Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. atvyko į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą (toliau – Tauragės PSPC) šeimos gydytojo konsultacijai, nes vargino bendras silpnumas ir dusulys. Gydytoja K. P. 2021 m. birželio 23 d. išrašė ieškovui siuntimą pasitikrinti skrandį ir žarnyną. Ieškovas pasirinko šias procedūras atlikti VšĮ Tauragės ligoninėje. Gydytojas A. S. 2021 m. birželio 25 d. biopsinėmis žnyplėmis pašalino ieškovo (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovas 2021 m. birželio 25 d. atvyko pas gydytoją K. P., kuri paaiškino, kad jam buvo pašalintas (duomenys neskelbtini) ir išsiųstas tirti į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Patologijos diagnostika“. Praėjus apie 10 dienų, gydytoja K. P. paskambino ieškovui telefonu ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) nerasta, tačiau gydytoja nepranešė, jog ieškovas serga (duomenys neskelbtini). Jeigu gydytoja būtų pranešusi, kad ieškovas serga (duomenys neskelbtini), jis būtų jį išsigydęs.

4. Ieškovas 2023 m. pradžioje pajuto (duomenys neskelbtini) skausmą. Tauragės PSPC šeimos gydytoja S. J. 2023 m. birželio mėn. išrašė siuntimą pakartotiniam (duomenys neskelbtini) tyrimui. VšĮ Tauragės ligoninės gydytojas D. M. 2023 m. birželio 27 d. atliko (duomenys neskelbtini) tyrimo procedūrą su narkoze, tyrimo duomenis išsiuntė į UAB „Patologijos diagnostika“. UAB „Patologijos diagnostika“ 2023 m. liepos 4 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodyta – (duomenys neskelbtini).

5. Ieškovas, 2023 m. rugpjūčio 2 d. atvykęs į Kauno klinikas chemoterapijos gydymo, buvo paguldytas skyriuje, tačiau, nespėjus pastatyti lašelinės, trūko (duomenys neskelbtini) ir skubos tvarka buvo nuvežtas į chirurgijos skyrių, kur atlikta (duomenys neskelbtini).

6. Ieškovas 2024 m. sausio 22 d. kreipėsi į Tauragės PSPC direktorių su skundu, tačiau 2024 m. vasario 20 d. raštu skundas buvo atmestas, nurodant, kad „(duomenys neskelbtini) diagnozė, kaip teigia pacientas savo skunde, nebuvo nustatyta nei (duomenys neskelbtini) metu, nei (duomenys neskelbtini) tyrimo galutinėje išvadoje / diagnozėje“. Ieškovo vertinimu, tokie argumentai yra nepagrįsti, nes UAB „Patologijos diagnostika“ 2021 m. liepos l d. dokumente yra galutinė patologijos išvada (diagnozė), kurioje nurodyti svarbiausi klinikiniai duomenys: (duomenys neskelbtini).

7. Ieškovo įsitikinimu, Tauragės PSPC gydytoja K. P. nesupažindino jo su UAB „Patologijos diagnostika“ 2021 m. liepos l d. (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatų dokumentu, kuriame nurodyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, nepaaiškino, jog reikalingas (duomenys neskelbtini) gydymas. Dėl gydytojos aplaidumo ieškovas nesigydė (duomenys neskelbtini), dėl to atsirado (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovas 2024 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) dėl padarytos 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Komisija 2024 m. liepos 4 d. sprendime nurodė, kad ieškovo skundai (nediagnozavimas, negydymas, nesupažindinimas su diagnoze) neturi priežastinio ryšio su vėliau nustatyta (duomenys neskelbtini). Komisijos vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės tiesiogiai nesusijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ar jų trūkumais, kadangi jos buvo atliktos tinkamai, laiku ir atitiko gerąją medicinos praktiką. Komisija neįžvelgė žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu.

9. Ieškovas nurodė patyręs dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, emocinę įtampą, kurie tęsiasi iki šiol, po (duomenys neskelbtini) operacijos negali normaliai maitintis, nes reikalingas tik tam tikras maistas, nuolat viduriuoja, prieš viduriavimą kankina stiprūs pilvo skausmai, nukrito svoris, ieškovas pripažintas neįgaliu, jam nustatytas 25 proc. dalyvumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui A. T. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir atsiradusios neturtinės žalos dėl (duomenys neskelbtini) ligos.

12. Teismas pažymėjo, kad paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – PTŽSAĮ), o kasacinio teismo yra išaiškinta, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama; 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys.

13. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar ieškovo (duomenys neskelbtini) liga ir dėl jos atlikta (duomenys neskelbtini) vertintinos kaip žala PTŽSAĮ prasme. Jeigu taip – ar ji atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar vertintina kaip neišvengiama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtinto Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9.2.2.1 papunktį, ar jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

14. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, medicininius ieškovo duomenis, jam atliktus tyrimus, paskirtą gydymą ir procedūras, išklausęs šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžių metu, sutiko su ieškovu, kad jam kilusios žalos, t. y. (duomenys neskelbtini) ligos ir (duomenys neskelbtini), buvo galima išvengti, jeigu ieškovo šeimos gydytoja būtų užtikrinusi tokį gydymą ir priežiūrą, kokių reikalavo tuometinė paciento būklė.

15. Teismas nusprendė nesivadovauti Komisijos sprendimo išvadomis dėl žalos padarymo fakto ir atlygintinumo, nurodęs, kad Komisijos išvados stokoja motyvuoto pagrindimo, nes, 2021 m. birželio 25 d. atlikus tyrimą, akivaizdžiai nurodyta, jog ieškovas serga (duomenys neskelbtini), o prie aprašymo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), taigi vyksta uždegimas. Duomenys, kad ieškovas buvo supažindintas su jo sveikatos būkle ir šia diagnoze, kuri įrašyta po atlikto (duomenys neskelbtini) tyrimo, ir jam būtų paskirtas (duomenys neskelbtini) gydymas, į bylą pateikti nebuvo. Teismo vertinimu, toks Komisijos išvadų abejingumas nurodytiems „svarbiausiems klinikiniams duomenims“ ir atlikto tyrimo aprašyme nurodytai informacijai, kad ieškovas sirgo (duomenys neskelbtini) ir kartu turėjo (duomenys neskelbtini), kurie abu dažnu atveju indikuoja (duomenys neskelbtini) riziką, nesuderinamas su pareiga veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad paciento gyvybė ir sveikata yra svarbiausia visuomenės saugoma vertybė. Teismo įsitikinimu, Komisija ieškovo prašymą atmetė pernelyg formaliai, neįsigilinusi į medicininiuose dokumentuose esančią informaciją.

16. Teismas atmetė Komisijos sprendime nurodytus argumentus, kad po tyrimo atlikimo gydytoja jokių rezultatų nekomentavo nei gydymo įstaigoje, nei mobiliuoju telefonu, nes juos paneigia liudytojų parodymai. Teismas taip pat kritiškai įvertino atsakovės argumentus, kad biopsijos tyrimo rezultatas net nebuvo pasiekiamas elektroninėje sistemoje, todėl ieškovui gydytoja neskambino. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai kada ir kokiomis aplinkybėmis tyrimas (popierinė versija) tapo pasiekiamas gydytojai. Be to, Sveikatos priežiūros centro 2024 m. vasario 13 d. vidaus medicininio audito grupės posėdžio protokole nurodyta, kad ieškovo sveikatos istorijoje jau 2021 m. rugpjūčio 20 d. atliktas gydytojos S. J. įrašas, kuriame nurodyta, jog EGDS metu rastas (duomenys neskelbtini), atlikta biopsija, prie svarbiausių klinikinių duomenų nurodyta, kad ieškovas serga (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad sveikatos istorijoje popierinė tyrimo versija gydančiam gydytojui buvo pasiekiama jau 2021 m. rugpjūčio 20 d., tačiau joks gydymas dėl (duomenys neskelbtini) ieškovui nebuvo paskirtas. Šios nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, verčia abejoti ieškovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe ir šias paslaugas suteikusių gydytojų kompetencija. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) nebuvo išgydytas, o į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog jis apskritai buvo gydomas, kad buvo paskirti medikamentai po 2021 m. birželio 25 d. atlikto tyrimo ir gautos išvados apie (duomenys neskelbtini) diagnozę. Be to, teismo vertinimu, ieškovo nusiskundimai pirmo apsilankymo pas šeimos gydytoją metu 2021 m. birželio 21 d. buvo įvertinti paviršutiniškai, neprofesionaliai ir nekvalifikuotai, neatliktas išsamus tyrimų įvertinimas ir nepaskirtas tinkamas gydymas po atliktų tyrimų.

17. Teismas atkreipė dėmesį į Nacionalinio vėžio instituto viešai skelbiamus duomenis apie (duomenys neskelbtini) rizikos veiksnius, tarp kurių yra nurodytas (duomenys neskelbtini), be to, tarp veiksnių, galinčių padidinti (duomenys neskelbtini) riziką, paminėti ir (duomenys neskelbtini), kurie buvo diagnozuoti ieškovui jau 2021 m. birželio 25 d. po atlikto (duomenys neskelbtini) tyrimo. Teismo vertinimu, šeimos gydytojas, atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 25 d. atliktame tyrime nurodytą informaciją (sirgimą (duomenys neskelbtini)), privalėjo ieškovą su jam nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnoze supažindinti ir paskirti tinkamą gydymą, išaiškinti ligos stebėjimo ir kontrolės galimybes, t. y. galėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar), tikėtina, užkirsti kelią rimtesnės ligos – (duomenys neskelbtini) – atsiradimui.

18. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žala nebuvo neišvengiama, remiantis Aprašo 9.2.2.1 papunkčiu. Ligų ar sveikatos sutrikimų ieškovui nebuvo nustatyta, žala jo sveikatai padaryta ne dėl susirgimų, buvusių iki (duomenys neskelbtini) diagnozės, o dėl laiku nepaskirto gydymo ir neišgydyto (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad žalos negalima laikyti neišvengiama, remiantis PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi ir Aprašu.

19. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas.

20. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas, vadovaudamasis PTŽSAĮ, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu bei kasacinio teismo praktika, nurodė, kad dėl laiku neišgydyto (duomenys neskelbtini), kas nagrinėjamu atveju neišvengiamai lėmė (duomenys neskelbtini) ligos ieškovui atsiradimą ir (duomenys neskelbtini), žala padaryta vienai iš labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatai. Ieškovą kasdien lydi tęstinis fizinis skausmas, jam nustatytas net 75 procentų netekto dalyvumo lygis, kuris sukelia pasekmes ieškovo profesinei, darbinei ir socialinei veiklai, prarasta galimybė įprastai maitintis bei tuštintis, pablogėjusi psichologinė būklė, emocinė sveikata, sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, įtampa, stresas dėl atsiradusios ligos, menkavertiškumas, nukentėjusi socialinio gyvenimo kokybė, pablogėję santykiai su šeimos nariais, sumažėjusios galimybės keliauti. Visa tai teismas įvertino kaip teisiškai reikšmingų kriterijų visumą ir pakankamai didelio masto neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei vertybių praradimus, darančius žymią įtaką ieškovo gyvenimo kokybei bei savivertės sumažėjimui, kurie atsirado dėl jo sveikatai padarytos žalos.

21. Remdamasis nurodytais kriterijais, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nusprendė, kad ieškovo prašomas 50 000 Eur neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis ir neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų, todėl priteisė 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistas 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Teismo argumentai nepagrindžia teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinų sąlygų visumos pagal PTŽSAĮ normas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui kilusi žala – (duomenys neskelbtini) – yra priežastiniu ryšiu susijusi su Tauragės PSPC teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.

22.2. Teismo sprendime neįvertinta aplinkybė, kurią atsakovė nurodė atsiliepime į ieškinį ir pabrėžė bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose, kad ieškovui nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė laiko atžvilgiu negali būti tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusi su teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, nes tarp suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir (duomenys neskelbtini) diagnozės nustatytmo egzistuoja per didelis laiko tarpas. Teismas, nevertindamas minėtos aplinkybės, sprendime nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių ji buvo atmesta, kodėl buvo vadovaujamasi kitais bylos įrodymais. Skundžiamame sprendime 2021 m. birželio 25 d. Tauragės PSPC šeimos gydytojos nekokybiškai ir neprofesionaliai teikta sveikatos priežiūros paslauga yra tiesiogiai siejama su pacientui 2023 m. liepos 11 d. patvirtinta (duomenys neskelbtini) diagnoze, nustatyta praėjus dvejiems metams.

22.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po 2021 m. rugpjūčio 30 d. apsilankymo Tauragės PSPC šeimos gydytojos konsultacijoje, ieškovas nesikreipė į šeimos gydytoją iki 2023 m. balandžio 7 d. Ieškovui tik 2023 m. balandžio 7 d. pirmą kartą išsakius nusiskundimus dėl skausmo (duomenys neskelbtini), šeimos gydytoja, objektyviai ištyrusi paciento būklę, išrašė siuntimus pilvo organų echoskopijai ir (duomenys neskelbtini) atlikti, taip pat paskyrė medikamentus gydymui, t. y. tik po (duomenys neskelbtini) tyrimo atlikimo gydymo įstaigoje, kurio metu buvo paimta biopsija ištyrimui, 2023 m. liepos 11 d. gydytojas chirurgas diagnozavo (duomenys neskelbtini), pateikdamas siuntimą gydytojo onkologo konsultacijai.

22.4. Teismas nevertino, ar žala pacientui buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Tauragės PSPC. Teismas skundžiamame sprendime paciento sveikatai kilusią žalą – (duomenys neskelbtini) diagnozę – siejo su (duomenys neskelbtini) liga, kuri įvertinta kaip rizikos veiksnys (duomenys neskelbtini) išsivystymui. Ši rizika, be kita ko, vertinta ne pagal civilinėje byloje pateiktus tiesioginius įrodymus, pagrįstus specialiomis žiniomis, o remiantis prielaidomis, t. y. Nacionalinio vėžio instituto internetiniame puslapyje pateikta informacija. Tai, kad (duomenys neskelbtini) diagnozė internetiniame puslapyje, kuriame pateikta bendro pobūdžio informacija, pripažįstama kaip (duomenys neskelbtini) rizikos veiksnys, savaime nėra pakankamas pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog pacientui nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė išsivystė dėl negydytos (duomenys neskelbtini) ligos. Teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą pagal PTŽSAĮ nuostatas, nenurodė įrodomąją reikšmę turinčių duomenų, kurie pagrįstų, kad pacientui iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Tauragės PSPC yra tiesiogiai susijusios su 2023 m. liepos 11 d. nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnoze.

22.5. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles – neatliko išsamaus ir visapusiško įrodymų ištyrimo ir neatskleidė bylos esmės. Nepagrįstai nevertino bei nesirėmė Tarnybos atlikto ieškovui Sveikatos priežiūros centre 2021 m. birželio 23 d. – 2023 m. birželio 29 d. laikotarpiu suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita. Ši ataskaita yra reikšmingas rašytinis įrodymas, kuriame pateikiami duomenys, gauti atlikus asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Be to, ataskaita paneigia teismo išvadą, kad paciento sveikatai padaryta žala – (duomenys neskelbtini) diagnozė ir su tuo susijusios komplikacijos – įvyko dėl pacientui netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Tauragės PSPC. Teismas nenurodė motyvų, kurie pagrįstų ataskaitos, kaip įrodymų šaltinio, nepatikimumą. Ataskaitoje konstatuota, kad UAB „Patologijos diagnostikos“ pateiktame aprašyme svarbiausių klinikinių duomenų dalyje nurodytas įrašas „serga (duomenys neskelbtini)“ negali būti vertinamas kaip diagnozė, nes galutinė tyrimo diagnozė nustatyta (duomenys neskelbtini).

22.6. Teismo sprendime pateikta mažos apimties gydytojo A. S. paaiškinimų ištrauka, išimtinai susijusi tik su pacientams atliekamų tyrimų atsakymų pateikimo į elektroninę sistemą tvarka. Teismas neatsižvelgė į liudytojo – gydytojo A. S. – teismo posėdyje pateiktą išsamią paaiškinimų dalį apie tai, kad 2021 m. birželio 25 d. biopsinio tyrimo atlikimo metu pacientui (duomenys neskelbtini) nebuvo šalintas, o žnyplėmis paimtas (duomenys neskelbtini) histologinio tyrimo atlikimui. Gydytojas A. S. teismo posėdyje nurodė, kad tokių procedūrų metu pacientai nejaučia skausmo, taip pat netaikoma narkozė, nes tai nėra operacija, prilyginama (duomenys neskelbtini) šalinimui, kai pacientai hospitalizuojami gydymo įstaigoje. Papildomai gydytojas A. S. paaiškino, kad po (duomenys neskelbtini) tyrimo atlikimo pacientui negalėjo likti žaizda (duomenys neskelbtini), sukelianti pavojų sveikatai ar (duomenys neskelbtini). Gydytojas A. S. patvirtino, kad dvejų metų laikotarpis yra pakankamai ilgas laiko tarpas išsivystyti onkologijos patologijai ir (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti bet kurioje kitoje (duomenys neskelbtini) vietoje, nei buvo paimta biopsija.

22.7. Byloje nėra jokio medicininio įrašo, patvirtinančio, kad Tauragės PSPC šeimos gydytoja, praėjus 10 dienų po 2021 m. birželio 25 d. suteiktos konsultacijos, susisiekė asmeniškai mobiliuoju telefonu su pacientu ir pranešė apie gautus (duomenys neskelbtini) biopsijos rezultatus. Ieškinyje nebuvo pateikta konkreti šeimos gydytojos nuotolinės konsultacijos teikimo data ir laikas, šios informacijos teismo posėdžiuose nepatikslino nei ieškovas, nei kaip liudytojai apklausti šeimos nariai. Teismas nesirėmė jokiu medicininiu dokumentu, pagrindžiančiu nuotoliniu būdu suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos teikimo faktą, tačiau įrodomąją reikšmę suteikė ieškovo ir jo šeimos narių paaiškinimams, kurie negali būti vertinami kaip objektyvūs dėl artimų asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi.

23. Ieškovas A. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime labai išsamiai išdėstė visas aplinkybes, kurioms ieškovas pritaria, todėl jų neatkartoja ir prašo jomis vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė.

26. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. T. 2021 m. birželio 23 d. atvyko į Tauragės PSPC dėl blogos savijautos: silpnumo, dusulio, fizinio krūvio netoleravimo. Šeimos gydytoja K. P., įvertinusi ieškovo būklę, nurodė diagnozę: (duomenys neskelbtini), nepatikslinta, paskyrė kraujo tyrimą, krūtinės ląstos rentgenogramą, ezofagogastroduodenoskopiją, pilvo organų echoskopiją.

27. VšĮ Tauragės ligoninėje 2021 m. birželio 25 d. pacientui atlikta (duomenys neskelbtini). Diagnostinio tyrimo aprašyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini).

28. UAB „Patologijos diagnostika“ 2021 m. liepos 1 d. Tauragės PSPC pateikė išvadą, kurioje nurodyta klinikinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). Operacijos pobūdis: EGDS ir biopsija. Svarbiausi klinikiniai duomenys: (duomenys neskelbtini). Galutinė patologijos išvada (diagnozė): (duomenys neskelbtini).

29. Ieškovo medicininiuose dokumentuose taip pat užfiksuoti šie duomenys: 2021 m. birželio 29 d. apsilankymas UAB „Medicum centrum“ gydytojo radiologo konsultacijai; 2021 m. liepos 5 d. UAB „Antėja“ atliktas kraujo tyrimas; 2021 m. liepos 8 d. ieškovas atvyko į Tauragės PSPC šeimos gydytojos konsultacijai, paskirtas siuntimas abdominalinės chirurgijos gydytojo konsultacijai, prašoma atlikti FGDS dėl diagnozės patikslinimo, diagnozė: (duomenys neskelbtini), nepatikslinta; 2021 m. rugpjūčio 2 d. VšĮ Tauragės ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad pacientui suteikta abdominalinės chirurgijos gydytojo konsultacija; 2021 m. rugpjūčio 2 d. VšĮ Tauragės ligoninėje užpildytas diagnostinio tyrimo aprašymas dėl fibrokolonoskopijos atlikimo.

30. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 20 d. lankėsi Tauragės PSPC pas šeimos gydytoją. Ligos istorijos įraše nurodyta, kad EGDS metu rastas (duomenys neskelbtini), atlikta biopsija, pastebima (duomenys neskelbtini). Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Paskirti tyrimai.

31. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti šie duomenys: 2021 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Antėja“ atliktas bendras kraujo tyrimas; 2021 m. rugpjūčio 23 d. apsilankymas Tauragės PSPC pas šeimos gydytoją po tyrimų, paaiškinti rezultatai; 2021 m. rugpjūčio 24 d. lankėsi Tauragės PSPC šeimos gydytojos konsultacijoje, diagnozuota (duomenys neskelbtini), paskirti tyrimai; 2021 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Antėja“ atlikti kraujo tyrimai; 2021 m. rugpjūčio 30 d. apsilankymas Tauragės PSPC pas šeimos gydytoją po tyrimų, paaiškinti rezultatai, diagnozė: (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas.

32. Tauragės PSPC 2023 m. balandžio 7 d. ieškovo ligos istorijoje šeimos gydytoja nurodė, kad pacientas atvyko skųsdamasis diskomfortu (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) vartoja (duomenys neskelbtini) preparatus. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Paskirti tyrimai.

33. Ieškovas 2023 m. birželio 21 d. atvyko į Tauragės PSPC šeimos gydytojos konsultacijai dėl skausmų (duomenys neskelbtini).

34. Tauragės PSPC 2023 m. birželio 27 d. ieškovui atlikta (duomenys neskelbtini). Tyrimo aprašyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini).

35. UAB „Patologijos diagnostika“ 2023 m. liepos 4 d. patologinio histologinio tyrimo galutinėje išvadoje (diagnozėje) nurodyta – (duomenys neskelbtini).

36. Tauragės PSPC gydytojas chirurgas 2023 m. liepos 11 d. išdavė siuntimą onkologui, pacientas nukreiptas tolimesniam gydymui į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kuriose 2023 m. rugpjūčio 2 d. buvo hospitalizuotas į Onkologijos ir hematologijos kliniką suplanuotam neoadjuvantiniam gydymui, skubos tvarka tą pačią dieną operuotas: atlikta (duomenys neskelbtini).

37. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, civilinės atsakomybės klausimas dėl ieškovui A. T. padarytos neturtinės žalos – atsiradusio (duomenys neskelbtini) dėl, ieškovo teigimu, diagnozuoto, bet negydyto (duomenys neskelbtini). Apeliantė Valstybinė ligonių kasa, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovui neturtinę žalą, įrodinėja, kad A. T. kilusi žala – 2023 m. nustatytas (duomenys neskelbtini) – nėra priežastiniu ryšiu susijusi su Tauragės PSPC 2021 m. teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis – diagnozuotu (duomenys neskelbtini).

Dėl civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų nustatymo

38. Paciento teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtina PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalis. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos PTŽSAĮ apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis (PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalis). To paties straipsnio 9¹ dalyje neišvengiama žala apibrėžiama kaip paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

39. Aprašo 9.2.2 papunktyje nustatyti šie neišvengiamos žalos kriterijai: 1) tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Aprašo 9.2.2.1 papunktis); 2) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (9.2.2.2 papunktis); 3) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (9.2.2.3 papunktis).

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias nuo 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2023, 32 punktas).

41. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, jog teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2023, 34 punktas).

42. Taigi pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias nuo 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; ši žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Remiantis prieš tai aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina nustatyti ar žala, šiuo atveju – ieškovui nustatyta (duomenys neskelbtini) liga ir dėl jos atlikta (duomenys neskelbtini), atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar ji vertintina kaip neišvengiama pagal Apraše nurodytus jos identifikavimo kriterijus, ar jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį.

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus (ieškovo medicininius dokumentus), sutiko su ieškovo pozicija, kad jam kilusios žalos – (duomenys neskelbtini) ligos ir (duomenys neskelbtini) – buvo galima išvengti, jeigu Tauragės PSPC šeimos gydytoja būtų užtikrinusi tokį (duomenys neskelbtini) ligos gydymą ir priežiūrą, kokių reikalavo paciento sveikatos būklė tuo metu, todėl priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

44. Kaip minėta, į Tauragės PSPC šeimos gydytoją dėl blogos savijautos (silpnumo, dusulio, fizinio krūvio netoleravimo) ieškovas kreipėsi 2021 m. birželio 23 d. Be kitų paskirtų tyrimų, pacientui 2021 m. birželio 25 d. atlikta (duomenys neskelbtini). Tyrimo apraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), paimta (duomenys neskelbtini) biopsija. UAB „Patologijos diagnostika“ 2021 m. liepos 1 d. išvadoje nurodyti svarbiausi klinikiniai duomenys: (duomenys neskelbtini); galutinė patologijos išvada (diagnozė): (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini) biopsijos ieškovas į šeimos gydytoją dėl diskomforto (duomenys neskelbtini) kreipėsi tik 2023 m. balandžio 7 d., jam buvo paskirti tyrimai. Ieškovui 2023 m. birželio 27 d. atlikta (duomenys neskelbtini), tyrimo aprašyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini). Taigi, remiantis aptartais duomenimis, nustatyta, kad nors (duomenys neskelbtini) diagnozė ieškovui pirmą kartą buvo nustatyta (paminėta medicininiuose dokumentuose) dar 2021 m., tačiau dėl diskomforto (duomenys neskelbtini) į šeimos gydytoją jis kreipėsi tik 2023 m. balandžio 7 d., (duomenys neskelbtini) liga nustatyta 2023 m. birželio 27 d.

45. Įvertinusi paminėtus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju būtina nustatyti, ar ieškovui kilusios pasekmės (nustatyta (duomenys neskelbtini) liga) yra priežastiniu ryšiu susijusi su, ieškovo teigimu, netinkamai, ne laiku ir (ar) nekokybiškai suteiktomis sveiktos priežiūros paslaugomis, neinformavus jo apie nustatytą (duomenys neskelbtini), kurio iki (duomenys neskelbtini) ligos nustatymo jis nesigydė. Atkreiptinas dėmesys, kad šios civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino, t. y. skundžiamame sprendime nebuvo vertinta aplinkybė, ar ieškovui 2023 m. birželio 27 d. nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė laiko atžvilgiu yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusi su Tauragės PSPC 2021 m. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurių metu, be pagrindinės (duomenys neskelbtini) diagnozės, buvo nurodytas ir (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų egzistuoja pakankamai didelis laiko tarpas, t. y. net dveji metai. Juo labiau kad byloje nėra duomenų, jog po (duomenys neskelbtini) biopsijos 2021 m. ieškovas būtų kreipęsis į Tauragės PSPC ar kitą gydymo įstaigą dėl diskomforto (duomenys neskelbtini) srityje. Byloje esančioje paciento (ieškovo) anamnezėje nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) skausmus, susijusius su (duomenys neskelbtini). Pirmasis medicininis įrašas, bylojantis apie skausmą (duomenys neskelbtini) srityje, atliktas 2023 m. balandžio 7 d. Tauragės PSPC apsilankymo pas šeimos gydytoją metu, ieškovui išsakius nusiskundimus dėl diskomforto (duomenys neskelbtini).

46. Minėta, kad paciento sveikatai kilusią žalą – (duomenys neskelbtini) diagnozę – pirmosios instancijos teismas siejo su negydyta (duomenys neskelbtini) liga. Tokios išvados teismas priėjo ne remdamasis byloje esančiais tiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, medicininės ekspertizės išvadomis, specialistų (gydytojų) paaiškinimais ir pan., o vadovaudamasis viešai skelbiamais Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kad vienas iš (duomenys neskelbtini) rizikos veiksnių yra (duomenys neskelbtini), o tokioje gleivinėje yra palankios sąlygos vėžiui vystytis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad (duomenys neskelbtini) diagnozė internetiniame Nacionalinio vėžio instituto puslapyje, kuriame pateikta bendro pobūdžio informacija, pripažįstama kaip (duomenys neskelbtini) rizikos veiksnys, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovui 2023 m. nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė išsivystė būtent dėl 2021 m. negydyto (duomenys neskelbtini), juo labiau kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas po atliktos (duomenys neskelbtini) biopsijos būtų kreipęsis į gydymo įstaigą dėl jaučiamų skausmų (diskomforto) (duomenys neskelbtini) srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nurodytame Nacionalinio vėžio instituto internetiniame puslapyje, kaip vienas iš galimų (duomenys neskelbtini) rizikos veiksnių paminėtas ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kiti veiksniai, tokie kaip (duomenys neskelbtini) (tą nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime), kurie ieškovui buvo diagnozuoti 2021 m. birželio 25 d. po atlikto (duomenys neskelbtini) tyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje tiesioginių įrodymų, remtis vien Nacionalinio vėžio instituto internetiniame puslapyje pateikta bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) rizikos veiksnius ir konstatuoti, kad ieškovui kilusios pasekmės – (duomenys neskelbtini) – yra būtent prieš dvejus metus nustatyto ir negydyto (duomenys neskelbtini) pasekmė, nėra pakankamo pagrindo.

47. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 40 punktas; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2023, 46 punktas).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien medicininiuose dokumentuose užfiksuota (duomenys neskelbtini) diagnozė, ieškovo ieškinyje išdėstyta nuomonė bei Nacionalinio vėžio instituto viešai skelbiama bendro pobūdžio informacija, nėra pakankami išvadai, kad kilusios neigiamos pasekmės – diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir atlikta (duomenys neskelbtini) – yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su prieš dvejus metus, ieškovo teigimu, netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis – negydytu (duomenys neskelbtini), apie kurį jis nebuvo informuotas.

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

50. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad viena iš teismo ekspertizės rūšių, kuri skirta įvertinti nustatytą diagnozę, gydymo taktiką ir spręsti kitus klausimus yra deontologinė ekspertizė. Ją iš kitų rūšių išskiriantis ypatumas, be kita ko, yra tas, kad tokią ekspertizę visada atlieka ekspertų komisija – be teismo eksperto, pasitelkiami ir kitų medicinos specialybių gydytojai, neturintys teismo eksperto statuso; ekspertų komisija vertina gydytojų veiksmus, nurodydama ne tik padarytą gydymo klaidą, bet ir jos reikšmę asmens sveikatos sutrikdymui, t. y. nustato ne tik ligos, sužalojimo pobūdį, bet ir gydymo teisingumą ir savalaikiškumą, ar sveikatos priežiūros specialisto veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais pavojingais sveikatai padariniais ir šie padariniai atsirado dėl tiesioginės sveikatos priežiūros specialisto teiktų paslaugų kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 48 punktas; 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023, 27 punktas).

51. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus medicininius dokumentus bei viešai prieinamą informaciją ir, remdamasis jais, konstatavęs, jog A. T. kilusios pasekmės – 2023 m. nustatytas (duomenys neskelbtini) – yra priežastiniu ryšiu susijęs su 2021 m. diagnozuotu ir negydytu (duomenys neskelbtini), pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes neatliko išsamaus ir visapusiško įrodymų ištyrimo.

52. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes išvadą, kad ieškovui kilusios neigiamos pasekmės (žala) yra priežastiniu ryšiu susijusi su prieš dvejus metus teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, padarė ne remdamasis konkrečiais byloje esančiais patikimais įrodymais, pavyzdžiui, ekspertizės aktu, specialistų išvadomis, kurie, įvertinę ieškovo medicininius dokumentus, jam teiktas sveikatos priežiūros paslaugas, galėtų įvertinti gydytojų (gydymo įstaigų) veiksmus, t. y. taikyto gydymo teisingumą, (ne)teisingo gydymo pasekmes, diagnostikos teisingumą ir savalaikiškumą, ar sveikatos priežiūros specialisto veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais pavojingais sveikatai padariniais ir pan., o, kaip minėta, pasirėmęs tik bendro pobūdžio viešai skelbiama informacija apie (duomenys neskelbtini) ligos rizikos veiksnius bei ieškovo išsakyta nuomone, kad (duomenys neskelbtini) ir dėl to atlikta (duomenys neskelbtini) yra jam diagnozuoto, tačiau negydyto (duomenys neskelbtini), pasekmė.

53. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011).

54. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčo esmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių bei iš naujo vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teisme dėl to nebuvo tinkamo proceso ir tai yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), o pagal byloje pateiktus įrodymus ir duomenis bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų, svarstytinos galimybės dėl deontologinės ekspertizės skyrimo, bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

55. Pažymėtina, kad tik nustačius, jog tarp ieškovui 2021 m. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų – diagnozuoto ir negydyto (duomenys neskelbtini) – bei 2023 m. kilusių pasekmių – nustatyto (duomenys neskelbtini) ir dėl to atliktos (duomenys neskelbtini) – egzistuoja priežastinis ryšys, galimas neturtinės žalos atlyginimo klausimo teisingas išsprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.