Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau –ATPK) 50⁶ straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą už tai, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikydamas įstatyme nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, teismui nepateikdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Apeliantas teigia, jog norint taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, turi būti įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, vykdė atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu neturi pagrindo sutikti. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis (fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Teiginys, jog neįrodžius skolininko turimų lėšų trūkumo atsiskaityti su visais kreditoriais negali būti laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos mokėjimo eiliškumo tvarkos, yra nepagrįstas.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. P. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos duomenų bazės išrašu (b. l. 6-7), 2015 m. gruodžio 18 d. balansu (b. l. 8), 2015 m. spalio 1 d. balansu (b. l. 9), 2015 m. gegužės 28 d. balansu (b. l. 10), Nekilnojamojo turto mokesčio prievolių ataskaitos išrašu (b. l. 11), Pelno mokesčio prievolių ataskaitos išrašu (b. l. 12), Pridėtinės vertės mokesčio prievolių ataskaitos išrašu (b. l. 13-14), Priverstinio išieškojimo veiksmų išrašu (b. l. 15), 2015 m. lapkričio 4 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-20), 2015 m. spalio 7 d. T. P. paaiškinimu (b. l. 21-22), Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2014 m. išrašu (b. l. 23-24), Nekilnojamojo turto mokesčio patikslintos deklaracijos už 2014 m. išrašu (b. l. 25-26), 2015 m. gegužės 28 d. Paskolos sutarties kopija (b. l. 27-30), 2014 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties kopija (b. l. 31-34), Išrašu iš juridinių asmenų registro (b. l. 35-36), 2015 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijos (b. l. 37-38), Bendrovės kreditinio įsiskolinimo suvestinės kopija (b. l. 39-44), Bendrovės debitorinio įsiskolinimo suvestinės kopija (b. l. 45-48). Operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo dieną (2015 m. spalio 1 d.) mokestinė nepriemoka sudarė 71 513, 93 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad po operatyvaus patikrinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pervesta tik viena įmoka, t. y. 34 Eur (b. l. 98).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. P., kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais, t. y. mokėjo veiklos sąnaudas, mokesčius, darbo užmokestį, suteikė paskolą fiziniam asmeniui. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau nei kitų kreditorių reikalavimai. Taigi, T. P., žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra toliau nei Valstybinė mokesčių inspekcija, o ne su Valstybine mokesčių inspekcija, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos teises, bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Tai leidžia daryti išvadą, kad T. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas įtvirtina įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai (8 straipsnis). Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto ir vadovo patvirtinto 2015 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus balanso matyti, kad bendrovės viso turto vertė 134 287 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 70 341 Eur (b. l. 37), bendrovė dirbo turėdama 8 954 Eur nuostolį (b. l. 38). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio 1 d. kreditorinis įsiskolinimas sudarė 6 165,41 Eur (4 512,42 Eur – įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 698,80 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 954,19 Eur – kitiems kreditoriams), o 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė 70 784,43 Eur (67 224,66 Eur – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 157,45 Eur – Sodrai, 334,57 Eur – darbo užmokestis, 525,70 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 560,71 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 229,14 Eur – kitiems kreditoriams). UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorinis įsiskolinimas 2015 m. sausio 1 d. buvo 5 863,85 Eur, 2015 m. rugsėjo 30 d. sumažėjo iki 1 752,20 Eur (b. l. 16-20). Įvertinus tai, matyti, kad bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę jos balanse įrašyto turto vertės. Apelianto argumentas, kad balansinė turto vertė neatitinka tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertės, yra atmestinas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. P. negalėdamas atsiskaityti su kreditoriais, kai šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokie T. P. veiksmai atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

T. P. teigia, kad administracinė byla turėjo būti nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui, nes ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo paskolų išdavimo dienos. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. T. P. padarytas pažeidimas yra trunkamasis, todėl 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Svarbu nustatyti, kada Valstybinei mokesčių inspekcijai tapo žinoma apie galbūt padarytą administracinį teisės pažeidimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-20). Būtent šio patikrinimo metu ir buvo nustatyta, kad UAB „Verva“, būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdo atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Operatyvus patikrinimas baigtas 2015 m. lapkričio 4 d. ir surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 4 d. (b. l. 54-55). T. P. administracinė nuobauda paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu, todėl darytina išvada, jog administracinė nuobauda paskirta nesuėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, pripažindamas T. P. kaltu padarius ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. P. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.