- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-337-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01467-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- E. D.
- Ieškovas
- A. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei E. D. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. D. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei E. D. (toliau – atsakovė) dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2023 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. K. tvarką, pagal kurią:
1.1. Ieškovas turi teisę du kartus per savaitę iki pusantros valandos per dieną matytis su V. K. Kalvarijos vaikų lopšelyje darželyje „Žilvitis“, (duomenys neskelbtini), netrukdant vaiko ugdymo proceso.
1.2. Ieškovas turi teisę tris kartus per savaitę nuo 19.30 iki 20.00 valandos bendrauti su V. K. elektroninio ryšio priemonėmis, įskaitant vaizdo ryšio priemones.
3. Ieškovas nurodė, kad šalys susituokė 2011 m. rugpjūčio 6 d., tačiau vaikų neturėjo. V. K., gim. (duomenys neskelbtini)(toliau ir vaikas), šalių šeimoje atsirado 2017 m. gruodžio mėn., atsakovę nuo 2017 m. gruodžio 4 d. paskyrus laikinąja vaiko globėja, o nuo 2019 m. balandžio 3 d. paskyrus nuolatine globėja. Nurodė, kad V. K. ieškovas augino, auklėjo, laiko ją savo dukra, o vaikas ieškovą laiko savo tėvu. Prieš metus prasidėjus šalių skyrybų procesui dėl pablogėjusių šalių santykių atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su vaiku. Ieškovo manymu, nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas jo bendravimas su vaiku. Atsakovė sudarydama kliūtis, pažeidžia vaiko interesus. Nurodė, kad ieškovas nei prieš atsakovę, nei prieš vaiką nei psichologinio, nei fizinio smurto nenaudoja. Ieškovo atžvilgiu išduoti šeši apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, penki iš jų teismo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Nurodė, kad jo hipochondrinis sutrikimas yra daugiau psichologinė problema. Ieškovas nesiekia tapti vaiko globėju ar vaiką įsivaikinti, tiesiog nori neprarasti ryšio su vaiku ir bendrauti kaip socialinis tėvas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime su prašymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas yra itin konfliktiška asmenybė, jo bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams ir jo emocinei būklei. Ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas ar globėjas, jo su vaiku nesieja giminystės ryšiai, todėl nėra teisinio pagrindo nustatyti ieškovui bendravimo tvarką su vaiku. Ieškovas vaikui kelia fizinio bei psichologinio smurto grėsmę, turi psichikos sveikatos sutrikimą - hipochondrinį sindromą, dėl kurio jis negalėjo būti paskirtas globėju bei įvaikintoju, jam buvo išduoti keli orderiai nesiartinti prie namų, nebendrauti su ieškove. Nurodė, kad ieškovo prašomas nustatyti laikinas bendravimas ugdymo įstaigoje sutrikdytų patį ugdymosi procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką tokiomis sąlygomis:
1.1. Ieškovas turi teisę du kartus per savaitę iki pusantros valandos per dieną matytis su vaiku Kalvarijos vaikų lopšelyje darželyje „Žilvitis“, (duomenys neskelbtini), netrukdant vaiko ugdymo proceso, apie tokį susitikimą iš anksto informuodamas ugdymo įstaigą. Ieškovo matymasis su vaiku ir bendravimas vyksta su ugdymo įstaiga suderintu metu, pasibaigus ugdymo procesui.
1.2. Ieškovas turi teisę tris kartus per savaitę nuo 19.30 iki 20.00 valandos bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis, įskaitant vaizdo ryšio priemones.
Įpareigojo atsakovę užtikrinti ieškovui galimybę matytis su vaiku įgyvendinant tinkamą ieškovo ir vaiko laikinosios bendravimo tvarkos, patvirtintos šia nutartimi, vykdymą.
6. Teismas, remdamasis 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsniu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamu minėto straipsnio aiškinimu, nurodė, kad vien tik formalaus biologinio tėvystės statuso ar jam prilyginto įvaikintojo teisinio statuso neegzistavimas savaime neleidžia teigti, jog ieškovas neturi teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal ieškovo pasiūlytą laikiną bendravimo tvarką. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtina institucijos teikiančios išvadą byloje ir Kalvarijos vaikų lopšelio – darželio „Žilvitis“ pateiktuose rašytiniuose įrodymuose vaiko pareikštas noras bendrauti su ieškovu. Teismas nurodė, kad duomenų, jog ieškovas būtų smurtavęs vaiko atžvilgiu ar jo akivaizdoje nėra, visi konfliktai yra kilę tarp šalių prasidėjus skyrybų procesui. Duomenų, kad ieškovas šiuo metu kelia realią grėsmę mažamečiam vaikui ar atsakovei, nėra. Tiek ieškovas, tiek vaikas pageidauja bendrauti, matytis, tarp šių asmenų yra susiformavęs tamprus emocinis ir socialinis ryšys. Teismas sprendė, jog siekiant apsaugoti vaiko teises ir geriausius vaiko interesus, yra būtina nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Teismas nurodė, kad ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos pirmas punktas turi būti pakoreguotas, ieškovo bendravimas su vaiku ugdymo įstaigoje turi vykti pasibaigus ugdymo procesui, kad nebūtų pakenkta vaiko mokymuisi.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias giminaičių bendravimą su vaiku, nepagrįstai nustatė laikiną bendravimo tvarką nesant tam teisinio pagrindo.
1.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių kasacinio teismo nagrinėtose bylose, kuriose pateikti išaiškinimai aktualūs egzistuojant tam tikram asmens ir vaiko giminystės ryšiui. Šiuo atveju ieškovas nėra vaiko giminaitis ar globėjas. Vaikas turi biologinius tėvus ir įstatyminę globėją - atsakovę.
1.3. Teismas nutartimi suteikė ieškovui teisę, kuri nėra įtvirtinta CK ar kituose įstatymuose. Teismas negali plečiamai aiškinti įstatymo ir suteikti šią teisę tokiam subjektui, kuris įstatyme nėra nurodytas.
1.4. Teismas sprendė, jog ieškovas yra socialinis vaiko tėvas ir turi teisę bendrauti su vaiku. Toks aiškinimas neatitinka vaiko interesų ir nepagrįstai išplečia asmenų, turinčių teisę bendrauti su vaiku, ratą, nes vaikas gali turėti ne vieną socialinį tėvą.
1.5. Teismas nevertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados, kurioje nurodyta, kad ieškovo bendravimas vaiku neatitiktų geriausių vaiko interesų.
1.6. Teismas klaidingai nurodė, jog nėra duomenų, kad ieškovas šiuo metu kelia realią grėsmę vaikui ar atstovei. Duomenys yra akivaizdūs, būtent dėl ieškovo realios grėsmės yra pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas yra pavojinga asmenybė, tai patvirtina išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, taip pat vykęs ikiteisminis tyrimas, kuris pasibaigė atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ieškovui paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.
1.7. Nutartyje ignoruota aplinkybė, jog ieškovui yra diagnozuotas hipochondrinis sutrikimas, dėl kurio šia liga sergantis asmuo negali įvaikintinti ar būti vaiko globėju. Laikinos bendravimo tvarkos nustatymas tarp vaiko ir asmens, kuris yra neprognozuojamas, serga psichine liga, neatitinka vaiko interesų ir gali pakenkti vaiko emocinei būklei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Iš bylos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškiniu ieškovas prašo nustatyti jo bendravimo su nepilnamete V. K. tvarką. Marijampolės apylinkės teisme nuo 2023 m. spalio 23 d. yra nagrinėjama šalių 2011 m. rugpjūčio 6 d. sudarytos santuokos nutraukimo byla (c. b. Nr. e2-255-374/2024). Šalys vaikų neturi, nepilnametė V. K. šalių šeimoje gyvena nuo 2017 m. gruodžio mėnesio. Atsakovė nuo 2017 m. gruodžio 4 d. yra vaiko laikinoji globėja, o nuo 2019 m. balandžio 3 d. yra nuolatinė globėja.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė laikiną skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atskirajame skunde nesutikimas su skundžiama nutartimi iš esmės yra grindžiamas tuo, kad ieškovas neturi teisės bendrauti su nepilnamete V. K. (toliau ir vaikas), kadangi ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas ar globėjas, jo su vaiku nesieja jokie giminystės ryšiai. Teigiama, kad skundžiama nutartimi ieškovui suteikta teisė, nenumatyta CK ar kituose įstatymuose. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo pagrindo išplėsti asmenų rato, įtvirtinto CK 3.172 straipsnyje, nes tai yra įstatymų leidėjo prerogatyva.
13. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal CK 3.175 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). CK 3.172 straipsnyje nustatyta, kad tėvai, jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.176 straipsnio 4 dalis).
14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimus su nepilnamečiais vaikais, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-378/2022).
15. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriamos šios tėvystės rūšys: ketinimas tapti tėvu (tyčinė tėvystė), genetinis ryšys (biologinė tėvystė), emocinis kontaktas (psichologinė tėvystė) ir socialiniai santykiai (funkcinė, socialinė tėvystė, pasireiškianti tėvo pareigų atlikimu). Teisinė tėvystė, t. y. kai vaiko gimimo įraše atitinkamas asmuo įrašomas kaip vaiko tėvas, paprastai visada atsiranda esant ketinimui ir (ar) genetiniam ryšiui. Psichologinė ir socialinė tėvystė vystosi bėgant laikui, leidžiant jį kartu su vaiku, ir tai neabejotinai daro ne mažesnę nei biologinė tėvystė įtaką vaiko formavimuisi. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tai, kas sudaro psichologinės ir socialinės tėvystės turinį, gali atlikti vaikui ne tik biologinis tėvas, motina, bet ir kiti jį supantys suaugę asmenys, todėl vis dažniau biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010), t. y. siekiant užtikrinti vaikui saugumą ir stabilumą yra vengiama be pakankamo tam pagrindo keisti psichologinio, socialinio tėvo funkcijas atliekančius asmenis.
16. Byloje nėra ginčo, kad nepilnametė V. K., gim. (duomenys neskelbtini), šalių šeimoje gyveno nuo 2017 metų gruodžio mėnesio iki ieškovui pradėjus gyventi skyrium 2023 metais. Aplinkybę, kad V. K. abi šalis laiko savo tėvais, su jais nori gyventi kartu, bendrauti su ieškovu, patvirtina byloje esantys įrodymai (2023 m. lapkričio 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 12VAIK-356, Kalvarijos vaikų lopšelio – darželio „Žilvitis“ raštas). Nepaisant to, kad ieškovas nėra vaiko globėjas ar šalys nėra vaiko biologiniai tėvai, šie faktai nebuvo kliūtimi ieškovui kartu su atsakove vykdyti tėvų pareigas kartu gyvenančio vaiko atžvilgiu faktiškai nuo jo gimimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tarp šalių ir vaiko egzistuoja psichologinės ir socialinės tėvystės santykiai, iš kurių ir yra kildinama skyrium gyvenančio ieškovo teisė bendrauti su vaiku. Atsižvelgiant į tai, dėl laikinos skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos iki teismo sprendimo priėmimo nustatymo yra sprendžiama vadovaujantis CPK 144 straipsnio ir CK 3.65 straipsnių normomis.
17. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir siekiant apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant susiformavusiam ieškovo ir vaiko emociniam ir socialiniam ryšiui, siekiant apsaugoti vaiko interesus, šiuo konkrečiu atveju buvo būtina nustatyti laikinąją ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.
18. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvados, kurioje nurodyta, jog ieškovo bendravimas vaiku neatitiktų geriausių vaiko interesų, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas kelia realią grėsmę vaikui dėl jo atžvilgiu vykdytų ikiteisminių tyrimų ir diagnozuoto hipochondrinio sutrikimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
19. Atsakovės nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus (įskaitant ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą), teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime bylos nagrinėjimo iš esmės metu, įvertinęs visas bylos aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, ištyręs ir įvertinęs visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.
20. Nesutiktina su atsakove, kad ieškovas kelia realią grėsmę vaikui, dėl kurios ieškovo ir vaiko bendravimas yra negalimas. Byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių, jog ieškovas būtų smurtavęs vaiko atžvilgiu ar jo akivaizdoje, duomenų apie šiuo metu galiojančias ieškovo atžvilgiu priemones, draudžiančias ieškovui bendrauti su vaiku. Atsakovės nurodytas ieškovui diagnozuotas hipochondrinis sutrikimas nebuvo kliūtis ieškovui bendrauti su vaiku šalims gyvenant kartu. Be to, pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką ieškovo betarpiškas bendravimas su vaiku yra minimalus (du kartus per savaitę iki pusantros valandos per dieną) ir bendravimas vyksta vaiko ugdymo įstaigoje, šios įstaigos darbuotojų akivaizdoje.
21. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
22. Apibendrinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atskirajame skunde atsakovės prašymo priteisti išlaidas už atskirojo skundo parengimą apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, išaiškindamas, kad kol teismas dėl ginčo byloje esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima matyti, kuri šalis laimėjo ginčą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui (priteisimui) dar nėra pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.