- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-2034-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24826-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas
- Pareiškėjas
- A. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, antstolis V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio V. M. vykdomąją bylą Nr. 0240/14/00259, kurioje atliekamas išieškojimas iš pareiškėjo turto – žemės sklypo, individualaus gyvenamojo namo, pastato-pirties. Nurodė, kad antstolis neinformavo apie varžytines, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto galima tik penktąja eile, kad antstolis turi parduoti tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas neteko galimybės nustatyti parduodamų daiktų pardavimo eilę. Antstolis parduodamas daiktus kaip kompleksą – pažeidė jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytinių nustatytą tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-15 nutartimi (b.l. 16-17) pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/00259. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad varžytinės, kuriose pardavinėjamas turtas, dėl kurio pradinės kainos yra kilęs ginčas šioje byloje, yra pasibaigusios 2016-07-07 ir yra laikomos įvykusiomis, mano, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, teismo sprendimo įgyvendinimas taptų neįmanomas, kadangi turtas būtų jau parduotas. Taip pat nurodė, kad išieškojimo šioje vykdomojoje byloje laikinai (iki galutinio skundo išnagrinėjimo) yra visiškai pateisinamas bei padeda užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo apsaugo pareiškėjo turtinius interesus.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atskiruoju skundu (b.l. 52-54) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-15 nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 512 str. nustatytus naikinamuosius terminus. Šiuo atveju skundžiami antstolio veiksmai pardavinėti nekilnojamuosius daiktus kaip vieną turtinį kompleksą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nekilnojamieji daiktai, kaip vienas turtinis kompleksas pardavinėjami nuo 2014-06-20, kada pareiškėjui buvo įteiktas 2014-06-18 patvarkymas dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių ir jokių pretenzijų pareiškėjas nereiškė iki to momento, kada turtas buvo parduotas iš varžytynių. Aplinkybę, kad apie parduodamą turtą kaip vientisą kompleksą pareiškėjui buvo žinoma seniau nei prieš 90 dienų iki šio skundo padavimo dienos, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2YT-7383-595/2016, Nr. 2-22995-110/2015 medžiaga. Nurodo, jog yra akivaizdu, kad žemės sklypo ir jame esančių statinių rinkos vertė ženkliai sumažės, jei tame pačiame sklype esantys statiniai priklausys skirtingiems asmenims. Tokią poziciją neginčytinai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008, kurioje buvo konstatuotas pagrindas pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu, kadangi žemės sklypas buvo parduotas be jame esančio statinio – sodo namelio. Pardavus atskirai iš varžytynių žemės sklypą ir pastatą, esantį tame sklype, turto pardavimo iš varžytynių aktai galėtų būti nuginčyti CPK 602 str. 6 p. pagrindu, be to, nukentėtų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesai, nes pardavus turtą už mažas kainas, būtų padengta mažesnė skolos dalis, nei realizavus turtą už realias kainas. Nurodo, kad turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių už 110 009 EUR, t.y. už žymiai mažiau, nei skolos suma. Taigi, Banko reikalavimui patenkinti buvo reikalinga parduoti visus, įkeistus hipoteka nekilnojamuosius daiktus, todėl parduoto iš varžytynių turto eiliškumo nustatymas šioje vykdomojoje byloje jokios reikšmės ir įtakos parduotam turtui neturi ir nustatyti nekilnojamųjų daiktų pardavimo eiliškumą netikslinga. Kadangi nekilnojamieji daiktai turi būti pardavinėjami kaip vienas turtinis kompleksas, todėl ir pareiškėjo reikalavimas dėl turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo yra nepagrįstas.
Antstolis V. M. ir pareiškėjas A. L. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai. Kartu pažymėtina, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
Teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reikia įvertinti ieškovo ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindė aplinkybe, jog atskirų Turto objektų vertė nėra nustatyta, o įvertintas visas pareiškėjo Turtas, kaip komplekso visuma. Jo manymu, antstolis turėjo įvertinti šį turtą atskirai, nustatant žemės sklypo, prities ir gyvenamojo namo kainą (CK 4.194 str.). Pirmosios instancijos teismas šias ir kitas byloje nurodytas aplinkybes vertino, kaip aplinkybes padėsiančias užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą, pažymėdamas kad ginčo turtas yra jau parduotas iš varžytinių.
Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo preliminariu bylos aplinkybių vertinimu negalima sutikti. Preliminariai vertinant pareiškėjo prašyme nurodytus duomenis, darytina išvada kad pareiškėjas savo skundą iš esmės patiekė dėl to, kad antstolis prieš parduodamas pareiškėjo turtą nenustatęs atskirų turto vienetų vertės, o Turtą pardavė kaip komplektą. Pažymėtina, kad ši aplinkybė yra reikšminga kuomet parduodamo turto vertė viršija skolos dydį (CK 4.194 str. 2 d.). Tačiau šiuo atveju turtas buvo parduotas už 110 009 eurus, kai tuo tarpu pareiškėjo skola siekia 142 000 eurus.
Šiuo atveju reikalinga užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino jo prašymą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: pareiškėjo A. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomąją bylą Nr. 0240/14/00259 netenkinamas.
Suinteresuotas asmuo pareikšdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patyrė 28 eurų bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 93 str. 1 d. šios išlaidos priteitinos AB DNB Bankui iš A. L..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 2 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo A. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomąją bylą Nr. 0240/14/00259 netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 28 eurus bylinėjimosi išlaidų, AB DNB bankui, į.k. 112029270.