- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- eI3-2187-484/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01238-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- K. M., V. M., V. A., uždarosios akcinės bendrovės „Alkmena“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų ir planavimo statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 17.6Statybos valstybinė priežiūra
- 51.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų ir planavimo statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys: K. M., V. M., V. A. individuali įmonė „Ivega“, uždaroji akcinė bendrovė „Alkmena“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – atsakovė, Inspekcija) 2024 m. birželio 5 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 2D-12210 „Dėl Jūsų pranešimo” (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos E. M. 2023 m. rugsėjo 28 d. pranešimą dėl atliktų statybos darbų (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Tretiesiems asmenims K. M. ir V. M. priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Tame pačiame pastate adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastatas) esančias patalpas nuosavybės teise valdo ir kiti tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alkmena“, V. A. individuali įmonė „Ivega“.
Pareiškėja paaiškina, kad tretieji suinteresuoti asmenys K. M. ir V. M., neturėdami statybą leidžiančio dokumento, o taip pat ir Pastato bendraturčių sutikimo, 2022 m. vasarą (liepos-rugpjūčio mėn.) pakeitė Pastato fasadą: išdidino trijų langų angas (pašalino langų sąramas, išardė Pastato fasado sieną angokraščių šonuose, sumontavo naujas sąramas, virš jų primūrydami kelias eiles plytų). Dėl savavališkai bei nekokybiškai atliktų statybos darbų: Pastato fasado sienose atsirado įtrūkimų ir skilimų, suskaldytos aplink griautas angas esančios/buvusios plytos, pareiškėja 2023 metais pateikė skundą Inspekcijai, kuri 2023 m. spalio 24 d. sprendimu skundo nagrinėjimą nutraukė. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu Inspekcijos 2023 m. spalio 24 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo Inspekciją pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, tvirtina, kad Inspekcija, pakartotinai nutraukdama jos skundo nagrinėjimą, neatsižvelgė į Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendime nustatytą prejudicinį faktą, kad Pastatas yra viešasis. Anot pareiškėjos, Inspekcija neturėjo teisės iš naujo ir kitaip vertinti Pastato rūšį, o turėjo tik įvertinti, ar viešajame Pastate atliekamiems ginčo darbams (fasado elementų keitimui, langų sąramų keitimui ir kt.) buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintam išsamumo principui. Sprendime Inspekcija nepaaiškino, kodėl Pastatas nepriskiriamas viešajam pastatui, todėl, anot pareiškėjos, Sprendimas neatitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų motyvavimo reikalavimų.
Pareiškėja pažymi, kad Pastate yra gyvenamosios patalpos, prekybos, įstaigos patalpos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 110 dalimi, toks pastatas laikomas viešuoju.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad į Inspekciją su skundu kreipėsi ir dėl to, kad keičiant Pastato fasado elementus, buvo padaryta žala Pastatui: sienose atsirado įtrūkimai ir skilimai, pažeistas Pastato konstrukcijų stabilumas. Pareiškėja teigia, kad Inspekcija Sprendime nurodo neteisingus faktus, juos interpretuoja savaip, taip galimai siekdama padėti tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. M. ir V. M., yra šališka.
Pareiškėja nesutinka ir su Sprendimo teiginiu, neva trečiųjų suinteresuotų asmenų K. M. ir V. M. savavališkai atlikti statybos darbai yra paprastojo remonto darbai. Anot pareiškėjos, Inspekcija netyrė ir nenustatė aplinkybių, ar keičiant Pastato fasado elementus nebuvo silpninamos laikančiosios konstrukcijos.
Pareiškėja, vadovaudamasi Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statyba? leidz?iantys dokumentai. Statybos uz?baigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavalis?kos statybos padariniu? s?alinimas. Statybos pagal neteise?tai is?duota? statyba? leidz?ianti? dokumenta? padariniu? s?alinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 4 ir 5 punktais, yra įsitikinusi, kad Pastato fasado statybos darbams atlikti buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas, kurio tretieji suinteresuoti asmenys K. M. ir V. M. neturėjo.
Šalies argumentai
Inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713, 5 punktu pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Pastatas, kuriame atlikti langų pakeitimo darbai, yra mišrus, buitinio aptarnavimo pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė. Pastate yra paslaugų paskirties, gyvenamosios (butų) paskirties patalpų, tačiau daugiausia yra gamybos – pramonės, prekybos paskirties patalpų, kas nepatenka nei į daugiabučio namo nei į viešojo pastato apibrėžtį. Inspekcijos teigimu, Pastatas nėra viešasis, todėl Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad atliktiems darbams (langų angų padidinimui) statybos leidimas neprivalomas.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, jog Regionų administracinio teismo įsiteisėjusiu 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu nustatyti prejudiciniai faktai dėl Pastato rūšies (paskirties), nes šioje byloje Pastato rūšis (paskirtis) nebuvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis, o buvo sprendžiama tik tai, ar Inspekcija, vykdydama jos kompetencijai pavestas funkcijas viešojo administravimo srityje, tinkamai atliko savo pareigas, t. y. dėl administracinio akto atitikties VAĮ 10 straipsnio nuostatų reikalavimams.
Atsakovės teigimu, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl skundžiamo Sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsti ir neatitinka sprendimo neteisėtumo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje.
Atsakovės tvirtinimu, Inspekcija Sprendime nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis ji vertino, kad Pastatas nelaikomas viešuoju pastatu, išaiškino pareiškėjai teisę savo galimai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Inspekcijos nuomone, skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, teisinis pagrindas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsakovės nuomone, Inspekcija savo kompetencijos ribose ir nustačiusi faktines aplinkybes bei įvertinusi, kad yra visi pagrindai nutraukti pareiškėjos prašymo nagrinėjimą, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais parengė skundžiamą raštą, kuris savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, kurios užtikrina visų objektyvų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. nėra pagrindo Inspekcijos skundžiamą raštą naikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Alkmena“ ir V. A. individuali įmonė „Ivega“ su pareiškėjos skundu sutinka, prašo skundą patenkinti ir atsiliepime iš esmės pakartoja pareiškėjos skundo argumentus.
Tretieji suinteresuoti asmenys K. M. ir V. M. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą prašė patenkinti remiantis skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Alkmena“ ir V. A. individuali įmonė „Ivega“ atstovai pareiškėjos skundą prašė patenkinti remiantis pareiškėjos skunde ir atsiliepimuose nurodytais motyvais.
Tretieji suinteresuoti asmenys K. M. ir V. M. pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, Inspekcijos atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo nutrauktas pareiškėjos skundo dėl statybos darbų teisėtumo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Inspekciją su pranešimu – skundu, prašydama įvertinti atliktų Pastato statybos darbų teisėtumą. Pareiškėja skunde nurodė, kad tretiesiems asmenims K. M. ir V. M. priklausančiose patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), nesuderinus su bendrasavininkais, be projekto, pakeistas pastato fasadas, atlikti konstrukciniai pakeitimai, dėl ko sutrūkinėjo pastato sienos. Pareiškėja prašė įvertinti padarytus pažeidimus, įpareigoti bendrasavininkus K. M. ir V. M. atstatyti pastato konstrukcijų stabilumą ir taikyti įstatyme nustatytą atsakomybę.
Inspekcija, nustačiusi, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo Inspekcijai pateikimo, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 2023 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą, įformintą raštu Nr. 2D-18286, kuriuo pareiškėjos skundo nagrinėjimą nutraukė.
Inspekcija Sprendime konstatavo, kad pareiškėjos skundas paduotas dėl statybos teisėtumo, negavus bendraturčių sutikimo, kai statybos darbams atlikti turi būti parengtas statinio projektas, bet statybą leidžiančio dokumento gauti neprivaloma.
Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, statybos valstybinės priežiūros pareigūnai tokias pačias faktines aplinkybes nustatė pakartotinai apžiūrėję Pastatą.
Ginčijamame Sprendime konstatuota, kad Inspekcijos atsakingi pareigūnai 2024 m. gegužės 28 d. atliko pakartotinį patikrinimą dėl langų angų išdidinimo buitinio aptarnavimo administracinės paskirties pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad vakarinėje pastato pusėje išdidintos trys langų angos, kurių aukštis po išdidinimo yra 0,05 m, plotis nesikeitė ir liko 1,21 m. Langai išdidinti neliečiant laikančių sąramų, nuo palangės žemyn išardant 9 eiles plytų iki 0,9 m. Sprendime konstatuota, kad pakeista pastato fasado išvaizda atliekant paprastojo remonto darbus. Su langų išdidinimu susijusių įtrūkių ar kitokių deformacijų vizualiai apžiūrėjus pastatą nenustatyta.
Ginčijamame Sprendime pažymėta ir tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, Pastatas, kuriame atlikti langų pakeitimo darbai, yra administracinės paskirties, buitinio aptarnavimo pastatas, kuriame daugiausia yra gamybos-pramonės, prekybos paskirties patalpų. Pastatas nėra viešasis ir aukščiau minėtų darbų atlikimui statybos leidimas neprivalomas. Bendraturčių privalomų sutikimų ar susitarimų, dėl langų angų pastate išdidinimo, statytojas nepateikė.
Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnai nagrinėjamu atveju savavališkos statybos fakto nenustatė, todėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M. ir K. M. savavališkos statybos akto nesurašė ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nedavė.
Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos vertinimu, jog nagrinėjamu atveju statytojai neprivalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento ir laikosi pozicijos, jog tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir K. M. Patikrinimo akte nurodytus statybos darbus atliko neturėdami statybą leidžiančio dokumento.
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje nustatyta, kad statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą.
Statybą leidžiantys dokumentai išduodami Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nurodytais atvejais.
Byloje neginčytinų įrodymų, patvirtinančių Patikrinimo akte nurodytų statybos darbų atlikimo datą, nėra. Todėl teismas vadovausis Statybos įstatymo redakcija, galiojusia pareiškėjos skundo Inspekcijai pateikimo ir Patikrinimo akto surašymo metu, t. y. Statybos įstatymo suvestine redakcija, galiojusia nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. spalio 31 d.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriuo ir grindžia pareiškėja savo skundą, nustatyta, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-8784, 3 priedo 4.1 punkte (2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. D1-777 redakcija) nustatyta, kad be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.
Pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 m² ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); didesnės kaip 0,01 m³ tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 5 punktas (aplinkos ministro 2022 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. D1-217 redakcija).
Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje įtvirtinta, kad statinio paskirtis – tai viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713, (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. birželio 14 d.) 5.1.2 punkte nustatyta, kad pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.1.2 punktą, kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad ginčo Pastatas yra buitinio aptarnavimo pastatas, administracinės paskirties. Šis Nekilnojamojo turto registro įrašas nėra nuginčytas ir teismas juo nesivadovauti neturi pagrindo.
Byloje pripažįstama aplinkybė, kad Pastate daugiausia yra gamybos-pramonės, prekybos paskirties patalpų.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje nustatyta, kad viešasis pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.2. punktą administracinės paskirties pastatai skirti administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai).
Byloje įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo Pastatas būtų naudojamas administraciniams tikslams taip, kaip jie suprantami pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.2 punktą, nėra. Tai, kad ginčo Pastate veiklą vykdo privatūs asmenys, teismui neleidžia daryti išvados, jog ginčo Pastatas yra įstaigos pastatas.
Ginčo Pastate neteikiamos ir trumpalaikio apgyvendinimo paslaugos (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.1 punktas). Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.3 punktą prekybos paskirties pastatai skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai). Byloje įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo Pastato atskirose patalpose vykdoma didmeninė ar mažmeninė prekyba ir šios patalpos sudaro didžiausią patalpų grupę pagal suminį bendrąjį plotą, nėra. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad ginčo Pastato paskirtis nepakeista.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas teismui leidžia daryti išvadą, kad ginčo Pastatas nėra viešasis pastatas, kaip jis apibrėžiamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje, ir ginčo Pastate atliktiems statybos darbams – trijų langų angų išdidinimui nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas, numatytas Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebuvo privalomas.
Pareiškėja įrodymų, paneigiančių Patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, nepateikė.
Teismo vertinimu, Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 31 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai nutraukė pareiškėjos skundo nagrinėjimą, konstatavusi, kad pareiškėjos skundas paduotas dėl statybos teisėtumo, negavus bendraturčių sutikimų, kai statybos darbams atlikti turi būti parengtas statinio projektas, bet statybą leidžiančio dokumento gauti neprivaloma.
Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad Inspekcijos išvada, jog ginčo Pastatas nėra viešasis pastatas, prieštarauja Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendime padarytai išvadai, teisėjų kolegija pažymi, jog administracinėje byloje Nr. eI3-3350-743/2024 priimtu procesiniu sprendimu nebuvo vertintos faktinės aplinkybės ir taikyta teisė šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste, todėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimas neturi prejudicinės galios ir šioje byloje nustatytoms aplinkybėms ir jų teisiniam kvalifikavimui įtakos nedaro (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina ir tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys V. A. individuali įmonė „Ivega“, uždaroji akcinė bendrovė „Alkmena“ administracinės bylos Nr. eI3-3350-743/2024 procese nedalyvavo.
Inspekcija, priimdama skundžiamą Sprendimą, Priežiūros įstatymo ir VAĮ nuostatų nepažeidė. Sprendime iš esmės yra pakankamai aiškiai išdėstyti Sprendimo motyvai ir jie pareiškėjai yra suprantami. Tai, kad pareiškėja nesutinka su tam tikrų aplinkybių vertinimu, nedaro ginčijamo Sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies kontekste. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, ji neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.