Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. V. ir A. V., trečiajam asmeniui B. V., išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovės K. V. priešieškinį ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl globos nepilnamečiui vaikui panaikinimo ir nepilnamečio vaiko grąžinimo motinai bei atsakovo A. V. priešieškinį ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovei K. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinio reikalavimas dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo tenkintinas. K. V. priešieškinis paliktinas nenagrinėtas. A. V. priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovai K. V. ir A. V. turi dukrą T. V., gimusią (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 11). K. V. ir A. V. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 12). Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nutraukta atsakovų santuoka ir patvirtina atsakovų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje atsakovai susitarė, kad T. V. gyvenamoji vieta nustatoma su mama K. V. jos gyvenamojoje vietoje. Sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą po 90 Eur per mėnesį iki pilnametystės (I t., el. b. l. 28-30).

Dėl ieškinio reikalavimų ir pateikto priešieškinio palikimo nenagrinėtais

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 1 dalį ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Ieškovo atstovo pateikė prašymą atsiimti ieškinio reikalavimus: neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. V. į dukrą T. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., priteisti iš K. B. 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros T. V. išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo momento iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu iš atsakovo A. V. priteisto išlaikymo dydį bei priteisti iš A. V. po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros T. V. išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo momento iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, T. V. gyvenamąją vietą nustatyti su B. V., gyv. (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo yra priimtinas. Kadangi su ieškinio atsiėmimu atsakovas sutiko, ieškinio reikalavimų atsiėmimas priimtinas ir ieškinio reikalavimai: neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. V. į dukrą T. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., priteisti iš K. B. (V.) 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros T. V. išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo momento iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu iš atsakovo A. V. priteisto išlaikymo dydį bei priteisti iš A. V. po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros T. V. išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo momento iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, T. V. gyvenamąją vietą nustatyti su B. V., gyv. (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, paliktini nenagrinėti CPK 139 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pažymėtina, kad atsakovė K. V. neatvyko į tris teismo posėdžius, apie kuriuos buvo informuota tinkamai, nenurodė neatvykimo priežasčių ir neteikė jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar nagrinėjimo jai nedalyvaujant. CPK 378 straipsnyje nustatyta, kad šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių. Teismo vertinimu K. V. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nebėra suinteresuota bylos baigtimi, sprendimo už akių priėmimas negalimas, todėl K. V. pateiktas priešieškinis paliktinas nenagrinėtinas CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios apribojimas iš esmės yra teisinė sankcija tėvams už tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų nevykdymą ir teisių neįgyvendinimą. Apribojus tėvų valdžią teisinės pasekmės atsiranda tiek tėvams, tiek vaikams, nes tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnis nurodo penkis savarankiškus pagrindus tėvų valdžios apribojimui. Tėvų valdžia gali būti apribota teismui nustačius bent vieną minėtoje normoje nurodytą pagrindą.

Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui, tačiau žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė K. V. iki vaiko perdavimo laikinai globėjai vedė netinkamą gyvenimo būdą, vartojo alkoholį, jos gyvenamajame būste esanti aplinka (ateinantys draugai, alkoholio vartojimas, netvarka) buvo netinkama nepilnamečiui vaikui augti ir vystytis. 2016 m. gegužės 29 d. naktį K. V. būdama neblaivi trikdė viešąją rimtį ir patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (I t., el. b. l. 16-17). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piktnaudžiavimo alkoholiu K. V. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą (I t., el. b. l. 40). Akmenės rajono savivaldybės 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu K. V. nuspręsta teikti socialines paslaugas (I t., el. b. l. 44-45). Šeimos socialinės rizikos įvertinimo anketoje K. V. šeimai nustatytas vidutinis rizikos lygis (I t., el. b. l. 56-58). 2017 m. liepos 13 d. aktu T. V. laikinai paimta iš mamos, kol bus atlikta krata, ir 2017 m. liepos 14 d. grąžinta (I t., el. b. l. 62-64). Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausios specialistės Renatos Misiulienės tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. vasario 9 d. sužinojo, kad K. V. jau kelias dienas vartoja alkoholį, nesirūpina dukra, ją prižiūri svetimi žmonės, su ja susiekti nepavyksta (I t., el. b. l. 73). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. nustatyta laikinoji globa ir globėja skirta B. V. (I t., el. b. l. 74).

Atsakovė teismui 2019 m. balandžio 8 d. pateikė priešieškinį, kuriuo išreiškė norą auginti dukrą T. V. pati. Atsakovė K. V. 2019 m. birželio 6 d. nutraukė teisinių paslaugų sutartį su jai atstovavusia advokate bendru sutarimu ir nuo to laiko teismo proceso eiga nebesidomėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo, į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl dukters susigrąžinimo nebesikreipė (II t., el. b. l. 88). Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. birželio 5 d. rašte nurodyta, kad K. V. 2019 m. gegužės 30 d. pagimdė moteriškos lyties kūdikį, kurį paliko Moters ir vaiko klinikoje, vaikui suteiktas vardas S. (II t., el. b. l. 88). 2019 m. gegužės 30 d. paaiškinime K. V. nurodė, kad neketina vaiko pasiimti iš ligoninės, neplanuoja jo ateityje auginti (II t., el. b. l. 83). Pagal teismo posėdyje pateiktus B. V. paaiškinimus, K. V. su dukra T. V. bendravo tik telefonu, pasveikinti dukros su gimimo diena neatvyko, išlaikymo vaikui neteikia. Įvertinus ieškovo pateiktus duomenis, teismo posėdžio metu pateiktus šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad K. V. nusišalino nuo dukters T. V. priežiūros ir auklėjimo, todėl ieškinio reikalavimas dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo tenkintinas.

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, atsakovei K. V. neterminuotai apribotina motinos valdžia į vaiką T. V. (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir leidimo išvežti į užsienį

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką (CK 3.155 straipsnis).

2019 m,. spalio 18 d. priešieškiniu atsakovas A. V. pateikė reikalavimą pakeisti dukters T. V. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu T. V. gyvenamoji vieta nustatyta su mama K. V. (I t., el. b. l. 32-34). Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad A. V. 2019 m. birželio 3 d. sudarė santuoką su S. V., šeimoje gyvena dar du nepilnamečiai S. V. vaikai L. J. P. ir D. Š. (II t., el. b. l. 159, 166). A. V. gyvena Jungtinėje karalystėje, (duomenys neskelbtini), nuomojasi keturių kambarių butą (II t., el. b. l. 155), turi pakankamai geras sąlygas priimti kartu gyventi dukrą T. V. T. V. pasiūlyta vieta mokytis netoli namų esančioje pradinėje mokykloje (II t., el. b.l. 149). A. V. gaunamos pajamos yra pakankamos patenktinti vaiko ne tik būtinuosius poreikius (II t., el. b. l. 157).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko motinai neterminuotai apribota motinos valdžia, remdamasis pateiktais įrodymais ir A. V. paaiškinimais bei liudytojos S. V. parodymais, vertina, kad A. V. prašymas pakeisti dukros gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su juo atitinka nepilnamečio vaiko T. V. interesus. Atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, nepilnamečio vaiko T. V. gyvenamoji vieta pakeistina ir nustatytina kartu su nepilnamečio vaiko tėvu A. V.

Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas (CK 3.174 straipsnio 3 dalis). Atsakovas A. V. nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje ir ketina išsivežti ten dukrą T. V. Atsižvelgiant į tai, kad K. V. apribota motinas valdžia ir tai, kad ji nuo vaiko priežiūros nusišalina, teismo vertinimu nustatant nepilnamečio vaiko T. V. gyvenamają vietą su tėvu, kuris gyvena Jungtinėje Karalystėje, kartu išduotinas leidimas išvežti dukrą nuolat gyventi į užsienį.

Atsakovas A. V. informuotinas, kad apribojus motinos valdžią į nepilnametį vaiką, vaiko motinai išlieka teisė matytis su vaiku, todėl atsakovas A. V. privalo netrukdyti vaiko mamai K. V. bendrauti ir matytis su nepilnamete dukra T. V. (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo diskrecijos teisę taikyti skubų sprendimo ar jo dalies arba nutarties vykdymą bylose, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį vykdyti. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, atsižvelgia į tai, kad iš esmės ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebėra, į tai, kad nepilnamečio vaiko T. V. jau laukia naujoje mokykloje, bei atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo ir atsakovo A. V. prašymus, teismas pripažįsta sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir leidimo išvežti vaiką į užsienį vykdytina skubiai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, kaip minėta, nustatant vaiko poreikiams būtiną išlaikymo sumą, turi būti atsižvelgta ir į vaikų tėvų turtinę padėtį, jų galimybę teikti prašomo priteisti išlaikymo dydį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė K. V. yra jauna, darbingo amžiaus, duomenų, apie sveikatos problemas ir negalėjimą dirbti tam tikrą darbą nepateikė, paskutiniu metu dirba ir gauna pajamų, šiuo metu jos draudžiamosios pajamos yra apie 900 Eur, todėl teismo vertinimu, yra pajėgi teikti atsakovo prašomą išlaikymą vaikui.

Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, šeimos bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisi išlaikymo suma po 200,00 Eur kas mėnesį, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, vaiko amžių ir tokio amžiaus vaikų poreikius, yra pagrįsta ir gali užtikrinti būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, todėl iš atsakovės nepilnametei dukrai T. V. priteistinas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai, išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo momento (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas atsakovas A. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai.

CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnametis vaikas T. V. buvo prižiūrima ir auginamas trečiojo asmens B. V., iš atsakovės K. V. priteistinas išlaikymo dukrai T. V. įsiskolinimas už tą laikotarpį nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį, viso 3210 Eur (150 x 21 + 12 x 150/30). Priteistino įsiskolinimo dydis nustatytas įvertinus būtinus vaiko poreikius ir vaiko mamos turtinę padėtį. Kadangi pagal šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus byloje darytina išvada, kad tuo laikotarpiu vaiko tėvas teikė išlaikymą vaikui, iš jo išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas. Vaiko išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju skirtinas trečiasis asmuo B. V., nes su ja įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvo laikinai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teik ieškovas, tiek atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų dėl tėvų valdžios apribojimo mokėjimo atleisti, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas A. V. prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl procese jo patirtos išlaidos iš nepaskirstytinos ir nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimą procese nebuvo apmokėtas, 72 Eur (3210 x 0,03 x 0,75) žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimą priteistinas iš atsakovės K. V. valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškovo prašymą dėl ieškinio reikalavimų – neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. V. į dukrą T. V., priteisti iš K. V. 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros T.V. išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo momento iki vaiko pilnametystės, pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu iš atsakovo A. V. priteisto išlaikymo dydį bei priteisti iš A. V. po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros T. V. išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo momento iki vaikų pilnametystės, T. V. gyvenamąją vietą nustatyti su B. V. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo – atsiėmimą. Likusią ieškinio dalį tenkinti visiškai.

Atsakovo A. V. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovės K. V. priešieškinį palikti nenagrinėtu.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametės T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir išduoti leidimą išvežti T. V. nuolat gyventi į užsienį.

Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 22 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės T. V. išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą A. V.

Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 3210 Eur (tris tūkstančius du šimtus dešimt eurų) dukrai T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šių lėšų tvarkytoju paskiriant B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės K. V. 72 Eur žyminį mokestį, priteistą sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir leidimo išvežti vaiką į užsienį išdavimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinos skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.