- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- e2-1119-862/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- R. K., D. R.
- Atsakovas
- N. A., L. A., G. A.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovei R. K., ieškovui D. R., ieškovų atstovei advokatei I. B. - Zarembienei, atsakovui N. A. ir jo atstovei advokatei L. P., atsakovėms L. A. ir G. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir ieškovo D. R. ieškinį dėl iškeldinimo, pareikštą atsakovams N. A., L. A. ir G. A., ir atsakovo N. A. priešieškinį dėl buto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir avanso dalies grąžinimo, pareikštą ieškovei R. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė R. K. teismui 2022-08-10 pateiktu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą N. A. iš buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2023-11-25. Patikslintu ieškiniu ieškovai R. K. ir D. R. prašo iškeldinti atsakovą N. A. ir atsakoves L. A. ir G. A. iš buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai paaiškino, kad ieškovei R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ¾ dalys buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šio buvo ¼ dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui D. R. Ieškovė R. K., veikdama pagal 2019-08-07 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) abiejų ieškovu vardu, 2019-08-13 su atsakovu N. A. sudarė preliminarią nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo susitarta dėl aukščiau nurodyto buto pirkimo – pardavimo už 63000 EUR kainą, nustačius kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2020-02-07. Ieškovės ir atsakovo N. A. sutarimu, atsakovui buvo leista gyventi nurodytame bute iki bus sudaryta pagrindinė buto pirkimo pardavimo sutartis. Su atsakovu kartu gyvena ir jo dukros – atsakovės L. ir G. A. Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sutarties sudarymo terminas, nustatytas preliminariojoje sutartyje, nebuvo pratęstas, todėl atsakovas turėjo išsikelti iš buto. Atsakovas iš buto neišsikėlė, nors ieškovė ne kartą to prašė. Susitikimo, kuris vyko 2021-10-11, metu šalys susitarė, kad atsakovas iki 2021-11-01 išsikraustys iš buto, tačiau atsakovas ir toliau savavališkai naudojosi butu. Ieškovė per Vilniaus miesto 5-ąjį notarų biurą 2022-04-22 išsiuntė atsakovui pareiškimą, reikalaudama per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos išsikelti iš buto. Šis pranešimas atsakovui buvo įteiktas 2022-04-25, tačiau iki 2022-05-25 atsakovas neišsikėlė iš buto, o atsakovo atstovė ieškovei 2022-05-24 išsiuntė atsakymą į reikalavimą, kuriame nurodyta, kad atsakovas nesutinka su reikalavimu atlaisvinti butą.
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, kad iš ginčo buto nėra išsikėlęs. Paaiškino, kad iš buto neišsikėlė, nes ieškovė atsakovui nėra įvykdžiusi prievolių ir vengia jas geranoriškai įvykdyti. Nurodė, kad šalys yra artimi giminaičiai: ieškovai – brolis ir sesuo, o atsakovas jų pusbrolis. Ieškovai ginčo butą paveldėjo iš savo tėvų. Ieškovė nuo 2012 metų gyvena (duomenys neskelbtini), o jos brolis – (duomenys neskelbtini). Ginčo butu iki 2018 metų naudojosi kiti asmenys, o ne jo savininkai. Atsakovas nuo 2018 metų su savo tuo metu nepilnametėmis dukromis ieškojo gyvenamosios vietos, kurią vėliau galėtų įsigyti, kadangi tuo metu buvo pradėtas procesas dėl atsakovo santuokos nutraukimo. Ieškovė žinojo apie atsakovo šeimyninę padėtį. Turėdama tikslą butą parduoti 2018 m. sausio mėnesio viduryje pradėjo siūlyti atsakovui ir jo mamai T. A. įsigyti ginčo butą. Dažniausiai ieškovė tiesiogiai bendraudavo su atsakovo mama. Ieškovė atsiuntė atsakovui bute gyvenusio asmens kontaktą ir atsakovui bei jo dukroms 2018-01-31 buvo parodytas ginčo butas, padarytos jo nuotraukos. Dar kartą atsakovas butą apžiūrėjo 2018-03-01 kartu su mama, kuri ketino buto įsigijimą finansuoti. Atsakovui butas tiko, tačiau butui, kuris buvo senai remontuotas, nugyventas, buvo reikalingas remontas. Įvertinę visas aplinkybes šalys, dalyvaujant atsakovo motinai T. A., sutarė, kad butas atsakovui bus parduotas už 63000 EUR kainą. Šį susitarimą buvo nutarta įforminti tuomet, kai bus gautas ieškovo D. R. įgaliojimas parduoti butą, o iki to atsakovui perduoti raktus ir leisti jam gyventi bute bei butą remontuoti pagal atsakovo poreikius. Buto raktai atsakovui buvo perduoti 2018-03-18. Iki 2018-07-26 atsakovas bute padarė šiuos remonto darbus: pakeitė langus, pertvaras, grindų dangą ir kitus. Remontą atsakovas darė ūkio būdu, į pagalbą pasitelkęs draugus. Ieškovė apie daromą remontą buvo informuojama pokalbiais, susirašinėjimu, nuotraukomis. Nuo 2018-07-26 buvo montuojama virtuvė, kriauklės, buitinė technika ir t.t. Nurodytu laikotarpiu nebuvo gautas buto bendrasavininkio D. R. įgaliojimas parduoti butą, todėl, siekiant įforminti susitarimą dėl buto pardavimo 2018-09-23, 2018-10-04, 2018-10-23, 2018-11-07 su D. R. telefonu kalbėjosi atsakovo motina ir šis vis žadėjo parašyti įgaliojimą. D. R. atsakovo motinai 2018-11-05 nurodė, kad įgaliojimas bus išduotas po to, kai su seserimi išspręs paveldėto tėvų ūkio valdymo klausimus. Ieškovė 2019-08-12 atvykusi į Lietuvą informavo atsakovą ir jo motiną, kad ieškovas D. R. davė sutikimą (įgaliojimą) buto pardavimui ir kad bus sudaroma preliminari sutartis, kurią paruoš D. R. dukters sutuoktinis E. K. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta 2019-08-13. Šios sutarties pagrindu ieškovei buvo sumokėtas 6300 EUR avansas, pirkimo – pardavimo sutartį nutarta sudaryti iki 2020-02-07. Atsakovas bute gyveno 2019 metais, mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines paslaugas. Su ieškove buvo bendraujama naudojant massangerio programėlę. Nekilnojamojo turto kainos 2019 metų žiemos pabaigoje pakilo, atsakovas savo lėšomis butą jau buvo pagerinęs, todėl, atsakovo teigimu, ieškovė 2020 metų vasarį apsisprendė ginčo buto atsakovui pagal preliminarią sutartį neparduoti. Ieškovė 2020-02-06, likus dienai iki pagrindinės sutarties sudarymo, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją tam, kad būtų panaikinta atsakovo ir jo dukterų 2019-08-14 deklaruota gyvenamoji vieta ginčo bute. Su atsakovu 2020-02-08 pradėjo bendrauti nekilnojamo turto agentas E. K., reikalaudamas atlaisvinti ginčo butą. Tiek E. K., tiek ieškovė vengė atsakyti atsakovui, kaip ir kada su atsakovu bus atsiskaityta už atliktą buto remontą. Atsakovas reikalavo atlyginti investicijas į butą 2020-02-08, 2020-05-14, 2020-09-28 žinutėmis. Ieškovė 2020-09-29 žinute pripažino faktą, kad atsakovui yra skolinga už jo atliktas investicijas į butą, tačiau jokios pinigų sumos atsakovui nėra sumokėjusi. Dėl šios priežasties atsakovas su dukromis bute tebegyvena. Ieškovei priežastis, kodėl atsakovas neatlaisvina buto, yra žinoma, bet ji 2022 vasarą vykusio susitikimo metu kategoriškai atsisakė atlyginti bet kokias atsakovo investicijas.
Ieškovė 2022-10-31 pateikė dubliką, kuriame patvirtino, kad iki 2018 metų butu naudojosi ne jo savininkai. Paaiškino, kad bute buvo atliktas kosmetinis remontas, atsižvelgiant į jame gyvenusio asmens poreikius, butas nebuvo „nugyventas“, o atsakovo pateiktos nuotraukos, darytos 2018-01-30, patvirtina, kad butas buvo tvarkingas, pilnai įrengtas, tinkamas gyventi: sienos išklijuotos tapetais, grindys-laminatas, mediniai langai. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog ji 2018 metų sausio mėnesį pasiūlė pirkti butą atsakovui ar jo motinai, nes vieno iš pokalbių su atsakovo motina metu ieškovė tik užsiminė, kad neketina grįžti į Lietuvą ir turimas nekilnojamas turtas ieškovei nėra reikalingas. Po to, kai atsirado poreikis atsakovui įsigyti būstą, atsakovo motina nurodė, kad norėtų pirkti ieškovės butą. Reaguojant į pasiūlymą, atsakovui buvo nusiųsti bute gyvenusio asmens kontaktai tam, kad būtų suderintas buto apžiūros laikas. Ieškovės žiniomis butas buvo apžiūrėtas 2018-01-30, ar buvo apžiūrėtas papildomai ieškovė nežino. Iš atsakovo motinos ieškovė sužinojo, kad butas tinkamas ir norėtų jį pirkti. Visi kartu suderino buto pardavimo kainą - 63000 EUR. Buvo derinama, kad buto pirkėja bus T. A., kuri ketino pirkti butą atsakovui su šeima gyventi. Su atsakovu ir jo motina buvo sutarta, kad atsakovas iki sutarties sudarymo gali naudotis butu. Buto raktai atsakovui buvo perduoti 2018 m. kovo mėnesį. Atsakovas butu naudojosi, jame gyveno. Buvo sutarta, kad atsakovas mokės visus komunalinius mokesčius. Buto bendraturtis D. R. 2019-08-09 notaro biure pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovę parduoti jam priklausančią buto dalį. Su atsakovo motina buvo sutarta, kad 2019 metų rugpjūčio mėnesį bus sudaroma buto pirkimo - pardavimo sutartis ir tuo tikslu Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure buvo suderintas laikas pirkimo - pardavimo sutarties sudarymui. Atsakovas jau gyveno bute ir pagal susitarimą turėjo mokėti mokesčius, bet iš 2019-08-09 mokėjimo paaiškėjo, kad gyvenamojo namo bendrijai buvo susidariusi skola. Ieškovei atvykus į Lietuvą 2019 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, atsakovas ir jo motina nurodė, kad, pasikeitus aplinkybėms sandoris bus sudaromas atsakovo, o ne jo motinos vardu. Su tuo, kad pirkėju bus atsakovas ieškovė sutiko kaip ir su tuo, kad pirkimo - pardavimo sutartis bus sudaroma po atsakovo santuokos nutraukimo. Tam, kad susitarimas dėl buto pirkimo – pardavimo būtų įformintas, 2019-08-13 buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kurioje buvo fiksuota ir sutarta kaina - 63000 EUR, terminas iki kurio bus sudaryta pirkimo pardavimo sutartis - 2020-02-07. Atsakovas 2019-08-14 sumokėjo 6300 EUR avansinę įmoką. Patvirtino, kad ieškovė skambindavo atsakovo motinai, domėjosi atsakovo skyrybų proceso eiga. Nurodė, kad atsakovas vengė sudaryti pirkimo – paradavimo sutartį, nurodydamas skirtingas priežastis, todėl pirkimo – paradavimo sutarties sudarymo terminui einant į pabaigą ieškovė pranešė atsakovui, kad 2020 metų vasario mėnesį grįš į Lietuvą ir bus sudaroma buto pirkimo - pardavimo sutartis. Tuo tikslu Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure buvo suderintas laikas pirkimo - pardavimo sutarties sudarymui (2020-02-05 ar 2020-02-06). Atsakovas žinute buvo paprašytas užsakyti pažymą iš seniūnijos, patvirtinančią, jog nėra skolų už butą. Nurodė, kad atsakovas neteisus teigdamas, jog dėl 2019 metų žiemos pabaigoje pakilusių nekilnojamojo turto kainų, ieškovė 2020 metų vasario mėnesį nusprendė neparduoti buto atsakovui. Paaiškino, kad tuo atveju, jei būtų apsigalvojusi parduoti butą atsakovui, ieškovė būtų grąžinusi atsakovui sumokėtą 6300 EUR avansą. Pažymėjo, kad ir atsakovas nei vienoje jo nurodytų žinučių nereikalauja grąžinti avanso. Atvykusi į Lietuvą 2020 metų vasario mėnesį ieškovė apsigyveno pas atsakovo motiną. Pokalbio metu jai buvo pasakyta, kad atsakovas neturi reikiamos pinigų sumos ir jos buvo prašoma butą parduoti atidedant visos kainos sumokėjimą vienerių metų terminui, trūkstamai sumai pasirašant skolos raštelį. Su tokiomis sąlygomis ieškovė nesutiko, nes jai pačiai buvo reikalingi pinigai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas tuo metu niekur nedirbo. Atvykus paaiškėjo ir tai, kad atsakovas jokių mokesčių už butui teiktas komunalines paslaugas nemokėjo, todėl ieškovė 2020-02-03 sumokėjo skolas: 274,39 EUR UAB „Ignitis“, 42,60 EUR UAB „Vilniaus vandenys“ , 291,90 EUR AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Patvirtino, kad 2020-02-05 vyko į ginčo butą kartu su savo drauge ir E. K. tam, kad galutinai aptarti buto perleidimo klausimą. Susitikime dalyvavo atsakovas, jo motina ir viena ar abi atsakovo dukros. Atsakovas galutinai nurodė, kad negali sumokėti visos suderintos buto kainos, o ieškovė nesutiko parduoti butą atidedant kainos mokėjimą pagal atsakovo paskolos raštelį. Kadangi atsakovas neturėjo finansinės galimybės įvykdyti 2019-08-13 preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė pareikalavo atlaisvinti butą iki 2020 metų kovo pabaigos. Atsakovas pažadėjo išsikraustyti iki nurodyto termino ir tai, ieškovės nuomone, patvirtina 2020-02-05 atsakovo išsiųsta žinutė jos sūnui Tadui. Kadangi 2020-02-05 buvo aišku, kad sandoris neįvyks, ji 2020-02-06 nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją ir parašė prašymą panaikinti atsakovo ir jo dukrų deklaruotą gyvenamąją vietą ginčo bute. Atkreipė dėmesį, kad E. K. yra ir atsakovo giminaitės sutuoktinis, su kuriuo atsakovas ne kartą bendravo ir iki 2020-02-08. Ieškovė pati ne kartą bendravo su atsakovu dėl išsikėlimo iš buto, tačiau viskas užsitęsė dėl 2020 m. kovo mėnesį paskelbto pirmojo karantino, 2020-11-07 paskelbto antrojo karantino. Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2018 metų kovo mėnesio gyvendamas bute nemoka mokesčių už butui teikiamas paslaugas ir nuo 2020 metų vasario mėnesio ieškovė yra sumokėjusi 2981,76 EUR už suvartotą elektrą, šildymą, karštą ir šaltą vandenį, kitas paslaugas, atliekų tvarkymą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas teigdamas, kad ieškovė nepadengė jo išlaidų už buto remontą, nenurodė sumos, kurią ieškovė atsakovui turėtų sumokėti. Nurodė, kad išlaidų suma jai nėra žinoma, nes 2020-02-08 žinutėje yra nurodyta 19250 EUR suma, kuri vėliau pakilo iki 24455 EUR. Be to, atsakovas nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovas yra pateikęs 2018-05-02 jai siųstas nuotraukas, tačiau su ieškove atsakovas jokių darbų nederino. Iš atsakovo 2020-02-08 žinutės ieškovė sužinojo, kad atsakovas pardavė bute buvusius ieškovės daiktus (šaldytuvą, skalbimo mašiną ir kt.), nederindamas pardavimo kainos. Pinigai už parduotus daiktus ieškovei nėra perduoti. Atkreipė dėmesį, jog ji 2020-02-05 susitikimo metu fiksavo buto būklę nuotraukose ir iš jų matyti, kad bute nėra tualeto ir vonios durų (durų angos uždengtos audiniu), virtuvės spintelės nesumontuotos, vamzdynas atviras. Buto būklė taip pat buvo užfiksuota ir 2021-10-11 po derybų pas advokatą, kuomet atsakovas pažadėjo iš buto išsikelti iki 2021-11-01. Nurodytu metu tualeto ir vonios durys jau buvo įstatytos (nors dar be apdailos).
Atsakovas 2022-12-02 pateikė tripliką, kuriame, atsikirsdamas į dublike išdėstytus argumentus, nurodė, kad ginčo dėl to, jog buto įsigijimo išlaidas atsakovui ketino padengti (finansuoti) jo motina, nėra, o jo motina turėjo galimybes sumokėti preliminarioje sutartyje nurodytos buto kainos likusią dalį - 56700 EUR, nes 2020-02-07 banko sąskaitoje turėjo 40300 EUR sumą, taip pat turėjo 20000 EUR grynaisiais pinigais, kurie buvo gauti kaip avansas 2017-12-29 pardavus žemės sklypą ir jame esančius pastatus už 142000 EUR, iš kurių 21300 EUR buvo sumokėti grynaisiais pinigais. Atsakovas teigia, kad ieškovės 2020-02-03 sumokėtos sumos už elektros energiją, vandenį ir šilumą nėra įsiskolinimai, o nesumokėti einamieji mokėjimai, kuriuos atsakovas buvo įsipareigojęs padengti iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Paaiškino, kad nurodyti mokesčiai nebuvo sumokėti, nes ieškovė 2020 metų vasarį pareiškė, kad neketina vykdyti preliminarios sutarties ir kad neketina kompensuoti buto remonto išlaidų. Po ieškovės pareiškimų atsakovas nebemokėjo komunalinių mokesčių tam, kad kompensuotų jau patirtas išlaidas: sumokėtą avansą ir buto remonto išlaidas. Pakartotinai akcentavo, kad ieškovė leido atsakovui daryti buto remontą, suteikdama atsakovui pagrįstą lūkestį, kad šis ginčo butą galės įsigyti, vadovaudamasis preliminaria sutartimi. Bendraujant su atsakovo motina ieškovei buvo teikiama informacija apie remonto eigą, jai buvo siunčiamos nuotraukos. Nepritarimo ar draudimo atlikti remonto darbus ieškovė neišreiškė. Kilus konfliktui dėl ginčo buto atsakovas ieškovei buto remonto išlaidas nurodė, į jas įskaičiavus ne tik remonto darbus, bet ir integruotų virtuvės baldų, įmontuotos buitinės technikos išlaidas. Ieškovei buvo nurodyta, kad preliminariai patirtos išlaidos siekia 19250 EUR. Po 2020-02-08 siekdamas šių išlaidų nedidinti atsakovas nesikreipė į specialistus dėl sąmatos sudarymo. Sudarytoje sąmatoje atlikti remonto darbai įvertinti 12149,43 EUR suma, į kurią nėra įtrauktos išlaidos už virtuvės baldus, jų montavimą, buitinę techniką.
Atsakovas N. A. 2022-12-02 pateikė priešieškinį ieškovei R. K., kuriuo prašo priteisti iš ieškovės atsakovui 12149,43 EUR pagerinimų, atliktų į ginčo butą, 2709,35 EUR sumokėto avanso, 1731 EUR palūkanų; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Be anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių bei argumentų, priešieškinyje papildomai nurodė, kad atskaičius ieškovės sumokėtus komunalinius mokesčius negrąžinto avanso suma sudaro 2709,35 EUR, kurią atsakovas iš ieškovės prašo priteisti. Kadangi ieškovė pareigą atlyginti atsakovui išlaidas už buto pagerinimus ir grąžinti avansą įgijo nuo to momento, kai baigėsi preliminarioje sutartyje sulygtas terminas pagrindiniai sutarčiai sudaryti (2020-02-07), palūkanos skaičiuojamos už 2 metus ir 121 dieną, nuo prašomos priteisti buto pagerinimo išlaidų sumos palūkanos sudaro 1416 EUR, o nuo negrąžinto avanso dalies - 315 EUR.
Ieškovė 2023-01-20 pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo priešieškinį prašo atmesti. Be anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių bei argumentų, papildomai paaiškino, kad pagrindinė buto pirkimo - pardavimo sutartis pagal 2019-08-13 preliminaria sutartimi suderintas sąlygas nebuvo pasirašyta ne dėl ieškovės, o dėl atsakovo kaltės. Pagal preliminarios sutarties 7.2 punktą pirkėjas privalo sumokėti 6300 Eur baudą; tuo atveju, jeigu bauda lygi avanso dydžiui, sumokėtas avansas yra įskaitomas į mokėtiną baudą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsakovui reikalauti priteisti jo sumokėtą avanso sumą. Atkreipė dėmesį, kad ir atsakovas nei vienoje žinutėje, jokiame rašte nereikalauja grąžinti sumokėto avanso kaip baudos už neįvykusį sandorį. Atsakovo argumentai, jog sumokėto avanso suma skirta komunalinių mokesčių dengimui taip yra nepagrįsti, nes atsakovas butą turėjo atlaisvinti nuo 2020 metų kovo pabaigos, susitarimų, dėl to, kad atsakovas toliau gyvens bute, nemokėdamas komunalinių mokesčių, nebuvo. Tarp šalių susitarimų dėl buto pagerinimų nebuvo, butas buvo tinkamas gyventi, todėl atsakovo nurodytų atliktų darbų negalima vertinti kaip būtinų išlaidų. Tai, kad atsakovas pagal savo asmeninius poreikius vietoje senų tapetų sienas išdažė dažais, perdažė lubas, buvusias plyteles pakeitė kitomis, buvusį buto grindų laminatą išardė ir pakeitė kitu, negalima pripažintini daikto pagerinimu. Pažymėjo, jog panaudos gavėjui tenka pareiga daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą. Atsakovo argumentai, kad ieškovė apie bute daromą remontą buvo informuojama – tiek pokalbių metu, tiek vykdant susirašinėjimą, tiek siunčiant žinutėmis remontuojamo buto nuotraukas, negali būti vertinami kaip ieškovės sutikimas atlikti remonto darbus. Atsakovas, neturėdamas jokių abejonių, kad įsigis butą savo nuosavybėn, pradėjo tvarkyti butą pagal savo poreikius, be to, pats atsakovas nurodė, kad jis turėjo tik ieškovės abstraktaus pobūdžio leidimą. Atsakovas nurodo, kad darbai, įtraukti į specialistų sąmatą, buvo atlikti dar 2018 metais, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu atliktų darbų kainos skaičiuojamos pagal 2020 metais galiojusias vidutines rinkos kainas (sąmatoje nurodoma, kad ji sudaryta pagal 2019.10 kainas). Atkreipė dėmesį, kad į sąmatą įtraukti darbai kurie faktiškai negalėjo būti atlikti (laminato grindų ardymas abiejuose miegamuosiuose nebuvo galimas, nes viename kambaryje laminato nebuvo). Sąmatoje nurodomos medžiagų įsigijimo kainos taip pat negali būti laikomos pagrįstomis, kadangi atsakovas nėra išsaugojęs statybinių medžiagų, dažų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o apžiūrint atliktus darbus po daugiau kaip ketverių metų nuo jų atlikimo dienos, vargu ar galima nustatyti kokios kokybės (atitinkamai ir kainos) medžiagos buvo naudotos ar keliais sluoksniais buvo dažoma. Pažymėjo, jog ir specialistai sąmatoje nurodė, kad ardymo ir paslėptų darbų buto apžiūros metu faktiškai pamatyti nebuvo galimybės. Atsakovas nurodė, kad darbai buvo vykdomi ūkio būdu, todėl ieškovei neaišku, kokiu pagrindu yra skaičiuojamas ir į bendrą sąmatą įtraukiamas papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos ir pridėtinės vertės mokestis. Sąmatoje visiškai neatsispindi atliktų darbų ir medžiagų nusidėvėjimas, atsižvelgiant į tai, kad 2018 metais atlikus remonto darbus, visą šį laiką, t.y. daugiau kaip ketverius metus, atsakovas ir jo šeimos nariai naudojosi tuo rezultatu ir toliau tebesinaudoja. Atkreipė dėmesį, kad kai kuriuos darbus atsakovas atliko jau po 2020-02-05, t. y. tuomet, kai buvo aišku, jog buto prikimo-pardavimo sandoris neįvyks ir jis netaps buto savininku. Pažymėjo, kad atsakovas prašomą grąžinti sumą įvardijo tik pateiktame priešieškinyje. Iki tol ieškovas nebuvo pateikęs jokių dokumentų, patvirtinančių jo galimai patirtas išlaidas.
Atsakovas 2023-03-17 pateiktame dublike nurodė, jog ieškovė savo argumentų, jog dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis įrodymais, nepagrindė, todėl atsakovo nuomone, jis yra teisus teigdamas, jog preliminarios sutarties nevykdyti nusprendė ieškovė ir jam nėra kilusi pareiga sumokėti baudą pagal preliminarią sutartį. Be to, ieškovė niekada, t. y. nei per 6 mėnesius nuo tariamo preliminarios sutarties pažeidimo momento, nei vėliau, nesikreipė į atsakovą ir nepranešė, kad yra taikytina bauda ir kad sumokėtas avansas yra įskaitomas pagal preliminarios sutarties 7.2 punktą. Kadangi ieškovė buvo atstovaujama nekilnojamojo turto agento, atsakovas yra labiau nepatyrusi sutarties šalis, todėl jis nesuprato, kad gali iš ieškovės reikalauti baudos pagal preliminarią sutartį. Dėl šios priežasties per 6 mėnesius nuo preliminarios sutarties pažeidimo nepateikė ieškovei reikalavimo sumokėti baudą. Atitinkamai dėl to atsakovas priešieškiniu baudos nereikalauja, o tik prašo grąžinti avansą, o teisingiau jo dalį. Paaiškino, kad remonto vertė nustatoma vadovaujantis 2020 metais galiojusiomis vidutinėmis rinkos kainomis, nes ieškovei pareiga kompensuoti pagerinimus atsirado tada, kai pastaroji pažeidė preliminaria sutartimi sulygtą pareigą parduoti ginčo butą.
Ieškovė 2023-03-08 pateiktame triplike papildomai paaiškino, jog sutarties nuostatos nenumatė jokių papildomų pranešimų dėl baudos taikymo ar kitokių procedūrų. Šalių pasirašytos sutarties sąlygos dėl pirkėjo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą yra konkrečios ir aiškios. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl aplinkybių, priklausančių nuo atsakovo, todėl atsakovo sumokėta avanso suma buvo padengta bauda, kaip šalys ir numatė pasirašydamos preliminarią sutartį. Abi šalys tą puikiai suvokė ir suprato, todėl atsakovas niekada nereiškė reikalavimo grąžinti jo sumokėtą avanso sumą, o atsakovo dublike išdėstyti argumentai, jog jis nesuprato sutarties sąlygų, yra nepagrįsti. Ieškovės nuomone, atsakovas, atlikdamas buto remontą, riziką prisiėmė, o ne ieškovė.
Atsakovė L. A. 2023-02-03 atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad nuo 2018 metų pavasario gyvena ginčo bute. Butas buvo nugyventas, todėl ieškovė leido atsakovui daryti remontą. Bute buvo pakeisti langai, išdažytos sienos, lubos, sudėtos grindys, suremontuotas vonios kambarys, tualetas, integruota virtuvė. Butas nebuvo parduotas 2020 metais, nes ieškovė norėjo daugiau pinigų. Nurodė, jog nuo 2022 metų gruodžio mėnesio bute nebegyvena. Teismo posėdyje nurodė, kad iš ieškovams priklausančio buto išsikėlė su visais asmeniniais daiktais.
Atsakovė G. A. 2023-02-03 atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad nuo 2018 metų vasaros gyvena ginčo bute. Ieškovė leido atsakovui daryti remontą, o kai suremontavo nebenorėjo buto parduoti. Atsakovas bute keitė grindis, išlygino sienas, jas perdažė, naujai įrengė vonią ir tualetą, pakeitė langus, surinko ir užsakė integruojamą virtuvę. Nurodė, jog nuo 2022 metų lapkričio mėnesio bute nebegyvena. Teismo posėdyje nurodė, kad iš ieškovams priklausančio buto išsikėlė su visais asmeniniais daiktais.
Ieškovas D. R., dalyvavęs 2023-10-17 posėdyje, nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad ginčo bute lankėsi daugiau nei prieš dešimt metų. Bute remontas buvo padarytas po to, kai jį įsigijo ieškovų tėvai. Jam buvo pasakyta, kad atsakovas gyvens ieškovų bute. Nepamena, kad (duomenys neskelbtini) ar jo motina būtų bendravusi su juo dėl leidimo gyventi bute. Paaiškino, kad ginčo buto savo butu nelaiko, nes ginčo butą tėvai paliko ieškovei. Su atsakovu, jo motina taip pat nėra kalbėjęs apie ginčo buto remontą. Su atsakovu yra kalbėjęs įgaliojimo išdavimo klausimu, su jo motina apie tai nebuvo kalbėta. Nežino nuo kada atsakovas gyvena bute, jam sesuo yra sakiusi, kad atsakovas bute gyvens, nes ruošiasi pirkti butą. (Duomenys neskelbtini) yra jo dukters sutuoktinis ir nekilnojamojo turto brokeris. Jam buvo perduotas įgaliojimas, nes ieškovės Lietuvoje nebuvo ir daugiau nebuvo kam perduoti. Atsakovui įgaliojimo neperdavė, nes įgaliojimas buvo išduotas ieškovei, o ne atsakovui. Paaiškino, kad pokalbis su atsakovu apie įgaliojimą vyko gal prieš penkerius metus, kai šis buvo atvykęs pas ieškovą. Nurodė, kad konfliktų su ieškove nėra buvę. Jo niekas neklausė dėl buto pardavimo, nes sprendimas parduoti butą buvo ne jo, jis nesikiša į tą procesą. Negalėjo paaiškinti, kodėl įgaliojimas buvo išduotas po metų. Kai sesuo ruošėsi butą parduoti tai ir išdavė įgaliojimą. Su atsakovo motina bendravo tik kartą dėl leidimo atsakovui gyventi bute, kai jau buvo iškelta byla.
Ieškovai ieškinio reikalavimus ir atsikirtimus į priešieškinį grindė paaiškinimais, liudytojų D. L. – M., L. K., G. M., E. K. parodymais, rašytiniais įrodymais: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, sudarytais 2022-07-14, 2023-05-02; Klaipėdos miesto 5 -ojo notaro biuro 2019-08-07 įgaliojimu; preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2019-08-13; 2021-10-15 elektroniniu laišku; 2022-04-22 pareiškimo perdavimu; 2022-04-22 – 2022-04-25 duomenimis apie siuntos perdavimą; 2022-05-24 atsakymu į persiųstą reikalavimą; 2020 metų vasario – kovo mėnesio elektroniniu susirašinėjimu ir nuotraukomis; mokėjimo pranešimais, sudarytais nuo 2019 metų gruodžio mėnesio ir apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais bei jų suvestine lentele, 2023-03-09 elektroniniu laišku; informacija apie skrydžius 2019, 2020 metais, 2023-01-09 – 2023-01-17 elektroniniu susirašinėjimu ir notaro registro įrašais, 2020-02-05 ir 2021-10-11 darytomis buto nuotraukomis.
Atsakovas priešieškinio reikalavimus ir atsikirtimus į ieškinį grindžia paaiškinimais, liudytojų T. A. ir A. K. parodymais, rašytiniais įrodymais: nuotraukomis, darytomis iki įsikeliant į ginčo butą, buto remonto metu darytomis nuotraukomis, 2017-02-14, 2018-01-23, 2018-01-30, 2018-03-18, 2018-05-02, 2020-02-08, 2020-02-24, 2020-03-14, 2020-09-26, 2020-09-28, 2021-08-11 elektroniniu susirašinėjimu; 2019 birželio mėnesio mokėjimo pranešimu ir 2019-08-09 mokėjimo nurodymu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020-03-01 raštu Nr. A6-660/20 (2.4.2.14-SEN); preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2019-08-13; T. A. 2020-02-07 dienos sąskaitos išrašu; pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2017-12-29; vertinimo aktu, sudarytu 2022-11-30; 2022-12-01 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, sudarytais 2021-05-24, duomenimis iš kredito sąskaitos; nuotraukų paaiškinimais, 4 vaizdo įrašais; 2016-05-17, 2016-05-29, 2017-09-09, 2018-05-02, 2018-12-24, 2018-12-27. 2018-12-29, 2018-12-31, 2019-01-01, 2019-01-18, 2019-02-02, 2019-02-05, 2019-02-16, 2020-07-29, 2022-04-03 - 2022-04-05, 2022-04-25 elektroniniu susirašinėjimu.
Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovų pateikti nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašai patvirtina, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2015 metų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams (3/4 dalys ieškovei R. K., ¼ dalis ieškovui D. R.). Ieškovų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas D. R. nesinaudoja butu, jo valdyme nedalyvauja, nes, gerbdamas tėvų valią, faktine buvo savininke laiko ieškovę.
Šalių paaiškinimai, liudytojų D. L. – M., L. K., G. M. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė R. K. nuo 2011 metų Lietuvos Respublikoje negyvena. Aukščiau nurodytą butą nuo 2012 metų iki 2018 metų kovo mėnesio prižiūrėjo ir juo panaudos pagrindais naudojosi ieškovės draugės liudytojos D. L. – M. dukra liudytoja G. M., kuri apmokėdavo butui teikiamas paslaugas.
Šalių paaiškinimai, liudytojos T. A. parodymai patvirtina, kad šalis sieja giminystės santykiai: ieškovė R. K. ir ieškovas D. R. yra brolis ir sesuo, atsakovas N. A. ir liudytoja T. A. yra motina ir sūnus, ieškovai ir atsakovas yra pusbroliai. Nurodyti įrodymai bei byloje esanti 2017-12-29 pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina ne tik tai, kad 2017 – 2018 metais giminaites (ieškovę ir liudytoją T. A.) siejo artimi santykiai, bet ir tai, kad ieškovei iš liudytojos T. A. buvo žinoma apie jos sūnaus atsakovo N. A. šeimynines problemas, o taip pat tai, kad liudytoja T. A. 2017 metų pabaigoje pardavė namą, kuriame ji gyveno su sūnumi (duomenys neskelbtini) ir jo šeima; kad liudytoja T. A. įsigijo butą; kad atsakovui N. A. reikalingas būstas. Ieškovei R. K. 2018 metų pradžioje taip pat buvo žinoma ir tai, kad liudytoja T. A. buvo nusprendusi suteikti pinigines lėšas sūnui N. A. tam, kad jis įgytų būstą. Nurodyti įrodymai, o taip pat liudytojos G. M. parodymai patvirtina tai, kad ieškovė 2018 metų pradžioje žinojo, kad buto pirkėjas bus būtent atsakovas N. A. ir priežastis dėl kurių 2018 metų pradžioje buvo tariamasi, kad būsto pirkėju nebus nurodomas atsakovas N. A. Nurodyti įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė, nesudariusi jokio rašytinio susitarimo, nuo 2018 metų kovo mėnesio vidurio ginčo bute leido gyventi N. A. ir daryti bute tokį remontą, koks N. A. buvo reikalingas, tai įvardindama – „pagal savo poreikius“.
Liudytojų G. M. ir D. L. – M. parodymai patvirtina, kad ieškovei R. K. nebuvo reikšmingi bute likę daiktai, ji neketino jų išsaugoti, parduoti ar kitaip panaudoti. Šių liudytojų parodymai, liudytojos T. A. parodymai bei 2018 metų susirašinėjimas leidžia tikėti tuo, kad ieškovė buvo informuota apie 2018 metų kovo mėnesį bute pradėtą remontą, jo eigą ir rezultatus, ir tam ji neprieštaravo, nepaistant to, kad tarp šalių nebuvo jokio rašytinio susitarimo dėl ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje.
Šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2018 metų rugpjūčio mėnesį ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kokios priežastys tai nulėmė nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes šalys nebuvo sudariusios preliminariosios sutarties, taigi, nei liudytoja T. A., nei atsakovas N. A., nei ieškovė R. K. nebuvo įgiję pareigos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio prasme 2018 metų rugpjūčio mėnesį sudaryti ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį.
Šalių paaiškinimai bei byloje esanti preliminarioji nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad šalys, 2019-08-13 sudariusios nurodytą sutartį, įsipareigojo iki 2020-02-07 sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį, sutarė dėl buto kainos – 63000 EUR, taip pat tai, kad ieškovei buvo sumokėta preliminariosios sutarties 4.3 punkte nurodyta 6300 EUR suma.
Šalių paaiškinimai taip pat informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad situacija atsakovo šeimoje buvusi iki preliminariosios sutarties sudarymo nebuvo pakitusi: tebevyko atsakovo santuokos nutraukimo byla, ginčo bute dar vyko remonto, buto įrengimo darbai, šiuos darbus vykdė atsakovas savo jėgomis, pasitelkęs draugus, prie buto remonto finansavimo prisidėjo ir liudytoja T. A. Liudytoja T. A. nebuvo pakeitusi savo sprendimo finansuoti buto įsigijimą. Tarp giminaičių (liudytojos T. A. ir ieškovės R. K.) tebevyko bendravimas, todėl neabejotinai visos aukščiau nurodytos aplinkybės ieškovei buvo žinomos ir viską žinodama ieškovė R. K. nepakeitė savo sprendimo butą parduoti giminaičiams, sutiko butą parduoti ne T. A., o jos sūnui atsakovui N. A., neaptariant buto remonto ir gyvenimo jame klausimų preliminariojoje sutartyje, nesudarant panaudos, ar kitos sutarties.
Šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė. To priežastis šalys aiškina skirtingai: ieškovė teigia, kad, 2020-02-02 jai atvykus į Lietuvą, tapo žinoma, jog atsakovas neturi 56700 EUR sumos, reikalingos likusiai buto kainos daliai sumokėti; atsakovas teigia, kad ieškovė, atvykusi į Lietuvą, pareikalavo už parduodamą butą sumokėti didesnę kainą nei buvo sutarta preliminarioje sutartyje, o atsakovas pinigų sumos, kuri viršijo preliminariojoje sutartyje sutartą buto kainą, neturėjo ir iki atsakovės išvykimo iš Lietuvos 2020-02-06 negalėjo gauti.
Atsakovo pateiktas liudytojos T. A. sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2020-02-07 sąskaitoje buvo 40300,25 EUR suma. Ši liudytoja patvirtino, kad ne banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų ji turėjo sukaupusi apie 20000 EUR sumą grynais pinigais. Taip pat nurodė, kad nurodytas sumas buvo pasirengusi skirti buto kainos sumokėjimui. Atsakovo pateikta pirkimo-pardavimo 2017-12-29 sutartis patvirtina, kad liudytoja pardavusi žemės sklypą su namu, kuriame gyveno ji ir atsakovo šeima, gavo 21300 EUR grynais pinigais ir 120700 EUR į banko sąskaitą. Liudytojos teigimu dviejų kambarių įrengtą butą ji nupirko 2018 metų sausio mėnesį už 57500 EUR sumą. Liudytoja nurodė, jog jos pensija 2018 metais buvo 500 EUR, todėl labiau tikėtina, kad 2020 metų vasario mėnesį atsakovas turėjo galimybę sumokėti 56700 EUR sumą, tam kad ieškovei būtų sumokėta preliminariąja sutartimi nustatytos buto kainos dalis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
Ieškovės pateikti kelionės duomenys patvirtina, kad ji į Lietuvą atskirdo sekmadienį 2020-02-02. Ieškovė nurodė, kad pirmąją naktį praleido pas liudytoją T. A. ir tuomet sužinojo, kad nepakanka lėšų buto kainai sumokėti. Liudytoja T. A. nurodė, kad atvykusi ieškovė už butą pareikalavo didesnės kainos nei buvo sutarta preliminariojoje sutartyje. Ieškovė iš Lietuvos išvyko 2020-02-06 (ketvirtadienį), t. y. nepasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui (2020-02-07) pirkimo-pradavimo sutarčiai sudaryti. Ieškovė teigė, jog buvo suderinusi vizito pas notarą laiką, tačiau patvirtino, kad atsakovo neinformavo, kada jis turi atvykti pas notarą. Teigė, jog apie susitikimo pas notarą laiką nurodė liudytojai T. A. Ieškovės teigimu, ji pas liudytoją T. A. praleido vieną naktį, nors Lietuvoje buvo iki 2020-02-06, o tai sudaro pagrindą manyti, kad tarp ieškovės ir liudytojos T. A. ir atsakovo kilo nesutarimas. Priežasčių dėl ko kilo nesutarimas, šalims skirtingai aiškinant to priežastis ir savo argumentus grindžiant artimųjų giminaičių parodymais, objektyviai nėra galimybės nustatyti. Tai, kad ieškovė 2020-04-04 išdavė įgaliojimą liudytojui E. K. veikti parduodant ginčo butą, tai, kad 2020-04-05 ginčo bute vyko susitikimas, kurio metu atsakovo buvo pareikalauta atlaisvinti butą, tai, kad 2020-04-06 ieškovė pateikė prašymą dėl atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo, o taip pat 2020-02-08 elektroninis E. K. ir atsakovo susirašinėjimas, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė, nepasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui, nusprendė preliminariosios sutarties atisakyti, tačiau nėra pakankami tam, kad įvertinti, kokios priežastys iš tiesų lėmė tai, kad nebuvo sudarytas preliminariojoje sutartyje numatytas sandoris .
Preliminarioji sutartis - tai šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis).
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020). Preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktai).
CK 6.165 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalys sudarytoje preliminariojoje sutartyje susitarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2020-02-07 ir šis terminas pratęstas nebuvo. Taigi, suėjus nurodytam terminui preliminariosios sutarties galiojimas pasibaigė, kaip ir prievolė sudaryti pagrindinę sutartį. (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). CK 6.206 straipsnis numato, jog viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą (CK 6.189 straipsnio 4 dalis), be to, kaip ir sutartį nutraukus, šalys gali reikalauti grąžinti viską, ką yra perdavusios kitai šaliai vykdydamos sutartį.
Šalių paaiškinimai ir liudytojos T. A. parodymai patvirtina, jog ieškovė, atvykusi į Lietuvą, pirmąją parą buvo apsistojusi pas atsakovo motiną liudytoją T. A. Pokalbis dėl preliminariosios sutarties vykdymo vyko liudytojos T. A. namuose, jame dalyvavo trys asmenys. Ieškovė teigia, kad pokalbio metu paaiškėjo, jog atsakovas neturi pakankamos pinigų sumos preliminariojoje sutartyje nustatytai buto kainai sumokėti. Atsakovas ir jo motina teigia, jog pokalbio metu paaiškėjo, kad ieškovė už butą pareikalavo didesnės kainos nei ta, kuri nustatyta preliminariojoje sutartyje. Išskyrus ieškovės ir atsakovo bei suinteresuoto bylos baigtimi asmens – liudytojos T. A. parodymus, byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie patvirtintų vienos ar kitos šalies argumentus, todėl teismas daro išvadą, jog nei viena ginčo šalių neįrodė priežasčių, nulėmusių tai, kad iki 2020-02-07 nebuvo sudaryta ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi nei viena šalių neįrodė priežasčių dėl kurių nebuvo sudaryta prikimo – pardavimo sutartis, nėra pagrindo išvadai, kad dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo yra kalta kuri nors viena šios sutarties šalių. O tai reiškia, kad nei viena preliminariosios sutarties šalis neturi mokėti priešingai sutarties šaliai sutartyje numatytų baudų, o ieškovė 2020-02-07 turėjo grąžinti atsakovui preliminariosios sutarties 4.3 punkte nurodyta 6300 EUR sumą, kuri ieškovei buvo sumokėta 2019-08-14. Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pagrįstai iš ieškovės reikalauja pagal preliminarią sutartį jai sumokėtos sumos grąžinimo.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ir jo dukros, nuo 2018 metų kovo mėnesio bute gyvena panaudos pagrindais. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. CK 6.479 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomos (šiuo atveju – panaudos) sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos (šiuo atveju – panaudos) sutartis neterminuota. Byloje nustatyta, kad rašytinė panaudos sutartis tarp šalių nėra sudaryta, todėl tarp šalių nuo 2018 metų kovo mėnesio susiklostė neterminuoti faktiniai panaudos teisiniai santykiai.
Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Kadangi panaudos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, apie nutraukiamus panaudos teisinius santykius ieškovė atsakovą turėjo informuoti prieš tris mėnesius iki panaudos santykių nutraukimo dienos ir atitinkamai atsakovas iš ginčo buto turėjo pareigą išsikelti per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos. Ieškovė nurodė, kad ji pareikalavo atlaisvinti butą 2020-02-05, tokiu būdu atsakovas ir kiti bute gyveną asmenys iš buto turėjo išsikelti iki 2020-05-05. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš buto 2020-05-05 neišsikėlė. Nors ieškovė ir teigia, kad atsakovas nuolat buvo raginamas iš buto išsikelti, kad buvo sutarta, jog atsakovas iš buvo išsikels 2021-11-01, tačiau ginčo bute atsakovai tebegyveno, o tai reiškia, jog ieškovė tokią situaciją toleravo ir savo neveikimu sudarė sąlygas tęstis tarp šalių susiklosčiusiems faktiniams neterminuotiems panaudos santykiams (CK 6.481 straipsnis). Tik 2022-04-22 pareiškimu ieškovė iniciavo ir tinkamai informavo atsakovą apie panaudos santykių nutraukimą, pareikalaudama butą atlaisvinti per 1 mėnesį nuo laiško gavimo dienos. Nurodytas pareiškimas atsakovui buvo įteiktas 2022-04-25. Kadangi pareiškime ieškovė nurodė trumpesnį nei įstatymo nustatytas terminas neterminuotai panaudos sutarčiai nutraukti, atsakovas iš ginčo buto turėjo pareigą išsikelti ne pranešime nurodytu terminu, o iki 2022-07-25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir su juo kartu gyvenusios pilnametės dukros – atsakovės, kurioms reikalavimai buvo pareikšti 2022-11-24, nei iki 2022-07-25, nei po 2022-07-25 iš buto taip pat neišsikėlė.
CK 4.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad niekas neturi teisės: paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Šios straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 6.640 straipsnyje įtvirtintas draudimas panaudos gavėjui naudotis sulaikymo teise. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš ginčo buto nėra išsikėlęs. Atsakovui įstatymu draudžiama naudotis panaudos pagrindu naudojamo buto sulaikymo teise, todėl yra pagrindas ieškovų reikalavimą tenkinti ir atsakovą N. A. iškeldinti iš ginčo buto.
Atsakovės L. A. ir G. A. teismo posėdžio metu teigė, kad iš ginčo buto išsikėlė 2023 metų lapkričio mėnesį. Teismui 2022-02-03 pateiktame atsiliepime atsakovė L. A. nurodė, kad iš buto išsikėlė 2022 metų gruodžio mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad bute yra likę dalis atsakovei L. A. priklausančių daiktų. Atsiliepime ji nurodė, kad su reikalavimu nesutinka. Teismui 2022-02-03 pateiktame atsiliepime atsakovė G. A. nurodė, kad iš buto išsikėlė 2022 metų lapkričio mėnesį. Atsiliepime atsakovė G. A. taip pat nurodė, kad su reikalavimu nesutinka. Atsakovės, teigdamos, kad iš buto išsikėlė, taip pat teigia, kad su joms pareikštu reikalavimu dėl iškeldinimo nesutinka, taigi, atsakovių pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa. Atsakovas N. A. 2022-09-21 teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad atsakovės gyvena bute, atsakovas 2022-12-02 triplike nurodė, jog pilnai palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes, o tai reiškia, kad, skirtingai nei nurodė atsakovės, jos 2022 metų gruodį dar gyveno ginčo bute. Atsakovės G. ir L. A. yra atsakovo N. A. dukros, todėl atsakovėms nepateikus įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų faktinę aplinkybę, jog atsakovės su visais joms priklausančiais daiktais yra išsikėlusios iš ginčo buto, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės ginčo bute nesilanko, juo nesinaudoja pagal paskirtį. Atsižvelgiant į prieštaringą ir nenuoseklią atsakovių poziciją, esant abejonėms dėl jų išsikėlimo iš ginčo buto, taip pat yra pagrindas ieškovų ieškinį šių atsakovių dalyje tenkinti ir atsakoves L. A. ir G. A. iškeldinti iš ginčo buto.
Ieškovai ieškiniu kitų reikalavimų, išskyrus reikalavimą iškeldinti atsakovus iš ginčo buto nereiškia. Atsakovas priešieškinį reiškia tik ieškovei R. K. ir juo prašo priteisti iš ieškovės 2709,35 EUR dalį pagal preliminarią sutartį sumokėtos sumos (avanso) ir 315 EUR palūkanas.
CPK 6.636 straipsnyje nustatyta, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklosčius faktiniams panaudos teisiniams santykiams, atsakovas turėjo mokėti mokesčius už ginčo butui suteiktas paslaugas (elektrą, vandenį, šildymą bei kitas). Šalių paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020 metų vasario mėnesį paaiškėjo, jog atsakovas šių mokesčių nėra sumokėjęs. Atsakovas reikalavimą dėl 2709,35 EUR dalies pagal preliminarią sutartį sumokėtos sumos (avanso) priteisimo apskaičiavo remdamasis ieškovės dublike išdėstytais argumentais, kad ieškovė 2020-02-03 už butui teiktas paslaugas sumokėjo 608,89, o nuo 2020-02-05 iki dubliko pateikimo (2022-10-31) sumokėjo 2981,76 EUR. Iš ieškovės pateiktų mokėjimo pranešimų ir mokėjimo dokumentų matyti, kad nuo 2020-02-03 iki 2023-10-15, viso ieškovė už ginčo butui teiktas paslaugas ir susidariusių skolų administravimą sumokėjo 5059,72 EUR, tačiau atsakovas pripažįsta ir sutinka grąžinti ieškovei skolą už butui teiktas paslaugas tik toje dalyje, kuri susidarė iki 2022 metų spalio mėnesio.
Aukščiau nustačius, kad ieškovė turi pareigą grąžinti atsakovui 6300 EUR sumą ir kad ieškovė šios pareigos nėra įvykdžiusi, kaip minėta, yra pagrindas nurodytą sumą iš ieškovės atsakovui N. A. priteisti (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.62 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo reikalavimo dėl pagal preliminarią sutartį sumokėto avanso priteisimo matyti, jog atsakovas pripažįsta, jog iki priešieškinio pareiškimo jo skola ieškovei už ginčo butui teiktas paslaugas sudaro 3590,65 EUR. Šia suma atsakovas mažina ieškovei pareikštą reikalavimą, todėl prašo priteisti iš atsakovės ne 6300 EUR sumą, o 2709,35 EUR sumą. Minėta, kad ieškovai ar ieškovė nėra pareiškę reikalavimų atsakovams dėl skolų už butui teiktas paslaugas priteisimo, todėl, siekiant neperžengti pareikštų reikalavimų ribų, nėra pagrindo atsakovui iš ieškovės priteistiną negrąžinto avanso sumą mažinant didesne nei ta suma, kurią pripažįsta atsakovas N. A. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo reikalavimas dėl negrąžintos įmokos (avanso), sumokėtos ieškovei pagal 2019-08-13 preliminarią sutartį, tenkinamas ir iš ieškovės atsakovui priteisiama likusi pagal preliminarią sutartį sumokėtos sumos (avanso) dalis - 2709,35 EUR. Byloje nustatyta, kad pagal preliminarią sutartį gautą 6300 EUR sumą ieškovė atsakovui turėjo grąžinti 2020-02-07. Nurodyta suma nėra grąžinta. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės ir 315 EUR palūkanas, paskaičiuotas už 2 metus ir 121 dieną. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti ir 315 EUR palūkanas.
Atsakovas N. A. ieškovei R. K. taip pat reiškia reikalavimą, kuriuo prašo priteisti 12149,43 EUR už ginčo buto pagerinimus bei 1416 EUR palūkanų. Priešieškinio reikalavimą atsakovas grindžia buto nuotraukomis darytomis iki remonto ir po jo, o taip pat 2022-11-30 vertinimo aktu, elektroniniu susirašinėjimu.
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ji nežinojo apie atliekamus remonto darbus, jog ji nedavė ieškovui sutikimo atlikti tuos buto remonto darbus, kuriuos atsakovas atliko. Ieškovės argumentus, kad ji nežinojo apie atliekamus buto remonto darbus paneigia atsakovo pateiktas giminaičių susirašinėjimas, o taip pat ieškovei siųstos nuotraukos bei liudytojos T. A., liudytojos G. M. parodymai, kurie sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog ieškovė žinojo, kad atsakovas nedelsiant po buto raktų jam perdavimo pardės buto remonto darbus, pritaikydamas butą savo poreikiams ir tam neprieštaravo. Pažymėtina, kad liudytoja G. M. duodama parodymus patvirtino, kad ieškovė jai taip pat leido butą pritaikyti savo poreikiams. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ir atsakovui taip pat buvo leista butą pritaikyti savo poreikiams. Liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai, nuotraukos patvirtina, kad ginčo butas buvo remontuotas iki 2011 metų, jame buvo seni mediniai langai, seniai padaryta apdaila, nekeista santechnika, senos durys, todėl ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, kad atsakovas, ieškovei jam leidus butą pritaikyti savo poreikiams, atliks tokius remonto darbus, kurie nebus kosmetiniai ir kuriais bus padidinta buto vertė. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė po 2018 metų gegužės mėnesį jai pateiktų buto nuotraukų, išreiškė nesutikimą dėl tų darbų, kurie bute jau buvo padaryti, todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškovė žinojo apie bute atliekamų remonto darbų apimtis, suprato, kad atsakovas butą pagerins ir su tuo sutiko.
CK 501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai nuomininkas (nagrinėjamu atveju – panaudos gavėjas) nuomotojo (šiuo atveju panaudos davėjo) leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Kadangi ginčo butas buvo pagerintas turint ieškovės leidimą, atsakovo N. A. reikalavimas priteisti iš ieškovės pinigines lėšas, išleistas buto pagerinimui, yra pagrįstas. Atsakovas iš ieškovės už 2018 metų pavasarį ir vasarą padarytus buto pagerinimus prašo priteisti piniginių lėšų sumą paskaičiuotą pagal 2019 metų vidutines rinkos kainas, vadovaudamasis pateikta vertinimo ataskaita. Ieškovė, nesutikdama su šiuo atsakovo reikalavimu, teigė, kad remontas buvo atliktas 2018 metais, todėl remonto darbų vertė yra neteisinga, tačiau nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų nustatyti, kokia atliktų darbų vertė būtų nustatyta už darbus atliktus pagal 2018 metų pirmojo pusmečio kainas. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju išklausytas A. K. nurodė, kad darbo užmokesčio kaina į sąmatą turi būti įtraukta ir tuo atveju, jei remontui atlikti yra samdomi asmenys (sudaroma rangos sutartis), ir tuo atveju, jeigu remontas atliekamas ūkio būdu pasitekti pagalbininkus, tačiau antruoju atveju nebūtų priskaičiuotas socialinio draudimo mokestis. Atsakovas patvirtino, kad remonto darbus atliko jis pats, jam padėjo pažįstami asmenys, todėl 12149,43 EUR sumą yra pagrindas sumažinti 81,73 EUR suma (socialinio draudimo įmokų suma). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vieno miegamųjų kambarių grindų danga nebuvo laminatas. Liudytojas A. K. nurodė, kad kiliminės dangos pašalinimo darbai yra 30 procentų pigesni, nei laminato ardymo darbai. Sąmatoje vieno kambario laminato ardymo darbai sudaro 33,51 EUR, šią sumą sumažinus 30 procentų gauname 23,46 EUR, todėl bendra sąmatos suma mažintina ir 10,05 EUR suma. Sumažinus 12149,43 sumą nurodytomis sumomis yra pagrindas išvadai, kad pagal 2019 metų vidutines rinkos kainas ginčo buto pagerinimo išlaidos sudaro 12057,65 EUR. Liudytojas A. K. nurodė, kad per vienerius metus darbai nusidėvi 2 procentais. Kadangi remonto darbų vertė paskaičiuota 2019 metų kainomis, yra pagrindas nurodytu dydžiu sumažinti 12057,65 EUR sumą ir priteisti iš ieškovės atsakovui 11816,50 EUR buto pagerinimo išlaidų.
Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas ieškovės paprašė kompensuoti buto pagerinimo išlaidas 2020 metų rugsėjo mėnesį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas ieškovei būtų nurodęs įrodymais pagrįstą išlaidų sumą už atliktus buto pagerinimus. Tokie įrodymai pateikti tik 2022-12-02 kaip tripliko priedai. Taigi, tik iškėlus bylą teisme atsakovas ieškovei nurodė išlaidų, kurias prašo atlyginti, dydį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas nustatė ieškovei terminą, per kurį ieškovė turtėtų sumokėti atsakovui buto pagerinimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytas terminas, per kurį ieškovė turėjo sumokėti atsakovui buto pagerinimo išlaidas, o taip pat į tai, kad tiksli ir pagrįsta būsto pagerinimo išlaidų suma ieškovei tapo žinoma tik iškėlus bylą teisme, nėra pagrindo, vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, iš ieškovės atsakovui priteisti palūkanų, kurias ieškovas skaičiuoja už buto pagerinimo išlaidas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovės atsakovui yra pagrindas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14840,85 EUR) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2022-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė dėstė argumentus, jog atsakovas neišsaugojo bute buvusių kilnojamųjų daiktų, ji negavo parduotų atskirų daiktų kainos, tačiau ieškovė nereiškė reikalavimo, kuriuo būtų prašoma iš atsakovo priteisti bute buvusių daiktų vertes, ar kitų. Atsakovas ieškovei pareikštu reikalavimu prašo priteisti iš ieškovės tik išlaidas už buto pagerinimus - atliktus remonto darbus, į sumą neįtraukdamas sumų, kurias jis išleido už baldus, techniką ir pan. Kadangi ieškovės nurodyti argumentai dėl bute buvusių kilnojamųjų daiktų nėra susiję su pareikštais reikalavimais, teismas dėl jų nepasisako, kaip ir nepasisako dėl kitų šalių argumentų, liudytojų parodymų, pateiktų įrodymų laikant, jog jie nėra esminiai sprendžiant šalių ginčą.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovai už ieškinį sumokėjo 310 EUR žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovų ieškovams priteistina 310 EUR bylinėjimosi išlaidų suma: iš atsakovo N. A. 100 EUR bylinėjimosi išlaidų suma, o iš Livijos ir G. A. po 105 EUR. Už priešieškinį atsakovas sumokėjo 347 EUR žyminį mokestį. Patenkinus 89 procentus priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistina 309 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Už parengtą vertinimo aktą atsakovas patyrė 700 EUR išlaidas. Patenkinus 89 procentus priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistina ir 623 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovai pateikė įrodymus, jog už suteiktą teisinę pagalbą jie patyrė 1452 EUR išlaidas, iš kurių 847 už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą. Atsakovas už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 5300 EUR išlaidas, iš kurių 1000 EUR už atsiliepimo parengimą, 1500 už tripliko ir priešieškinio parengimą. Iš šalių pateiktų sąskaitų yra galimybė nustatyti, kad už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą ieškovai patyrė 847 EUR išlaidas, o atsakovo išlaidos už atsiliepimo parengimą sudaro 1000 EUR. Kadangi kitos bylinėjimo išlaidos nėra detalizuotos, o byla buvo nagrinėjama pagal ieškinį ir priešieškinį, darytina išvada, kad ieškovų išlaidos bylą nagrinėjant pagal ieškinį sudaro 1149,5 EUR, pagal priešieškinį – 302,50 EUR. Atitinkamai atsakovo išlaidos pagal ieškinį sudaro 3150 EUR, pagal priešieškinį – 2150 EUR. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovų ieškovams lygiomis dalimis priteistina 1149,50 EUR bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą suma, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 383,17 EUR ieškovams. Patenkinus 89 procentus priešieškinio reikalavimų, iš atsakovo N. A. ieškovei priteistina 33,28 EUR bylinėjimosi išlaidų suma, o šiam atsakovui iš ieškovės - 1913,50 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į nurodytą iš atsakovo N. A. ieškovei R. K. viso priteistina 274,87 EUR (50+191,59+33,28) bylinėjimosi išlaidų suma, o ieškovui D. R. iš atsakovo N. A. priteistina 241,59 EUR (50+191,59) bylinėjimosi išlaidų suma. Iš atsakovės L. A. ieškovams lygiomis dalimis priteistina 488,17 EUR (105+383,17) bylinėjimosi išlaidų suma. Iš atsakovės G. A. ieškovams lygiomis dalimis priteistina 488,17 EUR (105+383,17) bylinėjimosi išlaidų suma. Iš ieškovės R. K. atsakovui N. A. priteistina 3845,50 EUR (309+623+1913,50) bylinėjimosi išlaidų suma.
Nagrinėjant bylą patirta 86,48 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) dydį, todėl valstybei priteistinos. Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį patenkinus iš dalies, nurodytos išlaidos ieškovams ir atsakovams paskirstomos lygiomis dalimis ir iš kiekvieno ieškovo ir atsakovo valstybei priteisiama po 17 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovą N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovę G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovę L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 274,87 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 241,59 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 488,17 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 488,17 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2709,35 EUR įmokos pagal preliminaria sutartį (avansą) dalį ir 315 EUR palūkanų, 11816,50 EUR buto pagerinimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (14840,85 EUR) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2022-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 3845,50 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 17 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 17 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 17 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.