Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. P. ir F. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „AV Magnus“ ieškinį atsakovams F. A. ir D. P. dėl skolos priteisimo bei atsakovų D. P. ir F. A. priešieškinį ieškovei UAB „AV Magnus“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „AV Magnus“ pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Autoalėja“, F. A. ir D. P., kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 260 468,03 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai UAB „Autoalėja“, F. A. ir D. P. su ieškiniu sutiko iš dalies – prašė priteisti 78 599,98 Eur dydžio skolą, ją išdėstyti lygiomis dalimis 60 mėnesių terminui, o pripažinus ieškovo teisę į palūkanas – jas mažinti. Atsakovai taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktas yra įsigaliojęs, o tarp šalių 2013 m. birželio 27 d. sudarytos sutarties 11 punktą pripažinti negaliojančiu ta apimtimi, kiek ieškovei perduotų automobilių verte nėra mažinama 2013 m. birželio 27 d. sutarties 5 punkte numatyta skola ir kiek šių perduotų automobilių vertė neturi reikšmės susitarimo 4 punkto įsigaliojimui. Atsakovė BUAB „Autoalėja“ pareiškė actio Pauliana ieškinį atsakovui UAB „AV Magnus“, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktą dėl 57 055,14 Eur vertės automobilių perdavimo, taikyti restituciją ir priteisti atsakovei iš ieškovės UAB „AV Magnus“ 57 055,14 Eur bei 6 proc. procesines palūkanas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi civilinę bylą dalyje pagal ieškovės BUAB „Autoalėja“ actio Pauliana ieškinį atsakovei UAB „AV Magnus“ ir pagal ieškovės UAB „AV Magnus“ ieškinį atsakovei BUAB „Autoalėja“ nutraukė.Skundžiamu sprendimu apygardos teismas išsprendė ieškovės UAB „AV Magnus“ reikalavimą atsakovams F. A. ir D. P. (laiduotojams) iš jų priteisti bendrovei „Autoalėja“ suteiktos paskolos negrąžintą dalį, bei atsakovų reikalavimą sumažinti prašomą priteisti sumą, remiantis 2013 m. kovo 8 d. susitarimo ir 2013 m. birželio 27 d. sutarties nuostatų aiškinimu.Ieškovė nurodė, kad pagal 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį ir 2012 m. kovo 19 d. susitarimą Nr. 1 dėl 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties pakeitimo, 2012 m. gegužės 2 d. susitarimą Nr. 2 dėl 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties pakeitimo, bendrovei „Autoalėja“ iki 2013 m. gegužės 14 d. paskolino 400 000 Eur už 20 proc. metinių palūkanų. Atsakovai F. A. ir D. P. pagal 2011 m. gegužės 9 d. laidavimo sutartį (su pakeitimais) įsipareigojo atsakyti ieškovei už šios prievolės įvykdymą. BUAB „Autoalėja“ iki sutarto termino grąžino 219 531,97 Eur skolos dalį, t. y. sumokėjo 162 476,83 Eur skolos ir perdavė 57 055,14 Eur vertės turto. 260 468,03 Eur yra neįvykdyta UAB „Autoalėja“ prievolė. 2013 m. kovo 8 d. buvo sudarytas susitarimas, kurio 4 ir 5 punktais susitarta, jog skolininkės piniginės prievolės, viršijančios 300 000 Eur sumą, bus laikomos pasibaigusiomis, jei skolininkė ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 30 d. į ieškovės sąskaitą banke perves 200 000 Eur. Prieš pasibaigiant šiam terminui 2013 m. birželio 27 d. buvo sudaryta sutartis, kurios 5 punktas numatė, kad susitarimo 4 punktas, numatantis skolininkės piniginių prievolių, viršijančių 300 000 Eur pasibaigimą, įsigalioja tuo atveju, jei 1) skolininkė nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. liepos 31 d. bus pervedusi ieškovei ne mažesnę kaip 220 000 Eur sumą (5.1 punktas) ir 2) skolininkė nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2018 m. liepos 31 d. ieškovei bus pervedusi 300 000 Eur sumą (5.2 punktas). Ieškovė sutiko, kad skolininkas iki 2013 m. birželio 27 d. sumokėjo 162 476,83 Eur (561 000 Lt), tačiau nesutiko į grąžintą sumą įtraukti ieškovei UAB „Megain“ pervestus 33 726,25 Eur už automobilius. Ieškovė taip pat nesutiko, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog skolininkė 2013 m. birželio 27 d. sutarties pagrindu perdavė jai 25 196,94 Eur vertės automobilius. Kadangi skolininkė susitarimo 5.1 punkto neįvykdė tinkamai, laiduotojai ieškovei pagal 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį atsako visa apimtimi. Atsakovai D. P. ir F. A. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė priteisti 78 599,98 Eur dydžio skolą, ją išdėstyti lygiomis dalimis 60 mėnesių terminui, o pripažinus ieškovo teisę į palūkanas – jas mažinti. Nurodė, kad iki 2013 m. liepos 31 d. ieškovei buvo sumokėta 221 400,02 Eur, taigi įsigaliojo 2013 m. kovo 8 d. šalių pasirašyto susitarimo 4 punkto sąlyga, atleidžianti atsakovus nuo prievolės grąžinti ieškovei paskolos sumą, viršijančią 300 000 Eur, ir suteikianti teisę atsakovams likusią paskolos dalį – 78 599,98 Eur, sumokėti per 5 metus lygiomis dalimis. Priešieškiniu atsakovai prašė pripažinti, kad 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktas yra įsigaliojęs, o 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktą pripažinti negaliojančiu ta apimtimi, kiek ieškovei perduotų automobilių verte nėra mažinama 2013 m. birželio 27 d. sutarties 5 punkte numatyta skola ir kiek šių perduotų automobilių vertė neturi reikšmės susitarimo 4 punkto įsigaliojimui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Pripažino kreditorės UAB “AV Magnus”, skolininkės UAB „Autoalėja“ ir laiduotojų D. P. bei F. A. 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktą įsigaliojusiu; pripažino kreditorės UAB “AV Magnus”, skolininkės UAB „Autoalėja“ ir laiduotojų D. P. bei F. A. 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktą negaliojančiu ta apimtimi, kiek ieškovei UAB “AV Magnus” perduotų automobilių verte nėra mažinama sutarties 5 punkte nurodyta skola ir kiek šių perduotų automobilių vertė neturi reikšmės 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimui; priteisė ieškovei UAB „AV Magnus“ solidariai iš atsakovų F. A. ir D. P. 78 599,98 Eur skolą, ją išdėstant lygiomis dalimis 60 mėnesių (5 metų) terminui, t.y. mokant nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. po 1 310 Eur; Priteisė 5 procentų procesines ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 13 d. nutartis) sprendė, kad ieškovei perleistų automobilių vertė bei už parduotus automobilius pervesti pinigai turi būti įskaičiuoti į grąžintą sumą ir padarė išvadą, jog 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 1 punktas (pakeistas 2013 m. birželio 27 d. sutartimi) buvo įvykdytas, t. y. ieškovei iki 2013 m. liepos 31 d. buvo grąžinta 220 000 Eur suma, ir skolininkė bei atsakovai, kaip laiduotojai, įgijo teisę (ir pareigą) iki 2018 m. liepos 31 d. pervesti likusią dalį skolos, t. y. per penkerius metus (2013 m. birželio 27 d. sutarties 6 punktas). Esant tokiai išvadai teismas nusprendė iš atsakovų D. P. ir F. A. solidariai ieškovei priteisti 78 599,98 Eur dydžio skolą, ją išdėstant lygiomis dalimis 60 mėnesių terminui, t.y. mokant nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. po 1 310 Eur kiekvieną mėnesį (CPK 284 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai D. P. ir F. A. padavė apeliacinį skundą. Prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovų D. P. bei F. A. priteistos 78 599,98 Eur sumos sumokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis per 60 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pagal 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 1 punktą UAB "Autoalėja" įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 30 d. į UAB "AV Magnus" sąskaitą banke pervesti 200 000 Eur. 2013 m. birželio 27 d. sutartimi terminas pratęstas iki 2013 m. liepos 31 d., o suma padidinta iki 220 000 Eur. Įvykdžius šią prievolę įsigalioja susitarimo 4 punktas, atleidžiantis nuo skolos dalies, viršijančios 300 000 Eur. Pagal susitarimo 5 ir 7 punktus, nustatytu terminu sumokėjus sutartą sumą, kiekvienas iš laiduotojų įgyja teisę nesumokėtos skolininko skolos dalį sumokėti kreditorei per 5 metus, jei skolininkė iki 2013 m. birželio 30 d. nebus tinkamai įvykdžiusi visos savo prievolės. Pagal 2013 m birželio 27 d. sutarties 6 punktą skolos dalis turi būti sumokama griežtai laikantis žemiau nurodytos mokėjimo tvarkos: skolos dalis padalinama iš 60 ir gautą sumą eurais skolininkė privalo kiekvieną mėnesį, pradedant 2013 m. rugpjūčio mėnesiu, pervesti į kreditorės sąskaitą banke iki einamojo mėnesio pabaigos.Pagal aukščiau nurodytą sutartinį reglamentavimą, likusi skolos dalis dalimis turėjo būti išmokama tik po 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 p. įsigaliojimo. Jei skolininkės atleidimas nuo dalies prievolės būtų įsigaliojęs 2013 m. kovo 8 d. susitarime ir / ar 2013 m. birželio 27 d. sutartyje numatyta tvarka, t.y. iš karto po 2013 m. liepos 31 d., būtų logiška ir suprantama, jei likusios skolos dalies sumokėjimo termino pradžia būtų laikoma 2013 m. rugpjūčio 31 d., tačiau šiuo atveju ieškovė ginčijo susitarimo 4 punkto įsigaliojimo faktą.2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimas buvo konstatuotas tik teismo sprendimu. Toks sprendimas pasekmes sukelia tik nuo jo įsigaliojimo, t.y. laikytina, kad skolininkės atleidimas nuo dalies prievolės vykdymo įsigalios tik įsigaliojus 2017 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimui. Negaliojant 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktui, atleidžiančiam skolininkę nuo dalies prievolės vykdymo, nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovai turėjo atlikti išdėstytus mokėjimus nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio, kai dar nebuvo įsigaliojęs susitarimo 4 punktas, nes tokie išdėstyti mokėjimai pagal šalių susitarimą yra atliekami tik įsigaliojus susitarimo 4 p. Tuo pačiu tai reiškia, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas 78 599,98 Eur sumą iš atsakovų, jos sumokėjimo išdėstymo pradžią turėjo sieti ne su 2013 m. rugpjūčio 31 d., o su teismo sprendimo įsiteisėjimo diena.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „AV Magnus“ prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Ginčas byloje vyko ne dėl skolos fakto ar jos grąžinimo terminų, o dėl skolos dydžio. Apeliantai visuomet sutiko su ieškiniu iš dalies t. y. sutiko su 78 599,98 Eur dydžio skola, kurią prašė išdėstyti lygiomis dalimis 60 mėnesių terminui.Skundžiamo sprendimo motyvuose nurodyta, kad atsakovai sutinka, jog likusi nesumokėta skolos dalis būtų išdėstyta lygiomis dalimis 60 mėnesių (5 metų) terminui, mokant nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantai šios teismo nustatytos aplinkybės neginčija.Apeliantai ir patys 2015 m. rugsėjo 3 d. apeliaciniame skunde teigia, kad pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, o joje nurodyti paskolų grąžinimo terminai laikytini įpareigojančiais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).Minėta (nutarties 7 - 10 p.), kad skundžiamu sprendimu išspręstas ginčas dėl kreditorės UAB „AV Magnus“, skolininkės UAB „Autoalėja“ ir laiduotojų F. A. bei D. P. 2013 m. kovo 8 d. susitarimo, pakeisto tų pačių dalyvių 2013 m. birželio 27 d. sutartimi, 5.1 punkte nustatytos skolininkės pareigos iki 2013 m. liepos 31 d. sumokėti ne mažesnę kaip 220 000 Eur sumą, kurią įvykdžius skolininkė įgyja teisę skirtumą tarp susitarimo 4 punkte nurodytos 300 000 Eur sumos ir iki 2013 m. liepos 31 d. sumokėtos sumos, sumokėti per papildomą 5 metų terminą, mokant kiekvieną mėnesį po 60-tą dalį sumos, pradedant mokėjimą nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio (susitarimo 8 p.). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 17 d. sprendime konstatavo, kad paminėtas įsipareigojimas įvykdytas, įsigaliojo susitarimo 4 punktas, atleidžiantis atsakovus nuo prievolės grąžinti ieškovei paskolos sumą, viršijančią 300 000 Eur bei suteikiantis teisę atsakovams likusią paskolos dalį – 78 599,98 Eur sumą sumokėti per 5 metus lygiomis dalimis. Dėl šios sprendimo dalies apeliacinis skundas nepaduotas. Padaręs tokią išvadą pirmosios instancijos teismas nusprendė iš atsakovų D. P. ir F. A. solidariai ieškovei priteisti 78 599,98 Eur dydžio skolą, ją išdėstant lygiomis dalimis 60 mėnesių terminui, t.y. mokant nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. po 1 310 Eur kiekvieną mėnesį (CPK 284 str.). Apeliaciniame skunde atsakovai (laiduotojai) teigia, kad, vykstant ginčui teisme 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktas, atleidžiantis skolininkę nuo dalies prievolės vykdymo, negaliojo, ir įsigalios tik įsiteisėjus skundžiamam apygardos teismo sprendimui, todėl susitarime numatyto likusios skolos sumokėjimo dalimis pradžią teismas turėjo sieti ne su susitarime nustatyta 2013 m. rugpjūčio 31 d., o su teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, t. y. priteistos 78 599,98 Eur sumos sumokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis per 60 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.2013 m. kovo 8 d. susitarimo surašymo metu UAB „Autoalėja“ skola bendrovei „AV Magnus“ buvo 4 000 000 Eur negrąžintos paskolos ir 28 300 Eur palūkanų (susitarimo preambulės 1 p.). Kiekvienas iš laiduotojų pagal laidavimo sutartis laidavo 4 000 000 Eur sumai (susitarimo preambulės 2 p.). Susitarimo (su 2013 m. birželio 27 d. sutartimi įrašytais pakeitimais) 4 punkto nuostata, atleidžianti skolininkę nuo skolos dalies, viršijančios 3 000 000 Eur sumą ir 8 punkto nuostata, nustatanti skolininkės teisę likusią skolos dalį mokėti per 5 metus lygiomis dalimis mokant kiekvieną mėnesį, yra sutarties sąlygos (CK 6.30 str. 1, 5 d.), kurių įsigaliojimas priklauso nuo skolininkės veiksmų – ne mažiau kaip 220 000 Eur sumokėjimo iki 2013 m. liepos 31 d. Dėl ne mažiau kaip 220 000 Eur sumokėjimo, t. y. dėl sutarties sąlygų įsigaliojimo ir vyko ginčas nagrinėjamoje byloje. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad skolininkės įsipareigojimas sumokėti ne mažiau kaip 220 000 Eur t. y. susitarimo 4 ir 8 punktų įsigaliojimas konstatuotas tik skundžiamu 2017 m. liepos 17 d. sprendimu. Tačiau aptariama sutarties sąlyga nėra atidedamoji (CK 6.30 str. 3 d., 1.66 str. 2 d.) skolininkės sutartinio įsipareigojimo grąžinti kreditorei paskolą atžvilgiu. Nepriklausomai nuo 220 000 Eur (ne)sumokėjimo iki 2013 m. liepos 31 d. skolininkei išlieka prievolė mokėti skolą ieškovei. Šio įsipareigojimo įvykdymas tik sumažina skolos dydį iki bendro 300 000 Eur dydžio ir suteikia galimybę skundžiamu sprendimu priteistą sumą sumokėti dalimis. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo šios bylos baigties, visą jos nagrinėjimo laikotarpį skolininkė (laiduotojai) turėjo prievolę sumokėti ieškovei skundžiamu sprendimu priteistą (arba didesnę) pinigų sumą. Todėl ginčas dėl susitarimo 4 punkto įsigaliojimo neatleido atsakovų nuo prievolės vykdymo ginčo sumos dalyje. Teisminio ginčo pradžioje ir patys atsakovai taip vertino susiklosčiusią situaciją, nes, kaip nurodoma ir ieškovės atsiliepime, 2013 m. spalio 18 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė teismo 78 599 Eur 98 ct skolos sumokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis pradedant nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. Priešieškinyje, pareikštame 2014 m. sausio 9 d., nurodyta, jog ieškovei neįvykdžius prisiimto įsipareigojimo leisti 78 599,98 Eur sumą sumokėti per 5 metus, atsakovai, remdamiesi CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punktu (kreditoriui pažeidus prievolę), iki išsispręs ginčas teisme sustabdė savo prievolės vykdymą. Prievolės vykdymo sustabdymas yra numatytas CK 6.64 straipsnyje. Šios normos 2 dalyje įrašyta, kad „skolininkas [...] turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą“. CK 6.58 straipsnyje išdėstyti galim priešpriešinės prievolės įvykdymo sustabdymo atvejai, o šio straipsnio 7 dalyje nurodyta šalių pareiga teise sustabdyti prievoles vykdymą naudotis sąžiningai ir protingai. Ta pati pareiga įtvirtinta ir CK 6.207 straipsnio, numatančio tik priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymo galimybę, 3 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 str.), suformulavo tokias prievolės vykdymo sustabdymo sąlygas: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, remiantis nutarties 17 punkte išdėstytais motyvais, galima daryti išvadą, kad paminėtų prievolės vykdymo sustabdymo sąlygų nėra. Šalių prievolės nėra priešpriešinės, o ieškovės reikalavimas sumokėti visą skolą iš karto, niekaip netrukdė atsakovams iki teismo sprendimo priėmimo vykdyti prievolę jų prašomu būdu – pradėti mokėti skolą dalimis. Esant tokiai teisinei situacijai atsakovų atliktas prievolės sustabdymas nepripažintinas pateisinamu.Atsakovai pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, remdamiesi CPK 284 straipsniu, prašė priteistinos 78 599,98 Eur sumos sumokėjimą išdėstyti 60 mėnesių lygiomis dalimis. Apygardos teismas skundžiamame sprendime, nurodydamas, kad „solidariai ieškovei priteistina 78 599,98 Eur dydžio skola, ją išdėstant lygiomis dalimis 60 mėnesių terminui, t.y. mokant nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. po 1 310 EUR kiekvieną mėnesį“ taip pat nurodė CPK 284 straipsnį, reglamentuojantį sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymo tvarką bei sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Tačiau ši nuoroda į proceso įstatymo normą nereiškia, kad teismas iš dalies tenkino atsakovų prašymą dėl priteisiamos sumos. Teismas tokiu būdu nustatė sprendimo vykdymo tvarką nurodydamas, kad priteista pinigų suma turi būti sumokama tokiu būdu, koks yra nustatytas šalių 2013 m. kovo 8 d. susitarime (su 2013 m. birželio 27 d. sutartimi įrašytais pakeitimais) – nuo 2013 m. rugpjūčio 31d.Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nustatė teisingą sprendimo vykdymo tvarką. Kitokios, apeliaciniame skunde nurodomos sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, t. y. priteistos pinigų sumos sumokėjimo išdėstymas dar penkeriems metams, akivaizdžiai pablogintų ieškovės padėtį ir suteiktų atsakovams nepagrįstą pranašumą. Vilniaus apygardos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje teisėtas, pagrįstas ir paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.