Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, įgijusi vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. M., būdama neblaivi, 2025 m. sausio 3 d., apie 03.30 val., šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš į įvykį ROIK 0125000004788 reaguojančius ekipažo (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus vyriausiąjį patrulį M. G. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus tyrėją E. P., t. y. šaukė ant minėtų policijos pareigūnų, juos stumdė savo abejomis rankomis, ne mažiau kaip 3 kartus sudavė į veidą E. P., po ko išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir pripurškė ašarinių dujų jam į akis, pribėgo prie vyriausiojo patrulio M. G., kuriam į veido sritį pripurškė ašarinių dujų, tokiais savo veiksmais E. P. nežymiai sutrikdė sveikatą, padarydama jam odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, bei sukėlė jam ir M. G. fizinį skausmą, t. y. panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams.

Šiais savo veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji I. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. sausio 3 d., apie 2.10 val., atvyko į (duomenys neskelbtini), kad susitaikytų su vaikinu. Jai atvykus policijos pareigūnai jau buvo atvykę, bet ne dėl jų, o ten kažkoks kitas konfliktas buvo įvykęs. Kieno ten buvo butas, kuriame lankėsi, nežino. Ji pažinojo tik savo buvusį vaikiną R. J. ir A., atvyko, nes norėjo susitaikyti su savo vaikinu. Atvyko jau išgėrusi, nes buvo prieš tai pas draugę ir vartojo alkoholinius gėrimus. Viskas vyko po Naujųjų Metų, vaikas buvo pas sesę. Jiems išėjus parūkyti, prie jų priėjo pareigūnai, kurie klausė apie įvykusį konfliktą tarp kitų žmonių. Jie pabendravo, tada ji grįžo į butą. Kažkas jai pasakė, kad suėmė jos vaikiną. Gal ten buvo vaikino draugas. Draugas taip pat tą vakarą buvo neblaivus. Galvojo, jog jis kažkur koridoriuje yra. Tada ji nubėgo į apačią ir pradėjo pareigūnų klausinėti, kokiu pagrindu jį suėmė. Jai buvo atsakyta, kad ji pasitrauktų. Po to ją pastūmė. Vaikino draugas padėjo jai atsikelti ir ji pradėjo klausti pareigūnų, kodėl jie taip padarė. Tuo momentu ji ir papurškė dujų. Pareigūnai ją pastūmė, kad ji pasitrauktų. Neklausė policijos pareigūnų nurodymų, nes nenorėjo, kad suimtų jos vaikiną. Įvykio metu dujų balionėlis buvo jos kišenėje. Jį jai atvežė draugas iš Anglijos, visąlaik jį nešiodavosi savigynai. Galbūt jos veiksmus galėjo išprovokuoti vartotas alkoholis tą vakarą. Jai buvo nustatytas apie 2 prom. girtumas. Nematė, kur konkrečiai papurškė dujas pareigūnams ir nežino, kokios ten konkrečiai buvo dujos. Kai ji papurškė dujas, pareigūnai pradėjo kviesti kitą ekipažą. Suprato, kad papurškė dujų pareigūnui. Po to ji pradėjo bėgti, pareigūnas jai irgi papurškė dujų. Po to kažkas ją pastūmė ir ji nukrito nuo bordiūro į krūmus, vos atsikėlė. Pripažįsta, kad papurškė pareigūnams ir šaukė ant jų, tačiau, kad sudavė pareigūnams ar stumdė juos neatsimena, nes buvo paveikta streso. Gal ir galėjo stumti. Daugumą veiksmų gali neprisiminti dėl neblaivumo bei dėl smūgio, kurį patyrė iš pareigūnų. Šiandien savo veiksmus vertina blogai, gailisi dėl tokio savo poelgio. Pripažįsta Valstybinės ligonių kasos prie SAM ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinius. O Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinio nepripažįsta ir prašo, kad jis būtų sumažintas. Sutiktų atlyginti 1 000 Eur. Ji viena augina nepilnametį vaiką, nesenai įsidarbino, pajamos apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Neturėtų lėšų ir baudai sumokėti, jeigu tokia būtų skirta. Viešųjų darbų atlikti negalėtų dėl auginamo vaiko bei darbo. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas V. B. parodė, kad pareigūnai yra draudžiami socialiniu draudimu, kuris numato, kokias aplinkybes privaloma įvertinti ir pagal jas apskaičiuoti išmokėtiną nukentėjusiam pareigūnui sumą. Faktiškai išmokėjus kompensaciją, pareigūnas nebeturi teisės kreiptis dėl papildomos žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys buvo apskaičiuotas pagal pareigūno vidutinį darbo užmokestį. Yra pateikta lentelė, kurioje matosi apskaičiavimas. Yra vidiniai teisės aktai, numatantys tvarką, kaip turi būti vykdomas apskaičiavimas ir išmokėjimas. Gautą ligos išmoką paskaičiavo atsižvelgdami į tai, kad pareigūnas patyrė lengvą kūno sužalojimą. Pagal teisės aktus nustatomas koeficientas, kuris dauginamas iš vidutinio darbo užmokesčio. Neprieštarauja, kad civilinis ieškinys būtų sumažintas.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras taip pat sutiko, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2025 m. sausio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2025 m. sausio mėn. 3 d., adresu (duomenys neskelbtini), apie 03 val. 30 min., ekipažui (duomenys neskelbtini) reaguojant į įvykį, o būtent, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus vyriausiajam patruliui M. G. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus tyrėjui E. P., I. M., būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas vidutinis 1,98 prom. girtumo laipsnis, priėjusi prie policijos pareigūnų M. G. ir E. P., juos savo dvejomis rankomis stumdė, po ko I. M. išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir pripurškė į veido sritį tyrėjui E. P. bei vyriausiajam patruliui M. G.. Tokiais savo veiksmais I. M. pasipriešino valstybės tarnautojams (t. 1, b. l. 7-9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus tyrėjo pareigose. 2025 m. sausio 2 d., 19.00 val., pradėjo naktinę pamainą, dirbo su kolega, vyriausiuoju patruliu M. G., patruliavo tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini). Patruliuojant, tiksliai laiko nepasakys, tačiau po vidurnakčio tai tikrai, gavo pranešimą iš OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose buvo sumušta pranešėja. Sumušė kaimynės. Su kolega nuvyko į įvykio vietą, kur bendravo tiek su pranešėja, tiek su įtariamosiomis moterimis. Įtariamosios, kaip suprato, vartojo alkoholinius gėrimus viename iš bendrabučio butų, ten buvo susirinkusi nemaža kompanija. Tačiau bendraujant bendro naudojimo koridoriuje asmenys nebuvo agresyvūs. Išsiaiškinus įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad viena iš įtariamųjų, t. y. N. A., buvo paieškoma kaip skolininkė užsienio valstybėje, todėl ją reikėjo apklausti. Ją nusivedė į tarnybinį automobilį, o iš paskos nuėjo vienas vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. J.. Priėjus prie tarnybinio automobilio, atidarius duris, į automobilį įsėdo R. J.. Atsižvelgiant į tai, kad su juo procesiniai veiksmai jokie neturėjo būti atliekami, jo paprašė išlipti iš automobilio, o jam nesutikus, pareikalavo, tačiau jis jų teisėtų reikalavimų nevykdė, įspėjo, kad bus panaudota fizinė jėga, jei jis pats neišlips, jis vis tiek neišlipo, dėl to su kolega jį ištraukė iš automobilio. Jis stangrino rankas, vengė sulaikymo, todėl asmenį paguldė ant žemės. Asmuo ir toliau priešinosi, neleido surakinti rankų antrankiais, dėl to buvo panaudotos spec. priemonės, o būtent tazeris. Tazerį panaudojo kolega. Galiausiai jį pavyko surakinti. Tada asmenį pabandė įsodinti į automobilio laikino sulaikymo patalpą, tačiau jis nesileido, kojomis įsirėmė į automobilį, dėl to jį paguldė atgal ant žemės. Tuo metu iš namo laiptinės išėjo moteris, pradžioje viena, vėliau paaiškėjo, kad tai I. M.. Ji pamačiusi sulaikytą R. J. pradėjo garsiai rėkti, kad jį paleistų, rėkė, ką jie daro, pribėgo prie jų, o jie pareikalavo, kad ji nesiartintų ir netrukdytų, tačiau ji pradėjo stumdytis, kadangi kolega buvo prie sulaikytojo, o jis neleido I. prieiti prie kolegos su sulaikytuoju, ji jį pradėjo stumdyti, pastūmė ne mažiau kaip 5 kartus, jam toliau jos neprileidžiant prie sulaikytojo, ne mažiau kaip 3 kartus trenkė rankos kumščiu jam per kairę veido pusę, tačiau dėl įvykio intensyvumo fizinio skausmo dėl šių smūgių nejuto. Galiausiai ji atsitraukė per kelis metrus, jis tada norėjo padėti kolegai su sulaikytuoju, nuėjo link jo, einant pajautė kažką tekant per striukės rankovę, atsisuko, už jo buvo I. M., kuri rankoje laikė dujų balionėlį, jį buvo atstačiusi į jį ir purškė dujas tiesiai į veidą, dujos pateko ant veido, į akis, iškart pajautė fizinį skausmą akyse ir ant veido, jos graužė, dujos buvo pipirinės. Tada jis paėmė savo tarnybines dujas nuo diržo ir papurškė į jos pusę, kadangi tuo metu nieko nematė, ar pataikė nežino. Tuo metu iš laiptinės išbėgo vienas ar du asmenys, kurie iš pradžių bandė atitraukti moterį, bet vėliau žodiškai pradėjo jiems priekaištauti, reikalauti paleisti asmenį. Pradėjus bendrauti su tais išėjusiais žmonėmis, moteris pribėgo prie kolegos su sulaikytuoju ir galimai papurškė dujų kolegai, tačiau prastai matė, to tikrai negali pasakyti, tuo metu sulaikytasis pradėjo bėgti kartu su I., jis nubėgo iš paskos, I. bandė jam sutrukdyti pagauti R. J., jį sustabdė, o sulaikytajam rėkė bėk, kadangi ji jį užlaikė, jis ją nusistūmė nuo savęs, ar ji nukrito nematė, kadangi nubėgo toliau paskui sulaikytąjį, kolega atbėgo iš paskos. Asmenį pasigavo ir paguldė ant žemės už maždaug 100 metrų nuo tarnybinio automobilio, tuo metu link jų agresyviai artinosi kitas asmuo, vyras, jis buvo sugniaužęs kumščius, agresyviai nusiteikęs, priekaištavo jiems, dėl to, siekdamas išvengti tolimesnio fizinio kontakto su šiais asmenimis, jis išsitraukė ginklą ir jį užsitaisė, taip jį panaudodamas kaip psichinę prievartą. Asmuo pasišalino, o jis, kol kolega kontroliavo sulaikytąjį, nuėjo prie tarnybinio automobilio, paleido laikinai namo N. A., užrakino automobilį, surinko daiktus ir grįžo prie kolegos. Netoliese sėdėjo ant kelio I. M.. Netrukus atvažiavo pastiprinimas, I. buvo nuvesta pas kolegas į automobilį, o jis nuėjo atsivaryti mašinos. Tuo metu jau regėjimas pasitaisė, tačiau dėl dujų poveikio graužė tiek akis, tiek veidą. Dėl dujų daug kosėjo, matyt pateko dujų į kvėpavimo takus, sunku buvo kvėpuoti. Galiausiai nuvyko į OVS, kur savijautai negerėjant jam buvo iškviesta GMP, kuri jį nuvežė į ligoninę. Po pirmosios pagalbos suteikimo buvo paleistas, med. išrašą yra pateikęs prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Be dujų poveikio, vėliau pastebėjo apibraižymus ant dešinės rankos plaštakos. Panašu, kad buvo padaryti nagais, galimai tuo metu, kai I. M. bandė prieiti prie sulaikytojo, o jis jai neleido. Tačiau kadangi įvykis buvo intensyvus, jis nepajautė, kokiu momentu ji jam apdraskė rankas. Niekas kitas apdraskyti negalėjo, kadangi su kitais asmenimis fizinio kontakto neturėjo, o iki įvykio apdraskymų nebuvo. Tačiau mechanizmo, kaip ir kuriuo momentu apdraskė, nepasakys. Daugiau dėl gydymosi nesikreipė. Papildomos med. pagalbos nereikėjo. Dėl įvykio jam buvo išduotas nedarbingumas, šiuo metu jis yra iki sausio 10 d., tačiau galimai bus pratęstas iki sausio 17 d. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmą. Tačiau turtinės žalos nepatyrė, jokio civilinio ieškinio nereikš. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą jis nesikreips, sužalojimai buvo užfiksuoti tą pačią dieną asmens apžiūros metu (t. 1, b. l. 15-19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. G. parodė, kad jis dirba Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2025 m. sausio 2 d., nuo 19.00 val., patruliavo su kolega, tyrėju E. P.. Dirbo tarnybiniu automobiliu, kurio borto Nr. (duomenys neskelbtini). Po 01.00 val. gavo pranešimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini), bendrabutyje moterį sumušė kaimynės. Atvykus į įvykio vietą jie išsiaiškino įvykio aplinkybes. Buvo nustatytos abi kaimynę sumušusios moterys, viena iš įtariamųjų buvo paieškoma, tai buvo N. A.. Kaip suprato, įtariamosios vartojo alkoholį viename iš butų, buto numerio neatsimena. Ten buvo labai daug žmonių, kiek atsimena, viso buvo 4 vyrai ir 3 moterys. Iš moterų buvo abi įtariamosios, o trečia būtent ta, kuri vėliau pasipriešino. Iš pradžių bendravimas su asmenimis buvo ramus, bendravo bendro naudojimo koridoriuje. Pabendravus N. A. jie nusprendė vesti į tarnybinį automobilį, siekiant išsiaiškinti, dėl ko ji buvo paieškoma. Kai vedėsi ją į automobilį, iš paskos nuėjo vienas iš vaikinų, tai R. J., o kiti liko bendrabutyje. Priėjus prie automobilio, merginai liepus atsisėsti į automobilį, pirmas neprašytas į automobilį įsėdo R. J.. Jo pareikalavo išlipti iš automobilio, tačiau asmuo nelipo, pasakė N. sėst šalia jo, o jiems pasakė, kad nelips, tada jo pareikalavo išlipti, jis vis tiek nelipo. Kiek pamena, kolega pasakė, kad išliptų bei įspėjo, kad jei nevykdys reikalavimo, bus panaudota jėga ir jis bus ištrauktas iš automobilio. Asmuo vis tiek nelipo, todėl jis su kolega asmenį ištraukė iš automobilio, tačiau jis pasidarė agresyvus, bandė neleisti jiems jo ištraukti, stangrino rankas, todėl asmuo buvo pargriautas ant žemės ir reikalavo, kad duotų rankas, nesipriešintų. Jis gulėjo ant savo rankų, jų neištraukė, perspėjo jį, kad jei nevykdys reikalavimo, priešinsis, panaudos tazerį. Jis toliau nesileido rankas užlaužti už nugaros, dėl to jis panaudojo tazerį šį priglausdamas prie jo kojos šlaunies, t. y. užtaisas panaudotas nebuvo. Panaudojus tazerį jis galiausiai leidosi surakinti rankas už nugaros, surakinus jį pakėlė ir bandė įsodinti į automobilio laikino sulaikymo patalpą. Šis įsispyrė, neleido būti sodinamas. Jie jį vėl paguldė ant žemės, po ko iš bendrabučio atėjo, kaip vėliau paaiškėjo, I. M. su dar vienu vyru. I. priėjo prie jų ir pradėjo juos stumdyti, klausė, ką jie daro, kodėl sulaiko R.. I. liepė nelįsti, liepė atsitraukti ir netrukdyti dirbti, o ji vis tiek lindo, šūkavo. Tuo metu R. persimetė antrankiais surakintas rankas po kojomis, ir jo surakintos rankos atsirado priekyje. Jis atsistojo ir pradėjo bėgti, tačiau toli nenubėgus, už kokių 3-5 metrų, jį pagavo ir liepė gultis ant žemės, nes panaudos tazerį, jis nesigulė, todėl panaudojo vėl analogiškai tazerį. Tada fone išgirdo dujų purškimo garsą ir išgirdo, kaip kolega sušuko „Aaa“. Atsisuko ir pamatė, kad I. prie kolegos jam tiesiai į veidą purškia dujas. Ką kolega darė nematė, tačiau ji baigus purkšti iškart pribėgo prie jo ir bandė jam purkšti dujas į veidą, jis įkvėpė dujų, tačiau į akis jam nepataikė. Jis nusisuko, tada R. atsilaisvinęs pradėjo bėgti (duomenys neskelbtini) gatve. Už R. bėgo I., o paskui ją jo kolega E., kuris prisivijęs I., pastūmė ją ir ji nukrito į kairėje esančius krūmus. Tuo metu jis prisivijo R., ir kontroliavo jį, kad jau nebėgtų. R. gulėjo ant žemės. Tada atėjo su I. atėjęs vyras, jis agresyviai jų atžvilgiu šnekėjo. Kontroliuodamas R. jis laikė tazerį. Kolega tazerio neturėjo, siekiant išvengti tolimesnio puolimo iš asmenų, kolega užsitaisė ginklą. I. tuo metu išlindo iš krūmų, atsiklaupusi vidury kelio verkė. Ji buvo užsimerkusi, galimai kolega jai papurškė dujų, tačiau kuriuo momentu jis nežino. Tada atvažiavo pastiprinimas, I. buvo sulaikyta dėl pasipriešinimo, o R. buvo surašytas protokolas. Gali pasakyti, kad kol sulaikinėjo R., I. atėjusi šūkavo, trukdė dirbti, stūmė jį su kolega nuo R., dėl ko reikalavo jos nelįsti, o galiausiai ji iš kažkur išsitraukusi dujų balionėlį panaudojo prieš kolegą, vėliau bandė ir prieš jį, tačiau į akis nepataikė, pataikė į burną, dėl ko jam degino veidą, juto dėl to skausmą. Skausmas buvo jaučiamas aplink burną apie dvi valandas. Tuo tarpu kolegai buvo pataikyta į akis, dėl ko jam buvo sukeltas skausmas akyse, skausmas buvo didelis, galiausiai netgi buvo iškviesti medikai, į OVS skyrių, kur kolegą buvo nuspręsta vežti į RVUL detalesnei apžiūrai. Taip pat matė apibraižymus ant kolegos rankos, berods ant dešinės, tačiau jis neaiškino kaip atsirado. Galimai konflikto su I. metu, tačiau kokiu tiksliai metu nepasakys. Po ligoninės darbo jau tęsti negalėjo, kolegai buvo išduotas biuletenis. Pastiprinimą įvykio metu iškvietė jo kolega, kiek atsimena, kai R. priešinosi sulaikymui, dar prieš ateinant I.. Dėl įvykio jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, sužalojimų padaryta nebuvo, medikų pagalbos jam nereikėjo. Dėl to ir į VTMT nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio jis jokio nereikš, žala jam nėra padaryta (t. 1, b. l. 30-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad 2025 m. sausio 2 d., vakarop, jis atvyko pas pažįstamą adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsimena, butas, berods, (duomenys neskelbtini) aukšte. Ten jie vartojo alkoholį. Naktį, gerokai po vidurnakčio, jis išėjo parūkyti į bendro naudojimo koridorių, ten buvo ir kitų žmonių, iš kitų butų. Berūkant pastebėjo, kaip koridoriuje susimušė moterys, ne iš jų kompanijos. Joms susimušus, viena iš moterų, kuri pradėjo muštynes, iškvietė policiją. Policijai atvykus, matė, kaip jie nuėjo aiškintis su pranešėja. Tuo metu pas juos atvažiavo jo mergina I. M.. Ji atėjo pas juos į butą. Dar pasėdėjus, išgirdo, kaip pareigūnai vedasi link jų automobilio konflikte dalyvavusias moteris, kadangi jis matė įvykį, jis nuėjo iš paskos. Priėjus prie pareigūnų, kurie jau buvo prie automobilio, norėjo paaiškinti aplinkybes, tačiau jam liepė pareigūnai išeiti. Kadangi buvo išgėręs, pradėjo keiktis, tada pareigūnai pasakė, kad yra sulaikomas, jie jį norėjo sulaikyti, tačiau jis nesileido, abu pareigūnai panaudojo tazerius, siekdami jį sulaikyti. Tada išbėgo iš laiptinės I. ir atbėgo prie jų, norėjo jį apginti, vienas iš pareigūnų pastūmė I., o ji nukrito ir susitrenkė galvą. Tada I. atsistojusi pareigūnui į veidą papurškė dujas, o pareigūnas jai papurškė atgal. Kai I. pareigūnui papurškė dujų, jis dar pabandė pabėgti, bet sustojo, pareigūnai jį sulaikė. Vėliau jį uždarė į policijos automobilį. Jis nežino, nematė, ar pripurškė dujų abiems pareigūnams, matė, kad tikrai papurškė vienam. Iš kur pas I. buvo ašarinės dujos, jis pasakyti negali, neatsimena, tačiau tai paprastos ašarinės dujos skirtos savigynai. I. dujas panaudojo siekdama tiesiog apginti jį ir save nuo pareigūnų veiksmų. Po įvykio tiek jis, tiek I. buvo pristatyti į policijos įstaigą. Ar kažkas buvo dar lauke įvykio metu pasakyti negali (t. 1, b. l. 41-43).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. G. 2025 m. sausio 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo M. G. apklausos protokole (t. 1, b. l. 11-12).

2025 m. sausio 3 d. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad E. P. savanoriškai sutinka būti apžiūrimas adresu Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, Vilniaus aps. VPK OVS tarnybiniame kabinete. Apžiūrima E. P. dešinės rankos sritis, ant rankos plaštakos išorinės pusės, prie vidurinio piršto, matomas nubrozdinimas, iš žaizdos yra matomos kraujo dėmės ir įdrėskimas. Apžiūrint veido sritį, ant kairės pusės žando srities, taip pat ties žandikauliu bei kaklo sritimi matoma raudonos spalvos dėmė (paraudimas) (t. 1, b. l. 44-49).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2025 m. sausio 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme be kita ko nurodyta nustatyta diagnozė - T59.3 ašarinių dujų toksinis poveikis (t. 1, b. l. 51).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta preliminari diagnozė: ašarinių dujų toksinis poveikis. Taip pat nurodyta, kad pacientas skundėsi deginančiu skausmu veido srityje, kosuliu, d. plaštakos skausmu, teigė, kad tarnybos metu buvo apipurkštas pipirinėmis/ ašarinėmis dujomis į veido sritį, stebimas veido paraudimas, regėjimo sutrikimas (t. 1, b. l. 54-55).

2025 m. vasario 25 d. Medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad E. P. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 57).

2025 m. sausio 3 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad I. M. pateikė ašarinių dujų balionėlį (t. 1, b. l. 58-61).

2025 m. kovo 6 d. Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas pateiktas dujų balionėlis. Pridėtos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 62-65).

2025 m. sausio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad pirma apžiūrimi pareigūno M. G. BODY įrašai. Apžiūrimas BODY įrašas, pavadinimu „PSS-20250103-033124UTC+0200“. Tai pareigūno BODY kameros įrašas, darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė yra 01:00 min. Aplinkui matosi automobiliai. Filmuojama šalia tarnybinio automobilio galinės dalies, atidaromos laikino sulaikymo patalpų grotos. Kamera vis juda, todėl tyrimui reikšmingas vaizdas nefiksuojamas. Girdisi šauksmas „ranką už nugaros“. Kitas balsas sušunka „Aaa“. Toliau girdisi reikalavimai „ranką už nugaros“. Tada girdisi trumpas traškėjimas ir kitas balsas „Aaa“. Tada vėl sušuko reikalavimą „ranką už nugaros“. Galiausia kitas balsas sako „Gerai, gerai“. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Toliau apžiūrimas BODY įrašas, pavadinimu „PSS-20250103-033225UTC+0200“. Tai pareigūno BODY kameros įrašas. Vaizdo įrašo trukmė yra 00:04 min. Tyrimui reikšmingų duomenų nėra, yra tik juodas vaizdas. Toliau apžiūrimas BODY įrašas, pavadinimu „PSS-20250103-033229UTC+0200“. Tai pareigūno BODY kameros įrašas, darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė yra 00:09 min. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Toliau apžiūrimas BODY įrašas, pavadinimu „PSS-20250103-033239UTC+0200“. Tai pareigūno BODY kameros įrašas, darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė yra 02:16 min. Matosi, kaip gulinčiam asmeniui dedami antrankiai. Uždėjus antrankius pareigūnai stovi prie gulinčio asmens. Pas filmuojantį pareigūną rankoje matosi tazeris. Galiausiai pareigūnai prieina prie gulinčio asmens. Asmuo keikiasi, kaltina pareigūnus pasiėmus pinigus. Netrukus kyla sujudimas, prie pareigūnų matosi atėjusi moteris, kažką šaukia, tada garsiai sušunka pareigūnas „Ramiai aš tau sakau“, o kitas pareigūnas pribėga prie moters. Moteris rusiškai sako „davai, davai, pamėgink“. Girdisi kaip kitas pareigūnas rusiškai jai liepia atsitraukti. Tuo metu filmuojantis pareigūnas atsisuka į gulintį sulaikytąjį. Nuo tazerio nuima užtaisą ir tazerį prideda prie sulaikytojo kojos. Moteris kažką tuo metu kalba nesuprantamo. Tuo vaizdo įrašas pasibaigė. Toliau apžiūrimas BODY įrašas, pavadinimu „PSS-20250103-033617UTC+0200“. Tai pareigūno BODY kameros įrašas, darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė yra 00:18 min. Girdisi sulaikytojo balsas „E, kam jūs taip darot“. Matosi, kaip prie pareigūnų artinasi moteris, pareigūnas liepia pasitraukti. Matosi kažkoks sujudimas, dėl kurio nesimato vaizdo, tik matosi ištraukti antrankiai ir girdisi kaip pareigūnas sako „Netrukdyk“. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Toliau apžiūrimas BODY įrašas, pavadinimu „PSS-20250103-033636UTC+0200“. Tai pareigūno BODY kameros įrašas, darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė yra 00:02 min. Matosi tik juodas ekranas, girdisi, kaip kažkas sako „netrukdyk“, tuo vaizdo įrašas pasibaigia. Toliau apžiūrimas BODY įrašas, pavadinimu „PSS-20250103-033638UTC+0200“. Tai pareigūno BODY kameros įrašas, darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė yra 00:15 min. Filmuojantis pareigūnas yra prie sulaikytojo, o atokiau matosi kito pareigūno kojos. Sulaikytasis sako rusiškai „Davai, davai purkšk“. Filmuojantis pareigūnas šaukia „ant žemės“. Girdisi galimai tazerio čirškėjimas. Taip pat girdisi kito pareigūno žodžiai „Pasitrauk“. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Toliau apžiūrimas BODY įrašas, pavadinimu „PSS-20250103-033809UTC+0200“. Tai pareigūno BODY kameros įrašas, darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė yra 06:48 min. Per kelis metrus nuo pareigūno stovi vyras, o jam pareigūnas sako, kad nesiartintų. Vyras klausia, ar jis kažką daro, o pareigūnas prašo nesiartinti. Vyras pareigūnui priekaištauja, sako, kad nemoka dirbti, klausia, ar kažkas mokino išvis. Jis įžeidinėja pareigūnus, sakydamas, kad jie valkatos, sako, kad jie jauni, nežino, ką reiškia dirbt policijoje. Filmuojantis pareigūnas laiko rankoje tazerį, antras pareigūnas netoliese rankoje laiko ginklą. Taip pat girdisi moteriškas balsas, tačiau moters nesimato. Gulintis vyras paprašo iškviesti greitąją, pareigūnas iškviečia greitąją. Matosi, kaip link pareigūnų ateina moteris, o pareigūnas šaukia jai rusiškai, kad eitų iš čia. Kitas vyras klausia pareigūno, ar jis nori šauti. Prie pareigūno ateina moteris, o stovintis vyras sako, kad dar pistoletą ištraukė. Vyras pareigūnui priekaištauja dėl ištraukto pistoleto, o filmuojantis pareigūnas stovi prie sulaikytojo. Filmuojantis pareigūnas per raciją klausia, ar atvažiuoja kažkas dar. Tuo metu moteris prisėda ant kelio ir pradeda verkti. Tuo metu vyras išeina gatve, kitas pareigūnas, su ginklu, palydi vyriškį. Tuo metu pritūpusi moteris verkia ant kelio, o pareigūnas pakartotinai paklausia, ar kažkas iš kolegų dar atvažiuoja. Moteris laikosi už veido, į kažką kreipiasi „A.“. Pareigūnui tuo metu atsako, kad ekipažas jau prie (duomenys neskelbtini). Pareigūnas juos paskubina. Tuo metu moteris atsistoja. Ji kreipiasi į pareigūną, kažką tyliai pasakė, tada pakeltu tonu pasakė, kad nei vienas teismas nebus prieš ją. Jai artinantis pareigūnas nukreipė į ją tazerį ir pasakė būti ten, kur stovi. Moteris rusiškai pasiunčia pareigūną ir sako, kad nieko nemato, nes užpurškė jai, pavadino Pydaru. Pareigūnas pasakė, kad iškvietė medikus, o moteris rusiškai pasakė „pačiulpt tau neduot, priedurni tu, po šito“. Paklausė pareigūno, už ką jai pripurškė. Moteris prisėdo. Pasakė pareigūnui, kad jis neįsivaizduoja, kur įklimpo. Pasakė, kad jai už nieką pripurškė, veidą degina. Tada moteris pasakė, kad taip to nepaliks. Sulaikytasis kažką bando sakyti rusiškai, o pareigūnas jam sako, kad kalbėtų lietuviškai. Moteris rėkia, kad jai nusišikt ką jis sako, pavadino pareigūną velniu (necenzūriniai žodžiai). Tada rusiškai pradeda keiktis ir sulaikytasis. Netrukus grįžta antras pareigūnas, jau be anksčiau minėto vyro. Moteris sėdėdama klausia, kur A.. Abu jie keikiasi. Tuo metu matosi atvažiuojančio policijos ekipažo šviesos. Atėjus kitiems pareigūnams, moteris išvedama iš filmavimo zonos. Filmuojantis pareigūnas paklausė kito pareigūno, ar pataikė jam į akis, jis patvirtino, kad pataikė į akis. Pareigūnas nuėjo atsivaryti automobilį, o filmuojantis pareigūnas surinko sulaikytojo ant kelio išbarstytus daiktus. Sulaikytasis apkaltino pareigūną bandžius pavogti jo daiktus. Priėjus kitiems pareigūnams, daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Toliau apžiūrimi pareigūno E. P. BODY įrašai. Apžiūrimas BODY įrašas, pavadinimu „PSS-20250103-033118UTC+0200“. Tai pareigūno BODY kameros įrašas, darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė yra 00:19 min. Kamera nukreipta žemyn, matosi tik kelias, girdisi vyro balsas, sakantis, kad jie nesupranta, o jam atsako, kad gražiai juk prašė. Girdisi atidaromų metalinių grotų garsas. Tada girdisi balsas „Ant žemės, ant žemės“. Tada kyla sujudimas, vaizdo įrašas tuom pasibaigia. Toliau apžiūrimas BODY įrašas, pavadinimu „PSS-20250103-033150UTC+0200“. Tai pareigūno BODY kameros įrašas, darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė yra 02:11 min. Girdisi balsas „rankas už nugaros“. Vienas iš pareigūnų pritūpęs prie kito asmens. Girdisi grasinimas panaudoti tazerį bei reikalavimas ranką už nugaros. Vaizdo kokybė labai prasta. Girdisi, kaip vyras suriko „Aaa“. Tada dar vienas reikalavimas ranką už nugaros. Tada galimai girdisi tazerio čirškėjimas ir garsus reikalavimas ranką už nugaros. Tada rusiškai girdisi žodžiai „pasitrauk“. Tada girdisi antrankių rakinimo garsas. Tada pareigūnas atsikelia, girdisi, kaip per raciją klausia, ar kažkas atvažiuoja pas juos. Pareigūnas tada kažkokią moterį įsodina į tarnybinį automobilį, veido nesimato dėl labai prastos įrašo kokybės. Filmuojantis pareigūnas pasiima kompiuterį, tada vaizdo įrašas pasibaigia. Toliau apžiūrimas BODY įrašas pavadinimu „PSS-20250103-033504UTC+0200“. Tai pareigūno BODY kameros įrašas, darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė yra 01:14 min. Girdisi kaip moteris garsiai rusiškai klausia „ką jis padarė?“. Moteris prieina prie pareigūno, stumia jį, dar kartą klausia, ką jis padarė. Pareigūnas rusiškai pareikalauja atsitraukti. Moteris jam atsako „tuoj tu (duomenys neskelbtini) atsitrauksi“. Moteris užsimoja, pareigūnas sako, kad nekištų rankų. Tuo metu įvyksta kažkoks sujudimas, tačiau kas vyksta nesimato dėl kameros prastos kokybės. Moteris sako rusiškai „tu mane dar muši, mane dar muši“ ir stumia pareigūną. Pareigūnas sako pasitrauk ir atstumia moterį. Tada ji puolą pareigūną, sakydama atstokite nuo mano vaikino. Tada pasirodo dar vienas vyras, pareigūnai jam pasako, kad paimtų ją. Vyksta kažkoks sujudimas, tačiau kas nesimato dėl prastos kameros kokybės. Vienas pareigūnas skubina per raciją pastiprinimą, o kitas pareigūnas rėkia „traukis“. Vykstant sujudimui girdisi tazerio čiauškėjimas. Tada kažkas rėkia „Tu debilas“. Pareigūnas toliau per raciją skubina pagalbą. Sujudimo metu, kas vyksta, nesimato dėl prastos vaizdo kokybės. Toliau apžiūrimas BODY įrašas, pavadinimu „PSS-20250103-034057UTC+0200“. Tai pareigūno BODY kameros įrašas, darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė yra 06:39 min. Vaizdo kokybė prasta. Girdisi, kaip kažkoks vyras klausia, ar mergina dar reikalinga. Pareigūnas atsako, kad reikalinga, pasako, kad būtų žymiai greičiau, jeigu... Moteris pareigūnui pasako, kad galimai jam kažkas iškrito, pareigūnas apsižiūri. Tada moteriai pasako eiti namo, o su ja vėliau susisieks. Tada pareigūnas grįžta prie kolegos, laikančio sulaikytąjį, kur ant kelio pritūpusi anksčiau minėta moteris. Jie rusiškai skundžiasi pareigūnų veiksmais. Sulaikytasis keikiasi, pavadino pareigūnus gaidžiais. Matosi privažiuojančio policijos ekipažo šviesos. Moteris pareigūnams sako, kad jiems bus (duomenys neskelbtini) už tai, kad pripurškė jai į akis. Atėjusiems pareigūnams nurodė pareigūnai, kad ją sodintų pas juos, bus sulaikymas. Filmuojančio pareigūno paklausė, ar jam pataikė į akis, jis atsakė taip. Tada filmuojantis pareigūnas nuėjo atsivaryti tarnybinį automobilį. Pareigūnas gan smarkiai pradeda kosėt. Kažkas jo paklausė, ar graužia, pareigūnas atsako „eik tu...“. Jam kažką sako kitas pareigūnas, o filmuojantis pareigūnas sako, kad jam sunku kvėpuoti. Pareigūnas sunkiai kvėpuoja. Išlipęs iš automobilio pareigūnas pasilenkia ir kosti. Pareigūnams kalbant tarpusavyje, sako, filmuojantis sako čia (duomenys neskelbtini), kas buvo, aš dar ginklą užsitaisiau, čia keturiese išlindo. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (t. 1, b. l. 69-71).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad I. M. 2025 m. sausio 3 d., 04.19 val., nustatytas 1,98 promilės neblaivumas (t. 2, b. l. 24-25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. M. su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariama suprato, pripažįsta kaltę iš dalies. 2025 m. sausio 3 d., apie 03.00 val., ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini), norėjo pasiimti savo vaikiną R., pavardę užmiršo, namo. Buvo neblaivi, kadangi prieš tai buvo svečiuose, šventė draugės gimtadienį. Jos draugas šiame name buvo svečiuose, jis šiame name negyvena, pas ką jis buvo svečiuose nežino, nes jo draugų nepažįsta. T. y. nei ji, nei R. ten negyvena, o ten esančių žmonių nepažinojo, kai kuriuos matė gal antrą kartą. Atvažiavusi matė policijos pareigūnus, jie buvo apačioje, o ji pakilo berods į (duomenys neskelbtini) aukštą, kur bendro naudojimo koridoriuje buvo R.. Ji paklausė, kodėl atvažiavusi policija, jis pasakė kad nesikištų, nes ne jos reikalas. Su R. nuėjo į butą, tačiau koks buto Nr. ji nepasakys. Ten buvo viena mergina ir porą vaikinų. Jie šiek tiek pasėdėjo, pabendravo, tada ji užsinorėjo nueiti parūkyti, ji nuėjo parūkyti su vienu iš bute buvusių vaikinų. Išeinant prie buto durų sutiko pareigūnus, jie bendravo su moterimi, kuri prieš tai irgi buvo šiame bute. Apie ką jie bendravo nesiklausė, trumpai pasisveikino su pareigūnais, pajuokavo ir tiek, ir ji išėjo parūkyti, berods į balkoną. Parūkius ji grįžo į butą, o R. buvo išėjęs. Netrukus atbėgo kažkas iš tos kompanijos ir pasakė, kad R. suima pareigūnai. Ji iškart nubėgo pasižiūrėti, kas nutiko. Lauke, prie pareigūnų automobilio, ji pamatė, kad R. guli ant žemės. Ji prašė jį paleisti, klausė, dėl ko jį sulaiko, o pareigūnai jai sakė pasitraukti. Galiausiai ją vienas iš pareigūnų pastūmė ir ji nugriuvo ant žemės. Vienas iš R. draugų ją pakėlė, pradėjo priekaištauti pareigūnams. Ji tada iš striukės kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė dujų vienam iš pareigūnų. Buvo šoke, pareigūnas ją pastūmė, ji nugriuvusi susitrenkė, dėl to mašinaliai ištraukė dujų balionėlį ir purškė į pareigūnus, tačiau ar pataikė jiems į akis, ji neatsimena. Tada vienas iš pareigūnų pradėjo purkšti dujas į ją, pataikė jai į akis, ji nieko nematė ir vienas iš pareigūnų ją pastūmė iš šono, ji nukrito į krūmus. Neužilgo atvažiavo dar vienas pareigūnų ekipažas ir ją pasodino į mašiną. Ji sutinka, kad garsiai kalbėjo, tačiau pareigūnų nestūmė, tiesiog norėjo prieiti prie R. ir jį pakelti nuo žemės, tačiau pareigūnai jai neleido, tačiau kad būtų stūmus pareigūnus tikrai to nepamena. O jie ją pastūmė, ji nukrito. Dėl to ištraukė dujų balionėlį ir purškė į pareigūnus. Ji taip gynėsi nuo pareigūnų. Dujų balionėlį ji turėjo savigynai, jį turėjo apie porą mėnesių, jį jai Anglijoje nupirko ir atvežė draugas, kad turėtų kuo apsiginti jei kažkas atsitiktų. Jis buvo jos striukės kišenėje. Ištraukė jį iš kišenės po to, kai pastumta nugriuvo, o pradėjo purkšti kai R. draugas ją pakėlė. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes ji tik gynėsi nuo pareigūnų. Pareigūnams jokių sužalojimų nepadarė, apdraskiusi jų nebuvo, nebent netyčia, kai ją pastūmė krisdama, tačiau to tikrai neatsimena. Tyčia tikrai jokių sužalojimų pareigūnams nepadarė (t. 2, b. l. 11-13).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta I. M. su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariama suprato, prisipažįsta pilnai. Nori paaiškinti, kad ji iš esmės prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir anksčiau, prisipažįsta pilnai įvykdžiusi nusikalstamą veiką. Kaip minėjo, įvykio metu išėjusi iš daugiabučio namo pamatė, kaip pareigūnai sulaikydami jos draugą R. J. naudoja jo atžvilgiu tazerius. Ji iškart pribėgo prie jų, šaukė, kad jį paleistų, klausė, už ką jį sulaiko, tačiau pareigūnai jos neprileido, pradėjo ant jos rėkti ir ją nustūmė. Ją nustūmus ji nukrito, po ko išsitraukė iš striukės kišenės turėtą ašarinių dujų balionėlį ir priėjusi prie pareigūnų pradėjo į jų pusę purkšti. Kadangi jie buvo netoli vienas nuo kito, galėjo pataikyti į abu pareigūnus, tačiau tiksliai to teigti negali. Jai papurškus ji pradėjo bėgti, o vienas iš pareigūnų ją nustūmė į krūmus ant bordiūro. Kažkuriuo momentu jai dar pareigūnai pripurškė dujų į akis, tačiau kokiu momentu, jau neatsimena. Supranta, kad trukdė pareigūnų darbą, supranta, kad nereikėjo jai į pareigūnus purkšti dujas, matyt, taip paveikė alkoholis. Ar galėjo padaryti įdrėskimus pareigūnui, pasakyti negali, galimai kai ją pastūmė, tačiau to tikrai neatsimena. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Prašo vadovautis ir jos ankstesne apklausa, kurioje yra davusi išsamesnius parodymus, šiuo metu daugiau neturi ką pasakyti (t. 2. b. l. 32-35).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nuosprendyje savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, Nr. 2K-495/2012, Nr. 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, Nr. 2K-229/2014, Nr. 2K-147-489/2023).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė ir pripažįsta, kad I. M., panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui.

Kaltinamoji I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino, nurodydama, kad nelabai viską tiksliai atsimena, kadangi buvo streso būsenoje, apsvaigusi, ji tiesiog norėjo išsiaiškinti, kodėl pareigūnai sulaikė jos vaikiną. Kadangi pareigūnai ją pastūmė, ji išsitraukusi iš kišenės dujų balionėlį papurškė pareigūnui į veidą. Kad apdraskė pareigūnui rankas, neprisimena. Stumti gal ir galėjo, tačiau neatsimena. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra įrodyta tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiųjų M. G. ir E. P. parodymais, asmens apžiūros, medicininių dokumentų apžiūros ir kitų objektų apžiūros protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visi teismo anksčiau aptarti ir sugretinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių įrodomąja reikšme teismas neturi pagrindo abejoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. M. jai inkriminuotu laiku ir vietoje panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojai ir tokius savo veiksmus atliko veikdama tyčia, kadangi ji suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį – aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti padariniai – pareigūno sužalojimai, ir nors jų galimai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad I. M. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Be kita ko, byloje neginčijamai įrodyta ir tai, kad kaltinamoji jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Šios aplinkybės viso baudžiamojo proceso metu neginčijo pati kaltinamoji, ją patvirtina ir alkotesterio kvito duomenys, iš kurių matyti, kad I. M. 2025 m. sausio 3 d., 04.19 val., nustatytas 1,98 prom. girtumas (t. 2, b. l. 24-25).

Taigi, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamoji I. M., būdama neblaivi, 2025 m. sausio 3 d., apie 03.30 val., šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš į įvykį ROIK 0125000004788 reaguojančius ekipažo (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus vyriausiąjį patrulį M. G. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus tyrėją E. P., t. y. šaukė ant minėtų policijos pareigūnų, juos stumdė savo abejomis rankomis, ne mažiau kaip 3 kartus sudavė į veidą E. P., po ko išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir pripurškė ašarinių dujų jam į akis, pribėgo prie vyriausiojo patrulio M. G., kuriam į veido sritį pripurškė ašarinių dujų, tokiais savo veiksmais E. P. nežymiai sutrikdė sveikatą, padarydama jam odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, bei sukėlė jam ir M. G. fizinį skausmą, t. y. panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams. Jos veika pagal BK 286 straipsnį kvalifikuota tinkamai.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę I. M., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

I. M. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Kaltinamoji netekėjusi, augina nepilnametį vaiką, dirbanti, neteista, bausta administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie I. M. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti I. M., paskyrus prokuroro pasiūlytą ir straipsnio sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, I. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji I. M., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikyta nuo 2025 m. sausio 3 d., 03.40 val., iki 2025 m. sausio 3 d., 14.27 val., t. y. vieną dieną. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, į kaltinamajai paskirtą bausmę įskaitytinas šis jos laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Baigiamosios kalbos metu prokurorė taip pat prašė I. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos I. M. nusikalstamam elgesiui, nėra duomenų apie kaltinamosios nesaikingą alkoholio vartojimą ar gydymąsi dėl priklausomybių, kaltinamoji teisiama pirmą kartą, todėl teismo vertinimu, pagrindo skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nėra.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 1 003,66 Eur sumai dėl fondui padarytos žalos atlyginimo. Kadangi ieškinys yra pagrįstas prie jo pridėtais dokumentais, kaltinamoji jo neginčija, ieškinys tenkintinas pilnai ir iš I. M. priteistina civiliniam ieškovui 1 003,66 Eur turtinės žalos (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (perėmusi pradinio civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos teises ir pareigas) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 64,78 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kadangi ieškinys yra pagrįstas prie jo pridėtais dokumentais, kaltinamoji jo neginčija, ieškinys tenkintinas pilnai ir iš I. M. priteistina civiliniam ieškovui 64,78 Eur turtinės žalos (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 2 093,20 Eur sumai dėl padarytos žalos atlyginimo. Prokurorė prašė ieškinį tenkinti pilnai. Kaltinamosios gynėjas prašė civilinį ieškinį sumažinti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmokėta suma, t. y. išskaičiuoti 1 003,66 Eur nukentėjusiajam išmokėtą ligos išmoką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kompensacija nukentėjusiajam E. P. buvo apskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo (toliau – Aprašo), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55, nuostatomis. Apraše yra numatyta, kaip yra nustatomas vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydis. Apraše nėra numatyta, kad institucija ar įstaiga, kurios darbuotojas patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą, apskaičiuodama ar išmokėdama nurodytą kompensaciją, privalo įvertinti, ar išskaičiuoti pareigūnui išmokėtą nedarbingumo (ligos) išmoką. Galiojančio Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 60 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad išmokama kompensacija mažinama vieninteliu atveju - priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžiu. Valstybės prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Vis dėlto pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, todėl nukentėjusiajam išmokėta kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Šiuo atveju nukentėjusiajam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus buvo išmokėta ligos išmoka, kurios išskaičiuoti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato išmokėtos kompensacijos nėra jokio pagrindo. Civilinis ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajam kompensaciją vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, jo patirta turtinė žala atitinka išmokėtos kompensacijos dydį. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš I. M. priteistina civiliniam ieškovui 2 093,20 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

I. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: 1) ašarinių dujų balionėlis, 2025 m. gegužės 8 d. nutarimu perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas; 2) kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie bylos galino viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

I. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. M. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos viešųjų darbų bausmės laiką įskaityti I. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 3 d., 03.40 val. iki 2025 m. sausio 3 d., 14.27 val. (t. y. vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 1 003,66 Eur (vieną tūkstantį tris eurus ir 66 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 64,78 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 78 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 2 093,20 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt tris eurus ir 20 ct) žalos atlyginimo.

1) ašarinių dujų balionėlį, 2025 m. gegužės 8 d. nutarimu perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2) kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie bylos galino viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.