- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- eI3-2591-561/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10380-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Diana Butrimienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Stankevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymą „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ Nr. KADI-2700 (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Administraciją organizuoti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; 3) priteisti iš Administracijos pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Administraciją dėl leidimo organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tikslu pakeisti Sklypo paskirtį ir atidalinti į du ir daugiau žemės sklypus. Teigia, jog skundžiamu Įsakymu Administracija atsisakė organizuoti Sklypo pertvarkymo projektą, motyvuodama tuo, jog tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 4 punktui, kadangi administracinėje byloje Nr. eI3-4818-596/2022 yra nagrinėjamas analogiškas ginčas dėl Sklypo.
Teigia, kad VAĮ nenustato privalomo imperatyvo, pagal kurį Administracija privalėtų atmesti ir nenagrinėti prašymo dėl Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, todėl mano, kad Įsakymo teiginys, jog neva prašymas prieštarauja VAĮ yra visiškai nepagrįstas ir neteistas.
Atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. eI3-4818-596/2022 ir šioje byloje skiriasi faktinės aplinkybės. Paaiškina, kad administracinėje byloje Nr. eI3-4818-596/2022 Administracija atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo pradėjimo remiantis tuo, kad Sklype buvo nustatyta specialioji apsaugos zona – žemės gelmių išteklių telkiniai, kurios esmė, pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 straipsnio 2 dalyje 4 punktą yra ta, kad žemės gelmių išteklių telkiniuose draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą.
Visgi pareiškėjas nurodo, jog 2022 m. lapkričio 17 d. teikė naują prašymą dėl Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto remdamasis tuo, kad 2022 m. gegužės 2 d. atlikus naujus Sklypo kadastrinius matavimus, buvo panaikinta specialioji apsaugos zona – žemės gelmių išteklių telkiniai ir pažymi, kad Sklypui nuo 2022 m. gegužės 2 d. nebėra taikomas draudimas keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai nurodo, kad Administracija faktiškai neįsigilino į pasikeitusią situaciją ir visiškai nepagrįstai bei formaliai atsisakė inicijuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, remdamasi tariamai analogišku ginču kitoje administracinėje byloje, nepaisydama fakto, jog Sklypui neliko jokių apribojimų, susijusių su paskirties keitimu ir padalinimu į du ir daugiau žemės sklypų.
Pareiškėjas pažymi, kad jam priklausančiame žemės sklype nesant ribojimų, numatytų Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 straipsnyje, kuris ir numato apribojimus, susijusius su žemės naudojimu, o šiuo atveju paskirties keitimu, Administracija privalėjo tenkinti prašymą.
Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad VAĮ nenumato imperatyvo nenagrinėti pareiškėjo prašymo dėl Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Teigia, kad VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto norma yra bendroji, todėl turėtų būti taikoma įvertinus ir specialiąsias teisės normas, taikomas konkrečiam prašymui. Paaiškina, kad pareiškėjo prašymui dėl Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto yra taikomos specialiosios teisės normos – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), nuostatos.
Nurodo, jog pagal Taisyklių 10 punktą, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Pažymi, jog nėra jokių abejonių, kad pareiškėjo Sklypas yra teisminio ginčo objektas, todėl Administracija privalėjo atsisakyti organizuoti pareiškėjo Sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras.
Nesutinka su skundo argumentu, jog skiriasi šios bylos ir bylos Nr. eI3-4818-596/2022 aplinkybės. Teigia, kad abu pareiškėjo prašymai yra pateikti dėl to paties Sklypo, dėl tų pačių formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų organizavimo, abiejuose prašymuose yra nurodyti tokie patys formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslai: nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypą – padalyti į du ar daugiau žemės sklypų. Taigi, faktinės aplinkybės yra tapačios.
Administracija taip pat nesutinka su pareiškėjo skunde pateiktu argumentu, kad Sklypui neliko jokių apribojimų. Nurodo, kad pirminis įsakymas, kuris buvo priimtas 2022 m. balandžio 25 d. ir kuriuo buvo atsisakyta organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, yra faktinis ir teisinis pagrindas – tai galiojančio Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano sprendiniai (toliau – ir U zonos bendrasis planas), taikomi Žemės sklypui, o ne specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kaip skunde nurodo pareiškėjas. Pažymi, kad Sklypo kadastro duomenų atnaujinimas nekeičia fakto, kokie U zonos bendrojo plano sprendiniai yra taikomi Sklypui.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas palaike skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti visą.
Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti.
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 29 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu Nr. A34(1)-2721 (toliau – Prašymas Nr. 1) organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – Projektas) rengimą – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypą – padalyti į du ar daugiau žemės sklypų.
Administracija, išnagrinėjusi Prašymą Nr. 1, 2022 m. balandžio 25 d. priėmė įsakymą Nr. KADI-934 (toliau – Įsakymas Nr. 1), kuriuo atsisakė organizuoti Projekto rengimą, nes žemės ūkio paskirties Žemės sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo sprendinius patenka į urbanizuojamą teritoriją (GV) – vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo teritorijos naudojimo tipą, kuriame pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas bei statyba galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivuojant teritoriją ir parengus detalųjį planą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu Nr. 1, 2022 m. gegužės 24 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) (administracinė byla Nr. eI3-900-596/2023 (ankstesnis bylos Nr. eI3-4818-596/2022).
Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė pakartotinį prašymą Administracijai Nr. A34(1)-10436 (toliau – Prašymas Nr. 2) dėl Sklypo Projekto procedūrų organizavimo.
Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą Nr. 2, 2022 m. lapkričio 28 d. priėmė Įsakymą, kuriuo atsisakė organizuoti Sklypo Projekto procedūras. Atsakovė vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktu nuostatomis, kurios nustato, kad prašymas gali būti nenagrinėjamas, nes skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Įsakymą ir įpareigoti atsakovę organizuoti Sklypo Projekto rengimą.
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Įsakymo, kuriuo buvo atsisakyta organizuoti Projekto rengimą, kurio tikslas – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypą – padalyti į du ar daugiau žemės sklypų, teisėtumo bei pagrįstumo.
VAĮ 11 straipsnio 3 dalis nustato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (3 punktas); paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas (4 punktas).
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja Žemės įstatymo 40 straipsnis bei Taisyklės. Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais: 1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas; 2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų; 3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; 5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Administracija, išnagrinėjusi Prašymą Nr. 1, priėmė Įsakymą Nr. 1, kuriuo atsisakė organizuoti Projekto rengimą, nes žemės ūkio paskirties Žemės sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo sprendinius patenka į urbanizuojamą teritoriją (GV) – vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo teritorijos naudojimo tipą, kuriame pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas bei statyba galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivuojant teritoriją ir parengus detalųjį planą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu Nr. 1, su skundu kreipėsi į VAAT. Liteko informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad teismas 2022 m. gegužės 30 d. rezoliucija pareiškėjo skundą dėl Įsakymo 1 priėmė nagrinėti. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė Administracijai Prašymą Nr. 2 dėl Sklypo Projekto procedūrų organizavimo.
Pareiškėjas skunde teismui teigia, kad Prašymas Nr. 2 laikytinas nauju prašymu, kadangi Sklypui nuo 2022 m. gegužės 2 d. nebėra taikomas draudimas keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo Prašymą Nr. 1 ir Prašymą Nr. 2, konstatuoja, kad abu pareiškėjo prašymai yra pateikti dėl to paties Sklypo, dėl tų pačių formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų organizavimo, abiejuose prašymuose yra nurodyti tokie patys FPP rengimo tikslai: nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypą – padalyti į du ar daugiau žemės sklypų. Taigi, faktinės aplinkybės yra tapačios. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl asmens pateiktų prašymų pagrįstumo, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo prašymuose, o analizuojamas visas prašymo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame prašyme tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde ir ar dėl minėtų prašymų viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo Įsakymo priėmimo metu VAAT buvo užvesta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl Įsakymo Nr. 1 panaikinimo. Visiškai pritartina atsakovės pozicijai, kad pareiškėjo Sklypas, Įsakymo priėmimo metu, buvo teisminio ginčo objektu, todėl Administracija privalėjo atsisakyti organizuoti Sklypo FPP procedūras.
Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1d. iki 2022 m. gruodžio 1d.) nustato, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Taisyklių 10 punkte. Įvertinus šį teisinį reguliavimą akivaizdu, kad teisės aktai nustato imperatyvų draudimą atidalinti žemės sklypus, kurie yra areštuoti arba teisminio ginčo objektais.
Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika darytina išvada, jog įstatymų leidėjas yra numatęs imperatyvų draudimą atidalinti žemės sklypą, kuris yra teisminio ginčo objektu. Nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nenustato jokių šio draudimo išimčių, todėl akivaizdu, kad nepasibaigus VAAT (šiuo metu VAAT minėtas ginčas yra išnagrinėtas) nagrinėjamam teisminiam ginčui, teisės aktai nenumato galimybės organizuoti Sklypo Projekto rengimo, kuriuo buvo siekiama nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypą – padalyti į du ar daugiau žemės sklypų.
Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Administracijos Įsakymo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą laikomas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Įsakymą Netenkinus reikalavimo panaikinti Įsakymą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiuo atveju, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.
Pareiškėjo A. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.