Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau –ATPK) 50⁶ straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą už tai, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikydamas įstatyme nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, teismui nepateikdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) – teises.

2016-01-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal VMI prie FM pareiškimą iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą T. P. pagal ATPK 50⁶ straipsnio l dalį už tai, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neatliko įmonės vadovo pareigų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žinant, kad įmonė negalės įvykdyti savo finansinių prievolių kreditorei –VMI prie FM, bei organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos.

T. P. į teismo posėdį neatvyko. Pateikė teismui rašytinį paaiškinimus ir prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir remtis jo rašytiniame paaiškinime išdėstytais motyvais. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nesutinka su jam pareikštais kaltinimais, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra moki. Nurodo, kad nors 2015-09-01 įmonės turto balansinė vertė yra 134287,43 Eur, bet jos tikroji nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto vertė pagal VĮ Registrų centras apskaičiuotą vidutinę turto rinkos vertę yra 7103488 Eur, kuri 100 kartų viršija įmonei VMI prie FM pareikštą kreditorinį reikalavimą. Nesutinka ir su pareikštu kaltinimu, kad nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Nurodo, kad įmonė vykdė įprastinę ūkinę komercinę veiklą, kuriai vykdyti ir buvo naudojamos apyvartinės lėšos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė D. K. teismo posėdžio metu prašė teismo patraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą T. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, nes jis, teismui nepateikdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditoriaus –VMI prie FM – teises, be to, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.930¹ str. numatytos atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos. Paaiškino, kad įmonės turimo nekilnojamojo turto vertę nurodo pati įmonė pateikdama balansą. VMI prie FM šios, balanse nurodytos, turto vertės netikrina pagal VĮ Registrų centras duomenis. Be to, nurodė, kad po operatyvaus patikrinimo VI buvo pervesta tik viena įmoka 2015-10-01 30 Eur , šiuo metu visi įmonės darbuotojai yra atleisti, įmonės įsiskolinimas VMI yra dar išaugęs, iš viso to matyti, kad įmonė veiklos nebevykdo.

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.

Iš 2015 m. lapkričio 4 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08) FR1042-10296 matyti, kad vykdant VMI prie FM 2015 m. rugsėjo 17 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-8578 buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas, tikrinant laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. kasos ir banko sąskaitų lėšų judėjimą, atskaitingus asmenis, kreditorius, debitorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 1 d. valstybei buvo skolinga 71513,93 Eur (b. l .16-20).

Iš 2015 m. gruodžio 18 d. balanso matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybei yra 72699,88 Eur (b. l. 8).

Iš 2015 m. spalio 1 d. balanso matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybei yra 71513,93 Eur (b. l. 9).

Iš 2015 m. gegužės 28 d. balanso matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybei yra 56666,70 Eur (b. l. 10).

Iš Nekilnojamojo turto mokesčio prievolių ataskaitos išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis už 2014 m. yra 54481,58 Eur, mokėjimo terminas 2015 m. vasario mėn. (b. l. 11).

Iš Pelno mokesčio prievolių ataskaitos išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinas pelno mokestis už 2014 m. yra 12302,94 Eur, mokėjimo terminas 2015 m. birželio 1 d. (b. l. 12).

Iš Pridėtinės vertės mokesčio prievolių ataskaitos išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis už 2015 m. gegužės mėn. yra 203,00 Eur, mokėjimo terminas 2015 m. birželio 25 d., už 2015 m. rugpjūčio mėn. – 85,00 Eur, mokėjimo terminas 2015 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 13-14).

2015 m. spalio 7 d. paaiškinime T. P. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. įsigijo šilumos tiekimo inžinerinius tinklus tam, kad juos demontuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ demontavo šilumos tiekimo inžinerinius tinklus, tačiau dar nespėjo jų išregistruoti VĮ Registrų centre. 2015 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, gavusi neigiamą atsakymą, teismui pateikė ieškinį dėl atleidimo nuo turto mokesčio. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. suteikė paskolą fiziniam asmeniui, kuris suėjus terminui jos negrąžino, tačiau pažadėjo artimiausiu metu įvykdyti savo įsipareigojimą. Taip pat T. P. nurodė, kad įmonė turi nedemontuotų inžinerinių tinklų, kuriuos pardavusi galėtų sumažinti skolą valstybei. (b. l. 21-22).

Iš 2015 m. gegužės 28 d. Paskolos sutarties kopijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama T. P., suteikė 21460,00 Eur paskolą Ž. R., paskolos terminas 2015 m. birželio 8 d. (b. l. 27-30).

Iš 2014 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties kopijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama T. P., suteikė 339322,00 Eur paskolą Ž. R., paskolos terminas 2016 m. gruodžio 31 d. (b. l. 31-34).

Iš 2015 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus balanso matyti, kad įmonės turto vertė 134287,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 70341,00 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos 70341,00 Eur). (b. l. 37)

Iš 2015 m. rugsėjo 30 d. preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. nuostoliai buvo 1174,00 Eur, veiklos sąnaudos – 7971,00 Eur, nuostoliai – 8954,00 Eur. (b. l. 38).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 30 d. skolos kreditoriams: mokėtinas darbo užmokestis – 334,57 Eur, VMI – 67224,66 Eur, VSDF – 157,45 Eur, iš viso – 67716,68 Eur. (b. l. 41).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. P. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, t.y., kad pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, teises, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: VMI Integruotos mokesčių informacinės sistemos duomenų bazės išrašu (b. l. 6-7), 2015 m. gruodžio 18 d. balansu (b. l. 8), 2015 m. spalio 1 d. balansu (b. l. 9), 2015 m. gegužės 28 d. balansu (b. l. 10), Nekilnojamojo turto mokesčio prievolių ataskaitos išrašu (b. l. 11), Pelno mokesčio prievolių ataskaitos išrašu (b. l. 12), Pridėtinės vertės mokesčio prievolių ataskaitos išrašu (b. l. 13-14), Priverstinio išieškojimo veiksmų išrašu (b. l. 15), 2015 m. lapkričio 4 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-10296 (b. l .16-20), 2015 m. spalio 7 d. T. P. paaiškinimu (b. l. 21-22), Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2014 m. išrašu (b. l. 23-24), Nekilnojamojo turto mokesčio patikslintos deklaracijos už 2014 m. išrašu (b. l. 25-26), 2015 m. gegužės 28 d. Paskolos sutarties kopija (b. l. 27-30), 2014 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties kopija (b. l. 31-34), Išrašu iš juridinių asmenų registro (b. l. 35-36), 2015 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijos (b. l. 37-38), Bendrovės kreditinio įsiskolinimo suvestinės kopija (b. l. 39-44), Bendrovės debitorinio įsiskolinimo suvestinės kopija (b. l. 45-48). Šie duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas T. P., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos - vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais, be to, įmonė, būdama skolinga valstybei, suteikė paskolą fiziniam asmeniui. Tokiu būdu T. P. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, teises.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin. 2001, Nr.31-1010) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įmonės nemokumo sąvoka - tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata įmonės vadovui pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Iš 2015 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus balanso matyti, kad įmonės turto vertė 134287,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 70341,00 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos 70341,00 Eur). (b. l. 37)

Iš 2015 m. rugsėjo 30 d. preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. nuostoliai buvo 1174,00 Eur, veiklos sąnaudos – 7971,00 Eur, nuostoliai – 8954,00 Eur. (b. l. 38).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 30 d. skolos kreditoriams: mokėtinas darbo užmokestis – 334,57 Eur, VMI – 67224,66 Eur, VSDF – 157,45 Eur, iš viso – 67716,68 Eur. (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų duomenų matyti, kad vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykį, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai 2015-09-30 dienai (2015-09-30 dienai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą įsipareigojimai yra 70341,00 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (2015-09-30 dienai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą viso turto vertė -134287,00 Eur), įmonė dirbo nuostolingai, kreditoriui VM prie FM nuo 2015-06-16 nepavyksta išieškoti susidariusių skolų, kurios vis auga, teigtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būsena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. Įmonei esant nemokiai, dar labiau didinama skola kreditoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, tą patvirtino ir VMI prie FM atstovė teismo posėdžio metu, o T. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagal finansinę padėtį elgiasi netinkamai ir nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Surinkti byloje duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. P., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, negalėdamas atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, kai šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pats nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tai yra neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, T. P., organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – T. P. veiksmai atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę (dirba, jam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, civilinės bylos Nr. 2FB-7895-889/2014) ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Nors byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. administracine tvarka už kreditoriaus teisių pažeidimus būtų buvęs baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, įvertinus pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Kartu teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat būtina pažymėti, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismo vertinimu, 500 Eur dydžio bauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui. Tokiu būdu gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, tokia nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, bus optimali įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant T. P. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nutaria:

T. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime administracinės bylos numerį Nr. A2.2.-158-963/2016 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.