Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., Ž. M., antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Antstolis A. Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/17/04865 dėl 68 958,52 Eur vertės skolininko V. M. turto konfiskavimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. vykdomąjį raštą. Skolininkas V. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Ž. M..

7. Antstolis 2022 m. liepos 20 d. turto arešto aktu Nr. S1g-38345 areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei Ž. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir (ar) pateksiančias į skolininko sutuoktinės Ž. M. vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos patvarkymu dėl turto dalies nustatymo skolininkui V. M. ir jo sutuoktinei Ž. M. pasiūlyta nusistatyti kiekvienam iš jų priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininkui ir jo sutuoktinei Ž. M. dokumentai registruotu laišku išsiųsti 2022 m. liepos 21 d., įteikti 2022 m. liepos 23 d. Skolininkui ir jo sutuoktinei per nustatytą terminą nepateikus nustatytos formos sutikimo, antstolis 2023 m. gegužės 4 d. pasiūlymu pasiūlė išieškotojai per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotoja nepraleisdama jai nustatyto termino 2023 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

8. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį raštą, kuriame skolininku nurodytas V. M.. Byloje nėra duomenų, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, kad skolininko sutuoktinė yra solidari skolininkė pagal prievolę, dėl kurios vykdomas išieškojimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko V. M. prievoles.

9. Kai išieškojimas vykdomas pagal asmenines sutuoktinių prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, – ieškojimas nukreipiamas į skolininko dalį bendrojoje dalinėje ir (ar) jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.110 straipsnis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

10. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Kaip nurodyta, skolininkas V. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Ž. M.. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas – taigi, pritaikius Civiliniame kodekse įtvirtintą prezumpciją, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, pasidaliję turtą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

11. Byloje nustatyta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė Ž. M. per antstolio nustatytą terminą nepateikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai patenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė, kad skolininkui V. M. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine Ž. M. nuosavybėje priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir (ar) pateksiančių į skolininko sutuoktinės M. Ž. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnis).

12. Apibendrinus nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas ir pagrįstai patenkino išieškotojos prašymą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, nors apelianto atskirojo skundo tekstas padrikas ir nerišlus, tačiau iš skundo turinio galima teigti, jog iš esmės apeliantas mano, kad pirma eile turėtų būti išieškota iš jam priklausančių akcijų. Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos duomenų, apeliantui priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų areštas buvo panaikintas 2022 m. birželio 30 d. patvarkymu Nr. S1g-36157. Išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė numatyta CPK 664 straipsnyje; jame numatyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Pagal CPK 662 straipsnį, išieškotojas, laikydamasis kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia; jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas; jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti; iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (straipsnio 1–4 dalys). Apeliantui išaiškintina, jog, jeigu jis mano, kad iš jo turto išieškoma pažeidžiant įstatyme numatytą tvarką, jis gali šiuo klausimu kreiptis į antstolį arba pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, laikydamasis CPK 510 straipsnyje numatytos skundo padavimo tvarkos. Tačiau apelianto nurodyti reikalavimai nėra bylos dėl turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo nagrinėjimo dalykas. Taip pat šioje byloje nenagrinėtini ir apelianto reikalavimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo ar arešto sutuoktinės lėšoms panaikinimo. Kaip nurodyta, jei suinteresuotas asmuo mano, jog sutuoktinės lėšos areštuotos nepagrįstai, vykdant išieškojimą pažeidžiama įstatyme nustatyta išieškojimo eilė ar egzistuoja vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, jis antstolio atliekamus veiksmus turi teisę skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

14. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

15. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškėjos prašymą dėl turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, pagrindo panaikinti ar pakeisti nutartį nėra, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.