Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, kuriame ieškovė dalyvavo nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškovės L. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės L. D. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui A. D. (toliau – ir atsakovas), kuriame ieškovė prašo pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas, turtas), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: Butas buvo skirtas ieškovės tėvui J. G. 1982 m. birželio 3 d. orderiu. Ieškovės tėvas mirė (duomenys neskelbtini), teisė gyventi Bute buvo įforminta ieškovės vardu 1986 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovė su atsakovu susipažino 1987 m., susituokė (duomenys neskelbtini). Pirmais bendro gyvenimo metais paaiškėjo, kad atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio, yra itin agresyvaus ir nekontroliuojamo būdo. Atsakovas vis dažniau piktnaudžiavo alkoholiu, be ieškovės sutikimo kvietėsi į jos butą pažįstamus, su jais vartojo alkoholį, triukšmavo, smurtavo prieš ieškovę psichologiškai ir fiziškai. Atsakovui pradėjus intymiai bendrauti su kitomis moterimis, ieškovė 1989 m. pabaigoje iškeldino atsakovą iš Buto, uždraudė jame lankytis. Prasidėjus butų privatizavimo laikotarpiui, šalys dėl minėtų priežasčių jau bendrai negyveno ir bendro ūkio nevedė. 1991 m. gruodžio 24 d. ieškovė sudarė Buto eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, 1991 m. gruodžio 30 d. ieškovė išpirko Butą, už 9576,53 Rb (valiuta - rubliai), sumokėdama 84 proc. Buto kainos – 8000 Rb valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis, likusią sumą – 1636 Rb, asmeninėmis lėšomis, gautomis nevedant su atsakovu bendro ūkio, bei paveldėtomis iš tėvo. Nekilnojamojo turto registre Butą ieškovė įregistravo savo vardu, Bute gyveno be atsakovo ir visą likusį laikotarpį. Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), šalys išsiskyrė dėl atsakovo esminio savo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo. Ieškovės vardu sudarytos visos sutartys dėl Buto eksploatavimo: 1994 m. spalio 1 d. atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis; 1995 m. vasario 27 d. elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis; 1995 m. kovo 15 d. gamtinių dujų tiekimo sutartis; 1996 m. rugsėjo 5 d. dujų skaitiklio montavimo ir priėmimo eksploatuoti aktas; 1996 m. rugsėjo 11 d. sutartis dėl šalto vandens apskaitos; 2001 m. liepos 2 d. telekomunikacijų paslaugų sutartis; 2005 m. kovo 14 d. šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis; 2006 m. gegužės 25 d. kabelinės televizijos įrengimo sutartis; 2006 m. birželio 2 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktas; 2007 m. balandžio 5 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis; 2007 m. liepos 24 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktas; 2015 m. vasario 10 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo aktas; 2015 m. liepos 13 d. buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo aktas; 2018 m. gegužės 8 d. karšto vandens skaitiklių įrengimo aktas. Visus mokėjimus už Butui teikiamas komunalines paslaugas taip pat visada atlikdavo ieškovė pati savo asmeninėmis lėšomis. Tai patvirtina, kad Butą ieškovė įsigijo už savo asmenines lėšas – esminę Buto kainos sumokėdama valstybės vienkartinėmis įmokomis, ir likusią dalį pinigais, gautais šalims nevedant bendro ūkio ir paveldėtais iš tėvo. Buto 1/2 dalis ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi įgyta ieškovės vardu, kitą 1/2 dalį buto ieškovo prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe. Ieškovės valią įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn patvirtina aplinkybės: teisė naudotis Butu gauta du metai iki santuokos sudarymo; bendras gyvenimas su atsakovu pasibaigė metai iki Buto privatizavimo; Butas yra vieno kambario, netinkamas gyventi kartu nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės; atsakovas nėra nurodomas nei Buto išpirkimo, jo registravimo NTR, paslaugų Butui teikimo sutartyse ir kituose dokumentuose; mokėjimus už paslaugas atliko ieškovė; atsakovas buvo iškeldintas iš Buto ir nėra reiškęs jokių pretenzijų į Butą, šiame Bute nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos (2021 m. birželio 14 d. CBP-16978).

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi jame nurodytais motyvais. Ieškovės atstovas advokatas paaiškino, kad ieškovė laikosi pozicijos, kad jai priklauso pusė Buto, todėl reiškia reikalavimą dėl kitos Buto pusės, siekia tapti viso Buto savininke. Ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metais mirė tėvas, tuomet ieškovė įgijo teisę gyventi Bute. Po santuokos sudarymo atsakovas pasirodė iš blogosios pusės, Bute rengdavo išgertuves. Kai ieškovė išvykdavau į pas mamą, kuri gyveno Rusijoje, jis parsivesdavo kitų moterų. Paskutinį kartą atsakovą matė 1990 metais, tuo metu sunkiai sirgo, paprašė sutuoktinio nupirkti mineralinio vandens, jis išėjo ir nesugrįžo, daugiau jo nematė. Kaimynė kitą dieną iškvietė greitąją pagalbą, ieškovę išvežė į ligoninę, operavo. Su atsakovu sekantį kartą susitiko civilinės metrikacijos įstaigoje 1992 m., kuomet atvyko skirtis. Skiriantis buvo klausimas, ar šalys turi materialinių pretenzijų, jis jų nereiškė. Atsakovas visuomet buvo registruotas pas savo tėvus. Kai šalys kartu gyveno, prie Buto išlaikymo atsakovas neprisidėjo, netrukus po santuokos sudarymo nustojo dirbti. 1988 metais dirbo reklamos agentūroje, montuodavo reklamas ant pastatų, dirbo apie 3 mėnesius. Ieškovė tuo metu dirbo fotografe, vėliau kirpėja, ieškovei taip pat padėjo finansiškai mama. Ieškovė yra vienturtė savo tėvams, Butą išpirko už jai valstybės skirtus investicinius čekius, taip pat gavo tėvo palikimą. Savo vardu formino visas sutartis, susijusias su Buto eksploatavimu. Ieškovė taip pat paaiškino, ji su atsakovu nebendrauja, jai nėra žinomi atsakovo gyvenamosios vietos ir darbo adresai.

Liudytoja V. P., ieškovės dėdės (mamos brolio) žmona, nurodė, kad pažįsta ieškovę nuo mažens. Žinojo, kad ieškovė buvo susituokusi su A. D., buvo juos susitikusi. Žino, kad pora kartu gyveno apie dvejus metus. Ieškovė skrisdavo į Rostovą pas mamą, vieną kartą grįžusi užklupo vyrą su kita moterimi, apie tai tuomet pasakojo liudytojai telefonu. Negirdėjo, kad atsakovas būtų turėjęs daug lėšų, kad būtų finansiškai prisidėjęs prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ar Buto išpirkimo. Žino, kad atsakovas dingo, kai ieškovė sirgo. Ieškovė ilgai gyveno Lietuvoje, dirbo kirpėja, vykdavo periodiškai pas mamą. Atsakovas niekada nėra grįžęs ar ieškojęs kontaktų su ieškove, apie tai liudytoja žinojo, nes palaikė ryšius, bendravo su ieškove.

Liudytoja I. K., ieškovės kaimynė, draugė, nurodė, kad su ieškove pradėjo daugiau bendrauti nuo 1986-1987 metų. Liudytoja 1985 m. pradėjo gyventi ieškovės kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol ten gyvena, šis butas buvo liudytojos vyro tėvų. Tiek liudytojos vyro tėvas, tiek ieškovės tėvas buvo lakūnai, galimai todėl buvo ten skirti butai. Liudytoja 1987 m. pradėjo lauktis, (duomenys neskelbtini) gimė dukrytė, tuomet baigė dirbti skrydžiuose, dažniau būdavo namuose. Kai atsakovas pradėjo gyventi kaimynystėje, liudytojai užteko kelių kartų jį pamatyti, kad suprastų, kad tai ne toks žmogus, su kuriuo ji norėtų bendrauti. Jis mėgdavo triukšmingai gyventi, ypač kai ieškovė išvykdavo. Neprisimena, kad atsakovas būtų kur dirbęs. Ieškovė daug liudytojai yra padėjusi su dukrytės priežiūra, būdavo, kad paimdavo iš darželio, likdavo su mergaite nakvoti liudytojos namuose, nes liudytoja su vyru dirbo aviacijoje, dėl darbo grafiko ne visuomet galėdavo laiku paimti mergaitę iš darželio. Kai dukrai buvo 2-2,5 metų, t. y. 1989 m. pabaigoje – 1990 m. pradžioje atsakovo jau nebūdavo tuose namuose, ieškovė nuo tada gyveno viena. Prisimena tiksliai, nes žino, kad dukrytė nuo 2 metų pradėjo lankyti darželį. Niekada atsakovo vėliau nėra mačiusi. Atsakovas tikrai nebuvo toks žmogus, kuris būtų padėjęs ieškovei finansiškai.

Atsakovui skirti procesiniai dokumentai siųsti paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini); AB „Lietuvos paštas“ dokumentus grąžino, nurodydamas, kad neatsiimta pašte per siuntos saugojimo terminą (2021 m. birželio 29 d. DOK-124439). Gyventojų regsitro 2021 m. gegužės 10 d. duomenimis, A. D. nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nuo 2018 m. lapkričio 6 d. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – Vokietiją. Teismas atsakovui skirtus dokumentus bei šaukimą į teismo posėdį įteikė 2021 m. rugsėjo 1 d. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės L. D., (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta – (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro 2021 m. balandžio 27 d. pažyma Nr. GR.1A-3992). Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2015 m. rugpjūčio 12 d. duomenimis, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės L. D. vardu Pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. J-1374, 1991 m. gruodžio 30 d. Nr. 5-482 pagrindu. Taigi, ginčo butas įgytas galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – ir ŠSK), kuris galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo CK. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis CK nuostatomis. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Taigi, byloje nustatytinos dvi aplinkybės: pirma, ar butas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas, ir antra, ar buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti butą savo asmeninėn nuosavybėn.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1982 m. liepos 3 d. orderiu Nr. 041637, išduotu asmeniui G. E. V. (J. V.), gimusiam (duomenys neskelbtini), leista apsigyventi gyvenamajame plote adresu (duomenys neskelbtini) 1 kambario 15,6 kv. m gyvenamojo ploto. Lietuvos TSR Vilniaus m. Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyrius, remdamasis Tarybų rajono tarybos 1986 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 213, nusprendė priskirti butą, atidaryti asmeninę sąskaitą ir sudaryti sutartį su pil. G. L. J., adresu (duomenys neskelbtini), kambarių: vienas, plotas 15,60 kv. m. su šeima: vienas asmuo. Vilniaus valstybinės notarų kontoros valstybinė notarė 1987 m. vasario 4 d. išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame patvirtino, kad pil. G. J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldi jo duktė G. L. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą sudaro: Piniginis indėlis Vilniaus m. valstybinėje darbo taupomojoje kasoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausančiomis palūkanomis. Piniginis indėlis su priklausančiomis palūkanomis, laikomas Vilniaus m. taupomojoje kasoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš TSRS Valstybinės darbo Taupomosios kasos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. J. V. 1986 m. liepos 31 d. sąskaitos likutis 1450,00. Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo 1991 m. gruodžio 24 d. sutartimi, sudarytoje tarp Naujininkų seniūnijos valdybos ir D. L. J., buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas. 1991 m. gruodžio 30 d. sutartimi Naujininkų seniūnija (pardavėjas) pardavė ir D. L. J. (pirkėjas) nupirko vieno kambario butą, kurio bendras plotas 28,90 kv. m bei 4,30 kv. m rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Butas parduotas už 9576 rublius (rb) 23 kapeikas (kap.), iš kurių: a) 1636 rb pirkėjas įmokėjo į Vilniaus m. Naujininkų seniūnijos valdybos sąskaitą Nr. 609918 Lietuvos banko Sodų skyriuje grynais pinigais kvito Nr. 00197 data 1991.12.23. b) valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 8000 rub (J-7086 1991.12.23. Nr. 6762/058). Byloje pateikti rašytniai įrodymai liudija, kad sutartys, pasirašytos su Butui teikiamų paslaugų teikėjais, sudarytos išskirtinai tik su ieškove L. D..

Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė privatizuodama Butą 1991 gruodžio 30 d., dalį Buto vertės apmokėjo panaudodama mirusio tėvo G. J. V. palikimu paliktomis piniginėmis lėšomis, kitas lėšas ieškovė įmokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Bylos nagrinėjimo metu liudytojos I. K., V. P. patvirtino, kad atsakovas ginčo Bute nebegyveno nuo 1989 m. pabaigos – 1990 m. pradžios, jo nuo to laiko ten nebūdavo, niekada nebuvo grįžęs, nereiškė pretenzijų į Butą, atsakovas netrukus po santuokos sudarymo nustojo dirbti, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, Buto įsigijimo. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės procesiniame dokumente ir posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ji viena įsigijo butą, kuomet sutuoktinių faktiniai santykiai jau buvo nutrūkę, jie gyveno skyriumi, atsakovas nedirbo, lėšomis neprisidėjo. Atsakovas neteikė jokių (priešingų) argumentų, t. y. kad Butą sutuoktiniai įgijo kartu, Buto įgijimui panaudojo šeimos lėšas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, vertintina, kad ieškovės ieškinyje nurodomi teiginiai yra pagrįsti. Laikytina, kad ieškovė Butą įsigijo asmeninėmis lėšomis, turėdama aiškiai išreikštą valią įgyti butą savo asmeninėn nuosavybėn. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prisidėjo prie būsto įgijimo, ar kitais būdais būtų išreiškęs savo valią į bendro turto įgijimą. Vertintina, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei prieštaravimų nebuvimas paneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Atsižvelgiant į tai, visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Remiantis bylos dokumentais, ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 128 Eur dydžio žyminį mokestį (2021 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1108 banke „Swedbank“, AB), ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkintas pilnai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 128 Eur dydžio jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje patirta 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), ši suma iš šalių į valstybės biudžetą nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 4,30 kv. m. (R1-1), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 128 Eur (šimtą dvidešimt aštuonis eurus) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.