- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- 1-180-834/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07725-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- V. B., D. Š.
- Nukentėjusysis
- P. U., Vertėjai Liucinai Vasiliauskienei
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. ( D. ) Š., gim. (duomenys neskelbtini), a/(duomenys neskelbtini) LR pilietis, vedęs, nedirbantis, nesimokantis, anksčiau neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) Nemenčinė Vilniaus raj., gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) Didžiųjų kabiškių km. Nemenčinės sen. Vilniaus raj., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį
V. B.( V. B.), gim. (duomenys neskelbtini), a/(duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, darbo biržoje neregistruotas, anksčiau teistas 2012-06-07 Vilniaus rajono apylinkės teismui pagal LR BK 180 str. 2 d., 180 str. 2 d., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d. laisvės atėmimu 3 metams, 2015-02-19 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus atlikus bausmę, be nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu yra Lukiškių TI-K, adresu Lukiškių skg. 6, Vilnius, gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus rajono savivaldybėje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. ir V. B. 2016-02-14 apie 18.45 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš anksto susitarę bei veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu bendrais veiksmais sulaužę lango stiklo tvirtinimo elementus ir išėmė stiklą, per kurį V. B. įlindęs į namo vidų ir atidaręs D. Š. duris, kurios buvo užrakintos iš vidaus – tokiu būdu įsibrovė į P. U. priklausantį namą, adresu Vilniaus raj., Nemenčinė, (duomenys neskelbtini), po ko D. Š. atėmęs iš nukentėjusiojo P. U. metalinį strypą, juo vieną kartą pastarajam sudavė smūgį į kairės kojos blauzdą ir vieną kartą buku galu į krūtinę, arčiau širdies, po to V. B. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į krūtinę, po kurio nukentėjusysis P. U. atsirado ant lovos, po to V. B. iš nukentėjusiojo P. U., dešinės kišenės, išėmė pastarojo vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą, iš kurio išėmęs pagrobė jame buvusius 20 eurų grynųjų pinigų, po to D. Š. dar du kartus su metaliniu strypu nukentėjusiajam sudavė į dešinės kojos apatinę dalį, po ko nukentėjusysis P. U. padavė V. B. dėžutę nuo vaistų, kurioje buvo 3 eurai (centais), tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam P. U. poodines kraujosruvas krūtinės kairėje, dešinės blauzdos išoriniame – užpakaliniame paviršiuose, odos nubrozdinimus dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), sužalojimai padaryti nemažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, išeidami, nuo prieškambaryje, stovinčio dviračio rankenos nuėmę pagrobė krepšį – 3 eurų vertės, kuriame buvo maisto produktai (kiaušiniai, alus „Tauras“, 300 g. indelis grietinės, riestainiai, juoda arbata „Maisky“) - bendros 7 eurų 44 centų vertės, tuo tokiu būdu bendrais veiksmais įsibrovę į patalpas – gyvenamąjį namą, bei panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam P. U. priklausantį 33,44 eurų vertės turtą.
Kaltinamasis D. Š. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog buvo gal žiema, buvo tamsu, tikslios datos nepamena, susitiko su V.B. N., netoli taksofono. Pastovėjo, išgėrė alaus. Pamatė, kad nukentėjusysis važiuoja dviračiu. Tada jie su V. B. nusekė paskui nukentėjusįjį pėdsakais nuo dviračio. Išėmė langą. V. B. įlipo pro langą ir jam atidarė duris. Tada jis įėjo. Namie buvo tamsu. Nukentėjusysis buvo namie. Jis atsistojo nuo lovos su strypu. Tada jis atėmė strypą ir nukentėjusįjį pasodino. Su strypu sudavė nukentėjusiajam, nepamena kur sudavė. V. B. iš nukentėjusiojo paėmė krepšį pinigus. Jeigu nebūtų buvęs išgėręs, tai nebūtų nutikę. Nukentėjusiojo atsiprašė. Civilinio ieškinio nėra atlyginęs, kadangi nedirbo. Žada pradėti dirbti pas ūkininką, todėl žalą atlygin per 3-4 mėnesius. Turi 4 m. vaiką. Savo poelgį vertina blogai.
K. V. B. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog vasario 14 d. susitiko D. Š. Nemenčinėje, išgėrė alaus. Pamatė nukentėjusįjį P. U. prie stotelės, jis važiavo dviračiu. Jie sekė P. U. pagal dviračio vėžes. P. U. sekė, nes buvo išgėrę, gal dėl pinigų. Paskambino į duris, niekas neatidarė, išėmė langą. Jis įlipo pro langą, atidarė duris, užėjo į vidų. Nukentėjusysis išėjo su kažkokiu pagaliu. D. Š. atėmė pagalį. Nukentėjusįjį pastumdami pasodino ant lovos. Nukentėjusįjį pastūmė koja, nes šis bandė keltis. Jis paėmė iš nukentėjusiojo kišenės pasą, pase buvo pinigų. Pasą išeidami padėjo atgal, pinigus, kiek pamena pasidalijo. Išeidami paėmė krepšį, kuriame buvo maisto produktai. Maisto produktus suvartojo jis. Pagalį iš nukentėjusiojo atėmė D. Š.. Savo poelgį vertina blogai, kaltas alkoholis, jeigu būtų buvęs blaivas, tai nebūtų nutikę. Gailisi . Civilinį ieškinį pripažįsta. Neturi jokios profesijos, iki suėmimo dirbo pavienius darbus, gyveno pas draugą, yra registruotas savivaldybėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
N. P. U. posėdžio metu parodė, jog po to atvejo sunkiai atsimena. Nežino, kaip jie atsidūrė jo namuose. Jis važiavo dviračiu, po to pamatė, kad žibintas šviečia prie lango. Negirdėjo, kaip jie įlindo pro langą, buvo dviese. Jie mušė metaliniu strypu sudavė į krūtinę. Smūgius sudavė D. Š.. Civilinį ieškinį palaiko.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo P. U. parodymų matyti, jog 2016-02-16 nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. U. apklausos metu parodė, kad gyvena vienas. 2016-02-14 vakare, galimai apie 18.45 val., buvo namuose. Išgirdo prieangyje kažkokius garsus ir, atsikėlęs nuo lovos bei pasiėmęs metalinį strypą su rankena, kuriuo ramstosi vaikščiodamas, norėjo nueiti prie įėjimo durų. Tuo metu priešais išdygo jaunas vaikinas, jo apibūdinti negali, bet atpažins, jis buvo stamboko sudėjimo ir vilkėjo geltoną striukę. Už jo pastebėjo antrą vaikiną, jo neįsidėmėjo, nes tuo metu atstatė į įsibrovėlį metalinį strypą. Stovėjęs priešais vaikinas čiupo strypo galą, atėmė jį ir kelis kartus kirto per abi kojas, vieną kartą buku galu stūmė į paširdžius. Pajuto skausmą sumuštose vietose. Tuomet vaikinas iš tuo metu dėvėto švarko vidinės kišenės ištraukė pasą ir paėmė jame buvusius 20 Eurų ir išėjo pro praviras duris. Priėjęs prie durų, nes norėjo jas uždaryti kabliuku, pamatė, kad išimtas prieangio lango stiklas. Suprato, kad vienas iš užpuolikų išėmė stiklą, įlindo į namus ir atidarė duris. Nuo prieangyje stovėjusio dviračio rankenos dingo maišelis su maisto produktais, jį paėmė užpuolikai. 2016-02-24 nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. U. papildomos apklausos metu parodė, kad 2016-02-14, po pietų, dviračiu išvažiavo į parduotuvę. Nuvažiavo į buvusią parduotuvę „Afriką“, pavadinimo nepamena. Parduotuvėje pirko maisto prekių už 7 Eurus 44 centus. Ką tiksliai pirko nepamena, pamena, kad pirko alaus „Tauras“, grietinės 300 g indelį, minkštus riestainius, 10 vnt. kiaušinių, juodos arbatos „Maiski“ ir du butelius vyno. Maisto prekes susidėjo į juodos spalvos krepšį, krepšys buvo ne naujas, nusidėvėjęs. Krepšyje buvo visraktis, skirtas dviračiui, nedidelis peilis su bespalve rankena, 12 ir 14 raktas, 17 ir 13 raktas, atsuktuvas be rankenos. Peilio rankena buvo savadarbė. Kai išėjo iš parduotuvės, priėjo stambaus kūno sudėjimo vaikinas, vilkėjo geltonos spalvos striukę. Tą vaikiną jau yra matęs, tai ne pirmas kartas, kai kabinėjosi. Jis priėjo ir pareikalavo duoti vyno, bet atsisakė. Krepšį pakabino ant dviračio rankenos ir nuėjo pas draugą. Su draugu išgėrė vyno ir po to nusprendė eiti į namus. Dviratį stūmėsi, kai buvo už tilto, apsidairė ir pamatė link paties einantį vaikiną, kuris prieš tai reikalavo vyno. Vaikinas buvo ne vienas, šalia ėjo mažesnis vaikinas. Pamatęs juos, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo į namus. Namuose dviratį įstūmė į prieangį ir iš vidaus užrakino duris - užkabino kabliuką ir užrakino vidinę spyną. Tada nuėjo į kambarį ir uždarė kambario duris. Namuose buvo 18.45 val., adresas Miško gt. 27 Nemenčinė. Jau gulėjo lovoje, kai prieangyje išgirdo kažkokius keistus garsus. Atsikėlė nuo lovos ir, pasėmęs metalinį strypą su raudona rankena, priėjo prie durų, bet tuo metu priešais pasirodė jaunas vaikinas, stambaus kūno sudėjimo, vilkėjo geltonos spalvos striukę, kurį prieš tai buvo susitikęs prie parduotuvės ir ėjo paskui. Už to vaikino buvo antras vaikinas, jo požymių neįsidėmėjo. Į stambesnį vaikiną atstatė metalinį strypą, bet tas vaikinas griebė už kito strypo galo ir, jį atėmęs, sudavė strypu į krūtinę arčiau širdies. Į krūtinę sudavė strypo buku galu. Po to priėjo kitas vaikinas ir spyrė į krūtinę. Po smūgio atsidūrė ant lovos. Tada tas vaikinas iš dešinės kišenės ištraukė paties vardu išduotą LR pasą ir iš jo išėmė 20 Eurų vieną kupiūrą. Vaikinas, išėmęs pinigus iš paso, pasą vėl įdėjo į tą pačią kišenę. Stambesnis vaikinas dar bandė suduoti, buvo užsimojęs ir norėjo suduoti, bet užsikabino strypas už lubų. Tada jis sudavė į dešinės kojos apatinę dalį du kartus. Nuo suduotų smūgių pajuto fizinį skausmą, dar iki šiol išlikę mėlynės kojose. Kažkas iš tų vaikinų pasakė, kad reikalingi smulkūs pinigai. Tada pats ištraukė dėžutę nuo vaistų ir padavė tam vaikinui, kuris buvo paėmęs pasą. Tas vaikinas perskaičiavo ir pasakė, kad ten buvo virš 3 Eurų. Negali pasakyti kiek ten buvo smulkių, nes neskaičiavo. Kai paėmė smulkius pinigus, mažesnis vaikinas išėjo pirmas iš kambario, o stambesnis ėjo paskui. Stambesnis vaikinas norėjo paimti benzininį pjūklą, kuris stovėjo šalia. Prašė palikti pjūklą, nes neturės kuo pjauti malkų ir pjūklo nepaėmė. Kai išėjo vaikinai, apžiūrėjo ir pamatė, kad pavogtas krepšys su maisto produktais. Krepšį vertina 3 Eurais. Raktų, peilio ir atsuktuvo nevertina dėl mažareikšmiškumo. Vaikinai pateko išėmę vieną stiklą. Buvo sulaužyti stiklo tvirtinimo elementai, jų nevertina. Stiklas nebuvo sudaužytas. Buvo išimti vinukai. Stiklą pats įstatė ir nieko nereikėjo mokėti. Dėl šio nusikaltimo padaryta 30,44 Eurų turtinė žala. Vaikinų veidų bruožų neįsidėmėjo ir negali apibūdinti. Kambaryje buvo tamsu, bet yra juos matęs Nemenčinėje, nes jie ten gyvena. Sunku įsidėmėti veido bruožus ir juos apibūdinti, bet pamatęs gali atpažinti. Blogai girdi nuo pat vaikystės. Tą dieną buvo išgėręs ir gali ne visai tiksliai prisiminti įvykio aplinkybes, o, be to, buvo stresinė situacija. Krepšį atpažinti galės, nes vaikinai jį suplėšė, suplėšyta prie užtrauktuko. 2016-02-24 nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. U. papildomos apklausos metu parodė, kad krepšys buvo, jį reikės išmesti, turtinė žala nesikeičia, lieka 30,44 Eurai. Šiuo nusikaltimu padaryta ir neturtinė žala, nes buvo sukeltas fizinis skausmas, reikėjo pirkti vaistus, patyrė stresą. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu dėl neturtinės 300 Eurų žalos. (tomas 1, b.l.14; b.l.34-35; b.l.31-33 ).
Iš byloje, esančio 2016-02-24 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip nukentėjusysis P. U. parodė namą, kur jis gyvena, parodė stiklą, kuris 2016-02-14 apie 18,45 val. buvo išimtas ir per kurį įlindo į jo namo vidų, po to parodė dviratį, kuris stovėjo prieangyje, ant kurio rankenos buvo juodos spalvos krepšys su maisto produktais, kurį 2016-02-14 pagrobė. Po to parodė kaip jis laikė metalinį strypą ir stovėjo prie įėjimo durų bei parodė vietą kur jam su strypu sudavė D. Š., po to parodė vietą krūtinėje, kur jam strypu sudavė D. Š.. Po to parodė vietą, kur jam iš kojos sudavė mažesnis vaikinas ( V. B. ) ( tomas 1 , b.l.39-47).
Iš byloje, esančio 2016-02-19 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad 2016-02-19 nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. U. iš jam atpažinimui pateiktų 3 vyriškos lyties asmenų atpažino vaikiną, stovintį kairėje (Nr. 1 D. Š.), kaip tą, kuris 2016 m. vasario mėnesį, dienos nebepamena, vakare kartu su kitu vaikinu užėjo į namus adresu (duomenys neskelbtini) Nemenčinė ir, atėmęs strypą, sudavė juo apie 5 kartus: 3 kartus per kojas ir du į paširdžius, smūgių metu juto fizinį skausmą, pagal kūno sudėjimą, jis vilkėjo ta pačia striuke, o mažesnis vaikinas iš kišenės ištraukė LR piliečio pasą, iš jo išėmė 20 Eurų. Įsitikinęs, kad tas vaikinas kartu su draugu įsibrovė į namus, sumušė ir pagrobė pinigus, jį yra matęs Nemenčinėje. (tomas 1, b.l.23-27).
Iš byloje, esančios 2016-02-23 specialisto išvados Nr. G 518/2016(01) matyti, jog buvo nustatyta, kad P. U. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės kairėje, dešinės blauzdos išoriniame – užpakaliniame paviršiuose, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-02-14). Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimų atsiradimo galimybė pačiam nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie konkretų daiktą (įrankį), jo formą, dydį, nėra. Sužalojimai visumoj ir atskirai kiekvienas iš jų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (tomas 1, b.l.29).
Iš byloje, esančio 2016-02-16 apžiūros protokolo matyti, kad 2016-02-16 buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Nemenčinė Vilniaus raj. Apžiūros metu nustatyta, kad namas yra dalinai aptvertoje teritorijoje. Kieme prieš namą yra malkos, dėžės, įvairūs daiktai. Įėjimo į namą durys medinės, rakinamos vidine spyna. Iš vidaus namo durys rakinamos kabliuku. Kairėje įėjimo durų yra langas be vieno stiklo. Po langu ant žemės guli medinio stiklo tvirtinimo gabaliukai. Prieangio dešinėje stovi dviratis, kairėje sudėti maišai su daiktais ir rūbais, indai ir dėžės. Iš prieangio pro duris patenkama į kambarį, ant durų kabo rūbai. Kambario dešinėje yra krosnis, kairėje – virtuvinė spintelė, tiesiai prie sienos stovi sofa – lova. Kambarys netvarkingas, visur išmėtyti indai, tušti buteliai, ant stalo, kėdžių ir spintelių suversti daiktai ir rūbai. (tomas 1, b.l.12-16).
Iš byloje, esančio 2016-02-25 apžiūros protokolo matyti, kad 2016-02-26 buvo apžiūrėtas metalinis strypas, 2016-02-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. U.. (tomas 1, b.l.50-53).
Iš byloje, esančio 2016-02-23 apžiūros protokolo matyti, kad 2016-02-23 buvo apžiūrėtas sportinis krepšys, arbatos pakelis, virtuvinis peilis, 4 raktai, 2016-02-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti iš V. B.. (tomas 1, b.l.99-104).
Iš byloje, esančio 2016-02-24 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad 2016-02-24 nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. U. iš jam atpažinimui pateiktų 3 sportinių krepšių atpažino krepšį, pažymėtą Nr. 2, pagal spalvą, nusidėvėjimą (krepšys buvo apsitrynęs, purvinas), dydį ir formą, užtrauktuką (šalia jo buvo įplyšę, įplėšta buvo tą dieną, kai jį pagrobė), jame buvo maisto produktai, kaip tą, kurį pagrobė 2016-02-14. (tomas 1, b.l.106-109).
Iš byloje, esančio 2016-02-24 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad 2016-02-24 nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. U. iš jam atpažinimui pateiktų 3 arbatos pakuočių atpažino arbatos pakuotę, pažymėtą Nr. 1, pagal arbatos rūšį, ant dėžutės pavaizduotu piešinius pavadinimą „Maisky“, ji buvo krepšyje ant dviračio rankenos, kaip tą, kurią pagrobė 2016 m. vasario mėnesio viduryje. (tomas 1, b.l.106-109).
Iš byloje, esančio 2016-02-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip kaltinamasis D. Š. rodo vietą, kurioje susitiko su V. B. ir vietą kur pastebėjo nukentėjusįjį , prie tilto. Po to parodė namą, adresu (duomenys neskelbtini), Nemenčinė, į kurį jis kartu su V. B. įsibrovė 2016-02-14. Parodė stiklą, kurį kartu su D. B. išėmė ir per kurį įlindo V. B.. parodė dviratį, nuo kurio rankenos V. B. 2016-02-14 pagrobė krepšį. D. B. rodo vietą prie įėjimo, kur susitiko su nukentėjusiuoju ir kur būdamas sudavė nukentėjusiajam su pagaliu ( tomas 1, b.l.69-76).
Iš byloje, esančio 2016-03-01 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip kaltinamasis V. B. parodė vietą, kur jis susitiko su D. Š., po to kur pamatė P. U. su dviračiu, po to parodė namą, adresu (duomenys neskelbtini), Nemenčinė, į kurį jis 2016-02-14 kartu su D. Š. įsibrovė ir apiplėšė P. U.. Parodo langą, kurio vieną stiklą išėmė kartu su D. Š. ir per kurį jis įlindo į namo vidų, po to parodė duris, kurias atidarė įlindęs per langą. Parodė dviratį, nuo kurio rankenos pagrobė juodos spalvos krepšį su maisto produktais. Po to parodė lovą, kur sėdėjo nukentėjusysis , kai jį mušė D. Š. ir kai jis iš kišenės paėmė jo LR pasą, kuriame rado 25 eurus, bei parodė vietą, kur jis stovėjo, kai nukentėjusysis mušė D. Š. ( tomas 1, b.l. 117-125 )
Motyvuojamoji dalis
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja kaltinamųjų D. Š. ir V. B. kaltė, jog jie įsibrovę į patalpas ir panaudodami fizinį smurtą P. U. atžvilgiu įvykdė plėšimą, visiškai įrodyta.
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad pašalinti ir neutralizuoti asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-741/2007; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2012). Įsibrovimu laikytinas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Esant šiam plėšimą kvalifikuojančiam požymiui teismų praktikoje nustatinėjamas patekimo į patalpą neteisėtumas, kurį atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas, prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2010).
Tai, kad kaltinamieji plėšimo metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį P. U. ir, kad jo sveikatos sutrikdymai yra susiję su nukentėjusiojo turto pagrobimu ir panaudotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti turtą, tai, kad kaltinamieji į nukentėjusiojo P. U. patalpas pateko savavališkai, prieš nukentėjusiojo valią, V. B. išėmus lango stiklą ir įlipus į namų, po to atidarius duris D. Š., tokiu būdu įsibrovus į patalpą- nukentėjusiojo namą, siekiant pagrobti iš jo turtą, patvirtina ne tik kaltinamųjų D. Š. ir V. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo P. U. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, specialisto išvadoje, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros , asmens parodymo atpažinti, daiktų apžiūros ir daiktų parodymų atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, ištirti (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad D. Š. ir V. B. 2016-02-14 apie 18.45 val., bendrais veiksmais įsibrovę į patalpas – gyvenamąjį namą, bei panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam P. U. priklausantį 33,44 eurų vertės turtą. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus. Kaltinamųjų veiksmai tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Tik tikslintina, kaltinime aplinkybė, jog kaltinamieji plėšimą įvykdė būdami apsvaigę nuo alkoholio. Posėdžio metu abu kaltinamieji patvirtino, jog susitikę kartu išgėrė alaus, buvo neblaivūs.
Posėdžio metu kaltinamieji patvirtino, jog alkoholis jų veiksmams įtakos turėjo. Kaip teigė abu kaltinamieji, jog kaltas alkoholis, būdami blaivūs taip nebūtų pasielgę. Todėl jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, jog nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( LR BPK 60 str. 1 d.9 p.)
Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos A. T. 2009 m. birželio 23 d. Nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009; 2012 m. rugsėjo 25 d. Nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas, jog byloje nustatyta, kad kaltinamieji kartu sutarę sekė paskui nukentėjusįjį, po to V. B. išėmęs langą įlipo į vidų, atidaręs duris įleido D. Š., kur abu bendrais veiksmais panaudojo smurtą, teismas konstatuoja, jog jie abu veikė kaip bendravykdytojai, todėl pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstama veiką jie padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Posėdžio metu abu kaltinamieji pripažino padarę nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, todėl kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( LR BPK 59 str.1 d.2 p.)
Dėl bausmės skyrimo
D. Š. padarė sunkią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvina, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi Jo atsakomybę sunkina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje. Neteistas ( 1 tomas , b.l. 152). Tačiau yra baustas administracine tvarka ( 1 tomas , b.l. 65-68). Augina mažametį vaiką. Nukentėjusiojo atsiprašė, civilinį ieškinį pripažįsta. Todėl jam skirtina sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybe, tai, kad nukentėjusiojo atsiprašė bausmės trukmė nustatoma žemesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Nuo 2015-03-24 įsigaliojusi BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.) numato, jog paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidedamas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Todėl teismas įvertinęs nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, jauną amžių, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, nukentėjusiojo atsiprašė, galimybes dirbti, augina mažametį vaiką bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir jų pobūdį, pasekmes, pagrobto turto vertę, padarytų sužalojimą mąstą, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius ( vedęs, augina mažametį vaiką), bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams bei paskiriant įpareigojimus.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-02-17 14 val. 45 min. iki 2016 m. vasario 19 d. 13 val.39 min
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (LR (duomenys neskelbtini) str.).
V. B. padarė sunkią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvina, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi Jo atsakomybę sunkina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje. Teistas už analogišką nusikalstamą veiką. 2015-02-19 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę ir po metų vėl padaro naują analogišką nusikalstamą veiką. Ne kartą baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo , jog kaltinamasis nėra linkęs taisyti ir laikytis visiems priimtinų elgesio taisyklių. Todėl jam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai kad nukentėjusiojo atsiprašė, nustatomas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. V. B. nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, nėra susaistytas jokiais socialiniais ryšiais, yra teistas už analogišką nusikaltimą 2015-02-19 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę ir po metų vėl padaro naują analogišką nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, jog V. B. yra teistas už analogišką veiką, vėl padaro nusikalstamą veiką, kas rodo, jog išvadų nepadarė, todėl jam skirtinos bausmės vykdymo atidėjimas neturės tokio poveikio, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl V. B. laisvės atėmimo bausmė skirtina su realiu jos atlikimu
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas ir suėmimo laikas nuo 2016-02-18.
Kardomają priemonę iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti tą pačią suėmimą.
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: Metalinis strypas, 2016-03-16 nutarimu perduotas saugojimui ir saugomas Vilniaus apskrities VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas. (t.1, b.l.54,55).
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. U. pareiškė civilinį ieškinį prašė priteisti 30,44 EUR turtinei žalai atlyginti ir 300 EUR neturtinei žalai atlyginti ( 1 tomas, b.l. 36,37). Teisminio nagrinėjimo metu nagrinėjimo metu ieškinį palaikė. Kaltinamieji ieškinį pripažino. LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Nustatyta, kad kaltinamieji D. Š. ir V. B. savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė 30,44 EUR turtinę žalą.
Nukentėjusysis P. U. taip pat prašo atlyginti ir 300 EUR neturtinę žalą.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Nagrinėjamu atveju plėšimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojus fizinį smurtą, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors posėdžio metu nukentusysis teigė, jog nelabai išsigando, nes pats buvo išgėręs, tačiau įvertinus specialisto išvadoje nustatytus sužalojimas abejonių nekelia, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Todėl turi teisę į neturinės žalos atlyginimą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Tačiau Lietuvos A. T. ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog 300 EUR neturtinė žala yra pagrįsta ir jos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Įvertinus tai, jog nukentėjusiajam žala buvo padaryta bendrais veiksmais, todėl taikytina solidarioji atsakomybė.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
LR (duomenys neskelbtini) str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kadangi kaltinamasis V. B. yra suimtas ir jį ginti buvo paskirta advokatė I. K.. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, o kaltinamasis prašymo užtikrinti jo interesus atstovaujančio gynėjo dalyvavimą nagrinėjant jo bylą pateikęs nebuvo, be to atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis nedirbantis, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas. Kaltinamajam D. Š. nagrinėjant baudžiamąją bylą gynėjas buvo skirtas LR BPK 51 str. 1 d.4p. pagrindu ir jį ginti buvo paskirtas advokatas V. B.. LR (duomenys neskelbtini) str. 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis D. Š. yra nedirbantis, augina mažametį vaiką, todėl šios išlaidos iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)303 str., teismas
nusprendžia:
D. ( D.) Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 2 ( dvejiems ) metams ir 9 ( devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1
( vieneriems ) metams ir 10 (dešimčiai ) mėnesių.
Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktus, ir D. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems ) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-02-17 14 val. 45 min. iki 2016 m. vasario 19 d. 13 val.39 min
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
V. B. ( V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 2 ( dvejiems ) metams ir 9 ( devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1
( vieneriems ) metams ir 10 (dešimčiai ) mėnesių.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2016 m. gegužės 19 dienos.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką kardomojo suėmimo laiką nuo 2016-02-18.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti tą pačią - suėmimą.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: Metalinį strypą, 2016-03-16 nutarimu perduotą saugojimui ir saugomą Vilniaus apskrities VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. U. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. Š. ir Viktoro B. P. U. 30 ( trisdešimt) EUR 44 eurocentus turtinei žalai ir 300 (tris šimtus) EUR neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.