Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, jog kreipėsi į Administraciją dėl leidimo organizuoti Projektą, siekdamas pakeisti Sklypo paskirtį ir padalinti jį į du ar daugiau žemės sklypų, tačiau Administracija skundžiamu Įsakymu atsisakė Prašymą tenkinti, remdamasi tuo, jog Sklypas pagal Bendrąjį planą patenką į urbanizuojamą teritoriją, kurioje pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas bei statyba galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivavus teritoriją ir parengus detalųjį planą.

Pareiškėjo nuomone, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad Bendrajame plane nėra sąlygos, kokią savo Įsakyme nurodė atsakovas, t. y. jame nėra draudimo (sąlygos), pagal kurį pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas ir sklypo padalijimas į du ar daugiau sklypus galimi tik pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivavus teritoriją ir parengus detalųjį planą. Bendrojo plano sprendinių brėžinio sutartinių ženklų paaiškinimuose yra nurodyta tik tai, jog pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivavus teritoriją ir parengus teritorijos detalųjį planą, galima statyba. Draudimo ar kitokio apribojimo, jog žemės sklypo paskirties keitimas ir sklypo padalijimas yra galimas tik pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivavus teritoriją ir parengus teritorijos detalųjį planą nėra. Taigi, Įsakyme nurodytas atsisakymas organizuoti Projektą ir tokiu būdu pakeisti Sklypo paskirtį bei jį padalinti, kai Bendrasis planas to nedraudžia, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas.

Atkreipia dėmesį, kad neketina Sklype eksploatuoti naudingųjų išteklių, todėl jam nėra privalomi ir kiti Bendrojo plano reikalavimai – rekultivuoti teritoriją ir rengti teritorijos detalųjį planą.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 24 straipsnio 1 dalį sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė).

Nurodo, kad pagal Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Vyriausybės 2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija), 10 punktą Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdas žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Apibendrindamas skunde nurodytas aplinkybes pareiškėjas akcentuoja, jog teisės aktai numato, kad tuo atveju, jei detalieji planai neparengti, žemės paskirtis keičiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, t. y. net nerengiant jokio teritorijos planavimo dokumento, todėl akivaizdu, jog Sklypo paskirtis, kol nėra parengto detalaus plano, gali ir turi būti keičiama projektu. Tuo tarpu Sklypo padalijimui nei Bendrajame plane, nei teisės aktuose jokių apribojimų nėra, todėl Įsakymo teiginys, jog neva Projektas negali būti organizuojamas tol, kol nebaigta naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploatacija, nerekultivuota teritorija ir neparengtas teritorijos detalaus planas, yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl ko Įsakymas turi būti panaikintas.

Paaiškina, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. T3-323 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano sprendinius. U zonos bendrasis planas numato ūkinės veiklos ribojimus, taikomus ir pareiškėjo Sklypui.

Pabrėžia, kad pareiškėjas, viena vertus, neginčydamas, jog U zonos bendrajame plane yra įtvirtinti sprendiniai, ribojantys galimybę keisti Sklypo paskirtį, kita vertus, U zonos bendrojo plano brėžinių sutartinių ženklų nelaikydamas šio plano sudedamąja dalimi, klaidingai traktuoja U zonos bendrojo plano sprendinius.

Atkreipia dėmesį, kad U zonos bendrasis planas yra norminis administracinis aktas, o aiškinamasis raštas yra šio norminio administracinio akto sudėtinė dalis, ką savo praktikoje, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Atitinkamai, pareiškėjas ginčydamas U zonos brėžinių sutartinių ženklų teisėtumą iš esmės revizuoja šio norminio administracinio teisės akto teisėtumą. U zonos bendrojo plano brėžiniuose pagal pridedamą ištrauką, aiškiai matyti, kad Sklypas (paryškintas tamsesniu tinkleliu) patenka į teritoriją, kuriai yra taikomi ūkinės veiklos apribojimai, detalizuojami brėžinio grafiniuose žymėjimuose (geltona dantyta linija, skyrius Ūkinės veiklos apribojimai, 7 grafinis žymėjimas, skaičiuojant nuo viršaus). Priešingai, nei teigia pareiškėjas, ūkinės veiklos ribojimai yra aprašyti bei įtvirtinti ir U zonos bendrojo plano aiškinamajame rašte. Aiškinamojo rašto 116 ir 117 lapuose 4.5.1 lentelėje (kuri buvo patikslinta Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T3-226, patikslinimai pažymėti raudona spalva) nurodyta, kad iki Bendrojo plano patvirtinimo nustatytuose kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypuose, gavus Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pritarimą, statyba yra galima nepabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploatacijos, nerekultivuojant teritorijos ir nerengiant teritorijos detaliojo plano.

Atsakovė cituoja nagrinėjamam atvejui aktualias Žemės įstatymo 21, 24 ir 40 straipsnių nuostatas bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, kurios Administracijos nuomone, pagrindžia aplinkybę, jog keisdama Sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, Administracija turi laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Vyriausybės, tokį keitimą įforminti Administracijos direktoriaus sprendimu ir užtikrinti, kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (jeigu yra parengtas – sudedamąja bendrojo plano dalimi – specialiuoju planu) ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu.

Pažymi, kad Įsakymas taip pat atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5-6 dalyse nurodytus reikalavimus: yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, jame aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas jį priėmusio pareigūno, nurodyta jo apskundimo tvarka.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje, apie kurio datą, laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, nedalyvavo, teisme 2023 m. vasario 17 d. buvo gautas Administracijos atstovės prašymas pakeisti posėdžio datą arba nagrinėti bylą atsakovės atstovei nedalyvaujant dėl jos užimtumo nagrinėjant kitą bylą. Byla išnagrinėta atsakovės atstovei nedalyvaujant.

Pareiškėjo atstovo paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1,5000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vietovė), esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas Administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (gautas 2022 m. kovo 29 d., reg. Nr. A-34(1)-2721) (toliau – ir Prašymas), kuriame prašė organizuoti 1,5000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkyo projekto rengimą – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypą – padalyti į du ar daugiau žemės sklypų.

Administracija, išnagrinėjusi Prašymą, 2022 m. balandžio 25 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. KADI-934 ,,Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą motyvuodama tuo, kad Sklypas pagal Bendrąjį planą patenka į urbanizuojamą teritoriją (GV) – vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo teritorijos naudojimo tipą, kuriame pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas bei statyba galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivuojant teritoriją ir parengus detalųjį planą. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad, remiantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 21 punktu ir Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265, 6 punktu, galima kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl detaliojo plano rengimo inicijavimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, su skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėjo nuomone, Įsakyme nepagrįstai nurodoma, jog Sklypo paskirties keitimas ir (ar) atidalijimas į du ar daugiau sklypų galimas tik pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivavus teritoriją ir parengus detalųjį planą, kadangi Bendrajame plane nėra nustatyta tokios sąlyga. Pažymi, kad nors Bendrojo plano sprendinių brėžinio sutartinių ženklų paaiškinimuose nurodyta, jog statyba galima tik pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivavus teritoriją ir paregus teritorijos detalųjį planą, tačiau draudimo ar kitokio pobūdžio apribojimų Bendrajame plane nėra. Atkreipia dėmesį, kad Sklype neketina eksploatuoti naudingųjų išteklių, todėl jam nėra privalomi ir kiti Bendrojo plano reikalavimai – rekultivuoti teritoriją ir rengti teritorijos detalųjį planą.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokiais atvejais rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai: kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų (2 punktas); kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį (4 punktas).

Sutinkamai su Taisyklių 2.7 papunkčiu, formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.

Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ 9 punkte nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis.

Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, turi būti laikomasi žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Vyriausybės bei užtikrinama, jog keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (jeigu yra parengtas – sudedamąja bendro plano dalimi – specialiuoju planu) ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos aprobuotų atviru kasybos būdu (nuo žemės paviršiaus karjerais) išgaunamų žemės gelmių išteklių telkiniuose, išskyrus atvejus, kai šie telkiniai patenka į valstybinius parkus, draustinius ar rezervatus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose žemės gelmių išteklių telkiniuose draudžiama statyti statinius, įrengti įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus (išskyrus statinius, įrenginius ar inžinerinius tinklus, skirtus šių telkinių eksploatavimui), taip pat keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą.