Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr.e2-3116-375/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.14.; 3.2.6.; Teisminio proceso Nr. 69-3-26132-2015-2(S)

;

2016 m. rugsėjo 26 d.

dalyvaujant ieškovo UAB“Namų priežiūros centras“ atstovei M. S.

viešame posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams P. S., P. D., L. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas patikslinu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų solidariai 5078,16 Eur patirtų išlaidų atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas ( 2 t. 25-30 b.l.).

Savo reikalavimą grindžia tuo, jog Kauno apygardos teismas 2014-10-03 nuosprendžiu Nr.1-73-348/2014 pripažino atsakovus kaltais pagal LR BK 187 str. 2 d. bei kt., t.y. už svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu. Ieškovas yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)Kaune, bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas veikdamas 2006-11-01 Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.A-2929 bei 2006-08-11 Kauno m. Šilainių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros sutarties, sudarytos su Kauno m. Savivaldybės administracija, pagrindu. Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4 p. yra nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys - įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat LR įstatymų nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Ieškovas, kaip namo administratorius, įgyvendindamas teisės aktus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir administravimu, taip pat turi teisę pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius, taip pat dalyvauti kitų asmenų pradėtose bylose, susijusiose su administravimu (Nuostatų 6 p.).

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Nr.1-73-348/2014 nustatyta, jog atsakovai visuotinai pavojingu būdu tyčia sugadino daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Kaune savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą (bendrojo naudojimo objektus). Ieškovas organizavo remonto darbų atlikimą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune , patirdamas 5078,16 Eur išlaidų.

212-03-25 adresu (duomenys neskelbtini) Kaune buvo sukeltas gaisras, kurio metu buvo padaryta žala ne tik buto Nr.19 ir šiame bute esančioms bendrosioms inžinierinėms konstrukcijoms bei sistemoms, bet ir kitiems bendro naudojimo objektams, kurie bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Šio gaisro metu smarkiai apdegė 19 butas bei namo pirma laiptinė ties 6-9 aukštais, išdužo laiptinės langai, buvo paveikti ugnies karšto ir šalto vandens bei fekalinės kanalizacijos stovai, šilumos tiekimo stovai ir skardiniai radiatoriai, sudegė 7-9 aukštų laiptinėse esanti gyventojų elektros apskaitos įranga, ties 7 ir 8 aukštais stipriai apdegė lifto durys, paveikta lifto kėlimo mechanizacija, laiptinės 6-9 aukšto aukštuose nuo karščio išsilydė apšvietimo jungikliai, šviestuvai, butų skambučiai, signalizacijos sistemos, aprūko namo išorinės sienos ties 7,8 ir 9 aukštų pirmos laiptinės butais, padaryta kita žala.

Nedelsiant , dar tą pačią dieną 2012-03-25 buvo imtasi avarijos lokalizavimo būtinųjų darbų: atliktas avarinis elektros remontas, visam namui išjungtas vandens tiekimas bei atliktas karšto ir šalto vandens vamzdynų remontas. 2012-03-26 atlikta neeilinė namo apžiūra, kurios metu surašytas Apžiūros aktas Nr.Balt27. Apžiūros metu nustatyti pažeidimai, defektai ir įrangos gedimai, įvardinti darbai namo būklei atstatyti. Apžiūros išvados rodo, kad namo bendrosios nuosavybės objektai buvo stipriai gaisro nuniokoti.

Siekiant įsitikinti ar pašalinti gaisro padariniai bei kokius darbus būtina atlikti 2012-04-17 buvo atlikta ekspertizė, kurios kaina 6050 Lt arba 1752,20 Eur. Gaisro metu ypač paveikta namo elektros apskaitos spinta, dėl ko 2012 m. balandžio mėnesio 13-16 d. AB“City Service“ atliko elektros apskaitos spintos remonto , šildymo sistemos atstatymo, nuotekų ir lietaus nuotekų stovo keitimo darbus, kurių kaina 3843,43 Lt arba 1113,13 Eur. 2012 m. gegužės 15- birželio 4 d. atlikti namo fasado remonto darbai, kurių vertė 12308,17 Lt arba 3564,70 Eur. Taip pat atlikti laiptinės sienų ir lubų remonto bei dažymo darbai, kurių vertė 21132,28 Lt arba 6120,33 Eur.

Vykstant remonto darbams ieškovas kartu su gyventojais kreipėsi į Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių dėl gaisro likvidavimui skirtų lėšų kompensavimo nurodant, kad atliktų darbų vertė 55259,58 Lt arba 16004,28 Eur. Savivaldybė skyrė gaisro padarinių likvidavimui 25800 Lt arba 7472,20 Eur. Gaisro padariniams likviduoti ir atkurti iki gaisro buvusią namo būklę buvo atlikti darbai, kurių bendra vertė 43333,88 Lt arba 12550,36 Eur. Kadangi dalį patirtų nuostolių kompensavo Kauno miesto savivaldybė (7472,20 Eur), likusią remonto darbų kainą (17533,88 Lt arba 5078,16 Eur) apmokėjo ieškovas.

Ieškovė reiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau teismas, nustatęs, jog sužalotas turtas nuosavybės teise priklauso ne ieškovei, o daugiabučio namo butų savininkams, nutarė, kad ieškovė neturi atitinkamos reikalavimo teisės, kurią galėtų reikšti baudžiamojoje byloje, todėl jos ieškinį paliko nenagrinėtu. Tai patvirtina, kad ieškovė nėra nukentėjęs asmuo, kuris turėtų teisę reikalauti, kad atsakingas asmuo atlygintų jam žalą. Pati ieškovė šias aplinkybes pripažįsta t.y. nurodo, kad iš savo lėšų sumokėjo gaisro padarinių likvidavimo išlaidas. Ji savo lėšomis atlygino kito asmens ( daugiabučio namo savininkų ) patirtą žalą . Šiuo atveju nukentėjęs asmuo, kuris patyrė žalą ir turi teisę reikalauti yra ne ieškovė, o sužaloto turto savininkai. Ieškovė teigia, kad savo lėšomis sumokėjo rangovams, kurie ištaisė gaisro padarinius t.y. sutvarkė butų savininkams nuosavybės teise priklausančius sužalotus bendro naudojimo objektus. Asmuo, kuris įvykdo prievolė už kitą asmenį, įstatyme nustatytais atvejais gali įgyti regreso teisęs. Neturi esminės reikšmės tai, ar prievolė už kitą asmenį buvo įgyvendinant tokią teisę ar vykdant atitinkamą pareigą. Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą netinkamu pagrindu, nes reiškiamas reikalavimas pagal esmę yra regresinis reikalavimas, reiškiamas laikantis CK 6.280 str. nuostatų.

Turto paprastasis administravimas (CK 4.240 str.) suteikia administratoriui teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurie būtini turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, tuo tarpu bet kokie kiti veiksmai, įskaitant turto gausinimą, tvarkymą ir sprendimus dėl jo naudojimo galimi tik esant visiškam turto administravimui (CK 4.239 str. 1 d.). Ieškovei jokia apimtimi nėra perduodamos jos administruojamo turto nuosavybės teisės, nesuteikiama galimybė įgyvendinti turto savininkui priklausančių iš nuosavybės kylančių teisių. Įstatymas draudžia administratoriui sujungti ar sumaišyti administruojamą turtą su savo turtu, todėl ieškovė neturėjo teisės investuoti savo asmeninių lėšų į administruojamą namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turą. Bet kokius užsakytus būtinuosius darbus ieškovė privalėjo apmokėti ne iš savo asmeninių, o iš butų savininkams priklausančių lėšų t.y. surinktų tikslinių įmokų arba sukauptų kaupiamųjų lėšų, kurių kaupimas yra privalomas pagal įstatymą. Tuo atveju, jei ieškovė už atliktus darbus apmokėjo iš butų savininkams priklausančių lėšų, tai ji neturi reikalavimo teisės, o jei sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, tai konstatuotina, kad ieškovė viršijo savo įgaliojimus, todėl jai nesuteikiama regresinio reikalavimo teisė, nes iš neteisės teisė neatsiranda.

Atlyginant žalą turi būti atsižvelgta į turto būklę, buvusią prieš įvykį, kurio metu padaryta žala t.y. statinio metai 1989 m., remonto ar renovacijos nebuvimas ir t.t. Sužaloto turto atkūrimo kaštai turi būti suskaičiuoti iki tos ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti, nes priešingu atveju būtų sudarytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pažymima, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, kadangi teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymo taikymo aspektu, o paties asmens veiksmai civilinėje byloje turi būti vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai paprastai baudžiamojoje ir civilinėje teisėje yra skirtingi, o tai turi takos sprendžiant dėl atitinkame procese nustatytų faktų prejudicinės galios ribotumo. Įstatymas numato, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti išmokėtos žalos atlyginimo dalies, proporcingai jų kaltei (CK 6.280 str. 2 d.). Tokiu atveju visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos turi būti nustatytos kiekvieno iš kaltų asmenų atžvilgiu. Pagal CK 6.279 str. 4 d. nuostatą, tuo atveju, kai skolininkas įrodo, kad žala negalėjo būti veiksmų, už kuriuos jis atsakingas, rezultatas, tai jis už žalą neatsako (LAT nutartis Nr.3K-3-439/2006). Atsakovo L. B. atliktuose veiksmuose, priešingai nei kitų atsakovų atliktuose veiksmuose, nenustatytas neteisėtumas, sąlygojęs konkrečius gaisro padarinius t.y. žalos atsiradimą. Jo veiksmai buvo nukreipti į tai, kad išvengti žalos padarymo (siekė paveikti kitus atsakovus, kad šie neatliktų neteisėtų veiksmų).

Ieškovė nepagrįstai reikalauja jos naudai priteisti išlaidas, neva, patirtas pagal UAB“Mariusta“ išrašytą 2012-07-03 PVM sąskaitą - faktūrą Nr.1139. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad 2012-09-26 ieškovė atliko mokėjimą UAB“Mariusta“, kuriuo pagal dvi sąskaitas, kurių Nr.1140 ir 1139, sumokėjo bendrą 17972,41 Lt t.y. 5205,17 Eur sumą. Įvertinus tai, kad ši suma yra daug mažesnė nei sąskaitos Nr.1139 suma, be to, ši suma sumokėta pagal dvi skirtingas sąskaitas, iš kurių tik viena išrašyta už darbus, atliktus name adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, lieka neaišku kokia sumokėtos sumos dalis buvo paskirta apmokėti sąskaitai Nr.1139, o kuri kitai sąskaitai, nesusijusiai su ieškovės pareikštais reikalavimais. Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė , jog apmokėjo UAB „Mariusta“ 2012-07-03 išrašytą sąskaitą – faktūrą Nr.1139, t.y. ieškovė neįrodė, kad patyrė nuostolių 6120,33 Eur už laiptinės remontą, kas reiškia, kad neturi teisės reikalauti šios sumos priteisimo iš atsakovų. Svarbu ir tai, kad ieškovės pateiktas skolų suderinimo aktas neįrodo, kad minėta sąskaita ieškovės buvo apmokėta. Šis aktas yra buhalterinės paskirties dokumentas, kuris patvirtina, kad konkrečią dieną skolos nebuvo, tačiau neįrodo, kad skolos nebuvo dėl to, kad ji buvo sumokėta. Juk šioje byloje įrodinėtina aplinkybė nėra ta, kad ieškovė neliko skolinga UAB „Mariusta“, nes ieškovė privalo įrodyti konkrečios sąskaitos apmokėjimo faktą. Skolos galėjo nelikti dėl to, kad buvo išrašyta atitinkamo dydžio kreditinė sąskaita ar atliktos panašaus pobūdžio kitos buhalterinės operacijos. Ieškovė teismui teikia šalutinius įrodymus, kurie tiesiogiai negali įrodyti pateiktos sąskaitos tinkamo ir visiško apmokėjimo fakto.

Dalis nuostolių ieškovei buvo atlyginta iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo t.y. išmokėta 25800 Lt t.y. 7472,20 Eur. Įvertinus aplinkybes dėl ieškovės faktiškai ir realiai patirtų išlaidų dydžio, kuris sudaro 22101,60 Lt arba 6430,03 Eur, konstatuotina, kad ieškovei iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo buvo visiškai atlygintos ieškovės patirtos išlaidos ir net gi sumokėta daugiau, nei ieškovė patyrė išlaidų. Reiškiant regresinį reikalavimą ieškovė turi teisę reikalauti tik tiek, kiek iš tiesų realiai patyrė išlaidų. Šio atveju ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad bendra patirtų išlaidų , kurios gali būti pagrįstos įrodymais, suma ieškovei jau buvo atlyginta iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo. Atitinkamai konstatuotina, kad ieškovė, gavusi savo išlaidų atlyginimą iš dar kito trečiojo asmens, nebeturi regresinio reikalavimo atsakovų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kaune bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Nr. N1-73-348/2014 yra nustatyta, jog 2012-03-25 šio namo 19 bute atsakovai sukėlė gaisrą. Kaip rodo 2012-03-26 Gyvenamojo namo apžiūros aktas, smarkiai apdegė ne tik 19 butas, bet ir namo I laiptinė ties 6-9 aukštais, išdužo laiptinės langai, buvo paveikti ugnies karšto ir šalto vandens bei fekalinės sistemos kanalizacijos stovai, šilumos tiekimo stovai ir skardiniai radiatoriai, 7-9 aukštų laiptinėse esanti gyventojų elektros apskaitos įranga, ties 7 ir 8 aukštais apdegė lifto durys, buvo paveikta lifto kėlimo mechanizacija, laiptinėje 6-9 aukštuose buvo karščio išsilydę apšvietimo jungikliai, šviestuvai, butų skambučiai, signalizacijos sirenos, aprūko namo išorinės sienos ties 7,8 ir 9 aukštų I laiptinės butais ir t.t. 2012-03-27 UAB “Duclean“ atliko namo 7 ir 9 laiptinės plovimo ir teritorijos valymo darbus, kurių vertė 484 Lt. Keleivinio lifto remonto darbai kainavo 3928,08 Lt. 2012 m. balandžio mėnesio Atliktų darbų priėmimo aktai rodo, kad buvo atlikti šildymo sistemos atstatymo darbai už 253,97 Lt, nuotekų ir lietaus nuotekų stovo keitimo darbai už 457,57 Lt, elektros apskaitos spintos remonto darbai už 3103,89 Lt, fasado remonto darbai už 12308,17 Lt, laiptinės sienų ir lubų remonto ir dažymo darbai už 21132,28 Lt. Buvo atlikta Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) išorės sienų, tarpaukštinių perdangų ir I-os laiptinės apdailos darbų ekspertizė po gaisro 19-ame bute, kurios kaina 6050 Lt. 2012-05-08 ieškovė bei namo gyventojai kreipėsi į Kauno miesto merą, Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu paspartinti apdegusio namo bendro naudojimo patalpų remonto darbų finansavimo klausimą išsprendimą. Iš savivaldybės administracijos rezervo fondo gaisro padarinių likvidavimui buvo skirta 25800 Lt.

Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės pagrindų.

Kauno apygardos teismas 2014-10-03 nuosprendyje konstatavo, jog“ P. D. ir P. S. svetimą turtą sugadino tyčia . Padegdami butą daugiaaukščiame name, pildami itin degų skystį, po to padegdami butą, jie suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad bus sugadintas svetimas turtas ir sąmoningai leido atsirasti šioms pasekmėms. Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.“

Atsakovas L. B. atsikirtimą į ieškinį grindžia tuo, jog įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu nustatyta, kad jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala, kitų nuteistųjų iniciatyvos nepalaikė, siekė juos nuraminti, o šiems pradėjus daryti nusikalstamus veiksmus, nedelsiant pasišalino iš įvykio vietos. Tačiau šį atsakovo L. B. argumentą paneigia įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo nuosprendis , kuriame konstatuojama, jog teismas nustatė, kad „L. B., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su P. D. ir P. S. bei paieškomu asmeniu, padėjo minėtiems asmenims visuotinai pavojingu būdu sugadinti didelės vertės svetimą turtą“. Tik atsakovas L. B. žinojo laiptinės kodą ir įvykio metu jis jį ir surinko. Teismas pažymėjo, jog L. B., šalindamas kliūtis, padėjo kitiems kaltinamiesiems daryti nusikaltimus, nes žinojo, kad kaltinamieji sugadins svetimą turtą, kadangi apie tai suprato iš karto, prieš vykdamas į butą. Atsakovas suvokė, kad užpylus benziną ant durų ir jas padegus daugiabučiame name nakties metu , kai visi gyventojai miega , kils gaisras, ugnis išplis ir bus sugadinta daug turto.

Kasacinis teismas nagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl bendrininkų baudžiamosios atsakomybės 2016-03-08 nutartyje Nr. 2K-89-139/2016 , yra pasisakęs, jog visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokią bendros nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį jie atliko, suvokė visus bendrai daromos veikos požymius, tarp jų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyti visų trijų atsakovų neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių (sugadintas didelės vertės svetimas turtas) ir jų kaltė - atsakovai tyčia padegė butą. Tai suponuoja išvadą, jog yra įrodytos visos šios trys atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygos .

Pagal CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d. nuostatas bendrai žalos padaręs asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu t.y. solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesioginę žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą ( LAT nutartis Nr. 3K-7-59/2008). Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyta , kad visi trys atsakovai veikdami bendrininkų grupėje padegė butą, todėl ieškovas visiškai pagrįstai reiškia jiems solidarų reikalavimą (CK 6.6 str. 4 d.).

Dėl žalos dydžio

Žalos dydis yra įrodytas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 178, 197 str.). Po atsakovų sukelto gaisro ieškovė, kaip namo administratorė, nedelsiant ėmėsi avarijos lokalizavimo būtinųjų darbų. Šie darbai buvo atlikti siekiant užtikrinti kokybišką bendrojo naudojimo objektų funkcionavimą. Pateikta 2012-04-30 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSLT12-02861 rodo, jog AB“City Service“ už elektros apskaitos spintos remonto , šildymo sistemos atstatymo, nuotekų ir lietaus nuotekų stovo keitimo darbus ieškovė sumokėjo 1113,13 Eur. Už 2012 m. gegužės – birželio mėnesį atliktus namo fasado remonto darbus , laiptinės sienų ir lubų remonto bei dažymo darbus UAB „Mariusta“ buvo sumokėta 9685,03 Eur. Siekiant įsitikinti ar pašalinti visi gaisro padariniai buvo užsakyta ekspertizė, už kurios atlikimą ieškovas sumokėjo 1752,20 Eur. Iš viso buvo apmokėta 12550,36 Eur. Dalis patirtų nuostolių (7472,20 Eur) buvo kompensuota iš Kauno miesto savivaldybės administracijos rezervo fondo, todėl likusi dalis – 5078,16 Eur, kurią ieškovas apmokėjo iš savo lėšų, ir yra ieškovo patirti nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovai solidariosios atsakomybės pagrindu. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog gaisro padarinių likvidavimo darbų apimtis buvo mažesnė ir kad ieškovas patyrė mažesnes išlaidas šiems darbams apmokėti.

Atmestinas atsakovo L. B. nesutikimo su ieškiniu argumentas dėl ieškovės atsiskaitymo už atliktus darbus UAB „Mariusta“. Į byla pateikti gyvenamojo namo apžiūros – defektų aktai, ekspertų išvada suponuoja vienareikšmišką išvadą, jog dėl atsakovų sukelto gaisro buvo būtina vykdyti namo fasado remonto , laiptinės sienų , lubų remonto bei dažymo darbus, kad atstatyti namo būklę į buvusią iki gaisro bei tokią, kad atitiktų teisės aktų numatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šiuos darbus atliko UAB „Mariusta“, su kuria ieškovė yra dalykiniuose santykiuose ne tik dėl šio gaisro nuniokoto namo remonto darbų, todėl pateiktos tiek sąskaitos - faktūros, tiek skolų suderinimo aktas laikytini tinkamu įrodymu apie apmokėtus darbus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Liteko duomenimis, Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2-280-894/2016 ir 2016-05-18 priimtu sprendimu patenkino Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams ir iš jų solidariai priteisė 7 472,20 Eur žalos atlyginimo t.y. sumą, kurią Kauno miesto savivaldybė pagal ieškovo ir namo gyventojų prašymą skyrė iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo gaisro padarinių pašalinimo darbams apmokėti. Šioje byloje , kurioje ieškovė buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, tų pačių rašytinių įrodymų pagrindu buvo aptartas ne tik ieškovės - Kauno miesto savivaldybės - patirtos žalos dydis, bet ir viso namo gaisro likvidavimo darbams išleista suma, kurios atsakovai nenuginčijo. Sprendimas šiuo metu jau yra įsiteisėjęs (CPK 182 str. 2 p.).

Dėl ieškovo teisės reikšti reikalavimą

Atsakovas L. B. nesutikimą su ieškiniu grindė ir tuo, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes kreditoriumi žalos atlyginimo prievoliniame teisiniame santykyje gali būti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kadangi jie , o ne ieškovė, yra sužalotų bendro naudojimo objektų savininkai.

Posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad už gaisro padarinių likvidavimo darbus daugiabučio namo gyventojai nemokėjo ir ši suma iš jų nebuvo ir nebus renkama, nes tai buvo padaryta iš įmonės lėšų. Ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) Kaune bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas. Bendrojo naudojimo objektais yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, perdangos, stogas, fasado architektūrinės detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai ), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinierinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus ; 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo , bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jei jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžinieriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas (CK 4.82 str.1 d., Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str.). Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-12 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4 p. reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus , susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat LR įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Analogiška administratoriaus pareiga numatyta LR Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr.831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimų nuostatų 7.7 p. : jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Administratorius organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 p.). Vykdydama teisės aktais reglamentuotas pareigas ieškovė savo lėšomis nedelsdama organizavo po gaisro sugadintų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)Kaune bendrojo naudojimo objektų atstatymo ir remonto darbus, todėl turi reikalavimo teisę kreiptis dėl šių piniginių lėšų priteisimo iš atsakovų, kurių nusikalstamų veiksmų pagrindu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir buvo padaryti žala, todėl atmestinas atsakovo L. B. nesutikimo su ieškiniu argumentas, kad ieškovė neturėjo teisės investuoti savo asmenines lėšas į administruojamo namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovė, administruodama dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų suniokotą namą, susiklosčiusioje situacijoje ne tik turėjo teisę, bet vertinant pagal visuotinai pripažintą protingumo kriterijų, net gi privalėjo imtis neatidėliotinų ir skubių veiksmų namo bendro naudojimo objektams išsaugoti arba jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus visiškai patikslinto ieškinio reikalavimus iš atsakovų ieškovei priteistina po 48 Eur žyminio mokesčio bei po 5 Eur valstybei pašto išlaidų ( CPK 93 str. 1 ., 96 str. 1d.).

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-270 str. teismas nuspren dž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų P. S. a.k(duomenys neskelbtini) P. D. a.k. (duomenys neskelbtini) L. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB “Namų priežiūros centras“ įm.k. 1255967811 naudai 5078,16 Eur ( penkis tūkstančius septyniasdešimt aštuonis eurus 16 ct) patirtų išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo P. S. a.k. (duomenys neskelbtini) P. D. a.k. (duomenys neskelbtini) L. B. a.k. (duomenys neskelbtini) po 48 Eur ( keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ieškovės UAB“Namų priežiūros centras“ įm.k. 1255967811 naudai bei po 5 Eur ( penkis eurus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.