Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam nepilnamečiui D. D., jo įstatyminei atstovei motinai R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiamo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šakių rajono apylinkės teisme 2017 m. sausio 19 d. gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje D. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, už tai, kad nepilnametis D. D. 2016 m. rugsėjo 28 d. 23 val. 15 min. Šakių r. sav., Lekėčių mstl., Kauno g. 1, vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo iki priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. D. ir į jį atsitrenkė. Po susidūrimo automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V. ir jį apgadino, o automobilis „M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po smūgio trenkėsi į šalikelėje stovėjusį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. K. ir į neįgaliųjų užvažiavimo vietoje įrengtą turėklą ir juos apgadino. Eismo įvykio metu apgadintos keturios transporto priemonės ir neįgaliųjų užvažiavimo vietoje įrengtas turėklas. D. D. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, įvykdė eismo įvykį ir iš jo pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisykles. Transporto priemonė neapdrausta privalomuoju TPSVCA draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d., 609 straipsnio nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 260 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus) įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007). Pažymėtina, jog nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ANK 609 straipsnis, ir pažeidimo metu galiojusio ATPK 260 straipsnio 1 dalis, reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Pažymėtina, kad 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais veikos perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama: 1) administracinio nusižengimo tyrimo metu – administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu; 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu – institucijos vadovo, vadovo įgalioto asmens ar kolegialaus organo sprendimu; 3) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teisme 2016 m. spalio 7 d. gauta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2.6.-629-443/2016, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D., kuri 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, protokolo trūkumams pašalinti.

Ištaisius protokolo trūkumus, administracinio teisės pažeidimo byla teismui pateikta 2017-01-19, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2017-01-17, tai yra jau įsigaliojus ANK, tačiau D. D. galimai padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal ATPK. Vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pareigūnai tyrę bylos aplinkybes bei surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir perduodami bylos medžiagą nagrinėti teismui turėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK numatytas nuostatas bei asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn veiksmus turėjo kvalifikuoti pagal ANK numatytas atitinkamas veikas.

Pažymėtina, kad D. D. galimai padarytas ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas pagal savo požymius atitinka ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas pagal savo požymius atitinka ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, 127 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas pagal savo požymius atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas pagal savo požymius atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje arba 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D. galimai vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, sukėlė eismo įvykį, apgadino kitas transporto priemones bei neįgaliųjų užvažiavimo vietoje įrengtą turėklą bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Konstatuotina, kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie sugadintoms transporto priemonėms ir neįgaliųjų užvažiavimo vietoje įrengtam turėklui padarytą žalą, tačiau padarytos žalos dydis yra pagrindinis kriterijus kvalifikuojantis administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama tuo atveju, jei padarytos žalos dydis neviršija 15 BBND, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – jei padarytos žalos dydis viršija 15 BBND. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad padarytos turtinės žalos dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį padaryta veika kvalifikuojama kaip nusikalstama veika arba administracinis nusižengimas. Pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti yra didelės vertės turto sugadinimas (virš 250 BBND).

Pažymėtina ir tai, kad 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-635-443/2016, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. paaiškino, kad jam būnant Lekėčiuose prie tvenkinio atvažiavo D. D. ir pradėjo daužyti jo mašiną. D. tris ar keturis kartus atsitrenkė į jo automobilį. Mano, kad D. norėjo jį pagąsdinti. Jis labai išsigando ir po smūgių norėjo išvažiuoti. K. D. pasivijo jį Lekėčių miestelyje, Mokyklos gatvėje prie parduotuvės nestabdęs trenkėsi į jo automobilį. Nuo smūgio jo automobilis atsitrenkė į kitus automobilius. Antras smūgis buvo tuo metu, kai jo automobilis stovėjo, o D. sukosi. Trenkėsi į vairuotojo pusę. Pirmas smūgis buvo važiuojant 120 km/h greičiu. P. D. tokį greitį minėjo. Prie tvenkinio D. automobilyje buvo D. B.. D. D. automobilyje buvo T. B., S. Š.. Prie tvenkinio situaciją matė T. Ū., dar buvo I. V. ir R. T. (2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas). Iš šių teismo posėdžio metu duotų A. D. paaiškinimų matyti, kad D. D. galimai savo tyčiniais veiksmais sukėlė eismo įvykį, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie byloje atliktus tyrimo veiksmus, apklaustus įvykio liudytojus siekiant išsiaiškinti veikos neatsargų ar tyčinį pobūdį ir galimai baudžiamosios atsakomybės kilimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas ar žalą sukėlė tik D. D. galimai padaryta veika, ar tiek D. D., tiek A. D. veikos, ir kuris administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kokio dydžio žalą sukėlė.

ANK 578 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant to, jog administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytoje pažeidimo esmėje ir nustatytose aplinkybėse yra nurodyti galimai nuo D. D. veikos nukentėję asmenys, tačiau byloje nukentėjusiaisiais jie nėra pripažinti, apie bylos nagrinėjimą jiems nėra pranešta. Pažymėtina, kad D. D. galimai padarytos veikos kvalifikavimas kaip nusikalstamos veikos arba administracinio nusižengimo, įtakoja tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, tiek nukentėjusių asmenų, įskaitant ir A. D., patirtos turtinės žalos išsiieškojimo tvarką (teikiant ieškinį civilinio proceso tvarka arba teikiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad veika galimai padaryta 2016 m. rugsėjo 28 d., protokole nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D. vairavo jam pačiam priklausantį automobilį (b. l. 1-2), tačiau iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ Regitra duomenų bazės (b. l. 33) matyti, kad pažeidimo padarymo metu transporto priemonė priklausė G. K., o administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D. ją įsigijo 2016 m. spalio 1 d. Pažymėtina, kad transporto priemonės savininkui nėra pranešta apie bylos nagrinėjimą, o protokole galimai klaidingai nurodytos aplinkybės dėl transporto priemonės savininko.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kai administracinio teisės pažeidimo byla nėra tinkamai parengta bylos nagrinėjimui, administracinio teisės pažeidimo protokolas kartu su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintini administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos ir protokolo trūkumų pašalinimui.

Pažymėtina, kad pažeidimas galimai padarytas 2016 m. rugsėjo 28 d., todėl ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas bylos išnagrinėjimo terminas baigiasi 2017 m. kovo 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai bylos medžiagos ir protokolo trūkumams pašalinti, administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstinas iki 2017 m. rugsėjo 28 d.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ANK 609, 627, 635 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. AN15.-78-443/2017 grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos ir protokolo trūkumams pašalinti.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti iki 2017 m. rugsėjo 28 d.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.