Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3161-815/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-10-12
Bylos Nr.: I-3161-815/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01107-2017-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: A. G.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai

Kategorijos

22.2pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3161-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01107-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 22.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui A. G., pareiškėjo atstovui advokatui A. P., atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovams Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) vyriausiesiems specialistams O. L. ir A. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, bei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-9), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. P–151; įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo A. G. 2016 metų tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų; priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškėjui A. G. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros visas pareiškėjo A. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2006 m. sausio 16 d. iki 2014 m. sausio 7 d. pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2015 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) (perkeltas kaltumo būdu, esant tarnybiniam būtinumui); nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini); 2015 m. spalio 20 d. – 2016 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) pareigose ir nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki dabar (duomenys neskelbtini) pareigose.

2.1. Pasak pareiškėjo, jis per 2016m. laikotarpio vertinimą dirbo (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą buvo parengtos dvi Pareiškėjo tarnybinės veiklos išvados, kuriose konstatuota, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas įgyvendino jam keliamus metų veiklos uždavinius, kai kuriuos vertinimo rodiklius ženkliai viršijo, tarnybinių nusižengimų neturėjo. (Duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 20 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyta, jog tiesioginis vadovas pareiškėjo veiklą įvertino labai gerai ir siūlo suteikti valstybės tarnautojui 1 kvalifikacinę klasę: Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje be kitų teigiamų įvertinimų nurodyta, jog dirbant (duomenys neskelbtini) pareigose pareiškėjas pasireiškė kaip darbštus, pareigingas; nustatytas funkcijas bei pavestus uždavinius vykdė atsakingai ir kruopščiai. 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) parengtame rašte dėl A. G. tarnybinės veiklos vertinimo išvados papildymo pabrėžiama, jog per vertinamą laikotarpį valstybės tarnautojas visiškai įvykdė tiesioginio vadovo nustatytas užduotis ir viršijo nustatytus veiklos vertinimo rodiklius.

2.2. Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo

komisija (toliau tekste – ir Komisija) 2017 m. kovo 1 d. posėdyje nusprendė pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti labai gerai ir siūlyti skatinti padėka, tuo pagrindu komisija surašė 2017 m. kovo 1 d. išvadą Nr. 17.9.-1282. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Komisijos išvadas, 2017 m. kovo 2 d. priėmė įsakymą Nr. P-151, kuriuo pareiškė padėką pareiškėjui.

Šalies argumentai

2.3. Pareiškėjas nesutinka su vertinimu ir mano, jog tarnybinės veiklos vertinimo procedūra neatitiko teisės aktų reikalavimų, skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teisėtų lūkesčių, nediskriminavo, lygiateisiškumo principus.

3. Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo ir pakeitimo

3.1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau tekste – ir VTĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. To paties įstatymo ir straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Pagal VTĮ 22 straipsnio 6 dalį įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, - šios institucijos vadovas, tiesioginis kameros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – ir tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. 2017 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyta, jog tiesioginis vadovas Pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino labai gerai ir siūlo jam skirti aukštesnę kvalifikacinę klasę, todėl, remiantis VTĮ 22 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo tarnybinę veiklą vertino Komisija.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Komisijos sudarymą reglamentuoja VTĮ 22¹ straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (toliau tekste – ir Taisyklės). VTĮ 22¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų.

3.3. 2015 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-30 buvo sudaryta Atsakovo valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo Komisija (anksčiau veikusi Komisija buvo sudaryta dvejiems metams Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1-16, kuris buvo panaikintas minimu 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-30, pasibaigus Komisijos įgaliojimams). 2015 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas D. R., įsakymu Nr. 1-344 buvo iš esmės pakeista Komisijos sudėtis. 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu papildomai buvo pakeistas vienas komisijos narys. Iš pateiktų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymų dėl komisijos sudarymo ir pakeitimo matyti, jog pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinusi Komisija buvo iš esmės pakeista bei naujai sudaryta nepasibaigus 2015 m. sausio 28 d. Įsakyme Nr. 1-30 numatytam 2 metų paskirtos komisijos veiklos laikotarpiui.

3.4. Atkreiptinas dėmesys, jog VTĮ 22¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos, tačiau Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymuose dėl komisijos sudarymo/keitimo nėra nurodyta, kuo vadovaujantis buvo nuspręsta iš esmės pakeisti 2015 m. sausio 28 d. sudarytą komisiją; nepateiktas joks motyvuotas sprendimas dėl tokio Komisijos kardinalaus pakeitimo. Tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti Komisijos, atitikusios Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, teisėtumu, o kartu tai kelia abejones dėl šios Komisijos nešališkumo, objektyvumo, priimamų sprendimų dėl veiklos vertinimo teisėtumo. Neteisėtos sudėties Komisijos priimami sprendimai / išvados pažeidžia pareiškėjo, kaip vertinamo valstybės tarnautojo, interesus į išsamų ir objektyvų jo tarnybinės veiklos įvertinimą, o tai, pareiškėjo nuomone, kartu sudaro pagrindą konstatuoti ir skundžiamo 2017 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. P-151, priimto šios Komisijos išvados pagrindu, neteisėtumą.

4. Dėl vertinimo komisijos vertinimo šališkumo

Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, jog jeigu paaiškėja, kad vertinimo komisijos narys yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokiu aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas vertinamojo laikotarpio metu, nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., laikinai dirbo (duomenys neskelbtini); tuo laikotarpiu viena iš Komisijos narių (A. J.) dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. balandžio 1 d. užėmė/pradėjo vykdyti pareiškėjo eitas (duomenys neskelbtini) pareigas. Taigi, pareiškėjo veiklos vertinimo laikotarpiu viena iš Komisijos narių – A. J. tarnybos santykių prasme laikinai buvo pavaldi pareiškėjui bei vėliau pradėjo dirbti pareiškėjo vykdytose pareigose, kas, pareiškėjo manymu, įgalino šią Komisijos narę nusišalinti, sprendžiant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, tokiu būdu užtikrinant Komisijos veiklos nešališkumą, tačiau tai nebuvo padaryta. Priešingai, iš 2017 m. vasario 24 d. vykusio Komisijos posėdžio garso įrašo seka, jog posėdžio pabaigoje pareiškėjas buvo prašomas duoti patarimus, pastabas Komisijos narei, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjai A. J., dėl jos užimamų / vykdomų pareigų, o tai dar labiau sustiprina abejones dėl Komisijos nešališkumo, jos nario suinteresuotumo, priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo, siūlant pareiškėjui skirti ne aukštesnę kvalifikacinę klasę, o padėką. Kaip minėta aukščiau šiame skunde, neteisėtos sudėties Komisijos priimtas sprendimas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, galimai priimtas pažeidžiant Komisijos nešališkumo principus, pažeidžia pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo teisėtus interesus, bei sudaro faktinį ir teisinį pagrindą panaikinti šios Komisijos sprendimo išvados pagrindu šiuo skundu skundžiamą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 2 d. Įsakymą Nr. P-151.

5. Dėl vertinimo komisijos nario, profesinės sąjungos atstovo

5.1. VTĮ 221 str. 2 d. įtvirtinta, jog jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas.

5.2. Pareiškėjo vertinimo metu prokuratūroje veikė dvi profesinės sąjungos - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakyme dėl komisijos sudarymo profesinės sąjungos atstovu nurodyta Komisijos narė G. B., Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini).

5.3. Profesinė sąjunga (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydama pakeisti Komisijos narę G. B. kitu valstybės tarnautoju, kuris yra profesinės sąjungos narys. Profesinė sąjunga rašte pabrėžė, jog G. B. neatstovauja profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) interesų; ji nėra nei profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) nei (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos narė. Tačiau Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra į tai nereagavo, minimos Komisijos narės į profesinių sąjungų nurodytą kitą prokuratūros darbuotoją (dėl kurio kandidatūros susitarė abi profesinės sąjungos) nepakeitė, o 2017 m. kovo 3 d. rašte profesinei sąjungai nurodė, jog G. B. neva yra profesinės sąjungos narė, nors tokia prokuratūros pozicija prieštarauja profesinių sąjungų turimiems duomenims. Esant tokiai situacijai, kai Komisijos sudėtyje nėra profesinių sąjungų bendru sutarimu deleguoto atstovo, o vietoje jo tik deklaratyviai nurodomas asmuo, nesantis nė vienos iš dviejų egzistuojančių profesinių sąjungų nariu, pažeidžiamas VTĮ 22¹ str. 2 d. įtvirtintas imperatyvas, o kartu ir pažeidžiami vertinamų valstybės tarnautojų (taip pat ir Pareiškėjo) teisėti interesai į nešališką ir objektyvų tarnybinės veiklos vertinimą.

5.4. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. vasario 23 d. Komisijos posėdžio metu buvo akcentuota, kad pokalbis su kiekvienu valstybės tarnautoju truks ne ilgiau nei 15 minučių, tačiau tą dieną Komisijos pokalbis su pareiškėjo truko apie 40 minučių. Be to, vienintelio pareiškėjo atžvilgiu sprendimo priėmimas buvo atidėtas ir paskirta kita posėdžio data, į posėdį kviečiant tiesioginį pareiškėjo vadovą, nors tokia teisė norminiuose teisės aktuose Komisijai nėra suteikta. Taip pat pažymėtina, kad apie paskirtą kitą posėdžio datą (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo tiesioginis vadovas buvo informuoti likus vos 4 dienoms iki posėdžio, dėl to 2017 m. vasario 28 d. paskirtame Komisijos posėdyje dalyvavo ne tiesioginis pareiškėjo vadovas, o įstaigos (filialo) vadovas, nors 2017 m. sausio 20 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 2.T-(207)-72 surašė būtent tiesioginis pareiškėjo vadovas. Tokius Komisijos procedūrinius pažeidimus, o kartu ir šališką, neobjektyvų pareiškėjo tarnybinės veiklos tyrimą, pareiškėjo manymu, taip pat įtakojo tai, kad Komisijos veikloje nebuvo užtikrintas tarnautojų profesinių sąjungų deleguoto atstovo dalyvavimas.

5.5. Iš aukščiau aptartų faktų ir paaiškinimų matyti, jog Komisijos sudėtis, be jokio objektyvaus pagrindo ir motyvuoto sprendimo, buvo iš esmės pakeista nepasibaigus 2015 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-30 paskirtos komisijos dviejų metų kadencijai. Į iš esmės be objektyvaus pagrindo pakeistos Komisijos sudėtį buvo įtraukti nariai, kurie pareiškėjo veiklos vertinimo metu nebuvo prokuratūroje veikiančių profesinių sąjungų nariais ir nebuvo profesinių sąjungų deleguoti, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra be pagrindo atsisakė įtraukti į Komisijos sudėtį profesinių sąjungų suderintą ir deleguotą atstovą. Be to, Komisijos narė, kurios šališkumas dėl pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimo kėlė abejonių, nevykdė pareigos nusišalinti. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjo veiklos vertinimą atliko neteisėtos sudėties Komisija, kurios priimta 2017 m. kovo 1 d. Išvada Nr. 17.9.-1282 dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo yra neobjektyvi, šališka, priimta pažeidus pagrindines procedūras, nustatytas Taisyklėse, neužtikrinus objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo, kas sudaro pakankamą pagrindą panaikinti Komisijos išvados pagrindu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro priimtą 2017 m. kovo 2 d. Įsakymą Nr. P-151, įpareigojant Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo.

6. Dėl aukštesnės kvalifikacinės klasės nesuteikimo

6.1. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra aptarta Taisyklėse, kuriose yra nustatyta, jog tiesioginis vadovas valstybės tarnautojui pateikia vertinimo anketą, kurią valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui; valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos, o pokalbio metu tiesioginis vadovas su valstybės tarnautoju aptaria vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, nustato einamųjų metų užduotis, aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą; tiesioginis vadovas po pokalbio užpildo vertinimo anketą tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo balu, bei surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (Taisyklių 81-9 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 18 p.). Taisyklių 19 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 p.).

6.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl VTĮ bei Taisyklių nuostatų, reguliuojančių Komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013, kt.).

6.3. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtinta valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, buvo atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos 2016 metais vertinimas, t. y. įvertinti pareiškėjo gebėjimai atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikacija bei pasiekti rezultatai vykdant suformuluotas ir jam paskirtas užduotis. 2017 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos prokuratūros tarnybinės veiklos vertinimo išvados visose dalyje pažymėta, jog pareiškėjas surinko aukščiausius įvertinimus, II dalyje (pasiektų rezultatų vertinimas) pažymėta, jog įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius. Tai papildomai buvo akcentuota ir Komisijai pateiktame (duomenys neskelbtini)2017 m. vasario 28 d. rašte Nr. 2.T-(207)-196 „Dėl A. G. tarnybinės veiklos vertinimo išvados papildymo“. Tiesioginis vadovas pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino labai gerai ir pasiūlė suteikti pareiškėjui 1 kvalifikacinę klasę, tuo tarpu Komisija 2017 m. kovo 1 d. posėdyje nusprendė vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą labai gerai, tačiau siūlė skatinti padėką o ne suteikti aukštesnę kvalifikacinę klasę.

6.4. Pabrėžtiną kad Komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinės veiklos išvadą, vertino ne jos pagrįstumą ir laikymąsi Vertinimo taisyklėse nustatytų rekomendacijų, tačiau vertino, ar pareiškėjo veikla viršijo nustatytus rodiklius, tai yra analizavo ne savo kompetencijai, o tiesioginio vadovo kompetencijai, priskirtus klausimus. Komisija 2017 m. vasario 23 d. posėdžio metu kėlė klausimą dėl naujų užduočių nesuformulavimo pasikeitus tiesioginiam vadovui. Kaip nurodyta Komisijai pateiktuose dokumentuose ir patvirtinta posėdžio metą pasikeitus tiesioginiam vadovui, naujos pareiškėjo tarnybinės veiklos užduotys buvo aptartos žodžiu ir šias užduotis pareiškėjas visiškai įvykdė. Atkreiptinas dėmesys, jog tiesioginiam vadovui tenka pareiga suformuoti ir pateikti valstybes tarnautojui planuojamas užduotis bei nustatyti užduočių atlikimo vertinimo kriterijus, todėl tiesioginio vadovo neesminių formalių reikalavimų pažeidimas (neįgyvendinimas) negali daryti neigiamos įtakos pareiškėjo (kaip valstybės tarnautojo) tarnybinės veiklos įvertinimui, tuo labiau, kaip jau minėta, valstybės tarnautojui visiškai įgyvendinus jam iškeltas užduotis.

6.5. Kiek pareiškėjui yra žinoma, kartu su juo 2017 m. vasario 23 d. buvo vertinama ir 14 kitų (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų tarnybinė veikla, tačiau visų kitų vertintų valstybės tarnautojų tiesioginių vadovų vertinimo išvadose nurodytiems siūlymams Komisija pritarė. Pareiškėjo įsitikinimu, parenkant pareiškėjui skatinimo priemonę (padėką, o ne siūlant skirti aukštesnę kvalifikacinę klasę, kaip siūlė tiesioginis pareiškėjo vadovas) pažeisti valstybės tarnybą reguliuojantys principai, nediskriminavimo, lygiateisiškumo reikalavimai, nes pareiškėjas buvo nepagrįstai ir neproporcingai išskirtas tarnybinės veiklos vertinimo procese (tarnybinės veiklos vertinime ir skatinime) iš kitų tuo pačiu metu vertintų (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų.

6.6. Pareiškėjo manymu, išanalizavus pareiškėjo tarnybinės veiklos metu atliktų darbų pobūdį, veiklos rezultatus, mąstą, ir palyginus su kitų valstybės tarnautojų atliktais darbais ir jų rezultatais būtų matoma, jog Komisijos sprendimas nepritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo siūlymui skirti aukštesnę kvalifikacinę klasę neatitinka nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų, lyginant šį sprendimą su analogiškais sprendimais kitų vertintų (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų atžvilgiu, ir tai yra teisinis pagrindas tokį sprendimą pripažinti neteisėtu, kartu pripažįstant neteisėtu ir panaikinant skundžiamą 2017 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymą Nr. P-151.

Motyvuojamoji dalis

6.7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (kaip tai yra pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015) pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą priimti naują sprendimą dėl Pareiškėjo tarnybines veiklos vertinimo.

7. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Skundžiamu 2017m. kovo 2 d. įsakymu, kuomet iš visų 2017 metų vasarį vertintų (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų vieninteliam pareiškėjui buvo paskirtas ne tiesioginio vadovo siūlomas paskatinimas, t. y. ne aukštesnė kvalifikacinė klasė (o padėka), nors jis atitiko visus tam keliamus reikalavimus, jo tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai (kam pritarė ir Komisija), tiesioginio vadovo buvo siūloma pareiškėją skatinti jam suteikiant būtent aukštesnę kvalifikacinę klasę ir pan., pareiškėjas darbovietėje buvo išskirtas iš kitų vertintų valstybės tarnautojų ir yra laikomas blogesnėje padėtyje už jo kolegas. Dėl tokio išskirtinio Komisijos vertinimo lyginant su kitais tuo pat metu vertintais valstybės tarnautojais, Pareiškėjas patiria nuolatinį diskomfortą, įtampą darbe. Dėl nuolatinės įtampos pareiškėjas jaučiasi morališkai gniuždomas darbe tai atsiliepia jo bendravimui tiek su kolegomis, tiek su aplinkiniais asmenimis, jis prarado pasitikėjimą savimi, nes tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, jo teisė į valstybės tarnybą, nuoseklų valstybės tarnautojo skatinimą už labai gerai įvertintus tarnybos veiklos rezultatus, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 5000 eurų.

II

1. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, bei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 49-54) nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, prašo skundo netenkinti.

2. Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo ir pakeitimo

2.1. Pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-344 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Komisija, o generalinio prokuroro 2015 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 1-30 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ buvo pripažintas netekusiu galios. Taigi, generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-344, priešingai nei teigia pareiškėjas, Komisijos sudėtis pakeista nebuvo, bet buvo sudaryta nauja Komisija. Dėl šios priežasties Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalies nuostata, kad vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu, nurodytu atveju negali būti taikoma. Generalinio prokuroro 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-333 buvo pakeistas vienas Komisijos narys – vietoje iš valstybės tarnybos atleistos S. M. į Komisijos sudėtį buvo įtrauktas L. P.. Taigi, Komisijos sudėties pakeitimas nurodytu atveju pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalies reikalavimus.

2.2. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nekelia reikalavimo panaikinti generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 1-344 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“, todėl šis įsakymas, pareiškėjo nurodomas kaip neteisėtas, nėra ginčo dalykas šioje byloje, ir argumentai dėl jo neteisėtumo negali būti laikomi tinkamais ir pagrįstais skundžiant ginčijamą įsakymą, nes jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

3. Dėl vertinimo komisijos vertinimo šališkumo

3.1. Šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas. Pagal Taisyklių 5 punktą vertinimo komisijos narys turi nusišalinti jeigu paaiškėja, kad jis yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo.

3.2. Pabrėžtina, kad Komisijos narė A. J. nėra susijusi su pareiškėju jokiais asmeniniais ryšiais. Taip pat akivaizdu, kad buvęs tarnybinio pavaldumo faktas pats savaime nesuponuoja A. J. šališkumo pareiškėjo atžvilgiu. Jokių faktinių duomenų, kad A. J. galėtų būti priešiškai nusiteikusi pareiškėjo atžvilgiu dėl tarnybinio pavaldumo, pareiškėjas nepateikė. Be to, prieš pradedant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą Komisijoje jo buvo teirautasi, ar jis neturi pastabų bei prieštaravimų dėl Komisijos sudėties, taip pat, ar neketina reikšti nušalinimus Komisijos nariams. Pažymėtina, kad pareiškėjas nereiškė jokių nušalinimų Komisijai ar atskiriems jos nariams. Taigi, teisinio pagrindo ir pareigos nusišalinti A. J. neturėjo, todėl pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.

4. Dėl vertinimo komisijos nario, profesinės sąjungos atstovo

4.1. Nurodyti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos tarpusavio susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius.

4.2. Generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-344 G. B. buvo įtraukta į Komisijos sudėtį (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos siūlymu. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Pažymėtina, kad šios Komisijos sudarymo metu profesinė sąjunga (duomenys neskelbtini) dar neegzistavo. Komisija buvo sudaryta dvejiem metams, jos veiklos laikotarpis jau ėjo į pabaigą, be to, profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 14 d. rašto gavimo dieną Komisijos posėdžiai jau buvo suplanuoti. Dėl nurodytų priežasčių buvo netikslinga keisti Komisijos narius iki Komisijos veiklos laikotarpio pabaigos. G. B. paskyrimas profesinės sąjungos atstove yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo teiginiai neturi faktinio ir teisinio pagrindo.

4.3. Kadangi pareiškėjas nekelia reikalavimo panaikinti generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 1-344 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“, šis įsakymas, pareiškėjo nurodomas kaip neteisėtas, nėra ginčo dalykas šioje byloje, ir argumentai dėl jo neteisėtumo negali būti laikomi tinkamais ir pagrįstais skundžiant ginčijamą įsakymą, nes jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

4.4. Generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-344 sudaryta Komisija pareiškėjo veiklą jau buvo vertinusi 2016 metais ir buvo surašiusi 2016 m. kovo 1 d. išvadą Nr. 17.9.-1403. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu pareiškėjas nereiškė jokių prieštaravimų tiek dėl Komisijos sudėties teisėtumo, tiek dėl Komisijos narių A. J. ir G. B. dalyvavimo Komisijos veikloje.

5. Dėl aukštesnės kvalifikacinės klasės nesuteikimo

5.1. Šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis.

5.2. Pagal Taisyklių 18 punktą, Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą, sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą, vertinimo komisijos išvados surašymą. Taisyklių 19 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus.

5.3. Iš komisijos 2017 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo Nr. 17.9.-1281 ir 2017 m. kovo 1 d. išvados Nr. 17.9-1282, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, Komisijos išvada yra pagrįsta ir teisėta.

5.4. Kiekvieno valstybės tarnautojo veiklos vertinimas yra individualus, kiekvienam valstybės tarnautojui asmeniškai nustatomos metinės veiklos užduotys ir vertinami jo asmeniniai tarnybinės veiklos rezultatai. Todėl, vienų valstybės tarnautojų vertinimas negali turėti jokios įtakos kitų valstybės tarnautojų vertinimo rezultatams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai apie tariamą jo diskriminaciją, išskyrimą iš kitų asmenų, lygiateisiškumo pažeidimą dėl kitokio kitų valstybės tarnautojų vertinimo, yra nepagrįsti.

5.5. Komisija įvertinusi pareiškėjo tarnybinę veiklą sutiko su jo tiesioginio vadovo siūlymu įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „labai gerai“. Taigi, ginčo dėl faktinio pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimo rezultato nėra.

5.6. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalis nustato, kad vertinimo komisija, įvertinusi karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:

1) suteikti karjeros valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę arba

2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba

3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir suteikti jam ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę, arba

4) karjeros valstybės tarnautojui palikti turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą, arba

5) taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones, tai yra padėką ar vardinę dovaną.

Aiškinant nurodytą teisės normą yra akivaizdu, kad Komisija savo veikloje nėra saistoma valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo siūlymu, nurodytu tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, o turi diskrecijos teisę priimti vieną aukščiau nurodytų siūlymų.

Komisija, įvertinusi pareiškėjo veiklą „labai gerai“, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalies 5 punktu, pasiūlė pareiškėją į pareigas priimančiam asmeniui skirti pareiškėjui padėką.

Komisija veikdama pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją priėmė pagrįstą išvadą, o generalinis prokuroras, įgyvendindamas Komisijos išvadoje pateiktą siūlymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą 2017 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. P-151 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybines veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“, kuriuo pareiškėjui skirta padėka.

6. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

6.1. Šis pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas. Valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilines atsakomybes sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybe negali būti taikoma. Tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybes valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

6.2. Generalinis prokuroras, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalimi, 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. kovo 1 d. išvadą Nr. 17.9-1282, skundžiamu įsakymu pareiškė pareiškėjui padėką. Komisija nurodytą išvadą ir joje nurodytą siūlymą skirti pareiškėjui padėką priėmė vadovaudamasi Valstybės tarnybos Įstatymo 22 straipsnio 14 dalimi, kuri nustato, kad vertinimo komisija, įvertinusi karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo vieną iš šioje dalyje numatytų sprendimų. Kaip anksčiau nurodyta, Komisija savo veikloje nėra saistoma valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo siūlymu, nurodytu tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, o turi diskrecijos teisę priimti vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų.

6.3. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis neteisėtus veiksmus apibūdina kaip veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas).

6.4. Komisijos siūlymas skirti pareiškėjui padėką ir skundžiamas įsakymas, kuriuo ši padėka skirta, negali būti vertintini kaip veiksmai, kuriuos Įstatymai draudžia atlikti, nes, kaip nurodyta aukščiau, įstatymas tiesiogiai numato, kad Komisijos siūlymu ir į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojui gali būti skirta padėka.

6.5. Generalinis prokuroras priimdamas skundžiamą įsakymą neatliko jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), o nenustačius generalinio prokuroro neteisėtos veikos, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei, atitinkamai nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Generalinės prokuratūros priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

6.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama kad valstybes institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2011m. kovo 30d. Nr. A444-669/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. Nr. A520- 1673/2013; 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. A525-3063/2011 ir kt.).

6.7. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri turi būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Neturtinė žala nėra bet koks net menkiausio laipsnio asmeniui padalytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtine žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužes 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006)

6.8. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

6.9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl susiklosčiusios situacijos, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, vertintinus kaip neturtinė žala.

6.10. Norint pritaikyti valstybei deliktinę atsakomybę, būtina konstatuoti esant civilines teises pažeidimo sudėtį: neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtu veiksmų ir atsiradusios žalos. Kadangi Generalinės prokuratūros veiksmų neteisėtumas, šiuo atveju Generalinio prokuroro priimtas skundžiamas įsakymas ir Komisijos išvada, nekonstatuotinas objektyviai net negali būti ir prievolės atlyginti žalą. Taigi nenustačius valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti žalos atsiradimo.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas A. G. ir jo atstovas advokatas A. P. (2017 m. balandžio 3 d. atstovavimo sutartis, b. l. 43-44) prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) specialistai O. L. (2017 m. sausio 13 d. įgaliojimas Nr. 17.2.-433, b. l. 61) ir A. U. (2017 m. gegužės 10 d. įgaliojimas Nr. 17.9.-2690, b. l. 60) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus, garso įrašus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. G. prašo teismą panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. P–151 (b. l. 32); įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo A. G. 2016 metų tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų; priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškėjui A. G. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros visas pareiškėjo A. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas išnagrinės pareiškėjo argumentus dėl kiekvieno skundo reikalavimo.

2. Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. P–151 teisėtumo

Pareiškėjas, abejodamas skundžiamo įsakymo teisėtumu, mano, jog jis priimtas pažeidžiant lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus, taip pat dėl to, kad Komisija, pateikusi 2017 m. kovo 1 d. išvadą Nr. 17.9.-1282 (b. l. 31), buvo šališka, neteisėtai sudaryta.

2.1. Teismas iš karto pabrėžia, kad pareiškėjo argumentai dėl to, kad, esą, lyginant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. I-30 (b. l. 33) su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. I-344 (b. l. 34), pastarasis buvo priimtas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalies nuostatą, jog vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu, nėra pagrįsti. Generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. I-344 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Komisija, o generalinio prokuroro 2015 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. I-30 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ buvo pripažintas netekusiu galios. Taigi, generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. I-344, priešingai nei teigia pareiškėjas, Komisijos sudėtis pakeista nebuvo, bet buvo sudaryta nauja Komisija. Dėl šios priežasties Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalies nuostata, kad vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu, nurodytu atveju negali būti taikoma. Generalinio prokuroro 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. I-333 (b. l. 35) buvo pakeistas vienas Komisijos narys – vietoje S. M. į Komisijos sudėtį buvo įtrauktas L. P.. Be to, kadangi generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. I-344 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ nėra ginčo dalykas šioje byloje, pareiškėjo argumentai dėl minėto įsakymo neteisėtumo negali būti laikomi tinkamais ir pagrįstais skundžiant ginčijamą įsakymą, nes jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

2.2. Pareiškėjo argumentai dėl Komisijos narės A. J. galimo šališkumo nėra įtikinantys, pagrįsti. Buvęs tarnybinio pavaldumo faktas pats savaime nesuponuoja A. J. šališkumo pareiškėjo atžvilgiu. Jokių faktinių duomenų, kad A. J. galėtų būti priešiškai nusiteikusi pareiškėjo atžvilgiu dėl tarnybinio pavaldumo, pareiškėjas nepateikė. Be to, prieš pradedant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą Komisijoje jo buvo teirautasi, ar jis neturi pastabų bei prieštaravimų dėl Komisijos sudėties, taip pat, ar neketina reikšti nušalinimus Komisijos nariams. Pažymėtina, kad pareiškėjas nereiškė jokių nušalinimų Komisijai ar atskiriems jos nariams (klausyti Komisijos posėdžio garso įrašą). Taigi, teisinio pagrindo ir pareigos nusišalinti A. J. neturėjo, todėl pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.

2.3. Pareiškėjo argumentai dėl profesinių sąjungų neatstovavimo Komisijoje yra nepagrįsti, nes, galiojant Generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymui Nr. I-344 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ bei Generalinio prokuroro 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymui Nr. I-333, tokie argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Dar daugiau, įvertinus atsakovių atsiliepime į skundą pateiktus argumentus šiuo klausimu (žr. šio teismo sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 4 punktą), darytina išvada, kad į profesinių sąjungų interesus priimant Generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. I-344 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ bei generalinio prokuroro 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. I-333 buvo atsižvelgta.

2.4. Pareiškėją Komisija įvertino labai gerai (žr. Komisijos 2017 m. kovo 1 d. išvadą Nr. 17.9.-1282 (b. l. 31), taip pat Komisijos 2017 m. kovo 1 d. protokolą Nr. 17.9.-1281, b. l. 29-30)), t. y. taip pat, kaip ir jo tiesioginis vadovas (žr. 2017 m. sausio 20 d. išvadą Nr. 2.T-(207)-72 (b. l. 18-20)). Todėl tai nėra ginčo dalyku šioje administracinėje byloje. Tačiau pareiškėjas yra nepatenkintas tuo, kad Komisija pasiūlė jam suteikti ne 1 klasę, bet padėką. Teismas pabrėžia, kad tokią teisę Komisija turi pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalies nuostatas. Todėl jokių argumentų šiuo aspektu dėl Komisijos sprendimo neteisėtumo nėra. Pareiškėjo argumentai, kad jis buvo diskriminuojamas, jam vieninteliam (duomenys neskelbtini) iš visų (duomenys neskelbtini) vertintų asmenų skiriant padėką, o ne tiesioginio vadovo siūlymą, neatitinka tikrovės: pareiškėjas vienintelis buvo (duomenys neskelbtini) kategorijos valstybės tarnautojas (b. l. 62), todėl jau vien dėl tos aplinkybės pareiškėjo su kitais (duomenys neskelbtini) tarnautojais nėra teisinio pagrindo lyginti; be to, dar dviem be pareiškėjo valstybės tarnautojams buvo pasiūlyti kitokie paskatinimai negu siūlė jų tiesioginiai tarnautojai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, teismo posėdyje išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog pareiškėjui nebuvo suformuotos metinės užduotys, o tai ypač apsunkino Komisijos darbą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis buvo nepagrįstai 40 min klausinėjamas, kad buvo atidėtas Komisijos posėdis, yra visiškai teisiškai nepagrįsti.

2.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. P–151 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

3. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo A. G. 2016 metų tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų, palikus galioti nepakeistą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. P–151, taip pat netenkinamas.

4. Pareiškėjas prašo priteisti 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Šioje administracinėje byloje nenustatyti jokie neteisėti Generalinės prokuratūros veiksmai, taip pat pareiškėjo nurodoma neturtinė žala yra menama, todėl ir šis pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas.

5. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo A. G. skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai tenkinti šio pareiškėjo prašymo taip pat nėra jokio teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis