Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų ir planavimo statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuotieji asmenys – K. M., V. M., dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2D-18286 pareiškėjai pateiktas atsakymas, kuriuo ji informuota, kad statytojos teigimu, statybos darbai išdidinant langų angas atlikti 2021 m. birželio mėn., t. y. daugiau nei prieš dvejus metus, todėl remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 ir 3 dalimi, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukta.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija galiojusi iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 25¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, esant bent vienam iš šių nurodytų pagrindų: 1) Viešojo administravimo įstatyme nustatytais atvejais; 2) teismas nagrinėja ar yra išnagrinėjęs skundą tuo pačiu klausimu; 3) skundą pateikusio asmens prašymu, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas; 4) dėl teritorijų planavimo procese iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priimtų sprendimų – jeigu teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas; 5) dėl patvirtinto teritorijų planavimo dokumento teisėtumo – jeigu nuo jo patvirtinimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas; 6) dėl nevykdant teritorijų planavimo proceso priimtų sprendimų, kuriais nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), teisėtumo – jeigu nuo jų priėmimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas; 7) dėl iki statybą leidžiančių dokumentų išdavimo priimtų sprendimų – jeigu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas; 8) dėl statybos procese priimtų sprendimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus sprendimus, teisėtumo – jeigu nuo jų priėmimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas; 9) dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo; 10) skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį yra pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje (išskyrus atvejus, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių – užtvaros (tvoros, aptvaro, diendaržio, voljero), atraminės sienelės, liepto ir plokščio horizontalaus inžinerinio statinio – dėl kurių skundus nagrinėja žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantis viešojo administravimo subjektas (tokiu atveju skundas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją); 11) skundas paduotas dėl statybos teisėtumo, negavus bendraturčių sutikimų, kai statybos darbams atlikti turi būti parengtas statinio projektas, bet statybą leidžiančio dokumento gauti neprivaloma, išskyrus atvejus, kai sutikimą reikia gauti iš valstybinės žemės patikėtinio; 12) kitais teisės aktuose numatytais atvejais. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama (25¹ straipsnio 3 dalis).

Pažymi, jog pareiškėja nei nagrinėjant jos prašymą bei atliekant tyrimą, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, kad statybos darbai atlikti mažiau kaip prieš dvejus metus iki pareiškėjos prašymo pateikimo, todėl darytina išvada, kad pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą raštą ne todėl, kad jis neteisėtas, nemotyvuotas ar neaiškus jo turinys, bet tik todėl, kad siekia kitokio prašymo išnagrinėjimo rezultato. Nagrinėjamu atveju, net ir patenkinus pareiškėjos skundą, nustatytos aplinkybės ir skundo išnagrinėjimo rezultatas nepasikeis, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 10 punktu, prašymo nagrinėjimas pakartotinai būtų nutrauktas. Taip pat nurodo, kad vien tik dėl formalių procedūros pažeidimų administracinis aktas negali būti panaikinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmų nutraukus pareiškėjos skundo dėl statybos darbų teisėtumo nagrinėjimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklauso patalpos (duomenys neskelbtini) pastate, esančiame Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype: pareiškėjai – butas Nr. 1, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – administracinės patalpos Nr. 9. 2023 m. rugsėjo 28 pranešimu (pranešime nurodyti 2020 m., tačiau teismas laiko tai rašymo apsirikimu, nes pranešimas gautas 2023 m.) pareiškėja kreipėsi į atsakovę, prašydama įvertinti trečiųjų suinteresuotų asmenų atliktų statybos darbų teisėtumą žymiai padidinus langus pastate, atlikus konstrukcinius pakeitimus. Atsakovė, nesurinkusi objektyvių duomenų dėl statybos darbų atlikimo momento, vadovaudamasi tik statytojos, trečiojo suinteresuoto asmens V. M., paaiškinimu, sprendė, kad statybos darbai atlikti 2021 m. vasarą ir tyrimą nutraukė, nes statybos darbai atlikti daugiau nei prieš dvejus metus. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti jos prašymą išnagrinėti iš naujo.

II. Dėl skundžiamo rašto teisėtumo

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M. ir K. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2021 m. balandžio 9 d. priklausančios administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); šiame žemės sklype taip pat yra pareiškėjai E. M. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini).

2023 m. spalio 3 d. atsakovė gavo pareiškėjos pranešimą, kuriame ji nurodė, kad tretiesiems asmenims priklausančiose patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), nesuderinus su bendrasavininkais, be projekto, pakeistas fasadas, atlikti konstrukciniai pakeitimai, dėl ko sutrūkinėjo pastato sienos. Prašė įvertinti padarytus pažeidimus, įpareigoti bendrasavininkus atstatyti pastato konstrukcijų stabilumą ir taikyti įstatyme nustatytą atsakomybę. Atsakovė pagal gautą pranešimą 2023 m. spalio 12 d. atliko neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini), dėl atliktų statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbų. Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog vakarinėje pastato pusėje išdidintos trys langų angos, kurių išmatavimai – 2,05 m aukštis, 1,21 m plotis; patikrinimo metu statytoja, pateikdama 2023 m. spalio 12 d. paaiškinimą, nurodė, kad įsigijus administracines patalpas paaiškėjo, kad patalpose mažai šviesos, todėl praėjus ne daugiau kaip trims mėnesiams po patalpų įsigijimo, buvo užsakyti ir, išardžius sienos dalį, sumontuoti didesni langai; faktinių duomenų patikrinimo akte nurodyta, kad tikrinant duomenis pagal Google Maps street view esančią informaciją, objektyvi statybos darbų data nenustatyta; faktinių duomenų patikrinime vietoje metu kiti objektyvūs duomenys (langų įsigijimo, darbų atlikimo įrodymai, bendraturčių paaiškinimai ir pan.) nerinkti; įrašų apie tai, kad tikrinta, ar atlikti ir kiti konstrukciniai pakeitimai, nėra; atsižvelgusi į tai, kad tikrinimas patalpas statytoja įsigijo 2021 m. balandžio 9 d., atsakovė, įvertinusi statytojos paaiškinimą apie tris mėnesius, sprendė, kad statybos darbai atlikti 2021 m. birželio mėnesį.

Skundžiamu 2023 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2D-18286 atsakovė informavo pareiškėją, kad remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punktu, 3 dalimi, skundai dėl statybos teisėtumo nenagrinėjami paaiškėjus, kad darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, todėl šiuo atveju tyrimas pagal jos pranešimą nutrauktas.

Pareiškėjai su tuo nesutinkant, kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Valstybinės priežiūros įstatymas) nuostatų taikymo (2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu – nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.).

Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri, be kita ko, atlieka statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (Valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 punktas). Ji įpareigota atlikti ir statybos patikrinimus, be kita ko, ir pagal fizinių asmenų pateiktus skundus (Valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Veiksmai, kurie privalo būti atlikti statybos patikrinimo metu detaliai nurodyti Valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3–4 dalyse. Aptartame kontekste teismas pažymi, kad atsakovė neatliko Valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksmų, apsiribojo tik statytojos paaiškinimu apie atliktų darbų datą, tačiau nepareikalavo, neištyrė ir nesurinko jokių objektyvių statybos darbų atlikimo datą patvirtinančių įrodymų ir neatliko statybos darbų teisėtumo vertinimo nei dėl langų išdidinimo, nei dėl statinio konstrukcinių pakeitimų galiojančio teisinio reguliavimo kontekste. Taigi, atsakovė išvadą, kad statybos darbai atlikti 2021 m. birželio mėnesį padarė tik remdamasi statytojos, kuri suinteresuota, kad tyrimas dėl to ir nebūtų atliktas, paaiškinimais, objektyvūs įrodymai apie statybos darbų atlikimo datą nesurinkti.

Iš pareiškėjos skunde bei teismo posėdyje nurodytų aplinkybių matyti, kad statybos darbai atlikti 2022 m. vasarą. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. A. (įmonės, turinčios patalpas (duomenys neskelbtini), savininkas) patvirtino, kad matė, kad pastato sienoje, prie iškrovimo rampos, kuria nuolat naudojasi, buvo išdidinti langai. Nurodė ir tai, kad tik maždaug 2021 m. vasaros pabaigoje sužinojo, kad administracines patalpas įsigijo nauji bendrasavininkai, tuo metu langų angos nebuvo išdidintos. Jos išdidintos maždaug 2022 m. vasarą, tikslesnio laiko negalėjo įvardinti. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir kitas pastatų bendrasavininkas, vykdantis jose veiklą, liudytojas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. A., kuris patvirtino, kad dar 2022 m. pavasarį langų angos nebuvo išdidintos, jos padidintos tik 2022 m. vasarą, galbūt liepos–rugpjūčio mėnesį. Liudytojai parodymus davė pasižadėję sakyti tiesą, jie nuolat vykdo veiklą turimose patalpose, yra jų bendrasavininkai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jų duodamais parodymais.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus jų visete, sprendžia, kad atsakovės išvada, kad statybos darbai atlikti 2021 m. vasarą nepagrįsta objektyviais duomenimis, priešingai, byloje esantys įrodymai šią išvadą paneigia ir patvirtina, kad statybos darbai atlikti 2022 m. vasarą.

Kaip minėta, atsakovė pareiškėjos pranešimo detaliai nenagrinėjo remdamasi Valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, nustatančiu, kad skundai dėl statybos teisėtumo nenagrinėjami, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Taigi, priimdama tokį sprendimą, atsakovė privalėjo jį pagrįsti objektyviais, neprieštaringais ir abejonių nekeliančiais duomenimis, tačiau to nepadarė.

Skundžiamas raštas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Nagrinėjamo ginčo kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015). Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintos nuostatos reiškia, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Aptartame teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad atsakovė netinkamai atliko jai Valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatytas pareigas atliekant trečiųjų suinteresuotųjų asmenų statybos darbų teisėtumo patikrinimą pagal pareiškėjos pranešimą; atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą išsamumo principas, nesurinko objektyvių duomenų apie tai, kada atlikti statybos darbai, tačiau remdamasi Valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punktu, 3 dalimi, tyrimą pagal pareiškėjos pranešimą nutraukė nepagrįstu sprendimu. Taigi, atsakovė, priimdama nepagrįstą sprendimą neatlikusi Valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatytų pareigų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidė nustatytas procedūras.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Vertinant, ar šiuo atveju Valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatytos statybos darbų teisėtumo patikros procedūros tinkamas neatlikimas gali būti vertinamas kaip formalus ir nesudarantis pagrindo pripažinti skundžiamą administracinį aktą neteisėtu, teismas pažymi šiuos aspektus.

Byloje nustatyta, kad statybos darbai atlikti mieste, Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, viešajame pastate (prekybos ir (ar) daugiabučiame pastate), žymiai padidinus trijų langų plotą, t. y. statybos darbai susiję ir su pastato išorės keitimu, galimai atlikus pastato konstrukcinius pakeitimus, statybos darbai atlikti be bendraturčių sutikimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą būtinas, be kita ko, aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Taigi, neatmestina, kad pagal darbų apimtį buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas dėl to tyrimas neatliktas.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nurodo, kad po atliktų statybos darbų suskilo pastato sienos, deformavosi konstrukcijos ir pažymi apie trečiųjų asmenų atliktus ir konstrukcinius statinio pakeitimus. Nors teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėja šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodė, bet šiuo atveju nustačius, kad skundžiamo administracinio akto priėmimo metu nebuvo objektyvių pagrindų nenagrinėti pareiškėjos pranešimo, o neatlikus Valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatytos procedūros, negalima pašalinti abejonių dėl to, kad šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas buvo būtinas, neįvertinus statybos darbų apimties, negalima įvertinti ir galimos grėsmės viešajam pastatui, taigi visos šios aplinkybės, teismo požiūriu, yra reikšmingos, sprendžiant procedūrinio pažeidimo svarbą ir atsakovės padarytas pareiškėjos pranešimo tyrimo procedūros pažeidimas negali būti pripažintas formaliu. Priešingas aiškinimas neatitiktų gero administravimo principo, paneigtų Valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą atsakovės pareigą užtikrinti statybos valstybinę priežiūrą.

Nors atsakovė nurodo, kad dėl formaliai pažeistos procedūros nėra pagrindo naikinti skundžiamą aktą, nes ir pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, pareiškėjos skundas gali būti nenagrinėjamas, tačiau teismas su tokiu argumentu nesutinka, nes jis nepagrįstas: neatlikus nustatyto tyrimo negalima įvertinti atliktų statybos darbų apimties, jų kvalifikuoti ir nustatyti, ar yra grėsmė viešajam pastatui.

Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad skundžiamas raštas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

III. Dėl procesinės bylos baigties

Pareiškėja teismo prašė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. spalio 24 d. raštą Nr. 2D-18286 E. M. ,,Dėl jūsų pranešimo” panaikinti bei įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą pagal E. M. 2023 m. rugsėjo 28 d. pranešimą dėl savavališkos statybos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini).

Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiamas raštas naikintinas, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 28 d. pranešimą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų statybos darbų (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Taigi, pareiškėjos skundas tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos E. M. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. spalio 24 d. raštą Nr. 2D-18286 E. M. ,,Dėl jūsų pranešimo”.

Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos E. M. 2023 m. rugsėjo 28 d. pranešimą dėl atliktų statybos darbų (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.