- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- e2-996-797/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- MB ,, (duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- AB ,,(duomenys neskelbtini)“
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja E. K., sekretoriaujant I. G., dalyvaujant ieškovės MB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovams: vadovui M. K., advokato padėjėjui V. M., atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovams: vadovui T. B., teisininkui T. P., M. Č., V. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui AB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl delspinigių, nuostolių atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės atstovai ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei MB ,,(duomenys neskelbtini)“ 12 981,46 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 1 947,17 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas, palūkanas skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, jog ieškovė MB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 5 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos renovavimo darbų. Ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis savo jėgomis ir rizika atlikti stogo konstrukcijos renovavimo darbus, kurie yra nurodyti sutarties priede Nr. 1 Lokalinėje sąmatoje ir darbų rezultatą perduoti atsakovei, o pastaroji įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šalių susitarimu nustatyta 22 000,00 Eur (su PVM 26 620,00 Eur) statybos darbų kaina, numatytas darbų apmokėjimas etapais pagal ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitą faktūrą. Subrangos sutartyje numatyta, kad galutinis darbų perdavimas priėmimas atliekamas ieškovei visiškai užbaigus darbus ir šalims pasirašius darbų perdavimo priėmimo aktą. Buvo susitarta dėl avanso, kurį 4000 Eur ieškovei pervedė, o atlikus dalį darbų, sumokėjo 4 291,19 Eur. Ieškovei atlikus visus darbus, atsakovė už juos nesumokėjo, nepasirašė atliktų darbų akto, atsisakymo pasirašyti priežasčių nenurodė, todėl ieškovė vadovaujasi Atliktų darbų aktu ir prašo priteisti iš atsakovės 12 981,46 Eur skolą, į kurią įskaičiuota 1000,21 Eur už atliktus papildomus darbus. Atsakovė nesumokėjo už atliktus darbus, bet pateikė pranešimą, kad yra bauda už objektą, nors jokių defektų, pretenzijų dėl netinkamo subrangos sutarties vykdymo negavo. Ieškovė už atsiskaitymo termino praleidimą yra paskaičiavusi 1947,17 Eur delspinigius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.
Ieškovės atstovas M. K. paaiškino, jog yra ieškovės vadovas, pasirašė subrangos sutartį su atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jog iš atsakovės darbams atlikti reikėjo krano, kad galėtų nusikelti senąją stogo dangą į apačią, kadangi pastatas yra ne vieno aukšto, reikėjo užkelti medieną stogo dangai, apšiltinimo medžiagas, naują stogo dangą. Kitų darbų, nesant krano, negalėjo pradėti, nes neturėjo kur sandėliuoti senos stogo dangos. Nuardymo darbus pradėjo balandžio 25 d., vėluodami 5 dienas. Reikėjo nusikelti medžiagas, tą pačią dangą laikė šalia stogo. Laukė krano iki gegužės 9 d., kuris atvažiavo, atliko darbus ir išvažiavo, tada ieškovė pradėjo darbus intensyviau. Kitą kartą kranas atvažiavo maždaug už pusantros savaitės. Toliau dirbo be krano iki kito krano atvykimo, kuris atvyko liepos mėn. Tą dieną buvo užkelta stogo danga ant stogo. Pagal sutartį dėl stogo dangos užkėlimo buvo atsakinga atsakovė. Senos stogo dangos ardymas užtruko keletą dienų, o dangos nukėlimas - keletą valandų. Be krano kitų darbų negalėjo atlikti. Kranas užkėlė tik dalį reikalingų medžiagų – medienos ir apšiltinimo medžiagos. Darbai nevyko iki liepos 18 d., klausė M. Č., kada bus kranas. Po gegužės 25 d. atliko lietaus surinkimo sistemos darbus, kuriems nereikėjo krano. Susitarimas dėl krano buvo, sutarė su atsakove, kada reikės ir kranas bus. Vėlavimas darbų buvo, nes buvo lietingas sezonas, todėl negalėjo tęsti darbų. Nusiardė iki krano atvykimo tik dalį stogo dangos. Negalėjo ardyti, nes apšiltinimo sluoksnis negali gauti lietaus. Dėl termino pratęsimo rašė atsakovei, bet teigiamo atsakymo negavo. Buvo sutarti papildomi darbai – stogo lyginimas - jie nebuvo nurodyti sutartyje, buvo sutarti tik žodžiu. Keičiant dangą, stogo lyginimas reikalingas, tačiau buvo nurodyta, kad nebus reikalingas. Atsakovės darbų vadovas nusprendė, kad stogą lyginti reikės. Tuomet su darbų vadovais susitarė, kad įtrauks į sąskaitą šiuos papildomus darbus. Atsakovės direktoriui nepranešė asmeniškai apie susitarimą dėl papildomų darbų. Atsakovė sumokėjo avansą ir už dalį atliktų darbų, bet liko skolinga apie 12 000 Eur. Kai pabaigė darbus, pastoliai dar stovėjo, o kada juos nuardė, nežino. Pastoliais naudojosi kondicionierių montuotojai. Daugiau negu pusė pastolių buvo nuardyta jiems baiginėjant darbus, tačiau negali pagrįsti to fakto, jog dalis buvo nuardyta. Atsakovės pretenzijų nepripažįsta, klaidų, kurios lemtų nuostolių atsiradimą atsakovei, rengiant stogo dangą nepadarė. Buvo situacijų, kad jie negalėjo dirbti dėl nesutvarkytų stoglangių, kuriuos tvarkė pati atsakovė. Neneigia, jog tuo metu dirbo prie dar vieno objekto. Susitarė su darbų vadovu V. N., kad keletą dienų nepradės darbų. Atsakovė išardė stoglangius ir jie uždengė stogą su plėvele. Už plėvelės užklojimą buvo atsakinga ieškovė. Apliejimas įvyko dėl to, kad atsakovė nesandariai uždengė stoglangius. Jie nespėdavo uždengti, pati atsakovė uždengdavo plėvele, nors pareigą uždengti turėjo ieškovė. Mano, jog seni stoglangiai praleido vandenį. Gali būti, jog apliejimą galėjo nulemti, kad galbūt nebuvo užsandarinta tinkamai, todėl iš dalies pripažįsta pirmą apliejimą. Mano, jog galėjo tinkamai neužsandarinti plėvelės jie patys. Sena plėvelė galėjo būti pažeista. Sutiko su pirmu užliejimu, nes nenorėjo veltis į ginčą. Apie pirmą apliejimą sužinojo tą pačią apliejimo dieną. Tuo metu atvyko ir sutvarkė, uždėjo papildomą sluoksnį difuzinės plėvelės. Antras apliejimas buvo kitoje vietoje, kaltės nepripažįsta. Keičiant stogo dangą pastoliai jiems buvo reikalingi, būtini. Kranui užkėlus naują stogo dangą, jie ėmėsi saugumo priemonių - išskaidė skardą po visą stogą, pritvirtino tašeliais ir medvaržčiais, kaip išdėlioti skardą, priėmė jie patys. Supranta, kad negalima taip sandėliuoti, tačiau nurodo, jog buvo priversti susikelti visą stogo dangą, nes buvo pristatytas kranas. Nuo stogo dėl vėjo nukrito apie 30 kv. m dangos. Pripažįsta, jog ieškovė rengė sutarties projektą. Nurodo, jog sutarties 5.3. punktas turėtų būti taikomas apskaičiuojant delspinigius, 5.7. punktas buvo numatytas labiau kaip papildomas.
Ieškovės atstovas advokato padėjėjas V. M. prašo ieškinį tenkinti, paaiškino, kad terminą pradėti darbus lėmė blogos oro sąlygos – lietingas oras, atsakovė laiku nepateikė krano, vėlavo medžiagos, nes stogui naują skardą atsakovė pripažino, kad pateikė tik birželio pabaigoje, todėl iki liepos 1 d. užbaigti objekto ieškovė negalėjo dėl objekto dydžio ir sudėtingumo, dėl ko darbai užtruko. Nurodo, jog ieškovės kaltės dėl patalpų apliejimo ar skardos sugadinimo nėra. Kadangi terminas baigti darbus vėlavo ne dėl ieškovės kaltės, ji nėra atsakinga ir už nuostolius dėl pastolių nuomos. Prašo priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog ieškovė vėlavo pradėti darbus objekte, vėlavo baigti darbus, nepagrįstai reikalauja 1000,21 Eur už papildomus darbus, nes pagal sutartį, jei rangovas tų darbų nenumatė, tai juos atlieka savo sąskaita. Taip pat Atliktų darbų akto nebuvo galima pasirašyti, nes nebuvo išspręsti klausimai su ieškove dėl nukritusios ir sugadintos skardos, jos teisingai nepritvirtinus ant stogo, aplietų patalpų ir darbų vėlavimo 36 dienas. Kadangi darbus baigti ieškovė vėlavo 36 dienas, objekte buvo pastatyti atsakovės pastoliai, todėl kituose objektuose atsakovė buvo priversta nuomotis pastolius darbams atlikti, dėl ko patyrė nuostolius.
Atsakovė pareiškė priešieškinį, kurį palaiko ir prašo priteisti iš ieškovės atsakovei už vėlavimą atlikti darbus 1766,16 Eur delspinigių, patirtų nuostolių atlyginimą dėl sumokėtos besąlyginės išskaitos 2 900 Eur, 718,74 Eur nuostolių atlyginimą dėl sugadintos stogo dangos (sumažino reikalavimą), 2 057 Eur nuostolių atlyginimą dėl nuomotų pastolių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje atsakovė nurodo, jog pagal šalių sudarytą subrangos sutartį darbai objekte turėjo būti baigti 2022-07-01, ieškovė 2022-06-30 pateikė prašymą pratęsti terminą, tačiau atsakovė nesutiko su jo pratęsimu, nurodydama, jog ieškovė darbus objekte pradėjo ne 2022-04-20, o 2023-05-02. Darbus baigti ieškovė vėlavo 36 dienas, todėl skaičiuoja delspinigius nuo visos sumos ir prašo 1766,16 Eur delspinigių. Atsakovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje, todėl įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimas paskaičiavo žalą ir pareikalavo atsakovės sumokėti 2 900 Eur besąlyginę išskaitą, kurią atsakovė sumokėjo, todėl prašo tą sumą priteisti iš ieškovės, nes dėl ieškovės kaltės per stogą buvo aplietos patalpos. 2022-07-20 buvo pastebėta, kad objekte nuo stogo yra nuslydusi dalis stogo skardos, kuri sugadinta ir negali būti panaudota. Atsakovė įsigijo naują skardą, patyrė dėl to nuostolius, kuriuos prašo atlyginti ieškovės, bet ne 1 081,46 Eur sumą, o 718,74 Eur, dėl to priešieškinio reikalavimą sumažino. Už pastolių nuomą patirtus nuostolius įvertina 2 057 Eur suma, nes dėl termino praleidimo 36 dienas atsakovė turėjo nuomotis pastolius iš kitų asmenų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai priešieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ieškinį atmesti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. B. teismo posėdyje paaiškino, jog derybose iki sutarties su ieškove sudarymo jis nedalyvavo. Pagrindinis dalykas, dėl ko susitarė, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir laiku. Darbai nebuvo pradėti laiku, grafikas nebuvo nustatytas. Nurodo, jog su juo asmeniškai dėl krano poreikio nebuvo tariamasi, įsipareigojimo ar susitarimo pateikti kraną nebuvo. Nurodo, jog objekte kranas buvo reikalingas ir kitiems jų pačių vykdomiems darbams. Buvo žinoma, jog ieškovė vėluoja atlikti darbus ir kad ieškovė tuo metu turėjo kitų darbų kitame objekte. Apie sutarties pratęsimą nebuvo tariamasi. Paaiškino, kad pastoliais atsakovė naudojosi iki liepos 1 d., kadangi dirbo, montavo kondicionierius ir pan. Kadangi vėlavo ieškovė, todėl vėlavo ir atsakovė savo turėtus darbus atlikti. Neatsiskaitė su ieškove iki šios dienos, todėl, kad pateiktos sąskaitos neteisingos, be to, neatlyginti atsakovės patirti nuostoliai. Dėl darbo kokybės ieškovei pretenzijų neturi, objektas yra priduotas. Apie ieškovės nurodytus atliktus kaip papildomus darbus sužinojo vėliau. Nebuvo pasirašytas galutinis priėmimo perdavimo aktas, nes nežinojo, kokia bus žala, kuri susidarė, nes stogas nebuvo paruoštas būsimiems krituliams, susikėlė ir susisandėliavo medžiagas ant stogo ieškovė, netinkamai pritvirtino, dalis nukrito, patyrė nuostolius ir dėl pastolių, kuriuos turėjo nuomotis. Pripažįsta, jog pastoliai stovėjo objekte ieškovės ir pačios atsakovės darbams atlikti. Pastoliai buvo pastatyti nuo pat ieškovės darbų pradžios, nes tuo metu atsakovė taip pat vykdė fasado darbus. Atsakovei pastolių nebereikėjo nuo birželio vidurio. Patvirtino, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turi 3700 kv. m pastolių, bet ir jų neužtenka ir dar turi nuomotis iš kitų tiekėjų.
Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas T. P. su ieškiniu nesutinka, palaiko priešieškinį. Paaiškino, jog atsakovė buvo generalinis rangovas, ieškovę samdė kaip subrangovą. Nurodo, jog ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus, nes turėjo atlikti savo sąskaita. Sąmatoje yra numatyti mechanizmai. Ieškovė nekokybiškai pritvirtino, susikėlė medžiagas, todėl išimtinai egzistuoja ieškovės kaltė dėl kilusios žalos ir turi būti atsakomybė už netinkamą medžiagų sandėliavimą. Mano, jog ieškovė uždelsė atlikti darbus 36 dienas. Darbai buvo baigti rugpjūčio 6 d., o turėjo pabaigti liepos 1 d. Delspinigiai yra skaičiuojami pagal sutarties 5.1. ir 5.4. p. Skaičiavimas delspinigių pateiktas pagal sumą, nurodytą ieškovo paslaugų perdavimo – priėmimo akte, be papildomų darbų, plius V. N. papildomi darbai į delspinigių skaičiavimą. Mano, jog ieškovė turėtų sumokėti delspinigius, nes sutartyje numatytas terminas nebuvo pratęstas, nebuvo jokių susitarimų. Ieškovė, kaip savo srities profesionalė, turėjo numatyti aplinkybes, pasilikti laiko rezervą, be to, pati vėlavo pradėti darbus. Mano, jog pavėluota atlikti darbus dėl ieškovės kaltės, dėl to delspinigiai turėtų būti priteistini. Delspinigiai skaičiuojami nuo visų atliktų darbų. Nurodė, jog ieškovė ruošė sutartį, todėl bet kokie kilę ginčai dėl sutarties nuostatų turėtų būti aiškinami atsakovės naudai. Dėl išskaitos: ieškovės vadovas prisipažino el. laiške, prisiėmė kaltę dėl pirmo apliejimo, dėl netinkamai uždengtos plėvelės. Apliejimas įvyko dėl stogo darbų, už kuriuos buvo atsakinga ieškovė. Nebuvo tinkamai užsandarintas pastato stogas. Draudimas kompensavo nuostolius, todėl mano, jog yra pakankamai įrodymų dėl ieškovės kaltės. Dėl pastolių patyrė žalą atsakovė, nes pastoliai turėjo būti naudojami kituose objektuose, todėl reikėjo nuomotis. Dėl ieškovės vėlavimo, atsakovė negalėjo ardyti stelažų ir išvežti į kitus objektus. Taip pat ieškovė buvo atsakinga už skardos lakštų sandėliavimą, todėl kilusius nuostolius turi kompensuoti.
Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. Č. teismo posėdyje paaiškino, jog dirba atsakovės projektų vadovu. Jo išsilavinimas – (duomenys neskelbtini). Jis buvo objekto statybos vadovas ir koordinavo darbus, užsakydavo medžiagas ir pan. Nurodo, jog ieškovė pradėjo darbus gegužės 2 d. Taip mano todėl, kad jie filmavo stogo konstrukcijas, o turimoje vaizdo medžiagoje matosi, kad stogo tvorelės dar stovi. Nurodo, jog gegužės 2 d. buvo pradėta ardyti stogo danga, nuimama skarda. Tuo metu pastoliai jau buvo objekte. Paaiškino, jog krano ieškovei atsakovė nebuvo įsipareigojusi pateikti, tačiau neneigia, jog buvo prašoma organizuoti krano atvykimą. Kranas buvo reikalingas pačiai atsakovei. Nurodo, jog sąlygos dirbti buvo sudarytos, kranas jų atliekamiems darbams nebuvo būtinas. Buvo galima tiesiog skardas nukelti – apvynioti skardą virve ir nusileisti. Nurodo, jog nematė, kaip ieškovė nukėlė seną stogo dangą. Žino, jog gegužės 9 d., atvykus kranui, ieškovė nukėlė seną skardą, kiek buvo tuo metu nuardyta. Vėliau kranas buvo atvykęs liepos mėn. Nurodo, jog kranas buvo išnuomotas dėl stogo dangos užkėlimo ir pačios atsakovės darbams atlikti. Stogo lyginimas negali būti laikomas papildomai atliktu darbu, kad stogą reikia lyginti visada, jo praktikoje nėra buvę, kad nereikėtų lyginti. Liepos 1 d. atsakė ieškovės vadovui, kad nepratęs darbų atlikimo termino, numatyto sutartyje, apie sutarties pratęsimą nebuvo tartasi. Nurodo, jog pastoliai buvo nuimti, kai ieškovė pabaigė visus darbus ant stogo. Objektas buvo baigtas rugpjūčio 6 d. Nurodo, jog neužpildė darbų žurnalo laiku, užpildydavo kada galėjo, todėl datos žurnale nėra tikslios.
Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. V. teismo posėdyje paaiškino, jog dirba atsakovės (duomenys neskelbtini). Jis atsakingas už statybos procesų valdymą, statybų techninę priežiūrą. Sutarčių sudarymas viena iš jo funkcijų. Jis buvo atsakingas už subrangovo suradimą ir darbų organizavimą, paruošimą - buvo dėliojami darbai, sąmatos. Nurodo, jog reikėjo tik darbo jėgos. Su ieškove buvo sutarta, jog bus tik darbo jėga, o atsakovas pateiks ieškovei medžiagas. Dėl reikalingų mechanizmų buvo kalbėta, jog jeigu atsakovė naudosis savo reikmėms, ieškovė galės pasinaudoti atsakovės kranu. Susitarimo pateikti ar specialiai ieškovės poreikiams užsakinėti kraną nebuvo. Kadangi atsakovė atliko objekto fasado apšiltinimo darbus, ieškovei buvo pasakyta, kad esant reikalui, bus galima naudotis ir esančiais pastoliais. Mano, jog ieškovės darbams nebuvo reikalingas kranas, medžiagos nebuvo tokios sunkios, be to, galima buvo susimontuoti pakėlėjus, nuleidėjus. Nežino, ar kranas buvo atvykęs vien tik dėl ieškovės. Nežino ir kada tiksliai ieškovė objekte pradėjo atlikti darbus. Atstovo nuomone, medžiagų sandėliavimas ant stogo – ieškovės atsakomybė, kadangi ji atliko darbus. Technologiškai tinkamą skardos sandėliavimą turėjo žinoti ieškovė. Nurodo, jog stogo lyginimas savaime įeina į procesą, keičiant stogo dangą. Papildomi darbai gali būti – gegnių keitimas ir pan., tokie, kurie negali būti numatyti iš anksto. Gavusi brėžinius, ieškovė turėjo įvertinti konstrukciją ir pan. Patvirtina, jog buvo klausta apie kraną iki sutarties pasirašymo. Taip pat nurodė, jog atsakovė nėra išsaugojusi važtaraščio dėl naujos stogo dangos užsakymo, neturi duomenų apie pristatymą į objektą.
Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. N. teismo posėdyje paaiškino, jog dirba atsakovės gamybos vadovu. Jo išsilavinimas aukštasis - (duomenys neskelbtini). Įmonėje dirba nuo pat įmonės įkūrimo. Jo funkcijos – įrankių, pastolių organizavimas, statymas ir pan., taip pat darbų vadovų pavadavimas objekte. Su ieškove dar iki darbų pradžios kalbėjo apie stogo lyginimą. Mano, kad stogo lyginimas yra privalomas darbas atliekant stogo dangos keitimo darbus. Nurodo, jog ieškovė naudojosi pastoliais. Mano, jog ieškovė pradėjo darbus gegužės 2 d., tačiau gali būti, kad pradėjo ir balandžio mėn. pabaigoje, tiksliai nežino. Kranas atvyko liepos 15 d. Objekte kranas buvo dėl pačios atsakovės darbų ir ieškovės skardos užkėlimo darbų, kranas buvo išnuomotas ne tik ieškovės veiklai. Nurodo, jog pastoliai turėjo būti išmontuoti, jie nebebuvo reikalingi atsakovei birželio paskutinėmis dienomis. Santechnikai nepriėjo prie kondicionierių, pastoliai jiems trukdė. Liepos 1 d. būtų galėję jau išmontuoti pastolius. Nurodo, jog dar nuomojosi pastolių papildomai, dėl to susidarė nuostoliai dėl termino praleidimo. Dėl ieškovės kaltės negalėjo pastolių nusiardyti ir pastatyti kitur. Liepos 29 d. pradėjo ardyti pastolius. Tiksliai nežino, kada buvo užsakyta skarda, būtina ieškovės darbams atlikti. Mano, jog viskas vėlavo, nes ieškovė pradėjo dirbti per vėlai, kadangi savaitę vėlavo pradėti darbus. Dėl objekto apliejimų paaiškino, jog abu apliejimai yra identiški, net tose pačiose vietose, buvo uždengimo brokas. Nurodo, jog su ieškove dirbti buvo sunku, tačiau ir nutraukti sutartinių santykių negalėjo.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog stogo renovavimo darbai buvo pradėti ir pabaigti vėliau, tačiau ne dėl ieškovės kaltės, o dėl pačios atsakovės vėlavimo į statybos vietą pristatyti kraną, būtiną darbams atlikti. Ieškovė privalėjo laikinai stabdyti darbų atlikimą ir dėl nepalankių oro sąlygų - lietaus, be to, darbų atlikimas užtruko dėl papildomai atliktų darbų atsakovės pageidavimu. Atsakovė nė karto nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų pradžios termino nukėlimo, nereikalavo delspinigių apmokėjimo, netgi neatliko jokio delspinigių įskaitymo. Atsakovė skaičiuoja delspinigius nuo sutartyje nustatytos visų darbų kainos su PVM, t. y. nuo 22 000,00 Eur sumos, o priešieškinyje delspinigių sumą skaičiuoja nuo ieškovės atliktų darbų vertės, atmesdama ieškovės reikalavimą apmokėti papildomus darbus už 1 000,21 Eur, t. y. nuo 22 272,44 Eur + PVM, iš viso nuo 24 529,64 Eur sumos. Toks skaičiavimas yra nepagrįstas. Teismas turėtų aiškinti ginčo šalių sudarytą sutartį, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartyje nustatant ieškovės atsakomybę 0,2 proc. dydžio delspinigių forma už termino praleidimą, atsakovė turi teisę reikalauti sumokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamų atlikti neatliktų statybos darbų vertės.
Atsakovė delspinigius skaičiuoja nuo sumų su V. I. vėlgi pažymi, kad ginčo šalių sudarytoje sutartyje nuostatų, apibrėžiančių, kad netesybos skaičiuotinos nuo sutarties kainos, ar darbų vertės, nurodytos kartu su pridėtinės vertės mokesčiu, nėra. Be to ir pačios atsakovės mokėjimas už stogo konstrukcijos renovavimo darbus atliktas be PVM. Lietuvos A. T. išaiškino, jog sutarties vertė, kai sprendžiamas netesybų dydžio klausimas, vertintina be PVM (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016). Ieškovė prašo atkreipti dėmesį į sutarties 5.7 papunktį, nes iš sutarties turinio matyti, jog šalys nustatė 0,2 proc. dydžio netesybas, o sąlygos, įtvirtintos sutarties 5.7 papunktyje taikymas lemtų, kad 0,2 proc. dydžio netesybos už kiekvieną uždelstą dieną prarastų savo prasmę. 5.7 papunktyje nustatytas netesybų dydžio ribojimas taikytinas tik atsakovės naudai, kai tuo tarpu tokia nuostata ieškovės naudai nenustatyta. Ieškovės nuomone, vidutinis protingas asmuo, būdamas ieškovės vietoje, sutartyje numatytas atsakomybės sąlygas būtų suvokęs taip, kaip jas suvokė ieškovė, t. y., kad prievolės nevykdymo (pavėluoto vykdymo) atveju taikytinas 0,2 proc. delspinigių tarifas už kiekvieną uždelstą dieną be jokių išlygų. Priešingai, išimtinai atsakovei palankaus 5.7 p taikymas ribojant pastarosios atsakomybę prieš ieškovę, pažeistų šalių lygiateisiškumą, ieškovės interesus ir būtų nesąžiningas. Sutartį ieškovė sudarė pagal atsakovės parengtas sąlygas, ieškovė prašys teismo sutarties 5.7 papunktį aiškinti pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Atsakovė nepagrįstai siekia perkelti 2 900,00 Eur sumokėtos besąlyginės išskaitos ir stogo dangos apgadinimo 1 081,46 Eur bei 2057,00 Eur pastolių nuomos išlaidas ieškovei. Patalpų apliejimas fiksuotas ieškovei nedalyvaujant, tikslios vidaus patalpų apliejimo priežastys nenustatytos. Dėl sugadintos nukritusios stogo dangos sumos ieškovė nurodo, jog ji nukrito dėl stipraus vėjo, be to, atsakovė įsipareigojo užtikrinti statybos darbų techninę priežiūrą (sutarties 3.2.2 p.). Atsakovė nepagrįstai reikalauja iš ieškovės apmokėjimo už pastolių nuomą 2 057,00 Eur (1 700,00 Eur be PVM), nes pastoliais turėjo pasirūpinti atsakovė, ieškovės atliekamų darbų metu pastoliais naudojosi ne tik ieškovė, tačiau ir pati atsakovė bei kiti asmenys, greta atliekantys statybos darbus. Atsakovė neįrodo, kad atsakovė vykdė kitus darbus, kuriems reikalingi pastoliai, nepateikė pastolių nuomos sandorio, kurio pagrindu būtų galima spręsti dėl pastolių nuomos fakto ir pastolių nuomos kainos bei nuomos termino. Atsakovė prašo 40,00 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidų, kurių ji galėtų reikalauti, jei būtų įgijusi teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas. Įstatymo, pagal kurį prašo priteisti išlaidas ir 8 proc. palūkanas 1 straipsnio 3 dalis apibrėžia atvejus, kurie nepatenka į įstatymo taikymo sritį, t. y. jis netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu palūkanas už pradelsimą atlyginti nuostolius reglamentuoja CK normos ir atsakovė vadovaujasi LAT nutartimi Nr. 3K-3-486-248/2018.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens AB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti be jų atstovo. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė AB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio pastato modernizavimo statybos darbų pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Sutartis). Sutarties p. 11.1 yra numatyta galimybė Sutarties vykdymui pasitelkti subrangovus Sutarties 11.2-11.10 punktuose numatyta tvarka. Šia galimybe galima pasinaudoti tik gavus jos sutikimą. Rangovas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sutarties vykdymo metu nesikreipė į AB ,, (duomenys neskelbtini)“ su prašymu dėl subrangovų pasitelkimo, todėl neturi duomenų apie atliktus darbus modernizuojant pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau-objektas). Nurodo, jog rangovui vykdant sutartyje numatytus statybos rangos darbus, dėl netinkamai užsandarinto rekonstruojamo pastato stogo, po 2022 m. gegužės 30-31 d. ilgalaikio lietaus, apibėgo pastato pastogėje esančios aktų salės ir pastato IV bei III aukštų dalies kabinetų patalpos. Tokiu būdu 2022 m. gegužės 31 d. buvo surašytas pastato vidaus patalpų pažeidimų fiksavimo aktas. Rangovas 2022 m. birželio 9 d. informuotas apie patirtą žalą objekte. Rangovas pripažino kaltę dėl padarytos žalos ir prašė apžiūrą organizuoti liepos mėnesį, kai bus užbaigti stogo dangos keitimo darbai. 2022 m. liepos 11-12 dienomis, esant gausiam kritulių kiekiui, vanduo vėl apliejo IV aukšte esantį kabinetą Nr. 407. 2022 m. liepos 13 d. surašytas pastato vidaus patalpų pažeidimų fiksavimo aktas, informavo Rangovą apie vėl užfiksuotus vidaus patalpų pažeidimus dėl lietaus vandens pratekėjimo stogo keitimo metu. Abiem atvejais įvykį registravo draudimo bendrovėje ADB „(duomenys neskelbtini)“. Gavo priskaičiuotą draudimo išmokos sumą 7990,71 Eur iš ADB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, jog Statybos darbų žurnale 42-55 puslapiuose fiksuoti objekto stogo renovavimo darbai priimti rangovo darbų vadovo M. Č. ir statybos techninės priežiūros vadovo V. T.. Subrangovas niekur nebuvo nurodytas, net statybos darbų žurnale, todėl laiko, kad AB ,, (duomenys neskelbtini)“ tinkamai ir pagrįstai teikė pretenzijas ir reikalavo atlyginti padarytą žalą objekte rangovui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, su kuriuo ją siejo sutartiniai santykiai.
Trečiasis asmuo į priešieškinį atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių 2022-04-05 buvo sudaryta sutartis, įvardinta Statybos rangos sutartimi (toliau - sutartis). Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis savo jėgomis ir rizika atlikti sutarties priede Nr. 1 lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perduoti darbų rezultatą užsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sutartyje nurodyta 22 000,00 Eur statybos darbų kaina su V. S. priede Nr. 1 ieškovei nurodyta atlikti stogo konstrukcijos renovavimo darbus ir pateikta lokalinė sąmata. Šalys susitarė dėl avanso, kurį atsakovė sumokėjo 2022 m. balandžio 15 d. Atlikusi statybos darbus, ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą sumokėti 5192,34 Eur su PVM, atsakovė sumokėjo 4291,19 Eur (be PVM). Ieškovė 2022 m. birželio 20 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei 2022 m. gegužės 31 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1, 2022 m. gegužės 31 d. ir Pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 1 už 2022 m. gegužės mėn. Pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė 2022 m. rugsėjo 2, 19 ir 20 d. tuo pačiu el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei 2022 m. rugpjūčio 31 d. Atliktų darbų aktą Nr. 2, 2022 m. rugpjūčio 31 d. Pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 2 už 2022 m. rugpjūčio mėn., ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SB Nr. 001 sumokėti už atliktus darbus 15 018,66 Eur (su PVM 18 172,58 Eur) ir atliktus papildomus darbus 1 000,21 Eur (su PVM 1 210,25 Eur), iš viso 16018,87 Eur (su PVM 19 382,83 Eur), tačiau atsakovė nurodytų aktų nepasirašė ir už darbus nesumokėjo. Atsakovei buvo išsiųstas 2022 m. spalio 17 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 30 d. Atliktų darbų aktas Nr. 2 už 2022 m. rugpjūčio mėn. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija SB Nr. 012 sumokėti už atliktus darbus 962,59 Eur (su PVM 1 164,73 Eur), tačiau atsakovės aktas nepasirašytas ir nesumokėta.
Ieškovė nurodo, jog darbai buvo užbaigti, pretenzijų ieškovei dėl darbų kokybės atsakovė nereiškė, todėl ieškovė pradėjo galutinį statybos rangos darbų perdavimą priėmimą ir 2022 m. gruodžio 4 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei 2022 m. gruodžio 5 d. Paslaugų perdavimo priėmimo aktą. Atsakovė perdavimo priėmimo akto nepasirašė. Ieškovė nurodo, jog atsakovei vengiant priimti darbus, laiko, jog atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai yra pasirašyti ieškovės vienašališkai ir atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove.
Atsakovei 2022 m. gruodžio 12 d. buvo pateikta ieškovės pretenzija „Dėl skolos už atliktus subrangos darbus“. Atsakovė 2022 m. gruodžio 14 d. į gautą pretenziją atsakė, jog nesutinkanti su ieškovės pretenzija. Ieškovė nurodo, jog atsakovė yra skolinga už atliktus subrangos darbus iš viso 12 981,46 Eur, kurią apskaičiuoja taip:15 018,66 Eur + 1 000,21 Eur + 962,59 Eur – 4000,00 Eur avansas.
Atsakovės vadovas, atsakydamas į ieškovės pretenziją 2022-12-14 atsakyme nurodo, jog atsakovė nesutinka su pretenzija ir informuoja, kad ieškovei buvo pateiktas raštas dėl draudiminio įvykio vykdant statybos darbus. Prieš tai 2022-09-21 M. Č. ieškovės vadovui išsiuntė sąskaitą už sutarties neįvykdymą. Pridėtos sąskaitos, iš kurių matyti, jog iš ieškovės reikalaujama sumokėti 7365,46 Eur baudą už objektą, 1081,46 Eur už sugadintą stogo dangą 1081,46 Eur, pastolių nuomą 1700 Eur, delspinigių pagal sutartį 1584 Eur.
Iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) pretenzijos atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog iš jos reikalaujama sumokėti už aplietas patalpas ne 7990,71 Eur, o tik 2 900 Eur, kurią atsakovė sumokėjo 2022-10-14. Už sugadintą stogo dangą atsakovė sumažino reikalaujamą sumą nuo 1081,46 Eur iki 718,74 Eur. Reikalavimai priešieškinyje ir reikalavimai sumokėti ieškovei pagal sąskaitas faktūras dar iki kreipiantis į teismą, skiriasi.
Nustatyta, kad atsakovė darbų perdavimo akto nepasirašė, nors pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė, pastabų akte nenurodė. Atsakovė nepateikė duomenų, jog būtų sprendžiamas klausimas ir dėl įskaitymo. Ieškovė, negavusi pastabų dėl atliktų darbų ir pinigų už atliktus darbus, kreipėsi į teismą dėl jų priteisimo.
Teisme buvo apklaustas liudytoju J. P., kuris paaiškino, jog yra MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, jo išsilavinimas – (duomenys neskelbtini). Pamena, kad darbų pradžia buvo balandžio 25 d., 20 d. nepradėjo darbų, nes lijo lietus, todėl buvo nuspręsta darbus atidėti iki pirmadienio – balandžio 25 d. Pradėjo paruošiamuosius darbus ant žemės – medienos impregnavimas, pasiruošimas, susinešimas, ji buvo reikalinga stogo konstrukcijoms. Po to lipo ant stogo, pastoliai jau buvo sustatyti, atsakovė dėjo fasadines plyteles. Ant stogo pradėjo nuiminėti seną skardą nuo vieno šono, kalbėjo M., kad atvažiuos kranas užkelti medieną, šiltinimo vatą ir nukelti senas skardas. Kranas atvažiavo už 2-3 dienų ir buvo per mažas, todėl iš atsakovė pažadėjo ieškoti didesnio, kuris atvažiavo už savaitės ar dviejų. Tuo metu jie toliau ruošė stogą, kad kranui atvykus galėtų kuo daugiau nusikelti. Kol laukė krano, ieškovė nuiminėjo seną dangą. Sena danga buvo palikta ant stogo, pritvirtinta, kad vėjas nenupūstų. Atvažiavęs kranas dirbo 2-3 val., užkėlė medžiagas, nukėlė senas ir išvažiavo, o jie toliau darbavosi. Pamena, jog kitiems atsakovės darbuotojams kranas neatliko jokių darbų, to nematė. Atsakovės darbų vadovas buvo minėjęs, kad bus kranas, tačiau apie susitarimą nieko tiksliai pasakyti negali. Be krano minėtų darbų padaryti negalima, neįmanoma, kadangi pastatas labai aukštas, skardos ilgos. Vėliau pradėjo dėti stogą, naują difuzinę plėvelę, papildomai aukštino, apšiltino, o atsakovės darbuotojų komanda išsiėmė stoglangius. Pamačius, kad stogas prastos būklės, kalbėjo apie stogo lyginimą, ieškovės vadovas ėjo tartis ir grįžęs pasakė, kad lyginti stogą reikės. Išsilyginus stogą, buvo pristatyta skarda birželio pabaigoje. Vėliau kalbėjo, kad vėl atvyks kranas, padės užkelti skardą, reikės prisitvirtinti, kad nenupūstų. Atvažiavo kranas gal po dviejų savaičių, užkėlė naują skardą, jie prisitvirtino ją ir pradėjo dėti naują skardą. Darbas vyko sklandžiai, jei nebūtų sutrukdęs lietus, kuris sutrukdė mažiausiai tris savaites. Terminai vėlavo dėl krano nepateikimo, dėl lietingo oro. Jam žinoma, jog objektas buvo aplietas du kartus, tačiau mano, jog greičiausiai aplieta per išimtus stoglangius, nors papildomai uždengus, apliejimas liovėsi. Pripažino, kad buvo sena plėvelę, kuri buvo kiaura. Stoglangius išmontavo ir užsidengė patys atsakovės darbuotojai. Jei trukdydavo stoglangis, jie išėmus atsakovės darbuotojams, jį užsidengdavo. Plėvelė buvo su užleidimais, tinkamai uždėta, visur buvo prispausta, todėl apliejimo priežastys jam nėra žinomos ir suprantamos. Kai susikėlė skardą, uždengė stogą per maždaug dvi savaites. Paskutinį kartą, kai buvo kranas objekte, tik jų medžiagos buvo keliamos, kitų darbų atlikimo nematė. Liepos 15 d. visa skarda buvo sukelta, nes atsakovės darbuotojas pasakė, kad reikia viską susikelti, ir kad dar kartą kranas nebevažiuos. Be krano tokių matmenų - ilga ir plati - 1, 20 m pločio ir 4-8 metrų ilgio skardos rankomis užkelti galimybės nebuvo. Kad užkelta skarda būtų apsaugota ir vėjo gūsis jos nepakeltų, jie pasiėmė papildomai lentų, prisisuko šonus, per vidurį, skersai, kad nenupūstų vėjas. Visos skardos buvo prisuktos. Pats ieškovės vadovas tikrino, ar tikrai gerai viskas pritvirtinta, atsakovė netikrino. Neneigia, jog tuo metu, kai dirbo šitame objekte, reikėjo važiuoti ir į kitą objektą, tai darė įvertinę oro: kai lijo lietus – viduje apdailą darė kitame objekte.
Dėl ieškinio reikalavimų ir skolos už atliktus darbus
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
CK 6.687 straipsnis numato, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, šalys gali susitarti, kad atsiskaitoma bus etapais. Šiuo atveju atsakovė (užsakovė) sumokėjo ieškovei 4000 Eur avansą, už dalį atliktų darbų 4291,19 Eur, tačiau nesumokėjo ieškovei už kitus sutartus ir atliktus darbus, nors atsakovei buvo pateikti duomenys apie atliktus darbus ir ieškovė prašė darbus priimti.
CK 6.694 straipsnio 1 dalis numato, jog užsakovas, gavęs rangovo pranešimą perduoti darbus, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. CK 6.694 straipsnio 6 dalis numato, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.
Atsakovė, reaguodama į ieškovės jai pateiktą pretenziją dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, atsakė, jog nesutinka su gauta pretenzija, nurodė, kad ieškovei buvo pateiktas raštas dėl draudiminio įvykio vykdant statybos darbus. Apie termino praleidimą atsakovė neužsimena, nenurodo, jog darbų nepriima dėl termino praleidimo, apie įskaitymą duomenų nepateikia. Darbų perdavimo priėmimo akte atsakovė nenurodė trūkumų ar pastabų, jo nepasirašė (CK 6.694 str. 4 d.). Šalių sudarytos sutarties 4.4 punktas numatė atsakovei pareigą organizuoti galutinį darbų priėmimą per 3 dienas nuo akto gavimo dienos ir per 3 dienas jį pasirašyti arba raštu pareikšti pagrįstas pretenzijas, tačiau šios pareigos atsakovė nevykdė, pateiktame akte nieko nenurodė ir nepasirašė ((duomenys neskelbtini) 185 str.).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abiejų šalių atliktų darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymu. Faktas, kad abipusis darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas (atsakovė) rangovo darbų rezultatą perdavė naudoti pagal paskirtį AB „(duomenys neskelbtini)“, įrodo, jog atsakovė nesilaikė teisės normų reikalavimų dėl darbų priėmimo ir pinigų sumokėjimo, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (LAT nutartis Nr. e3K-3-281-823/2019).
Šalių pasirašytos sutarties 4.4 punkte matyti, jog užsakovė (atsakovė) organizuoja darbų priėmimą ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rangovo pranešimo gavimo dienos ir per kitas 3 dienas pasirašo aktą arba pareiškia pretenzijas. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovė per nustatytą terminą nereiškė pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų, teismo posėdyje atsakovės vadovas paaiškino, kad dėl darbo kokybės ieškovei pretenzijų neturi, objektas yra priduotas, todėl atsisakymas priimti darbus, atliktus pagal sudarytą sutartį ir pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą, vertintinas kaip atsisakymas priimti darbus be teisėto pagrindo, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja sumokėti už atliktus darbus (CK 6.655, 6.687 str., (duomenys neskelbtini) 185 str.).
Dėl skolos dydžio ir dėl papildomų darbų sumos
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12 981,46 Eur skolą, kurią apskaičiuoja taip: 15 018,66 Eur + 1 000,21 Eur + 962,59 Eur – 4000,00 Eur avansas. Ieškovė skaičiuoja į skolos sumą ir už papildomus darbus, kuri yra 1 000,21 Eur už stogo lyginimą. Ieškovė nurodo, jog tai buvo papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti sutartyje, apie juos atsakovė buvo informuota žodžiu, todėl privalo už juos sumokėti. Atsakovė atsikerta ir nurodo, jog toks reikalavimas nepagrįstas, nes šis darbas pagal sutartį priklausė atlikti ieškovei.
CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad: jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui; jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties; tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus; jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.
Sutarties 2.2 punktas numato, kad jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti, ir jie būtini šiai sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovas (ieškovė) atlieka savo sąskaita. Tokia sąlyga yra numatyta ir šalių sudarytos sutarties 2.3 punkte, kuri nustato, kad rangovas neturi teisės reikalauti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog susitarimo dėl papildomų darbų, viršijančių darbų kainą, nebuvo pasirašyta. Ieškovė yra verslininkė profesionalė, todėl jai turėjo būti žinoma, kad stogo lyginimo darbai
patenka į sutartyje atliekamų darbų apimtį, todėl šiuo atveju nelaikytini papildomais darbais ir atsakovė už juos neprivalo sumokėti. Todėl iš reikalaujamos priteisti sumos išminusuotina 1 000,21 Eur suma, kurią ji įvardija papildomais darbais ir ieškovei iš atsakovės už ieškovės atliktus darbus priteistina 11 981,25 Eur skola ((duomenys neskelbtini) 185 str., CK 6.687 str.).
Dėl delspinigių priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 947,17 Eur delspinigių, nurodo, jog šalys susitarė dėl atsakovės atsakomybės, taikant 0,2 proc. dydžio delspinigius pagal sutarties 5.3 punktą už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 5.2. punkte nustatyta, kad apmokėjimas turi būti atliekamas užsakovei (atsakovei) pasirašius darbų perdavimo priėmimo aktą kas dvi savaites, pagal rangovo (ieškovės) pateiktą sąskaitą, per 5 dienas po akto pasirašymo dienos. Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad užsakovas (atsakovė) per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos darbus priima, pasirašo pateiktą aktą arba per tokį patį terminą grąžina jį ieškovei ar priima neginčijamą atliktų darbų dalį ir raštu pareiškia pretenzijas dėl tinkamo darbų atlikimo.
Atsakovė atsikerta ir nurodo, jog delspinigių reikalavimas neteisėtas, be to, turėtų būti taikomas sutarties 5.7 punktas, numatantis ieškovei teisę už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį reikalauti iki 10 proc. metinių delspinigių nuo nesumokėtos sumos.
Šalių sudarytos sutarties 5 punktas numatė 0,2 proc. delspinigių mokėjimą už kiekvieną uždelstą dieną už terminų praleidimą abiem šalims (sutarties 5.3 ir 5.4 p.). Nuo kokios sumos būtų skaičiuojami sutartyje nenurodyti. Sutarties 5.7 punkte numatyta, kad uždelsus darbų apmokėjimą pagal sutartį, rangovas gali reikalauti iš užsakovo už uždelsimo laikotarpį iki 10 proc. metinių delspinigių nuo neapmokėtos sumos. Ieškovės atstovas teismo prašo išaiškinti sutartį pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas, kurią, jo teigimu, ruošė atsakovė. Atsakovė nurodo, jog sutartį ruošė ieškovė, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ją pasiūliusios šalies nenaudai, t. y. sąlygos turėtų būti aiškinamos atsakovės naudai.
Iš ieškovės vadovo paaiškinimo nustatyta, kad sutarties projektą rengė ieškovė, šalys tokio turtinio sutartį pasirašė, bet negalėjo paaiškinti, kurį sutarties punktą jos pažeidimo atveju, taikyti. Atsakovė prašo taikyti jai sutarties 5.7 punktą ir nurodo, jog jai būtų skaičiuojami mažesni delspinigiai.
Įvertinęs sutarties šalių pasirašytą už terminų praleidimą numatytą atsakomybę po 0,2 proc. kiekvienai šaliai, taikydamas CK 6.193 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog šiuo atveju šalims taikytinos sutarties 5.3 ir 5.4 punktų nuostatos dėl 0,2 proc. delspinigių nuo nesumokėtos už darbus sumos ir nuo neatliktų darbų sumos, nes taikant sutarties 5.7 punkto nuostatas būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes būtų taikoma skirtinga atsakomybė ir sutarties aiškinimas kitaip neatitiktų protingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo kriterijų ((duomenys neskelbtini) str., CK 6.193 str.). Todėl nagrinėtinas klausimas dėl 0,2 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos.
Ieškovė nurodo ir pagrindžia įrodymais, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. elektroninių ryšių priemonėmis (el. paštu (duomenys neskelbtini)) atsakovei pateiktas 2022 m. rugpjūčio 31 d. Atliktų darbų aktas Nr. 2 ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija SB Nr. 001 už darbus 16 018,87 Eur (be PVM). Į ją įtraukti ir papildomi darbai 1000,21 Eur, dėl kurios teismas yra nurodęs, jog ši suma yra reikalaujama nepagrįstai, todėl turėtų būti skaičiuojama taip: 15018,66 Eur – 4000 Eur avansas, t. y. 11018,66 Eur. 2022 m. rugpjūčio 31 d. Atliktų darbų aktas Nr. 2 turėjo būti pasirašytas arba grąžintas per 3 darbo dienas, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. Atsakovei akto nepasirašius ir nepareiškus pretenzijų laikoma, kad aktas ieškovės pasirašytas vienašališkai, todėl atsiskaitymo už darbus terminas baigėsi 2022 m. rugsėjo 28 d. Pagal šį aktą atsakovė ieškovei nėra sumokėjusi 11 018,66 Eur skolos, todėl už laikotarpį nuo 2022-09-29 iki 2022-12-14 ieškovei iš atsakovės priteistini delspinigiai 1696,87 Eur (nesumokėta 11 018,66 Eur suma x 0,2 proc. x 77 d.).
Delspinigių yra prašoma pagal pateiktą 2022 m. spalio 17 d. 2022 m. rugsėjo 30 d. Atliktų darbų aktą Nr. 2 ir 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija SB Nr. 012 už darbus 962,59 Eur (be PVM). 2022 m. rugsėjo 30 d. Atliktų darbų aktas Nr. 2 turėjo būti pasirašytas arba grąžintas per 3 darbo dienas, t. y. iki 2022 m. spalio 20 d. Akto atsakovei nepasirašius, pretenzijų nepareiškus, laikoma, kad šis aktas ieškovės pasirašytas vienašališkai, todėl 962,59 Eur mokėjimo terminas suėjo 2022 m. spalio 25 d. (2022 m. spalio 20 d. + 5 dienos). Už laikotarpį nuo 2022-10-26 iki 2022-12-14 delspinigiai nuo nesumokėtos 962,59 Eur sumos yra sudaro 96,26 Eur (962,59 Eur suma x 0,2 proc. x 50 d.). Iš viso ieškovė pagrįstai iš atsakovės prašo priteisti 1793,13 Eur delspinigius, kurie priteistini iš atsakovės, kitą ieškinio dalį atmetant (CK 6.72 str., (duomenys neskelbtini) 185 str.).
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovė prašo priteisti 8 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tarp šalių buvo sudaryta komercinė sutartis.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Kadangi atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus pagal sutartį, darbų nepriėmė, pretenzijų akte nereiškė, nesumokėjo už atliktus darbus, ieškovė įgijo teisę pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį reikalauti 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už 13 774,38 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl jos priteistinos (CPK 178, 185 str.).
Dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų
Pagal MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Aiškinant sistemiškai, įstatymas nustato teisę ieškovei gauti vienkartinę 40 Eur sumą, kaip ikiteisminį skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą, tik esant vienai būtinai sąlygai, tai yra jei kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas. Kadangi tokią teisę ieškovė turi, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 40 Eur išieškojimo išlaidos ((duomenys neskelbtini) str.).
Dėl priešieškinio reikalavimų
Atsakovė iš ieškovės prašo priteisti už vėlavimą atlikti darbus 1766,16 Eur delspinigių, patirtų nuostolių atlyginimą dėl sumokėtos besąlyginės išskaitos 2 900 Eur, 718,74 Eur nuostolių atlyginimą dėl sugadintos stogo dangos, 2 057 Eur nuostolių atlyginimą dėl nuomotų pastolių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Dėl delspinigių už ieškovės vėlavimą atlikti darbus priteisimo, termino praleidimo priežasčių
Iš sutarties matyti, jog darbai turėjo būti pradėti 2022-04-20, o baigti – 2022-07-01. Atsakovė priešieškinyje nurodo, jog ieškovė vėlavo atlikti darbus 36 dienas, dėl to nuo sutarties kainos, kurią nurodo 24 529,64 Eur už vieną dieną skaičiuoja po 49,06 Eur delspinigius ir gauna 1 766,16 Eur sumą. Atsakovė atsiliepime nesutinka su tokiu delspinigių paskaičiavimu ir nurodo, jog Sutarties 5.4 p. nustatyta, kad už 5.1 punkte nurodytų terminų nesilaikymą, atsakovė turi teisę reikalauti sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Palyginti sutartinę šalių atsakomybę numatančias sutarties nuostatas, matyti, kad šalys susitarė ir dėl atsakomybės 0,2 proc. dydžio delspinigių forma šiai vėluojant atlikti tarpinį mokėjimą ieškovei perdavus statybos darbus etapais už kiekvieną uždelstą dieną (5.3 p.), todėl ieškovė nurodo, jog atsakovės sutartinės atsakomybės apimtis sietina su pastarosios neapmokėta suma. Atitinkamai sutartyje nustatant ieškovės atsakomybę 0,2 proc. dydžio delspinigių forma šiai nesilaikant darbų pradžios ar darbų pabaigos termino, atsakovė turi teisę reikalauti sumokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamų atlikti, neatliktų statybos darbų vertės. Priešingai aiškinant, kad delspinigių skaičiavimas turi būti nuo visos darbų kainos su PVM ar visų darbų vertės su PVM reikštų, kad vėluojant atlikti net pačia mažiausia verte įvertintų darbų, delspinigius būtų galima skaičiuoti nuo visos sutartinės kainos ar visų darbų vertės, o toks sutarties aiškinimas neatitiktų šalių lygiateisiškumo ir prieštarautų teisingumo principui. Be to, atsakovė delspinigius skaičiuoja nuo sumų su PVM, sutartis to nenumatė, o teismų praktikoje išaiškinta, jog sutarties vertė, kai sprendžiamas netesybų dydžio klausimas, vertintina be PVM.
Sutiktina su tokia ieškovės pozicija ir teismas jau yra nurodęs, jog šiuo atveju taikytini 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo neatliktų darbų sumos, nes dalį darbų atsakovė buvo priėmusi ir už juos sumokėjusi. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys sutartyje nenurodė, nuo kokios sumos ar sutarties vertės skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, taikė delspinigius nuo nesumokėtos sumos, todėl atitinkamai ir priešieškinio reikalavimui turėtų būti taikomi delspinigiai nuo neatliktų darbų sumos, t. y. nuo 11 981,25 Eur sumos, o ne nuo sutarties vertės su PVM (CK 6.71 str., (duomenys neskelbtini) 185 str.).
Tačiau tam, kad būtų skaičiuojami delspinigiai, šioje byloje yra svarbios aplinkybės, kas lėmė sutarties termino pažeidimą ir / ar yra taikomi delspinigiai už sutarties įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 3 d.).
Teismas iš šalių paaiškinimo, jų rašytinio susirašinėjimo nustatė, jog ieškovė vėlavo baigti darbus ne tik dėl savo kaltės, o ir dėl blogų oro sąlygų, dėl krano nepateikimo laiku. Taip teismas sprendžia įvertinęs įrodymų visumą ((duomenys neskelbtini) 185 str.).
Teismas aiškinosi priežastis, lėmusias termino praleidimą. Viena jų ieškovės buvo nurodyta atsakovės krano nepateikimas laiku darbams atlikti, tačiau atsakovė teigė, kad nebuvo įsipareigojusi ieškovei pateikti kraną, tačiau yra nustatytos kitokios faktinės aplinkybės.
Šalių sudarytos sutarties 2.1 punktas numatė, kad į ieškovės darbų kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo ir visos kitos rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią sutartį išlaidos. Pareiga rangovui pasirūpinti įrengimais numatyta ir CK 6.686 straipsnio 1 dalyje, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė, siekdama pasirūpinti, kad į objektą atvyktų kranas, pati tą kraną turėjo pristatyti, nes šią pareigą – pasirūpinti – galima užtikrinti ir sutariant su kita šalimi - užsakovu (atsakove).
Tai, kad šalių buvo sutarta dėl krano, teismas sprendžia iš šalių atstovų paaiškinimų, liudytojo apklausos. Teisme ieškovės vadovas M. K. paaiškino, jog gegužės 9 d. kranas atliko darbus ir išvažiavo. Kitą kartą kranas atvažiavo maždaug už pusantros savaitės. Toliau dirbo be krano, iki kito krano atvykimo, kai buvo užkelta stogo danga ant pačio stogo konstrukcijos. Vėl krano prireikė gegužės 25 d., už kelių savaičių. Antrą kartą kranas atvyko liepos 18 d. Darbai nevyko iki liepos 18 d. Patvirtino, jog ragino M. Č. rašydamas jam el. laiškus, klausė, kada bus kranas. Pusantros savaitės laukė krano. Po gegužės 25 d. atliko lietaus surinkimo sistemos darbus, kuriems nereikėjo krano. Birželio mėnesį kėlėsi ant stogo dalį medžiagų – medieną. Susitarimas dėl krano buvo, sutarė, kada reikės ir kranas bus pranešus užsakovui. Antrą kartą informavo dėl krano poreikio žodžiu telefonu birželio viduryje ir buvo žadėta suorganizuoti.
Atsakovės vadovas T. B. tvirtino, jog su juo asmeniškai dėl krano poreikio nebuvo tariamasi, įsipareigojimo ar susitarimo pateikti kraną nebuvo, bet nurodė, jog objekte kranas buvo reikalingas ir kitiems jų pačių vykdomiems darbams.
Atsakovės atstovas M. Č. teisme paaiškino, jog gegužės 9 d., atvykus kranui, ieškovė su kranu nukėlė seną skardą, kiek buvo tuo metu nuardyta. Vėliau kranas buvo atvykęs liepos mėn. Nurodo, jog kranas buvo išnuomotas dėl stogo dangos užkėlimo ir pačios atsakovės darbams atlikti, vėliau aiškino, kad krano ieškovei atsakovė nebuvo įsipareigojusi pateikti, tačiau neneigia, jog buvo prašoma organizuoti krano atvykimą.
Atsakovės atstovas V. V. nurodė, kad dėl reikalingų mechanizmų buvo kalbėta, jog jeigu atsakovė naudosis savo reikmėms, ieškovė galės pasinaudoti atsakovės kranu. Susitarimo pateikti ar specialiai ieškovės poreikiams užsakinėti kraną nebuvo.
Atsakovės atstovas V. N. patvirtino, jog kranas į objektą atvyko liepos 15 d., objekte kranas buvo dėl pačios atsakovės darbų ir ieškovės skardos užkėlimo darbų, kranas buvo išnuomotas ne tik ieškovės veiklai.
Liudytojas J. P. patvirtino, jog buvo kalbėta, kad atvažiuos kranas užkelti medieną ant stogo, be to, šiltinimo vatą reikėjo užkelti ir nukelti šiukšles nuo seno stogo – senas skardas; M., kuris buvo atsakovės komandos narys, žadėjo, kad šiems darbams atlikti atvažiuos kranas; Kranas atvažiavo už 2-3 dienų ir buvo per mažas, todėl atsakovė žadėjo ieškoti didesnio. Didesnis, tinkamas kranas atvažiavo už savaitės ar dviejų. Tuo metu jie toliau ruošė stogą, kad, kranui atvykus, galėtų kuo daugiau nusikelti. Kol laukė krano, ieškovė nuiminėjo seną dangą; Atvažiavęs kranas užkėlė medžiagas, nukėlė senas ir išvažiavo, o jie toliau darbavosi; Skarda ilga ir plati - 1, 20 m pločio ir 4-8 metrų ilgio, kurios rankomis užkelti galimybės nebuvo; Pamena, jog kitiems atsakovės darbuotojams kranas neatliko jokių darbų. Kranas dirbo apie 2-3 val., po pietų išvažiavo.
Iš susirašinėjimo el. paštu matyti, jog ieškovė rašo M. Č. iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2022-07-08 13:15 val. žinutę ir klausia, kaip reikalai su kranu? Gautas atsakymas, kad dabar remontuoja, tai vėliau jai pasuks, o į klausimą, kokie planai pirmadienį, antradienį, trečiadienį, atsako, jog dar nėra. Liepos 11 d. 07:49 val. klausimas M. Č., kaip su kranu? Iš jo gautas atsakymas liepos 13 d., kad nebus krano, neaišku, kada bus. Iš šio susirašinėjimo matyti, jog atsakovės atstovas nenurodo, jog atsakovė nėra atsakinga už krano pristatymą, ar kad kranu turi pasirūpinti pati ieškovė, priešingai – iš susirašinėjimo matyti, jog atsakovė nurodo, jog šiuo metu kranas remontuojamas ir nežino, kada jis bus. Visi nurodyti byloje esantys įrodymai patvirtina buvus žodiniam šalių susitarimui dėl atsakovės pareigos pristatyti kraną į objektą ((duomenys neskelbtini) 185 str.). Iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog kranas buvo pristatytas 2022-07-15, tuo metu buvo užkelta nauja stogo danga ir ieškovė galėjo toliau tęsti darbus.
Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovė už krano nuomą ieškovei nepateikė sąskaitos sumokėti, tai įrodo, jog krano pristatymas buvo įtrauktas į darbų kainą, priskaičiuotą prie išlaidų, nurodytų sutarties 2.1 punkte ((duomenys neskelbtini) 185 str.).
Buvus žodinį susitarimą dėl atsakovės pareigos pateikti kraną, teismas laiko įrodytu. Pats darbų pobūdis – aukšto pastato stogo keitimas, skardos dydis - ilga ir plati - 1, 20 m pločio ir 4-8 metrų ilgio, kurios rankomis užkelti galimybės nėra, susirašinėjimas tarp šalių ir paaiškinimai, leidžia teismui spręsti, jog šiuo atveju kranas buvo reikalingas ir šalys tarpusavyje sutarė, jog kranas atvyks į objektą kai pačiai atsakovei jis bus reikalingas darbams atlikti ir tuo pačiu bus sudaryta galimybė ir ieškovei pasinaudotu pristatytu kranu ar pagal poreikį.
Iš šių įrodymų teismas sprendžia, jog iš dalies įvykdyti sutartį laiku ieškovei trukdė pačios atsakovės neveikimas pristatyti kraną į objektą, nes bylos duomenys patvirtina, jog žodinis susitarimas tarp šalių dėl krano pristatymo buvo ((duomenys neskelbtini) 185 str.).
Kitos priežastys, lėmusios terminą praleidimą, yra netinkamos oro sąlygos, dėl kurių balandžio 20 d. negalėjo pradėti darbų, kurios laikytinos objektyvia priežastimi.
Tačiau teismas įžvelgia ir pačios ieškovės veiksmus, kurie lėmė pavėluotą darbų pradėjimą, darbų nutraukimą dėl kito objekto ir su tuo susijusį termino praleidimą. Byloje yra duomenų, kad objekte ieškovė darbus pradėjo 2022 m. gegužės 2 d., nors iš liudytojo J. P. parodymų matyti, jog paruošiamieji darbai objekte vyko jau balandžio 25 d. Atsakovės atstovų pozicija šiuo klausimu taip pat buvo skirtinga. Susirašinėjimas el. laiškais patvirtina, jog ieškovė turėjo nebaigtų darbų kitame objekte, tai matyti iš el. laiško 2022-06-02, kuriame ieškovės vadovas M. K. nurodo, jog nebaigė kito objekto, todėl negali atvykti ir dirbti, nors darbus jau yra pradėję objekte (duomenys neskelbtini).
Byloje esantys įrodymai teismui leidžia spręsti, jog dėl ieškovės kaltės netinkamo sutarties vykdymo - darbų neatlikimo laiku, ieškovės terminas praleistas 14 d. Teismas įvertina aplinkybę, kad tik liepos 15 d. kranas užkėlė naują skardą, o jos uždėjimui dar reikėjo kelių savaičių, todėl tik už 14 d. atsakovė turi teisę skaičiuoti delspinigius už termino praleidimą nuo neatliktų darbų sumos, kuri 11 981,25 Eur. Iš ieškovės atsakovei priteistini 335,48 Eur (11 981,25 x 0,2 proc. x 14 d.) delspinigiai ((duomenys neskelbtini) 185 str., CK 6.72 str.).
Dėl 2 900 Eur nuostolių priteisimo
Sprendžiant šalių ginčą dėl ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 str.). Skolininko kaltė sutartinės civilinės atsakomybės atveju preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), ieškovė yra verslininkė už sutarties pažeidimą atsako ir nesant jos kaltės (CK 6.256 str. 4 d.).
Atsakovė nurodo, jog ieškovei atliekant stogo remonto darbus, buvo pastebėtas trečiojo asmens AB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių vidaus patalpų apliejimas. Atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini). Apliejimas buvo pastebėtas 2022-05-26, atsakovė informavo ieškovę. Atsakovė teigia, kad patalpos buvo aplietos dėl ieškovės kaltės, dėl to atsakovė patyrė 2900 Eur nuostolius, kuriuos sumokėjo trečiajam asmeniui AB ,, (duomenys neskelbtini)“.
Ieškovė teikia atsikirtimus ir nurodo, jog vidaus patalpos buvo aplietos ne dėl ieškovės netinkamai atliekamų darbų. Vandens pratekėjimas įvyko dėl netinkamai įrengtų stoglangių ir per pakalimus, šių darbų ieškovė nevykdė ir nebuvo įsipareigojusi vykdyti. Nurodo, jog iš trečiojo asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su atsiliepimu pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl padarytos žalos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė pripažino savo kaltę dėl aplietų kabinetų, todėl ieškovei nesuprantama, kodėl bandoma visą šių draudiminių įvykių, t. y. 2 900,00 Eur sumokėtos besąlyginės išskaitos naštą perkelti vienai ieškovei.
Teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pagal sutartį atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra rangovė sutartyje su trečiuoju asmeniu AB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri yra užsakovė. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vykdydama sutartį, yra sudariusi subrangos sutartį dėl stogo rekonstrukcijos renovavimo darbų su ieškove MB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė stogo konstrukcijos renovavimo darbus. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, jog apie subrangovą (šiuo atveju ieškovę) AB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo informuota, todėl visi klausimai, susiję su atliekamais darbais buvo sprendžiami tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“, prieš kurią atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga, kaip rangovė. Tačiau, teismo nuomone, tai nereiškia, kad atsakovei, kaip rangovei prieš užsakovę, pripažinus kaltę dėl aplietų patalpų, ji atsakinga už padarytą žalą, nes stogo renovavimo darbus pagal subrangos sutartį atliko ieškovė MB ,,(duomenys neskelbtini)“.
Iš ieškovės atstovo M. K. paaiškinimo matyti, jog ieškovės pareiga buvo uždengti stogą plėvele, todėl nurodė, kad pirmą apliejimą - vandens praleidimą galėjo nulemti tai, kad galbūt nebuvo užsandarinta tinkamai, galėjo būti ieškovės klaida, todėl iš dalies pripažįsta pirmą apliejimą. Tai patvirtina ir ieškovės vadovo el. laiškas, kur jis pripažįsta kaltę dėl pirmo apliejimo dėl netinkamai atliktų darbų, tačiau visus kitus kartus jis nepripažįsta, nes niekas nerado, per kur prabėgo. Iš liudytojo J. P. parodymų matyti, jog jis teigė, kad ant stogo plėvelė buvo uždėta, tačiau patvirtino, kad buvo palikta sena plėvelė, kuri buvo kiaura ir nebuvo keista.
Iš ADB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022-09-22 Pretenzijos atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog pagal gautą 2022-05-31 pranešimą įvykis - AB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpų apliejimas, vykdant stogo darbus, pripažintas draudžiamuoju, todėl pagal draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini) yra numatyta 2 900 Eur besąlyginė išskaita, kurią privalo sumokėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pretenzijoje nurodyta, jog AB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą 7 990,71 Eur draudikas atlygino. Pateiktas mokėjimo dokumentas patvirtina, jog 2900 Eur atsakovė draudimo bendrovei sumokėjo 2022-10-14. Atkreiptinas dėmesys, jog pretenzijoje minimas pirmas apliejimas, apie kurį buvo pranešta 2022-05-31, ir būtent dėl šio draudžiamojo įvykio atsakovė patyrė 2 900 Eur nuostolius. Dėl antrojo apliejimo atsakovė neprašo nuostolių atlyginimo, todėl antrojo apliejimo aplinkybės neaktualios ir teisinės reikšmės ieškovės civilinei atsakomybei įtakos neturi ((duomenys neskelbtini) 185 str.).
Sutarties 3.4.2 punktas numatė ieškovei (rangovui) pareigą darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą, reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuėmus seną stogo dangą (jos dalį), esant lietui, buvo aplietos vidaus patalpos, o tai lėmė ieškovės netinkamas sutarties vykdymas – tai pripažino iš dalies ir pati ieškovė, kuri netinkamai buvo užklojusi plėvelę, jos neužsandarinusi, sena plėvelė buvo kiaura, per plėvelę prasiskverbė vanduo ir apliejo patalpas. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo – netinkamo pareigų vykdymo ir kaltės, atsakovei buvo padaryta žala, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl ieškovei kyla civilinė atsakomybė, todėl atsakovei iš ieškovės priteistini 2 900 Eur nuostoliai ((duomenys neskelbtini) 185 str., CK 6.245-6.249 str., 6.256 str.).
Dėl 718,74 Eur nuostolių
Atsakovė, sumažinusi prašomų priteisti nuostolių sumą, prašo priteisti iš ieškovės 718,74 Eur nuostolių, kuriais laiko išlaidas, susidariusias dėl to, kad, atsakovei, pristačius naują stogo dangą, ieškovė ją sukėlė ant stogo, nesilaikant saugumo reikalavimų ir dalis stogo dangos nukrito ant žemės ir buvo sugadinta, dėl ko atsakovė buvo priversta pirkti dalį naujos skardos.
Atsakovė nesutinka ir nurodo, jog ieškovė nėra atsakinga už nukritusios stogo dangos apgadinimą, kadangi sutartimi atsakovė įsipareigojo užtikrinti statybos darbų techninę priežiūrą, statybos teritorijos saugojimą (3.2.2;3.2.5 p.), be to, tai lėmė stiprus vėjas.
Teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija, nes sutarties 3.2.5 punktas yra susijęs su teritorijos apsauga nedarbo metu, jeigu jis perduotas apsaugai pagal apyrašą, o sutarties 3.2.2 punktas numato užsakovo įsipareigojimą per 14 d. nuo sutarties įsigaliojimo paskirti asmenis, kurie vykdys techninę ir autorinę priežiūrą ir raštu pranešti rangovui. Net ir tuo atveju, kai atsakovė (užsakovas) vykdo techninę priežiūrą, tai neatleidžia ieškovės (rangovo) nuo pareigos vykdyti darbus, kurie atitiktų sutarties 3.4.2 punkto reikalavimus, ji privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Iš bylos duomenų matyti, jog tik dalis ant stogo sukrautos naujos skardos – 38 lapai, nukrito nuo stogo, tai įrodo, jog ieškovė tik dalį stogo dangos pritvirtino netinkamai, dėl ko ji nukrito, susilankstė ir tapo netinkama naudoti. Skardos sugadinimas fiksuotas 2022-07-20 nuotraukose. Dėl to atsakovė įsigijo 39,6 kv. m stogo dangos ir patyrė 718,74 Eur nuostolius, kuriuos privalo atlyginti ieškovė, nes dėl ieškovės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, atsakovei buvo padaryta žala, todėl iš ieškovės atsakovei priteistini 718,74 Eur nuostoliai ((duomenys neskelbtini) 185 str., CK 6.245-6.249 str., 6.256 str.).
Dėl nuostolių už pastolių nuomą
Atsakovė priešieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 2 057 Eur nuostolių už pastolių nuomą. Nurodo, jog nuostoliai susidarė dėl to, kad sutartyje numatyti darbai turėjo būti baigti 2022-07-01, o ieškovė vėlavo atlikti darbus 36 dienas ir darbus baigė 2022-08-06, todėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atlikdama darbus kituose objektuose liepos mėn. turėjo nuomotis pastolius iš kitų subjektų. Priešieškinio reikalavimus grindžia PVM sąskaitomis faktūromis, iš kurių matyti, jog darbams kituose objektuose atsakovė 2022-07-01 iki 2022-07-31 išsinuomojo pastolius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimu ir nurodo, jog pastoliais privalėjo pasirūpinti atsakovė, o ieškovės atliekamų darbų metu pastoliais naudojosi ne tik ieškovė, tačiau ir pati atsakovė bei kiti asmenys, greta atliekantys statybos darbus.
Teismas yra nustatęs, jog ieškovė darbų nebaigė laiku – iki 2022-07-01 – ne tik dėl savo neveikimo ar kaltės, bet ir dėl oro sąlygų bei atsakovės pareigos pristatyti kraną laiku nevykdymo. Dėl ieškovės kaltės darbų pabaiga vėlavo 14 dienų, todėl ši nustatyta aplinkybė yra svarbi ir reikalavimui dėl nuostolių už pastolių nuomą atlyginimo išnagrinėti.
Atsakovės vadovas T. B. patvirtino, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turi 3700 kv. m pastolių, bet ir jų neužtenka ir dar turi nuomotis iš kitų tiekėjų. O. (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta 1700 kv. m pastolių, kuriais naudojosi ne tik ieškovė, bet ir pačios atsakovės darbuotojai. Teismas nustatė, jog darbų termino pabaiga iš dalies yra susijusi ir su atsakovės neveikimu – krano nepateikimu laiku, byloje yra duomenų, kad dalis pastolių buvo nuardyta dar ieškovei dirbant objekte. Teismui nepateikti įrodymai, kada ir kokiomis sąlygomis kituose atsakovės objektuose buvo sutarta dėl pastolių nuomos, nes atsakovė yra pripažinusi, kad jai turimų pastolių neužtenka ir tenka dar nuomotis. Visos šios teismo nustatytos aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog atsakovė neįrodė priežastinio ryšio, kad dėl 2 057 Eur atsakovės įvardintų nuostolių už pastolių nuomą yra atsakinga ieškovė, todėl ši priešieškinio dalis atmestina (CPK 178, 185 str. CK 6.247 str.).
Dėl 8 proc. metinių palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą
Atsakovė prašo priteisti 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo priešieškinio teisme pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taikant Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.
Ieškovė nesutinka ir nurodo, jog šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti.
Minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta išlyga, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Palūkanas už pradelsimą atlyginti nuostolius reglamentuoja Civilinio kodekso normos (LAT nutartis Nr. 3K-3-486-248/2018, 37 punktas).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Atsakovei iš ieškovės yra priteisti ne tik delspinigiai, bet ir nuostoliai, o pastariesiems netaikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymas (Įstatymo 1 str. 3 d. 3 p.), todėl už priteistų nuostolių sumą priteistinos 6 proc. palūkanos, skaičiuojant nuo 2023-01-27 (priešieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ((duomenys neskelbtini) str.).
Kadangi atsakovei iš ieškovės priteisti ir delspinigiai už sutarties termino praleidimą, todėl už priteistą 335,48 Eur sumą priteistinos 8 proc. metinės palūkanos nuo 2023-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų
Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą. Teismas sprendžia, kad atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės šiame įstatyme numatytų skolos išieškojimo išlaidų, kadangi ji yra įgijusi teisę į įstatymo numatytas palūkanas, yra priteisti iš komercinės sutarties kildinami delspinigiai už termino praleidimą, todėl iš ieškovės priteistinos 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos, kurios laikytinos procesiniu reikalavimu ((duomenys neskelbtini) str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 336 Eur žyminis mokestis ir 2420 Eur atstovavimo išlaidos. Atsakovės išlaidas sudaro 176 Eur žyminis mokestis (atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė yra per daug žyminio mokesčio - sumokėjo 235,34 Eur, nors turėjo mokėti 176 Eur, todėl skirtumas atsakovei bus grąžintas teismo nutartimi).
Ieškovei priklausytų priteisti iš atsakovės 92 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 535,52 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 46 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 81 Eur. Kadangi abiem šalims priklauso jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teismas, siekdamas, kad vykdymo procesas būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis, įskaito sumą ir ieškovei mažintina priteisiamų iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma 81 Eur suma, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 2454,52 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.).
Valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija nustatytos minimalios sumos, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei MB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 11 981,25 Eur (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 25 centų) skolą už atliktus darbus, 1793,13 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 13 centų) delspinigių, 8 (aštuonių) proc. metines palūkanas už priteistą 13 774,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 2454,52 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 52 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės MB ,,(duomenys neskelbtini)“ 335,48 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 48 centus) delspinigių, 8 (aštuonių) proc. metines palūkanas už priteistą 335,48 Eur sumą nuo 2023-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio išieškojimo išlaidų.
Priteisti atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės MB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 900 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų) nuostolių atlyginimą už draudiminį įvykį, 718,74 Eur (septynių šimtų aštuoniolikos eurų 74 centų) nuostolių atlyginimą už stogo dangos sugadinimą ir 6 (šešių) proc. metines palūkanas už priteistą 3 618,74 Eur sumą nuo 2023-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.