Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, dalyvaujant pareiškėjui E. L., suinteresuotam asmeniui P. A. L., išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., nedalyvaujant suinteresuoto asmens – valstybės atstovui - Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. A. L. ir valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, išvadą teikiančiai institucijai - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo P. A. L. teismo posėdyje prašė teismo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Išnagrinėjus bylą, išklausius pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimų, įvertinus rašytinę bylos medžiagą, nustatyta, kad 2013 m. balandžio 17 d. mirė pareiškėjo sesuo E. L. (b. l. 9). Mirusioji buvo pareiškėjo sesuo bei nepilnamečio P. A. L., gimusio 1997 m. kovo 28 d., motina (b. l. 10). Pareiškėjas E. L. 2013 m. birželio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas P. A. L. rūpintoju (b. l. 19). Iš byloje pateikto Kauno miesto 12-ojo notarių biuro 2013 m. spalio 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po E. L. mirties nei pareiškėjas, nei kiti asmenys į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 27). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis nustatyta, kad E. L. nuosavybės teise iki mirties valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 215/646 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-56). E. L. taip pat turėjo terminuotą indėlį SEB banke (terminuoto indėlio sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 11), banko sąskaitą, kurioje laikė pinigines lėšas. Minėtas nekilnojamasis turtas, terminuotas indėlis bei banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra palikimo, atsiradusio po E. L. mirties, dalis.

Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Teismas pažymi, kad šiuo atveju pirmos eilės įpėdinis, palikimo atsiradimo momentu, buvo nepilnametis, todėl palikimo priėmimas faktiškai jį valdant yra specifinis dėl įpėdinio nevisiško civilinio veiksnumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Globėjas (rūpintojas) veikia kaip vaiko įstatyminis atstovas ir jo, kaip ir tėvų, priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių, globėjo (rūpintojo) valdžia vaiko atžvilgiu negali būti priešinga vaiko interesams (Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalis, CK 3.272 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio globos paskirtis – užtikrinti vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą. CK 3.244 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globėjas (rūpintojas) nepilnamečio globotinio (rūpintojo) turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti tik globotinio (rūpintinio) interesais ir įgyvendindamas globotinio (rūpintinio) teises į turtą, jomis nepiktnaudžiauti. Įstatyme vartojama sąvoka ,,globotinio (rūpintinio) turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-600/2009).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens žodinius paaiškinimus, nustatė, kad po palikėjos E. L. mirties pareiškėjas kartu su rūpintiniu gyvena palikėjai priklausiusiame bute, juo rūpinasi, moka komunalinius mokesčius, pradėjo faktiškai valdyti kitus mirusiosios daiktus – baldus, indus, buitinę techniką ir asmeninio pobūdžio daiktus. Pareiškėjas nurodė, kad rūpinosi palikimu, siekdamas apsaugoti nepilnamečio rūpintinio interesus, užtikrinti jam gyvenamąją vietą bei reikiamą išlaikymą, todėl faktiškai palikimą priėmė rūpintinio P. A. L. vardu.

Laikytina, kad reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas, palikimo priėmimas faktiškai pradėjus palikimą valdyti rūpintinio vardu yra įrodytas pareiškėjo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjui siekiant realizuoti rūpintinio P. A. L. teisę įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą ir jį paveldėti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, patvirtinantis nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio l dalis, 2 dalies 5 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro mažiau nei 10,00 Lt, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (b. l. 1, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, 444 straipsnio l dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sesers E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (2013 m. balandžio 17 d.) priėmė palikimą savo rūpintinio P. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu faktiškai pradėdamas palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo rūpintinio P. A. L. paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.