Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2S-642-163/2016

2016 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M., A. M. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą atnaujinti jo praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui po mamos mirties priimti. Nurodo, kad buvo suklaidintas notarų, todėl kuriam laikui išvyko į Belgiją. Kai grįžo pakartotinai apsilankė notarų biure, kur jam buvo paaiškinta, kad terminas priimti palikimą jau yra praleistas. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atnaujinti terminą tenkino. Suinteresuotas asmuo, vienas iš pareiškėjo brolių, pateikė atskirąjį skundą.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Z. M. bei suinteresuoti asmenys S. M. ir A. M. yra broliai - J. M. ir A. M. sūnūs. Tėvas A. M. mirė 2000-10-19. Mama J. M. mirė 2015-03-10 būdama našle, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.. J. M. 2006-10-06 Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biure sudarytu ir 2006-10-10 testamentų registre įregistruotu testamentu jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei daiktines teises paliko savo sūnums A. M. ir Z. M.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-18 duomenimis, mirusiosios J. M. vardu įregistruotas nekilnojamais turtas - 906/1555 dalys žemės sklypo, po 7/12 dalis pastato – gyvenamojo namo, pastato – ūkinio pastato, pastato – garažo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Po J. M. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo iki 2015-06-18 pagal palikimo atsiradimo vietą Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarui nepateikė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Suinteresuotas asmuo A. M. 2015-06-18 pareiškimu atsisakė jam pagal testamentą po motinos J. M. mirties priklausančios palikimo dalies. Pareiškėjas Z. M. apie praleistą terminą palikimui priimti sužinojo 2015-06-18, o pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatymo termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2015-11-04. Pareiškėjas Z. M. legaliai gyvena ir dirba Belgijoje.

Apeliantas, suinteresuotas asmuo S. M., nurodo, kad pareiškėjas Z. M. praleido terminą priimti palikimą dėl savo abejingumo ir neapsisprendimo. Taip pat mano, kad buvo suklaidintas abiejuose notarų biuruose, kadangi jiems buvo netinkamai išaiškintos jų teisės įpaveldėjimą pagal įstatymą, taip pat buvo nurodyta klaidinga data išklausyti testamentą, kadangi testamentas buvo išklausytas jau suėjus 3 mėnesių terminui. Taip pat apeliantas buvo suklaidintas, kad jis negali pateikti pareiškimo priimti palikimo, kadangi nebuvo įrašytas į testamentą, kaip įpėdinis. Apeliantas nurodo, kad jis yra faktiškai pradėjęs valdyti turtą, juo rūpinasi ir visiškai išlaiko.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Sutiktina su apelianto S. M. išreikšta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį pratęsti terminą priimti palikimą. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų, kuriuos patvirtina tiek pareiškėjas, tiek apeliantas, matyti, kad pareiškėjas Z. M. kartu su broliais A. M. ir S. M. palikimo priėmimo tikslu per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurą. Notarų biure jie buvo nukreipti į kita notarų biurą – palikimo atsiradimo vietos notarą. Pareiškėjas į palikimo atsiradimo vietos notarą kreipėsi palikimo priėmimo tikslu, kreipėsi praleidęs terminą, byloje esančiais duomenimis, ne daugiau kaip 8 dienomis. Suinteresuoto asmens paaiškinimais, kuriuos iš dalies patvirtina rašytiniai įrodymai, testamentas įpėdiniams buvo paskelbtas jau pasibaigus LR CK 5.50 str. 2 d. nustatytam 3 mėnesių terminui palikimui priimti. 2015-06-18 A. M. pareiškimu atsisakė nuo jam pagal testamentą priklausančios palikimo dalies, o pareiškėjas Z. M. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu palikimui priimti.

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tiek ir pareiškėjo bei apelianto pateiktų parodymų teisme, matyti, kad testatorė J. M. 2006-10-06 Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biure sudarytu ir 2006-10-10 testamentų registre įregistruotu testamentu jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei daiktines teises paliko savo sūnums A. M. ir Z. M.. To neginčija nei pareiškėjas, nei A. M., nei apeliantas S. M.. Tačiau trijų mėnesių palikimo priėmimo termino paskirtis yra skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto. Nagrinėjimu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas žinojo apie plikimo atsiradimą, ir per įstatymo numatytą terminą pirmą kartą apsilankė notarų biure, tačiau kaip nurodo apeliantas visi broliai buvo suklaidinti notarės ir į notarų biurą kreipėsi vėliau, t.y. pareiškėjas kartu su broliais apsilankė notarų biure 2015-06-18, tą dieną visi sužinojo, kad jau yra praleistas trijų mėnesių terminas priimti palikimą. A. M. įpėdinis pagal testamentą, tą pačią dieną pateikė pareiškimą perleisti jo paveldėtą turto dalį broliui S. M.. 2015-06-18 pareiškėjas Z. M. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu. Įvertinus šią aplinkybę, darytina išvada, kad pareiškėjas nuo 2015-06-18 dienos turėjo imtis aktyvių veiksmų kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti teminą priimti palikimą, tačiau to nepadarė beveik net 5 mėnesius, t.y. iki 2015-11-04, kai buvo pateiktas pareiškimas teismui dėl termino atnaujinimo priimti palikimą. Įvertinus šias bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje nustatė faktines aplinkybes, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti 2015-06-18, t.y. praleidus terminą tik 8 dienomis, kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015-11-04, t.y. jau 5 mėnesius žinodamas apie praleistą terminą palikimui priimti, sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu dėl teisinės pagalbos. Pažymėtina, kad nuo pat palikimo atsiradimo, kaip nurodo apeliantas, jis gyvena ir rūpinasi testatorės broliams paliktu turtu, jį prižiūri, moka atitinkamus mokesčius. Taigi darytina išvada, kad nors pareiškėjas, žinodamas, visas šias aplinkybes vis vien delsė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą palikimui atnaujinti praleido dėl savo aplaidumo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Z. M. prašymą.

Apeliantas nurodo, kad buvo suklaidintas notarų biurų notarių, kurios tinkamai neinformavo įpėdinių pagal testamentą apie palikimo priėmimo procesą, o pirmosios instancijos teismas į bylą neįtraukė abiejų Gargždų notarų biurų notarių trečiaisiais asmenimis, kurios padarė tiesioginę įtaką paveldėtojų veiksmams dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad notarų biurų notarės netinkamai informavo paveldėtojus apie paveldėjimo procesą.

LRCPK 47 straipsnis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl termino atnaujinimo priimti palikimą yra naikintina, yra pagrindas pasisakyti dėl notarių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis.

Nagrinėjamu atveju Gargždų notarų biurų notarių įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis neturi reikšmės bylos eigai ar byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, kadangi įtraukus notarų biuro notares į šią bylą trečiaisiais asmenimis bei pripažinus faktą, kad Z., A. ir S. M. nors buvo suklaidinti dėl to, kad notarės netinkamai atliko savo pareigas, t.y. netinkamai išaiškino palikimo priėmimo procesą, būtų nustatytas tas pats faktas byloje - pareiškėjas apie praleistą terminą priimti palikimą sužinojo 2015-06-18, t.y. praėjus tik 8 dienoms nuo įstatymo nustatymo trijų mėnesių termino priimti palikimą, kuris iš esmės nebūtų turėjęs esminės reikšmės atnaujinant terminą dėl palikimo priėmimo, jei pareiškėjas būtų kreipęsi į teismą iš karto po 2015-06-18. Tačiau šiuo atveju, sutiktina su suinteresuoto asmens S. M. argumentu, kad pareiškėjas net ir būdamas informuotas notarės apie praleistą terminą dėl palikimo priėmimo bei sudaręs teisinių paslaugų sutartį, t.y. turėdamas visą teisinę pagalbą, pareiškėjas ir po trijų mėnesių nuo 2015-06-18 nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo priimti palikimą. Taigi notarų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis neturėtų įtakos pareiškėjo ir apelianto teisėms ir pareigoms.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes bei pateiktus duomenis, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apelianto nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsisakyti tenkinti pareiškėjo Z. M. prašymą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.