8 proc. Esant nurodytam, iš atsakovo priteistos 358,06 Eur palūkanos.

Ieškovė prašo priteisti 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Atsakovui neatsiskaičius per nustatytą terminą, šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo pritiestina 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnis). Palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, kuris taikomas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Palūkanų norma už atliekamus pagal komercines sutartis pavėluotus mokėjimus nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5303,88 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 88 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d. nuostatas iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 60,00 Eur žyminis mokestis.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 726,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už dokumentų analizę, ieškinio parengimą ir jo pateikimą teismui, bei pateikė teismui sąskaitas ir pavedimus. Pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (ir vėlesni pakeitimai) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintais maksimaliais atlygintinų išlaidų dydžiais. Šių rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius bei į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Tačiau tai nereiškia, kad advokato pagalbos išlaidos bylos šalims turi būti atlygintos maksimaliai leistinos. Šiuo atveju, ginčas kilo dėl 5303,88 Eur skolos priteisimo, reikalavimas yra piniginio pobūdžio. Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, darytina išvada, kad teisinės konsultacijos nereikalavo daug darbo ir laiko sąnaudų, todėl yra pagrindas mažinti priteistinų išlaidų dydį iki 484,00 Eur, tokia suma būtų teisinga ir protinga atlyginti už suteiktas teisines paslaugas (nagrinėjamu klausimu 2018-01-26 yra pasisakęs Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-131-252/2018). Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, privalo vadovautis ir bendraisiais teisės principais (CPK 3 str. 1 d.).

,0Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 259 straipsnio 2 dalimi, 262 straipsnio 1 dalimi, 428 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), naudai: 4905,82 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų penkių eurų, 82 ct) skolą, 358,06 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų, 6 ct) palūkanas, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5303,88 Eur sumą nuo 2019 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 60,00 Eur (šešiasdešimties eurų) žyminį mokestį, 484,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jei per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Nida Solovjovienė